0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #75 Prieš 8 mėnesius »
Dėdė Auris pasisodino Timotį ant kelių. Žinoma, kad Timotis galvojo, jog dabar dėdė jį muš. Tačiau nemušė. Jis ėmė vaikutį sūpuoti ir glostyti jam galvą. Šitie pojūčiai berniukui buvo be galo keisti. Jis neprisimena, kad kas nors kada nors jį būtų priglaudęs.
Tada didelis dėdė pasakė, jog Timotis yra geras vaikas. Ir kad verkti nėra blogai. Keturmetis žinojo, kad kartais suaugę gali pykti dėl skirtingų dalykų. Pavyzdžiui, mama labai nervuodavosi dėl to, jog Timočiui auga plaukai ir jį vis reikia apkirpti, o tėtis dėl plaukų nepyko. Bet tėtis visada pykdavo, jeigu Timotis į jį žiūrėdavo. O mamai tai nerūpėjo. Tikriausiai dėdė Auris nepyksta dėl to, jog Timotis verkia, bet jis pyksta, jeigu Timotis apsidrėbia drabužius.
- Aš daugiau nesusipurvinsiu drabužių, - tyliai tyliai pasakė norėdamas būti geru.
O tada ir stipriau pravirko, kai Auris pasakė, jog tėtis gali niekada nebegrįžti. Negi Timotis buvo toks blogas? Toks blogas, kad tėtis jį atidavė. Bet verkė Timotis tyliai.
Dėdė pradėjo dainuoti. Dainuodavo kartais ir tėvai, kai namuose būdavo svečių. Tačiau jų dainos skambėjo visai kitaip ir tuo metu jie būdavo padarę daug fu fu. Neatrodė, jog Auris būtų padaręs fu fu.
Vis dar riedant ašarėlėms vaikutis žiūrėjo į Aurį. Jam buvo taip keista, taip keista matyti didelį, suaugusį žmogų, kuris visai nebuvo piktas su Timočiu, kuris laikė jį ant kelių ir dainavo.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #76 Prieš 8 mėnesius »
- Jei tu išsipurvinsi drabužėlius aš juos išvalysiu. Nieko tokio, jeigu taip nutiks. - Auris galvojo ar nereiktų jo paleisti. Gal dabar Timočiui viskas dar baugiau atrodo. Jis nesiveržė pasitraukti. Bet gal tiesiog bijojo tai padaryti.
Baigęs posmelį nutilo. Ar dainuoti yra geras sprendimas tokią akimirką? Bet ar su tokiu mažyliu galėjo kalbėtis kažkaip rimtai? Ir apie ką? Kaip jam viską paaiškinti?
- Nori, paseksiu tau pasaką. Jos kartais padeda užsimiršti. Bent jau trumpam. - Šiuo metu galvoje nebuvo pasakų. Gaila, kad neturėjo kokios knygelės. Bet iš kur jo namuose galėjo rastis vaikiškų knygučių.
Kaip išvis elgtis tokiu atveju? Kai staiga sužinai, kad turi brolį. Kai tau palieka jį auginti. Tokį mažutį. Kaip jam paaiškinti kodėl tėtis taip nusprendė.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #77 Prieš 8 mėnesius »
Nors Timotis buvo visai mažiukas, bet jam vidun piršosi viena mintis. Kad dėdė Auris jį tikrina. Tikrina, ar berniukas bus tikrai geras. Ir jeigu bus, tuomet atvyks tėtis ir jį pasiims. Timočiui buvo sunku suvokti, kodėl dėdė Auris visai nepyksta ir nemuša. Sunku svarstyti apie ateitį, kas lauks toliau. Jis tam per mažas. Bet jis žinojo faktą: būnant geram tikrai ateis tėtis. Taip tikrai bus. Auris žiūri, ar berniukas vertas grįžti pas tėtį.
Šiuo metu viduje keturmetis tikrai rišliai nedėliojo minčių. Bet kažkas giliai giliai jam pasufleravo, jog jis vis dėlto negali nei verkti, nei apsidrėbti drabužėlių ir kad jeigu nori grįžti namo, turi iš tikrųjų elgtis tinkamai. Kad dėdė Auris leidžia daryti viską, nes reikia pažiūrėti, kiek Timotis sau leis. To sąmoningai vaikas nesuvokė, tiesiog žinojo, jog turi būti geras.
Susikaupęs ir nusivalęs ašaras Timotis tvardėsi. Deja, jis nežinojo, kas yra pasaka. Nenorėjo to klausti, nes kuo daugiau jis klaus, tuo tai labiau nepatiks mamai ir tėčiui. Jis turėjo žinoti, kas yra pasaka, bet nežinojo. Jeigu didelis dėdė klausia, tikriausiai jis nori pasekti jam pasaką, kad ir ką tai reikštų. Todėl geriausia bus pritarti. Tad vaikas nedrąsiai linktelėjo, bet akutės buvo išpūstos iš baimės ir suaugęs žmogus berniuko veide tikrai galėjo matyti didelį pasimetimą išgirdus tą klausimą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #78 Prieš 8 mėnesius »
Timotis ir toliau atrodė labai išsigandęs. Nors neverkė. Ar kas nors kada jam išvis yra sekęs pasaką? Susimąstė Auris. Ką jis išvis veikdavo per dienų dienas?
- Ar galėtum papasakoti ką veikdavai namuose? Gal ir mes galėtume nuveikti ką nors panašaus? - Auris prisiminė, kad kažkada užmatė knygelių vaikams ir nupirko Arielei bei Amelijai. Ketino atiduoti, kai jos bus kiek didesnės. Ten buvo kažkas apie fėjas. Bet visgi su paveikslėliais. Gal jie galėtų paskaityti tai su Timočiu? Tik kur jas nugrūdo nežinojo. Savo daiktų krūvoje sudėtinga buvo kažką rasti. Vienintelis tvarkingai atrodantis dalykas buvo Aurio  knygų kolekcija dailiai išrikiuota lentynose.
Jis vis galvojo kaip galėtų užimti vaiką. Pasistengti jį prablaškyti. Prisiminė, kad psichologai dažnai duoda piešti tokiems mažyliams. Gal ir jam tai pasiųlyti? Kažkur tikrai turėjo būti Alano pieštukų ir popieriaus. O gal išvis jį palikt ramybėje? Gal taip geriau jam būtų apsiprasti? Ir kieno paklaust patarimo? Prisiminė, kad reikės parašyti Arwen. Taigi gal jos užklaus šio dalyko.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #79 Prieš 8 mėnesius »
Pasakos sekimas yra klausimai, pamanė Timotis. Dėdė Auris man užduos klausimus.
Timotis pasijuto šiek tiek ramiau sužinojęs, kas yra pasakos sekimas. Tačiau vaikui iškilo dilema. Mama ir tėtis nenorėdavo, jog Timotis kalbėtų. O Auris nori. Kada Timotis bus geras? Ar tada, jeigu vis tiek nekalbės ir mama su tėčiu žinos, kad jis neerzina suaugusiųjų savo šnekomis, ar tada, jeigu darys tai, ką dėdė liepia?
Timotis prisiminė, kaip mama klausinėdavo jo skaičių ir spalvų. Labai supykdavo, jeigu Timotis neatsakydavo arba pasakydavo neteisingai, kaip dažniausiai ir būdavo. Tad vaikas padarė išvadą, jog jeigu klausia, tai būtina atsakyti. Tiesiog tėvai jo beveik nieko neklausdavo. Tad Timotis privalo kalbėti, jeigu Auris liepia. Tik bijojo ką nors pasakyti negerai.
- Ieškodavau makaroniukų, - tyliai pasakė, - nes jų rasdavau pasislėpusių. Žiūrėdavau į gėles ir medžius, į vabalus ir paukščius, kai lauke šilta, skindavau valgomus rutuliukus tokius kaip kraujas, fu fu buteliai būdavo žmonės. Maži būdavo vaikai, o dideli tėvai.
Vaikas papasakojo, ką veikė gyvenime. Kalbėjo labai nedrąsiai, taip pat ir nerišliai, šveplavo. Nors iš tikrųjų tai didžiąją dalį laiko jis tūnodavo ant savo čiužinukos stengdamasis nekristi į akis žemyn puolusiems tėvams.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #80 Prieš 8 mėnesius »
Maisto paieškos, žaidimas su turbūt alkoholio buteliais. Pasaka, o ne gyvenimas. Auris staiga susimąstė. Gal tėvas jį man atidavė nes žinojo, kad aš niekada taip nesielgsiu su vaiku. Gal norėjo jį apsaugoti nuo savęs. Gal visgi linkėjo jam gražesnės ateities. Kažkur giliai širdyje. Nesąmonė. Taip negalėtų būti. Amis nusikratė juo ir tiek. Bet gi galėjo palikti bare. Kam jam reikėjo mane kviesti. Ne. Jis tiesiog norėjo mane užnervinti. Kaip visada. Jis manęs nekenčia. Nekenčia nuo pat vaikystės. Jis galvoja, kad užkraus man vaiką ir pagadins gyvenimą, bent jau supainios jį. Gali eiti skradžiai. Aš vis tiek išsisuksiu.
- Ką reiškia kaip kraujas? Ar tai spalva? - Pasitikslino. Tada staiga pagalvojo, kad gal jis alkanas. Ligoninėje bandė pavalgyti pusryčius. Bet jau popietė. Gydytojas liepė duoti valgyti mažai, bet dažnai.
- Ar norėtum pavalgyti? Galėtume pasigaminti ko nors. - Gal po to nuvestų vaiką pamiegoti pietų miego. Ar tokio amžiaus vaikai miega pietų miego? O koks jo amžius? Jis tikėjosi, kad nuėjus virtuvėn ten neateis kiti įnamiai. Eion tai tikrai turbūt niekur neis nekviestas. O Erka galėtų. Bet gal irgi nebūtinai. Ar aš čia neskubinu visko. Kažkaip jau susipainiojau. Siaubinga...

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #81 Prieš 8 mėnesius »
Dėdė Auris paklausė apie spalvą. Timotis pasigailėjo, jog užsiminė apie augančius valgomus rutuliukus. Arba bent jau galėjo neįvardinti, kad jie kaip kraujas. Jis žinojo, kad tai spalva. Tačiau nežinojo tos spalvos pavadinimo. Ir tai buvo blogai. Labai blogai.
Keturmetis šiek tiek sudrebėjo. Bet stengėsi būti tvirtas. Jeigu jis pataikys, viskas bus gerai. Kelis kartus jis atspėjo spalvas ir tada mama nepyko.
- Taip, - ryžtingai tarė. - Tai mėlyna. Mėlyna kaip kraujas.
Vaikutis labai vylėsi, jog pataikė. Labai tikėjosi, kad tiek kraujas, tiek valgomi rutuliukai yra mėlynos spalvos. O gal geltonos? Berniukui stipriai sudunksėjo širdutė. Kas bus, jeigu jis suklydo?
Auris prabilo apie maistą. Timotis valgyti norėjo. Maistas, kurį valgė tame kitame kambarėlyje, buvo pats skaniausias, kokio teko ragauti. Žinoma, Timotis džiaugtųsi bet kuo. Ir makaroniukais, ir valgomais rutuliukais.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #82 Prieš 7 mėnesius »
Auris pajuto kaip ant kelių sėdintis vaikas sudrebėjo pokalbiui pasisukus apie spalvą. Jau įsivaizdavo kaip Timotis buvo mokomas, kol gyveno pas tėvą.
- Viskas gerai. Nieko tokio, kai suklysti. Išmoksi. - Ramino. - Gal ne mėlyna? Gal raudona kaip kraujas. - Kada nors su tuo reiks padirbėti. Bet ne dabar. Dabar galbūt išvirs jam košės ir pabandys paguldyti pamiegoti.
- Einam į virtuvę. Pasigaminsim pavalgyti. - Kalbėjo. Tada atsargiai pastatė jį ant žemės ir atsikėlė. Atidarė duris ir patraukė virtuvėn. Timotį vedėsi dėl visa ko.
- Čia virtuvė. Čia gaminamas maistas. - Pasakojo.
- Gal atsisėsk ant kėdutės gerai? - Jis pasiėmė pieno. Susirado manų kruopų. Nusprendė išvirti manų košės. Taigi ėmėsi darbo. Gamindamas pasakojo jam ką daro.
Viskam užvirus stovėjo ir maišė, kad neprisviltų.
Kai pabaigė virti įdėjo į dubenėlį. Pabarstė cukrumi ir įdėjo truputį cinamono. Tada kerais kiek atvėsino maistą, kad kaip aną kartą vaikas neimtų valgyti jo labai karšto. Dubenėlį pastatė priešais jį ant stalo.
- Imk šaukštą. Ir paragauk. Bet lėtai gerai? Niekas iš tavęs neatims maisto. Jo aš turiu.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #83 Prieš 7 mėnesius »
- Taip, - balsas ir vėl nuskambėjo gana ryžtingai. - Taip, tai raudona.
Juk jis suklydo. Timotis suklydo, bet dėdė Auris neketino jo mušti. Vaikas nesuprato, kaip taip gali būti. Žinoma, džiaugėsi tuo, kad negavo į kailį.
Vietoj to, kad muštų, vyras nusivedė keturmetį į virtuvę. Ir čia Timotis tiesiog apstulbo, mat virtuvė atrodė visiškai kitaip nei jo namuose. Čia skaniai kvepėjo (kaip ir visur kitur, kur tik Timotis lankėsi per šias porą dienų), nebėgiojo vabaliukai kaip medžio šakos ir nesimėtė fu fu buteliai.
Dėdei liepus atsisėsti Timotis taip ir padarė. Stebėjo, kaip jis gamina, nes to niekada nebuvo matęs. Padaręs maistelį Auris padavė jį Timočiui. Ir pasakė, kad šis valgytų lėtai. Tad berniukas, stengdamasis neskubėti, paėmė šaukštą ir paragavo maistelio. Jis buvo šiltas ir toks skanus, saldus! Atrodė, kad nieko skanesnio Timotis niekada nėra valgęs. Aišku, vaikas nemokėjo naudotis indais. Todėl pusė košės keliavo į burną, o kita pusė ant stalo, drabužių, grindų. Vaiko rankos ir veidas taip pat buvo išterlioti. Tačiau šį kartą jis to nepastebėjo. Ir dabar net negalvojo apie tėvus ir namus ar apie mušimą ir mėgavosi.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #84 Prieš 7 mėnesius »
Keista, bet žiūrint į tą išsiterliojusį maistu besimėgaujantį vaiką užplūdo toks šiltas jausmas. Taip jausdavosi tada, kai Alanas buvo kūdikis ir šypsodavosi jam. Arba tada, kai grįždavo iš mokyklos ir Alanas atbėgdavo jo pasitikti. Retai kada jausdavo tokį jausmą.
Auris netrukdė broliui valgyti. Tik mintyse pasižymėjo, kad reikės padirbėti ir su valgymu. Kaip į tokį laukinuką reaguos Erka ir Eion? Ar nepradės jo erzinti? Gal supras. Man reikės su jais pakalbėti.
Kai jau atrodė, jog jis pavalgė kerais nuo grindų ir nuo stalo pradangino košę. Kaip visada reikėjo apvalyti Timočio drabužėlius. Tai nutarė padaryti vonioje. Reikėjo juk nuplauti vaikui veidą ir rankas.
- Einam į vonią gerai? Nusiplausim rankytes ir veiduką. - Tikėdamasis, kad jis seks paskui nuėjo į vonią. Reikėjo ir šiaip Timotį išmaudyti. Ligoninėjo to nepadarė. Bet nusprendė, kad išmaudys vaiką vakare prieš naktį.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #85 Prieš 7 mėnesius »
Pavalgęs Timotis ėmė žiūrėti į virtuvės sienas. Čia matėsi vanduo ir kažkas plaukiojo. Berniukas buvo labai susidomėjęs. O tada staigiai krūptelėjo, kai dėdė Auris kažkur padėjo indą.
Krūptelėjo dėl to, kad išsigando. Pamatė, kaip apsiterliojo. Kad ir ką dėdė sakytų, Timotis suprato, jog tai yra labai blogai. Bet tuo pačiu krūptelėjo ir todėl, jog nesuvokė, kur tas indas taip pradingo. Tačiau klausti bijojo.
Ir tada dėdė pasakė, jog reikia nusiplauti. Mama jį prausdavo labai labai retai, bet prisiminimai buvo klaikūs. Ji tiesiog įmesdavo vaiką į ledinį vandenį, nes karštas vanduo tuose namuose buvo atjungtas. Timotis žinojo, kad reikia tylėti, tačiau nei karto jam nepavyko to padaryti. Visada leisdavo garsus, žiopčiodavo, priešindavosi prausimuisi. Jam kitaip neišeidavo. O tada ateidavo tėtis ir Timotį mušdavo.
Keturmetis stovėjo prie vonios durų, bet į vidų nėjo. Labai stengėsi susilaikyti, tačiau lūpa tempėsi ir matėsi, jog berniukas yra netoli ašarų. Jis žinojo, kad laukia bausmė už tai, jog viską purvina.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #86 Prieš 7 mėnesius »
Vaikiukas atrodė išsigandęs. Auris nežinojo kodėl. Ar jį gąsdina tai, kad nori jį apiprausti. Ar tai, kad vėl prisiminė tėvą.
- Kas yra? Viskas gerai Timoti. Aš tik noriu truputį tave nuprausti. Va taip. - Auris atsuko vandenį ir ėmė plautis rankas, veidą.
- Vanduo šiltas. Malonu nusiprausti. Košė dabar limpa ar ne? - Kalbėjo.
- O kai nusiprausi eisim pažiūrėti ką tau ten atnešė dėdė Fapydd. Pažaisim su žaisliukais. - Tėvas visai nusirito. Vaikas net pavalgyti nemoka normaliai. Jis nemaudytas kažin kiek laiko. Tiesiog jau perspjovė pats save tas Amyras...
- Aš tau sakiau ar ne. Kad tavęs neskriausiu ir nieko nedarysiu, kad skaudėtų. Tikrai, tikrai. Tik nusiprausim ir viskas. - O jo mama. Ar jai tas pats kur dingo šitas vaikas. Ar ji išvis yra? O jei Motina net nežino kas vyksta su jos vaiku? Bet jeigu ji tokia pat, tai ir gerai, kad jis čia o ne su jais.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #87 Prieš 7 mėnesius »
Timotis, stengdamasis sulaikyti ašaras, žiūrėjo į dėdę Aurį. Jis nusiplovė rankas ir veidą. Ar tikrai dėdė nekels Timočio į ledinę vonią? Rankas ir veiduką jis tikrai gali nusiplauti ir šaltu vandeniu. Sunkiausia būdavo iškęsti ledinį vandenį pečių srityje.
Auris pasakė, jog vanduo yra šiltas, tačiau Timotis to neužfiksavo. Užtat jis užfiksavo pastabą apie limpančią košę. Aš negeras, pasakė vaikas sau mintyse. Negalima išsiterlioti. Keturmetis instinktyviai pagniaužė delnus, pajuto lipnumą. Tada ėmė slėpti rankytes, bet žinojo, kad niekur nedings. Buvo baisu, jog dėdė Auris nepradėtų jo mušti. Jis vis kartojo, jog vaiko neskriaus. Bet Timočiui tai buvo nesuprantama.
Timotis sutvardė ašaras. Sučiaupęs lūpas, ryžtingu veidu įėjo į vonią ir atkišo rankas. Nebuvo tikras, kas dabar bus daroma.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1850
Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #88 Prieš 7 mėnesius »
- Tu labai drąsus berniukas. - Šnekėjo broliui pagaliau žengus į vonios kambarį. Buvo matyti kaip jam baisu. Auris vėl atsuko čiaupą iš kurio bėgo šiltas vanduo. Paėmė jį už vienos rankytės ir pakišo po vandens srove. Nežinojo ar namie dar buvo kriauklė ir ar Timotis žinos ką daryti.
Auris nuplovė jam rankas. Tada atsargiai nuprausė veidą.
- Užsimerk, kad vanduo nepatektų į akytes. - Perspėjo. Kai pabaigė nušluostė Timočio rankas ir veidą rankšluosčiu.
- Ir viskas. Nieko tokio ar ne? Dabar jau tuoj eisim. - Jis išsiėmė lazdelę iš kišenės ir vėl panaikino košės dėmes nuo jo drabužėlių, kur buvo užkritę.
- Dabar jau eisim pažiūrėsim į žaisliukus. - Šyptelėjo ir nusivedė jį į kambarį. Atsisėdo ant žemės. Pasiėmė čia pat padėtą maišą.
- Ar nori pats panaršyti ar man viską ištraukti? - Paklausė.

Ats: Išsinuomotas Aurio Senklerio butas
« Atsakymas #89 Prieš 7 mėnesius »
Vieną kartą mama buvo labai pikta ir su diržu plakė Timočiui rankytes. Vaikas visas virpėjo, nes tikėjosi panašaus jausmo tai prisiminęs. Buvo užsimerkęs. Tačiau dabar skausmo nepajuto, tik karštį. Jis nebuvo labai stiprus, net nereikėjo kentėti. Vanduo iš tikrųjų nebuvo karštas, tačiau Timočiui, kuris išvis neprisimena jokio šilto vandens, jis toks atrodė.
Tada keturmetis atsimerkė. Dėdė Auris nuplovė jam rankytes ir veiduką. O tuomet su tuo pagaliuku išvalė drabužėlius. Buvo labai įdomu, kas tai per pagaliukas. Bet suaugusieji nemėgsta klausimų.
Jie ir vėl nuėjo į kambarį. Auris atsisėdo ant žemės, tad tą patį padarė ir Timotis. Ir tada vaikas vėl išgirdo jam adresuotą klausimą. Pasimetė. Kurį laiką žiūrėjo į maišą ir galiausiai tarė:
- Gerai.