[Arwen Evenstar]

Kalėdų atostogos tik ką buvo pasibaigusios. Ir štai mokinių laukė pirmoji kerėjimo pamoka po švenčių. Arwen šios Kalėdos buvo tikrai smagios. Sugužėjo visa šeima - visi penki vaikai su savo antrosiomis pusėmis ir gausiu būriu vaikų. Visi juokėsi, dalinosi prisiminimais ir praėjusių metų nuotykiais. Arwen jau seniai nebuvo tokia laiminga.
Bet dabar metas pamokai. Po atostogų mokiniai dar ne visai įsivažiavo į vėžias, tad geriausia pradėti nuo lengvesnių kerų. Tokius ji ir numatė šiai pamokai.
- Sveiki, mokiniai, - atsistojusi iš savo vietos tarė. - Šiandien galėsite pasipraktikuoti atskleidimo kerus. Galbūt dalis jūsų jau esate juos bandę, bet tikiu, jog daugumai jie bus naujiena. Tai tokie kerai, kurie parodo nematomu rašalu parašytas žinutes arba kitokiais būdais, pavyzdžiui, paslėpimo kerais, paslėptus ženklus. Nukreipkite burtų lazdelę į knygą ar pergamentą ir ištarkite burtažodį. Jei kerai pavyks, pamatysite užrašytą žinutę, kurios prieš tai nesimatė. Namų darbams palieku užduotį - aprašyti, kaip jums sekėsi naudoti šiuos kerus, ir kokią žinutę perskaitėte.

Mokiniai mokosi Aparecium kerų. Nuo Arwen stalo kiekvienas pasiima po pergamentą ar knygą (galite patys nuspręsti, ką paimti). Knygoje slaptas užrašas gali būti bet kur, ne tik pirmame puslapyje. Mokiniams reiks bandymo būdu surasti, kur tas užrašas. Todėl su pergamentu darbuotis būtų lengviau. Gautą užrašą galite sugalvoti. Jei mokinys sugadintų pergamentą ar knygą (netyčia padegtų, aplaistytų, suplėšytų), gali ateiti pasiimti kitą - daiktų yra daugiau, nei mokinių.

Pamoka iki sausio 21 d. Bent 3 postai.

Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

[Hestijas Mullins]

  Hestijas į pamoką atėjo kartu su Sevirina. Ši buvo jo geriausia draugė, todėl labai džiaugėsi, šiai sutikus dirbti kartu. Dažniausiai tekdavo dirbti vienam, mat Sevirina dirbdavo su savo draugėmis, o daugiau draugų Hestijas nelabai ir beturėjo. Bent jau tų, su kuriais nuolat dirbdavo. Ak, kad aš kada nors pranokčiau jos drauges... Pagavo save joms pavydint, kas nebuvo gerai, tačiau tą akimirką jautėsi būtent taip.
  Bet šiandien pamoka nusimatė visai nebloga. Jis ne tik atliks darbą su drauge, bet ir kerai, kuriuos šiandien mokysis, atrodė labai naudingi.
- Sevirina! - džiugiai kreipėsi į ją. - Klausyk, tai juk puikūs kerai, galėtume slaptai susirašinėti! Žinoma, profesoriai tikrai žino šiuos kerus, o dabar sužinos ir mokiniai, bet manau, kad ne visi sugalvos paprastą lapelį patikrinti! Tai juk nuostabu! - džiaugėsi.

[Lilith Morgenstern]

  Kerėjimas - tikriausiai pats sudėtingiausias, bet kartu ir svarbiausias burtų ir kerėjimo mokykloje dėstomas dalykas. Lilith tai puikiai suprato, tačiau tas supratimas nepadėjo jai suvokti, kodėl būtent kerėjimas jai sekėsi taip sunkiai. Mergaitė visuomet lankėsi šio dalyko pamokose, bandė susikoncentruoti, tačiau burtažodžiui nepavykus, labai greitai nusimindavo, nes žinojo, kad be šių sugebėjimų ji netaps nei gerai pripažinta burtininke, nei demone. Ir šiandien pamokoje Morgenstern nuotaikos buvo ganėtinai slogios, tačiau ji įdėmiai klausėsi profesorės ir Hogvartso direktorės aiškinimo. Ponia Evenstar jai pasirodė kaip tikrai svarbus ir įtakingas žmogus, tad Lilith, iš pagarbos jai, nenorėjo sukelti kažkokios neapykantos, ypatingai tuomet, kai ir taip direktorės dėstomas dalykas sekėsi prastokai.
  Išgirdusi profesorės Arwen pateiktą užduotį, Lilith atsivertė kerėjimo vadovėlį, kuriame norėjo dar kartą perskaityti informaciją. Apie šiuos kerus pirmakursė buvo skaičiusi, tačiau nuoširdžiai netikėjo, kad smegenyse tūnojusių nuotrūpų jai užteks, tad nusprendė iš naujo perskaityti informaciją ir sužinoti jau žinotus dalykus. Būtent tuomet mergaitė susimąstė, ar klasėje nesimato Vanessos, gi jos bendrakoledžei puikiai sekėsi burti! Tamsiaplaukė nežymiai apsidairė, ieškodama draugės atsistojo ir nuėjo pasiimti pergamento, reikalingo užduočiai atlikti. Tuomet Morgenstern ir pastebėjo šviesiaplaukę mergaitę, kuri buvo labai panaši į jaunosios raganos draugę.
  - Vanessa? - neužtikrintai kreipėsi į mokinę, kurios nugara priminė Lilitos pažįstamą moksleivę. Morgenstern tik vylėsi, kad akys ir nuojauta jos neapgavo.

[Sevirina Mckenna]

Kerėjimo pamoka Sevirinai tikrai nebuvo problema. Mat dažnai puikiai sekdavosi todėl nesukdavo daug galvos eidama į šią pamoką. Šį kart atėjo su Hestiju su, kuriuo eiti džiugiai pritarė. Jis buvo artimiausias mergaitės draugas iš to pačio koledžo todėl džiaugėsi, kai gali kartu dirbti. Bet žinoma negalėjo apleisti ir kitų draugų todėl nedažnai pasitaikydavo, kada eidavo būtent su šiuo švilpiu.
Šios pamokos tema Sevirinai patiko. Nebuvo kokia sudėtinga, kur reikėdavo daryti kažką daugiau apart kerėjimo. Būtent to kiekvieną pamoką ir tikėjosi švilpė, o ne dar kokių nors pasakojimų bei papildomų veiklų.
  - Tikrai, tik tuomet tektų atsargiai tai daryti ir būti nepričiuptiems, - nusijuokė iš Hestijo idėjos, kuri iš tikrųjų buvo nebloga.
Na, bet ilgai delsti nenorėjo ir pradėjo eiti pasiimti pargamento. Mat knyga buvo per daug nuobodu.
  - Eime pasiimti, - tarė prieš nueidama ir parodė į pargamentus bei knygas.

[Vanessa Carlier]

Kerėjimo pamoka Vanessai buvo tikras siaubas. Kiekvieną kartą prašydavosi eiti su pusseserę, bet ji šį kart nusprendė eiti į pamoką su kažkokiu švilpiu ir paliko varniukę vieną. Todėl dabar Carlier ėjo į pamoką kerėjimo galvodama kuo baigsis ir apskritai kas bus. Pamoką vedė direktorė todėl būtų prastai kažką pridirbti.
Prasidėjus pamokai Vanessa išklausė kiekvieno profesorės žodžio. Direktorei kalbant apie tai, jog, kai kurie jau gali būti bandę šiuos kerus pirmakursė vylėsi, kad nebus sunku ir neteks apsikvailinti. Tuomet ji nuėjo pasiimti pergamento ant, kurio pasirodė lengviau dirbti. Laukiant, kol atsilaisvins vietos pasiimti vieną šviesiaplaukė išgirdo tariant jos vardą ir kaip mat atsisuko.
  - Ką? - pusiau pasakė pusiau paklausė žmogaus tariančio jos vardą ir tik atsisukus pamatė pažįstamą veidą, - o, Lilith, - apsidžiaugė ir nusišypsojo Vanessa. Tada pasiėmė pargamentą ir nusprendė pasiūlyti dirbti kartu.
  - Galbūt norėtum dirbti kartu? - pasiūlė, bet tik tada susiprato, kad tai prasta idėja, nes dabar supras kokia ji yra nevykėlė.

[Leticija Mendel]

Tegul tik kas pabando paklausti apie tai, kaip praėjo Žiemos atostogos ir Kalėdos. Tokį žmogų nudėsiu. Galvojo sėdėdama suole. Ačiū dievui praėjo tos atostogos ir gerai. Mokiniai sugrįžo. Tik kad jie buvo tokie laimingi, o ji pavydėjo jų laimės. Leticija nuėjo prie stalo ir pasiėmė pergamento ritinėlį. Per direktorės pamokas būtų pats tas prikrėsti kvailysčių ir būti išmestai iš Hogvartso. Bet nebeliko prasmės bandyti išlėkti iš mokyklos. Kur tada dėtūsi? Ta mintis šiurpino. Ateitis buvo tokia neaiški. Kas bus vasarą? Ar tėvai įsileis namo ar ne? Ji atsisėdo prie stalo. Netoliese sėdėjo dvyniai.
- Labas. - Pasisveikinimas labiau buvo skirtas Oliveriui. Bet negalėjo deja ir Elioto ignoruoti. Atrodė, kad esant tokios nuotaikos vertėtų su kuo nors pabendrauti. Nes kitaip visai išprotėtų.
- Ar esat ką girdėję apie šiuos kerus? - Paklausė jų.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kodėl Kalėdų atostogos staiga siaubingai priartino egzaminus? Grįžus į Hogvartsą pradėjo atrodyti, kad VML jau rytoj, o jis nieko nemoka. Žinoma, taip nebuvo, bet laikas nykte nyko, o panika kilo į padanges. Nesisekė nieko įsidėmėti, ir iki išnaktų prie Aurio pamokos temos sėdėjęs Eion dabar buvo pervargęs. Ir, žinoma, nieko neišmokęs.
Įsitaisė klasės gale. Jeigu netyčia užmigs, geriau būtų, kad direktorė nieko nepastebėtų. Galvoje sukosi visokiausi padarai, kurie nuodija smegenis. Ar jam jau visai negerai su galva, ar apie tai vakar skaidė? Šito, deja, jau nebegalėjo pasakyti. Stengėsi klausyti, ką kalba direktorė, bet praktiškai nieko neužfiksavo. Suvokė, kad tai kerėjimo pamoka, tad išsitraukė lazdelę - čia jos vis tiek prireiks. Kiti kažkur ėjo, bet Eion tam paprasčiausiai neturėjo jėgų. Pasidėjo galvą ant suolo ir nejučia užsnūdo.

[Lilith Morgenstern]

  Laimei, mergaitės neapgavo nei akys, nei nuojauta. Vanessa iš tikro šiandien dalyvavo kerėjimo pamokoje, tad Lilith apsidžiaugė, kad jos kailis išgelbėtas ir Morgenstern galės galbūt beveik sėkmingai atlikti pamokos užduotį.
  - Dirbti kartu? Žinoma! Pati irgi norėjau pasiūlyti šią idėją, - šyptelėjo varniukė. Ji iš tikro apsidžiaugė, kad tai pasiūlė pati bendrakoledžė, nes taip Lilith išvengė nemalonaus ir paviršutiniško, bereikšmio pokalbio apie orą. Mergaitės iš karto galėjo kibti prie darbo ir pakalbėti apie įdomesnius reikalus, kas skatino pasiūlyti Vanessai susitikti ežero pakrantėje ar bibliotekoje... Deja, tai padaryti tamsiaplaukei atrodė ganėtinai sudėtinga, nes ji nežinojo, ką apie jų prasidėjusią draugystę mąsto pati Vanessa. Nenorėdama per daug užsigalvoti, Lilith pakvietė draugę prie suolo, išsitraukė burtų lazdelę ir padėjo ją ant suolo.
  - Kaip šiandien atliksime pamokos užduotį? Ar jau skaitei apie kerus? O gal ir taip viską moki? - susidomėjo tamsiaplaukė ir užpylė Vanessą klausimais. Mergaitė iš tikro nenutuokė, kaip reikėtų kerėjimo užduotį, aiškiai skirta vienam žmogui, atlikti poroje, tačiau tikrai nuoširdžiai džiaugėsi, kad jai taip pasisekė ir būtent kerėjimo užduotį gali atlikti su bičiule.
  - Ką gi, laikas pradėti, - pasakė ir pakėlė savo burtų lazdelę nuo suolo, lyg ketindama burti. - Nors gal tu pradėk, - pridūrė nuleisdama lazdelę.

[Kaja Adams]

Nei mokykloje buvo gerai, nei namuose. Nors imk ir prasmek skradžiai žemę. Influencerių pasaulis, net ir tas ėmė skaudinti, nebebuvo tokio didelio noro stebėti tobulų linijų ir dangiškų balsų merginas, kurios pasakojo apie savo gyvenimą tuo pačiu ką nors reklamuodamos. Vis tiek Kaja niekada nebus kaip jos. Arba kaip mama.
Dabar keturiolikmetė tą pilnai suvokė. Tai tiesiog neįmanoma. Ir nesvarbu, kiek praeis laiko. Metai ar penkeri. Net ir plaukai, ir tie pas Kają buvo prasti. Ploni ir lūžinėjantys. Ir nepadėjo jokios kaukės, kurių paauglė buvo prisipirkusi visą kalną.
Taip sėdint ir bemąstant savo mylimoje vietelėje, paskutiniame suole, šalia grifės atsisėdo Eion. Klastuolis atrodė esantis visai savo pasaulyje. Ar jis užsnūdo? Kilo klausimas, ar Eion matė, kad šitame suole jau sėdi Kaja. Ketvirtakursė pasijuto nejaukiai, tačiau apsidairiusi pamatė, kad laisvų vietų yra tik pora priekyje. O ji ten nenorėjo. Tad nutarė pasilikti čia.
Eidama pergamentų ir knygų link Kaja pastebėjo, kad keli bendraamžiai pagriebė po knygą. Bet šviesiaplaukė čiupo pergamentą ir rovė atgal į klasės galą. Juk akivaizdu, kad užduotis su knyga jai bus per sudėtinga.
Pasidėjusi pergamentą ant stalo Adams atsivertė vadovėlį ir ėmė skaityti apie kerus, kurių reikės mokytis. Nesinorėjo bandyti bet kaip. Tačiau galbūt ji tai darė be reikalo. Vis tiek vargiai kerai jai pavyks.
Mokinė vis dirstelėdavo į Eion. Nežinojo, sakyti jam kažką ar ne. Net nebuvo tikra, ar jis tiesiog guli, ar miega. Tačiau kažkaip nedrąsu buvo prabilti.

[Džezefa Blek]

Kalėdas varnanagė atšventė Vilniuje, su mama. Nuėjo į kino filmą. Buvo tikrai smagu.
  O štai dabar ji vėl sėdėjo kerėjimo klasėje. Džezefa pripažino, kad kartais čia būdavo ką veikti, bet dažniausiai tai būdavo lengviausios pamokos. Šįkart ji atėjo ir atsisėdo viena, nes Kristupo pakeliui nesutiko. Bet vos išklausiusi užduotį apsižvalgė ir nukūrė prie jo.
- Kristupai! - džiaugsmingai pasakė. - Kaip atostogos? Aš tai grįžau į Vilnių. Ėjau į "Akropolio" ledo areną. Dar ant kalniuko. Su naujomis rogėmis, kurias gavau Kalėdoms. Ir naktį pabandžiau panaudoti bežodžius lumos kerus. Pirmą naktį nieko nepavyko, antrą, trečią, ketvirtą taip pat. Tada nusprendžiau truputį paskaityti. Ir, įsivaizduok, penktąją naktį man pavyko! - išpasakojo atostogas Džez. Kažkodėl iki šios pamokos nerado laiko pasikalbėti su bičiuliu, jo ir nepastebėjo. Todėl tą reikėjo padaryti dabar, pirmą kartą po atostogų pasimačius.

[Kristupas Danil]

Kristupui jo Kalėdos atrodė pačios geriausios, kokios tik kada nors nutiko. Ir dabar laukė, kol pribėgs Džezefa ir jo paklaus apie atostogas. Laukė, nes daugmaž numanė, kad taip bus. Ir štai, profesorė Evenstar baigė kalbėti ir geriausia draugė atsirado prie Kristupo.
- Labas, Džezefa. - kiek ramiau, bet irgi džiugiai pasisveikino dvylikametis. Paklaustas jau ketino pradėti pasakoti, bet Džezefa pirma pradėjo. Tad švilpiukas klausėsi. - Visai smagios tavo atostogos. - pasakė. - O mes su Badžiu grįžom į sodybą. Buvom bažnyčioj. O Kalėdoms aš gavau keturratį ir akustinius būgnus! - dabar jau Danil išsiliejo. - Taip, tik dvi dovanos, bet kokios didelės. O kad tu žinotum, kiek Uhnive per Kalėdas prisnigo... Su kiemo draugais susitarėme antrąją Kalėdų dieną eiti į iškylą. Pasiėmėme maisto, atsigerti, roges, ir visą dieną praleidome lauke. Šitos atostogos geriausios mano gyvenime. - papasakojo.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Profesorė Eliadė žiūrėjo į jį pikdžiugos kupinu žvilgsniu. Eion buvo pakeliui į transfigūracijos VML egzaminą, tad puikiai suprato: jame bus labai daug klausiama apie pradanginimo kerus.
- Bet aš teoriją moku! - garsiai sušuko klastuolis.
Ir nuo to šauksmo atsibudo. Nustebęs pakėlė akis ir suprato esantis pamokoje. Žvilgtelėjo į klasės priekį - direktorė. Pašiurpęs apsidairė ir nustebo - šalia jo sėdėjo Kaja.
- Dabar kerėjimas? - tyliai paklausė jos ir pamatė kažkokį pergamentą. Pats tokio neturėjo, tad žvilgtelėjo į profesorės stalą. Tyliai atsidusęs šiaip ne taip atsistojo, tačiau priešais buvęs mažius spėjo pačiupti paskutinį pergamento lakštą. Ką gi, turės būti gerai ir knyga - Eion spėjo, kad jos čia sudėtos tuo pačiu reikalu. Paėmęs vieną grįžo į savo vietą ir vėl apsidairė. Vis dar tikėjosi čia kažkur pamatyti piktai išsišiepusią Eliadę. Pažadėjo sau būtinai išmokti prakeiktus pradanginimo kerus. Bet dabar ne ta pamoka, taigi Eion tyliai pasakė Kajai:
- Aš… Negirdėjau. Kokius mes kerus mokomės? Ką jie turi padaryti?
Žinoma, pažinties pradžioje jis su šita mergaite elgėsi labai bjauriai. Bet praėjo galybė laiko, be to, jis atsiprašė. Draugais, ko gero, netaps, bet į tokį paprastą klausimą ji atsakys, ar ne?..

[Oliveris Llewellyn]

Ko gero, grįžti į Hogvartsą po Kalėdų atostogų buvo dar sunkiau nei atvykti čia rugsėjo mėnesį. Dabar Oliveris jau žinojo, kad menkai rūpi Eliotui, kad neturi čia draugų ir labai sunkiai sekasi piešti. Todėl stotyje ilgai ilgai laikė apsikabinęs tėtį. Prie mamos stengėsi atrodyti drąsesnis. Ji turi būti laiminga, kad jų mažai sesutei viskas būtų gerai.
Taigi dabar berniukas kerėjime sėdėjo visiškai be nuotaikos. Jau buvo pasiilgęs mamos, tėčio, Miriam ir mažųjų. Atrodė, kad per tą laiką, kol jie buvo Hogvartse, Hannah, David ir Ezra labai paaugo. Ar per Velykas iš viso jų nepažins? Bandė apie tai pasikalbėti su Eliotu, bet jam, regis, nebuvo baisiai įdomu.
- O, žiūrėk. Kerai, kuriais profesorė Eliadė turėjo perskaityti tavo atseit padarytą namų darbą, - sumurmėjo Oliveris broliui ir tada išgirdo pasisveikinimą. Visai apsidžiaugė, kad tai Leticija, nors nebuvo tikras, kaip jai seksis bendrauti su Eliotu.
- Labas, - pasisveikino. Netgi ne taip droviai kaip paprastai. - Dar neteko su jais susidurti, - paaiškino ir nuėjo prie direktorės stalo. Paėmė tris pergamento lakštus. Pats žinojo su knyga nebandysiantis, o Eliotas irgi nepersistengs. Vylėsi, kad Leticija nepamanys esą jis laiko ją kvaila. Grįžęs ištiesė darbo priemones kitiems.
- Bet skamba visai įdomiai, - gerokai droviau nei prieš tai pridūrė.

[Eliotas Llewellyn]

Džefas tik grįžęs po atostogų pareiškė, kad tėvai jam uždraudė bendrauti. Kodėl, neaišku, bet per direktorės pamokas jie kartu nesėdės. Jeigu profesorė Evenstar sugalvotų parašyti draugo tėvams, turi parašyti, kad jis tų tėvų klauso. Taigi dabar Eliotas kiek nuobodžiaudamas sėdėjo šalia Oliverio. Buvimas su broliu reiškė, kad bus daug mažiau plepėjimo ir daug daugiau darbo. Tai smalsiam pirmakursiui visai nepatiko.
Laimei, priėjo Leticija. Ji Eliotui nepatiko, bet bent jau galima papliurpti. Nors ir nuoboda, bet vis kažkiek šnekesnė nei brolis.
- Labas! - labai jau entuziastingai ir draugiškai pasisveikino berniukas. Ir iš karto perėjo į plepėjimo režimą (brolio žodžius apie tą namų darbą iš viso ignoravo): - Kaip Kalėdų atostogos? Aš labai norėjau likti mokykloje, bet nepavyko įkalbėti mamos ir tėčio, kad taip bus geriau. Kita vertus, buvo smagu susitikti šeimos narius. Jau galima suprasti, ką Ezra kalba, įsivaizduoji? Jis jau panašus į žmogų! Mes tikrai nebuvome tokie maži.
Dar kažką plepėjo ir nė nepastebėjo, kaip brolis grįžo su pergamentais. Dabar suprato, ką jis turėjo omenyje, kai kalbėjo apie tą namų darbą.
- Taip! Čia yra mano namų darbas, - baisiausiai patenkintas pareiškė Eliotas ir išsitraukė burtų lazdelę. Vis tik šiandien nutarė pabūti ypatingai kilnus ir pirmiausia pasireikšti mergaitei. Atsisuko į Leticiją ir plačiai nusišypsojo.

[Kaja Adams]

Eion sušuko, kad moka teoriją. O Kaja krūptelėjo, nes nesitikėjo nieko panašaus. Vadinasi, tikrai miegojo. Ir dar sapnavo pamokas, siaubas, mintyse pagalvojo.
- Taip, - tyliai atsakė grifiukė.
Kaip jis gali nežinoti, į kokią pamoką atėjo? Be to, juk esame kerėjimo klasėje su direktore. Kas jam yra?
- Eee... Va šitus, - keturiolikmetė stumtelėjo vadovėlį klastuoliui. - Gali skaityti, aš jau paskaičiau. Reikia, kad pasirodytų paslėptas užrašas. Bet kur jis bus knygoje, profesorė nesakė.
Ką gi, atėjo metas kerėti. Galėjo Eion dar pamiegoti. O jeigu jis šaipysis? Juk jis... juk jis ją vadindavo nevertėle. Ar dabar paauglė patvirtins, kad tokia yra?
- Apareacium, - mostelėjo burtų lazdele mokinė, bet nieko nenutiko. - Pala, ne taip tariu... - lyg sau, lyg Eion pridūrė. - Aparecium, - pabandė vėl.
Žinojo, jog dabar burtažodį ištarė teisingai. Tačiau kerai neveikė, o pati Kaja labai jaudinosi. Pajuto, kad akyse nori tvenktis ašaros. Stengėsi tai suvaldyti, bet buvo labai skaudu. Galbūt aš tikrai nevertėlė, nuskambėjo žodžiai galvoje.
- Jeigu nori, gali bandyti ir ant pergamento, - pasakė, stumtelėjo jį į stalo vidurį. - Man vis tiek neišeis. Niekas. Niekada.