0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyrius- tikriausiai pats paslaptingiausias skyrius į kurį užsuka netgi neskaitantys knygų. Skyrių sudaro 3 lentynos. Vienoje lentynoje gali rasti ,net iki dešimt įvairių rūšių knygų apie įvairiausius demonus. Skyrių gali rasti šalia uždraustojo skyriaus. Į jį patenki atidaręs languotas dureles. Jeigu tau tripofobija nesiartink prie tų durų ,nes tikrai susirgsi depresija. Visame skyriuje nėra šviesos tad Lumos kerus mokėti būtų ne pro šalį. Šiame skyriuje lankosi tik patys drąsiausi mokiniai arba tie kuriems nusibodo gyventi. Kiekviena knyga nori tave pasisavinti tad gerai būtų mokėti Knygutus burtažodį. (TOKS BURTAŽODIS VEIKIA TIK TEN). Kampe yra sena, apdulkėjusi sofkutė ant kurios niekas nesėdėjo jau 2-3 dešimtmečius. Čia apsilanko retas tad čia pakliūsi be jokių leidimų, būsi ,net nepastebėtas. Ant sienos užrašas ,,Knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyrius''. Visos knygos faktai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Vegard Saeterhaug »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 335
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Po visų pamokų Kristina užsimanė nueiti į biblioteką paskaityti knygą , mėgdavo po visų darbų prisėsti kokioje nors vietoje ir paskaityti knygą arba papiešti arba pagroti gitara. Grifų gūžtos mokinė ėjo visa užsisvajojus ir net nepastebėjo, kad atsirado prie kažkokių languotais langeliais durų.Hmm įdomu reikia būtinai užeiti ir pasižiūrėti kas ten gero. Kristina užėjus nieko nematė, nes buvo labai tamsu, todėl ji panaudojo burtažodį Lumos. Mokinei atrodė tikrai įdomi vieta , joje buvo daug keistų knygų, keista sofa. Grifė prisėdo ant tos sofos ir pasiėmė iš skyriaus knygą apie demonus. Jai nelabai patikdavo siaubo knygos, bet ant šitos užkliuvo. Knygoje buvo aprašyti demonai kurie tik egzistuoja. Mokinė skaitė, skaitė ir pradėjo girdėti kažkokius garsus, o atsisukus į knygą , knyga užsivertė. Kas čia vyksta ?



*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Baigėsi dar viena ilga, kvaila ir niekam nereikalinga mokslų diena. Atsipūsti labai norėjosi ,o Hogvarste juk nėra SPA centro ir niekas nepamasažuos. Nusprendęs ,kad reikia pasiblaškyti po pilį Vegard nenuėjo į Klastūnyno bendrajį kambarį ,o dar blogiau į biblioteką! Nuo mokslo metų pradžios vaikinukas nė karto nebuvo mokyklos bibliotekoje ,o šį kartą ji labai traukė. Biblioteka buvo apytuštė, vaikščiojo tik keli mokiniai. Saterhaug kaip visada su panieka nužvelgė mokinius. Vakaras. Jau temo. Vegard išsitraukė lazdelę ir nužengė tolyn iki bibliotekos galo. Dėmesį labai patraukė keistos languotos durys. Truputuką pravertos durys vis labiau kvietė užeiti.
-Lumos.
Pravėręs duris su šviesa rankoje berniukas jau stovėjo bibliotekoje ir apžiūrinėjo vidų. Tai ko man ir reikia. Knygos. Daug knygų. Knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyrius ? Perskaitė užrašą vaikinukas. A raide pažymėtas skyrius kvietė griebti knygą. Ne, aš neskaitysiu. Neištvėręs nežinomo ir keisto spaudimo berniukas čiupo pačia pirmą pasitaikiusią knygą ir pradėjo ją skaityti kai išvydo...Mergaitę.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Vakaras. Jau temo. Adelė ramiai leidosi laiptais link bibliotekos. Ji ten buvo dažnas svečias, buvo išnagrinėjusi visus skyrius, todėl ėjo tik pasižvalgyti. Pagaliau priėjusi ji atidarė milžiniškas duris ir neišvydo daug vaikų. Tai jai buvo pakankamai keista, nes biblioteka niekada nebuvo beveik tuščia, bet Adelė net nekreipė dėmesio. Ji nulėkė prie kažkokių keistų durelių, kurias pravėrus nieko nesimatė. Mergina ištarė Lumos burtažodį, nes nieko nematė. Kai jis pradėjo veikti ji išvydo, kad čia yra ,,Knygų apie demonus ir antgamtinius reiškinius skyrius". Dar niekada čia nesilankiau ir atrodo, kad esu viena. Adelei atrodė, kad ji viena tikrai neilgai, nes išvydo du šviesos šaltinius, kuriuos skleidė lygtais du mokiniai.
-Labas, kaip sekasi? Ką čia veikiat? Beja aš Adelė Mokslinčė.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 335
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ant sofos skaitydama Kristina faktus apie demonus , išgirdo lyg eina kažkas. Atsisukus į durelių pusę pamatė kažkokį klastuolį, Kristina pasakė:
- Labas, aš Kristina Granger gal žinai kur mes esame? Ir išvis ką tu čia veiki? - nedrąsiai paklausė mokinė.
Grifė išgirdo dar kažką einant ji pagalvojo užrakinti duris todėl tam klastuoliui sušaukė:
- Užrakink duris jai įmanoma, nes juk gali dar kas nors ateiti iš profesorių, o mes po pamokų kažkokioje keistoje vietoje.
Bet atrodė, kad jis net nesiklauso jos, todėl Kristina atsisėdo ant tos pačios sofos, išsitraukė lazdelę jai kažkas atsitiktų ir pradėjo kramtyti nagus iš jaudulio. Prasivėrė durys, grifė pamatė mergaitę iš klastunyno taip pat, nes buvo su klastunyno ženklu apsiaustu. Klastuolė jų paklausė ką veikia jie šitoje vietoje , o grifė pati net nesuprato kodėl čia yra , todėl atsakė:
- Aš nežinau kodėl čia atėjau, o sekasi kaip ir normaliai kol kas, nes bijau, kad gali ateiti koks profesorius arba profesorė , ai ir aš esu Kristina Granger.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Ramybės nebuvo niekur ,net čia šitoje kvailoje bibliotekoje. Kur beeičiau visur pilna visokių vaikigalių.
-Dieve, kam tu man tai sakai, man vienodai ar tu Kristina ar Žana ar dar kas nors!,-Įpykęs tarė berniukas. Vegard skaitė knygą kai vėl kažkas įėjo į biblioteką. Vegard visiškai įpykęs tarė:
-Čia niekas neina! Nebent tokie kvailiai kaip mes!
Knyga pradėjo klykti ir siekė Vegardo. Greitai numetęs knygą ant žemės ir pats nukritęs sušuko!
-KNYGUTUS.
Raudona šviesa knygą sumažino iki nežmoniško dydžio. Išputęs akis berniukas numetė lazdelę ir pagalvojo: gerai mokėti truputį istorijos. Vegard virė kraujas jis norėjo ,kad mergina ir dar kažkas čia atėjęs neždintusi ,bet to neparodė. Atsistojęs pasiėmė lazdelę ir tarė.
-Luminos candlus maxima!
Kas 10 centimetrų visur atsirado žvakės ir pasidarė šviesiau.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Adelė girdėjo, kaip klastuolis murmėjo ir pyko ant jos ir Christinos, todėl po minutėlės tarė:
-Visų pirma, aš esu Adelė Mokslinčė, o Žana yra mano sesė. Jeigu gali manęs Žana nevadink. Visų antra šauniai uždegei žvakes.
Adelė persivertė savo šokoladinės spalvos plaukus ir pažvelgė į klastuoliui į akis. Jis jai pasirodė visai mielas jaunuolis, todėl gražiai nusišypsojo. Man rodos jis vardu Vegard'as, tačiau aš tuo nesu įsitikinusi, todėl verčiau jo paklausiu.
-Klastuoli, ar tu Vegard'as ar man tik vaidenasi? Labai esi panašus į berniuką apie kurį mano sesė man labai daug pasakojo, -linksmai paklausė Mokslinčė.
-Christina, tau nekeista būti tarp dviejų klastuolių? Nes man tavo vietoje būtų visiškai nejauku ir nelinksma, -bandė palaikyti kalbą Adelė.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 335
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Tas klastuolis iš tiesų labai nemandagus kuo jis save laiko neįsivaizduoju. Kristinai ta klastuolė atrodė visai mandagi, na bent jau su grife elgėsi normaliai. Adelė uždavė klausimą vėl Kristinai o ji atsakė:
- Ne, man labai patinka klastuoliai, o šiaip esu su visais draugiška ir mandagi todėl man nelabai svarbu ar klastuolis ar iš švilpynės ar iš varno nago, na, bet šis vaikinukas tikrai nemandagus- aiškiai tarė Kristina.
- Ai ir be to norite gal kažką smagaus paveikti? Paskaityti šias knygas? Dar kažką? Arba galime eiti iš čia- dar kartą pasakė grifė.
Grifų gūžtos mokinė mėgo su visais bendrauti todėl pasodino klastunyno mokinį ir Adelę ant tos sofos ir pradėjo skaityti tas knygas apie demonus lyg norėtų pasigazdinti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
-Adele, tu manęs savo pavarde neišgąsdinsi, na o jei visi prisistatė tai aš Vegard Saeterhaug.,-Trumpa tyla.-Ačiū, už pagyrimą.
Žvakės šviesa sudarė romantinį stiliuką kuris privertė pažvelgti į Mokslinčės pavardę nešiojančią merginą. Per vėlu, Vegard jau sugebėjo pajusti simpatiją Adelei. Po Kristinos žodžių Vegard'o vos širdies smūgis neištiko. Kokiam Grifui patinka Klastuoliai? Susimastė berniukas kai jau buvo pasodintas ant sofos. Sofa siauroka tad vos vos visi tilpo. Siaurumas privertė dar arčiau sėdėti prie Adelės. Keistas jausmas persmelkė berniuką. Kas man darosi? Truputį buvo keistoka sėdėti tarp dviejų merginų taip arti.
-Smagaus? Tau čia dar trūksta adrenalino? Čia šiurpoka, na nebent smagiau dabar būtų Moore ant galvos dažų kibirą užpilti ,bet 200 taškų Klastūnyne lyg nebuvę.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Adelė šioje keistoje, bei romantiškoje aplinkoje visiškai nebesusigaudė. Ar gi aš galėjau įsimylėti kažkokį klastuolį? Juk man tik vienuolika, ką mama ir sesė pasakys... Ji ramiai pažvelgė Vegard'ui į akis ir net nebesiklausė Christinos. Jo akys spindi gerumu, jis labai labai mielas...
-Manau, dar minutėlę pabūkime čia tik, Christina, užrakink duris, -su maža šypsenėle Adelė vis dar negalėjo atitraukti savo akelių nuo Vegard'o. Ji jautėsi visiškai kitaip, tokio jausmo kaip šis mergaitė nebuvo pajutusi niekada. Jai atrodė, kad jaučiasi tobulai trūko tik vieno dalyko - rožės ar kelių. Ji ramiai pasitaisė plaukus ir laukė, kol kažkas prabils. Vis gi ne aš viena turiu čia pliurpti nesąmones, turėtų prisijungti ir kiti pirmakursiai- Vegard'as ir Christina.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 335
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Hmm... tai to pikčiurnos vardas yra Vegard'as, įdomu... Kristinai atrodė su tomis žvakėmis labai jauku ir tuo pačiu visai romantiškai atrodė. Mokinė pastebėjo, kad Vegard'as ir Adelė žiūri į vienas kitą. Pala ką? nejaugi jie.. Na, o man dar tas klastuolis visai simpatiškas atrodė.. Kristinai iš tiesų pasidarė šiek tiek liūdna ir pavydu, net nesuprato kodėl ar jai patinka tas klastuolis ar jai liūdna, nes nei vienas iš jų nekreipia dėmesio į ją. Grifiukė pradėjo sakyti:
- Na gerai matau, kad čia gal nereikia tų žvakių..
Ir ji staigiai išjungė tas žvakes, kad nebūtų liūdna jai. Mokinė jau norėjo skaityti knygą apie demonus, bet kažkaip galvojo ar jiems tikrai bus įdomu jos klausyti. Bet ji vis tiek paklausė:
- Na ką gi norite išgirst faktus apie demonus?



*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 300
  • Lytis: Vyras
Romantiškas akių kontaktas bent truputį praskaidrino vaikinuko dieną. Kontaktas tesėsi dar kelias minutes ,bet Christinai pasakius žodžius jis nutrūko.
-Gera mintis, tikrai jų nereikia.,-Tarė berniukas ir pasiruošė lazdelę.,-Luminos candlus maxima nox!
Žvakės viena po kitos suskrido į vaikinuko lazdelę ir pasidarė vėl tamsu kaip ir buvo prieš tai. Žvakių šviesa nebeskleidė ,bet tai buvo dar romantiškiau negu su žvakėmis. Suinkštęs berniukas tarė:
-Gal visi trys eime prie ežero? Ten yra labai graži ir romantiška vietelė.
Trumpa tyla ir berniukas vėl norėjo tarti žodį ,bet susilaikė. Priglaudęs ausį prie Adelės ausies tyliai tarė:
-Eime į amalyną? Manau tarp mūsų užsimezgė ryšys.
Vaikinukas lėtai atsistojo ir tarė:
-Eime prie ežero, paskui mane.
Palikęs skyrių laukė merginų.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

mergaitė123

Išgirdusi Vegard'o žodžius Adelė nusijuokė ir besijuokdama tarė:
- Tu juokauji gal? Tikrai ne! Am...ir gal aš jau eisiu. Gi turi savo Veronicą Spellman, ar kokia ten jos pavardė. Tai ir eik su ja į tą amalyną, o manęs nekišk į tokias savo svajones. Aš dar neesu tokia pakvaišusi, kaip tu, Vegard'ai. Elgiesi kaip septintam kurse besimokydamas, o viso labo esi pirmakursis, tai siųlyčiau tau pagaliau nusiraminti, nes elgiesi labai kvailai.
Adelė apsisuko, bet prisiminė Christiną ir tarė:
-O tu, Christina, visai maloni pasirodei, tik pasisaugok savo pusseserės, nes ji jau su Vegard'u seniai pora.
Mergina jau ėjo link durelių, pasakė burtažodį ir išėjo iš šios keistos vietos. Tikriausiai niekada ten nebegrįšiu, nes man ten visiškainepatiko.
Mergaitė nulėkė pas sesę į kabinetą ir ten viską papasakojo vyresnėjai sesei.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 335
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
- Pala, pala Veronica Spellman!!??
Kristina užpyko ant savo pusseserės, kad ji net gi jį nukniaukė. Grifei pasidarė baisiai liūdna, nes jie kaip ir planavo jau išeiti, na ir Kristina jau norėjo, nes nelabai jai patiko čia būti. Mokinė nusprendė po visų pamokų pasekti Veroniką kaip jai sekasi, nes jos pusseserės ir visiškai nebendrauja, na, bet ir netūrėtų, nes iš tiesų Veronika yra labai nemandagi ir elgiasi su ja kaip su šiukšle.
- Palaukite, aš dar norėjau pasakyti...
Bet Adelė bent jau išėjo. Kristina užsimanė truputį pasėdėti ant sofutės ir išgerti karštos ramunėlių arbatos, kad bent kiek nusiramintų po šios naujienos.
- Katiniausius
Arbata jau buvo Kristinos rankose. Atsigėrusi ji išėjo iš kabineto aiškintis su Veronica.



*

Altair Ezio Blewett

Citata
Vela yra pusiau žmogiškos prigimties būtybė: jauna, graži moteris, pasižyminti baltai auksiniais plaukais ir mėnulio ryškumo oda. Tačiau supykusi vela praranda savo žavesį: išauga aštrus snapas, o iš pečių išdygsta žvynuoti sparnai. Taip pat piktos velos rankose gali atsirasti ugninis kamuolys. Velos pasižymi karštakošiškumu. Šios būtybės yra kilusios iš Bulgarijos.

Ant lentynos pūpsojo motinos gamtos apgadintas popiergalių šūsnis, Altairo vasarą parsigabentas iš griūvančio Streikersų dvaro. Švilpiui Mišelės-Avery užrašai sukėlė daug klausimų, varge, jis pasirodo, mažai žino apie antgamtikus!
Ačiū, Merlino barzda, ji buvo tik ketvirtadalio vela!
Buvo apsiniaukę ir iš susidrumsčiūsių, pilkų, grėsmingų debesų galėjai matyti, kad kils audra.
Altairas bandė greitai skaityti toliau.
Apie užhipnotizuojantį šokį žinojo, kaip ir apie plaukus, bet va šitai:

Citata
Velos turi savo magiją, kuriai nėra reikalinga burtų lazdelė.

Pribloškė.
-Savo magiją? Pala, bet kur....
Altairas skubiai pervertė kitus puslapius - pirmyn ir atgal.
-Ar aš aklas?!
Iš kažkurio bibliotekos kampo pasigirdo perspėjimas jam patylėt, bet Blewettas nesiklausė. Kaip tik dar labiau suirzo.
Knygoje nebuvo parašyta apie velų magiją. Nė žodžio. Nė poskyrelio. Nieko.
Už lango pradėjo kilti vėtra.
Pusvelių skyriuje informacijos nebuvo ne ką daugiau. Tenais buvo aprašyti dvejojimai, spekuliacijos - jokių rimtų faktų nė kvapo.
Lietaus lašų kulkos barškino pilies langus.
Dvivardis berniukas dėbtelėjo pro langą. Vėl sugrįžo prie skaitymo.
Su vilkolakiais buvo daug geriau. Informacijos gausa net priminė romaną!
Likontropija, kaip pavirstama į vilkolakį, randų priežiūra - Altairas buvo devintame danguje.
Ir tada Altairas nutirpo.

Citata
Vilkolakių burtininkų pasaulyje yra bijoma net ir tada, kai jie yra žmogaus pavidale. Jiems yra be galo sunku gauti darbą, jie yra diskriminuojami. Doloresa Ambridž buvo išleidusi įstatymą, nukreiptą prieš vilkolakius, kuris praktiškai panaikino šiems bet kokią galimybę gauti darbą. Tačiau po Valdovo Voldemorto žlugimo įstatymas buvo panaikintas. Kingsliui Šeklbotui tapus ministru, vilkolakių situacija pradėjo taisytis, jie nebebuvo taip diskriminuojami.

Bet, štai, iškilo Ianas....
Magijos istorijos profesorė atrodė nekopetetinga kvailė. Altairui nepatiko kilusi idėja nueiti pas ją ir iškamantinėti apie vilkolakių padėtį per visą burtininkų istoriją. Nenorėjo sau prisipažinti, jog vunderkindas kaip mano esąs, nėra.
Bet visgi. Visgi pasiėmė tą knygą ir išdūmė iš bibliotekos. Gal ne tiesiai į magijos istorijos profesorės kabinetą, bet kažkur tikrai.