0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Burtininkė
  • ***
  • 77
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #285 Prieš 2 savaites »
- Ak... O kaip dabar jaučiasi Elija? - paklausė.
Linėja manė, o ir Aurio žvilgsnis patvirtino, kad tikriausiai jam reikėjo perlipti per save imant iš Rolando pinigus. Džiugu, kad broliuko gerovė - aukščiau už išdidumą. Na, o Augustino Linėja nenorėjo prisiminti. Bjaurus žmogus.
- Tikriausiai tokie žmonės kaip Augustinas niekada nesikeičia, - tarė jiems praeinant pro karštai besibučiuojančią porelę, sėdinčią ant suoliuko.
Linėja jautė, koks Auris yra atsargus su ja kalbėdamas. Tai kėlė šypsnį. Tiesiog žinojo, kad jam įdomu, ką mergina veikė visus tuos metus. Bet tikriausiai klausti nedrįso. Na, arba žino iš kur nors kitur, dar pamanė. Tada prisiminė, jog minėjo jam pati, kad pastaruosius dvejus metus Airijoje dainavo privačiuose renginiuose.
- Nevyko. Marselis, radijo savininkas, labai paprastas žmogus. Užteko nuoširdaus pokalbio, - rudaplaukės balsas pagyvėjo, jai patiko jos darbas, ji gerai sutarė su kolegomis. - O tau, ar reikėjo pereiti kažkokią atranką, norint pradėti profesoriauti? - paklausė.
Roberts manė, kad dabar Auris paklaus ko nors daugiau apie dekoracijas, bet jis paklausė apie Brajaną. Nusijuokė ir Linėja.
- Brajanas, jis veda humoro laidą, - tarė. - Pasirodo, yra tikras mergišius, bet nesijaudink, šiuo metu turi panelę, - šyptelėjo.
Tada pagavo save darant klaidą. Kodėl ji pasakė, kad Auris nesijaudintų? Turi panelę Brajanas ar ne, neturėtų turėti reikšmės. Pamaniusi, kad metas pradėti laikytis atstumo, ji šiek tiek atsitraukė nuo vaikino, nebebuvo įsikibusi jam į parankę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 savaites sukūrė Linėja Roberts »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1853
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #286 Prieš 2 savaites »
- Nežinau. Nebendraujam. Bet gal jau geriau. Tikrai geriau. Ilgai laikė Frederikos kambarį tokį, kokį ji paliko. Bet Alanas sakė, kad jau su Rolandu kartu jie sudėjo Frederikos daiktus. Na, kad pakeitė tą kambarį. Elija, kai Alanas buvo antrakursis gulėjo ligoninėje. Bet man atrodo jau tikrai grįžo į vėžes. Kiek tas įmanoma po tokios netekties. - Ir vis tiek žinojo, kad vietoj tos mergaitės visada žiojės tuštuma.
- Turbūt. - Pasakė, bet Augustinas jau buvo už kažin kiek mylių. Dabar galvojo visai ką kitą. Galėtų ir jis bučiuoti ją. Apkabintų Linėją, buvo taip išsiilgęs artumo su šia mergina. Troško jo visu kūnu. Pasistengė dabar į ją nežiūrėti, kad neišskaitytų iš akių ką įsivaizduoja, ką galvoja. Reikėjo gerokai pasistengti, kad galėtų normaliai tęsti tą pašnekesį.
- O ir pati galėjai pasirinkti apie ką darysi laidas? Ne. Tiesiog kreipiausi dėl darbo. Nežinau kodėl direktorė sugalvojo mane priimti. - Nusijuokė. - Taigi murksodavau pas ją kabinete dėl visokių nesąmonių. Žinai gi, kad nežibėjau pavyzdiniu elgesiu mokykloje. Na, bet ji mane priėmė į darbą. Kokių nuotykių su tais vaikais būna. - Kalbėjo greitai. Buvo nemažiau užsiplieskęs nei Linėja, mat greičiausiai kaip ir ji pati labai mėgo savo darbą. Nors bent kartą per mėnesį pagalvodavo jį mesti.
- Mergišius? - Jam tai visai nepatiko. Gal ir nieko planas buvo nuleisti jį į kanalizacijos šulinį, kurį dėstė Dafydd. Bet Linėja tikrai su juo nesusidėtų, jei tai žino. Tikrai ne.
Nesijaudinti? Pala ar ji man taip tikrai
pasakė? Nesijaudinti? Taip nustebo,kad kurį laiką nesugalvojo ką pasakyti. O dar tas faktas,kad ji pasitraukė. Ar peržengė ribas su tuo klausimu? Vienintelis dalykas, kurį norėjo pasakyti buvo toks. Laikykis nuo jo atokiau. Bet gi negalėjo to sakyti. Negalėjo jai kažko aiškinti. Bet gi čia tik patarimas. Tiesiog.
- Jis man iš pirmo žvilgsnio nepatiko. - Tarstelėjo ir beveik iš karto pasigailėjo.
- O tas dekoracijas darai magų šventėms? - Skubiai keitė temą.
Dar kiek paėjėjus tiesiog nusprendė, kad kas bus tas. Paėjo artyn tuos porą žingsnių ir paėmė merginą už rankos.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Burtininkė
  • ***
  • 77
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #287 Prieš 2 savaites »
Linėja nuolat jautė liūdesį ir tuštumą dėl vaikelio. Su laiku darėsi šiek tiek lengviau, bet nepakankamai. O kaip turėtų jaustis Elija, kaip turėtų jaustis Rolandas, kai neteko jau seniai gimusio, mylimo savo vaiko? Taip, mergina žinojo, kad Elija ir Rolandas neskirdavo pakankamai laiko savo vaikams. Bet taip pat žinojo, kad tuos vaikus jie mylėjo.
- Buvau paprašyta vesti žinias, o pati pasišoviau kalbėti per roko rubrikėlę, - tarė. - Ar tu... ar tu klausaisi radijo stoties, kurioje dirbu? - paklausė.
Norėjo paklausti, ar jis klausosi jos. Bet toks klausimas nuskambėtų kažkaip... labai asmeniškai.
- Tikriausiai direktorė matė tavo potencialą, - šyptelėjo. - Na, ir kokių nuotykių su jais yra tekę patirti?
Buvo akivaizdu, jog Brajanas Auriui nekėlė teigiamų jausmų. Linėja net nenorėjo įsivaizduoti, kaip jaustųsi matydama merginą, kuriai akivaizdžiai patinka raudonplaukis. Tačiau žinodama save nutuokė, jog tiesiog stengtųsi linkėti jiems sėkmės kartu.
- O man patinka, - pasakė. - Jis draugiškas ir paslaugus. Ir, žinoma, linksmas. Gal kažkiek vaikiškas, bet kaip kolega Brajanas išties šaunus.
Kai Auris paėmė Linėją už rankos, per visą kūną perbėgo malonūs šiurpuliukai. Taip, ji prieš tai atsitraukė. Bet kas sakė, kad imtis kokių nors veiksmų draus jam? Roberts net neketino ištraukti rankos iš jo šilto delno.
- Taip, tik magų, - atsakė dėl dekoracijų. - Kartais pati gaminu, o kartais klientai užsinori dekoracijų iš žiobarų parduotuvių ir man belieka patobulinti kerais.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1853
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #288 Prieš 1 savaitę »
- O žinioms pati turi surasti informaciją ar jas tiesiog turi perskaityti? - Domėjosi. Niekada neteko matyti kaip vyksta žurnalistinis darbas.
- Na... - Ėmė šypsotis. - Dabar jau paklausau. - Aišku paklauso. Kur gi nepaklausys. Ėmė klausytis sužinojęs, kad ji ten dirba.
Ką jame matė direktorė šiuo tarpu nesvarstė. Pats tuo metu, kai pradėjo dirbti mokykloje net nežiūrėjo į tai rimtai.
- oi. Net nežinau nuo ko pradėti. Tarkim buvo tokia Elliw. - Jis ėmė pasakoti apie ją ir teleskopus ir skraidančius po klasę paršelius. Ir tai, kad buvo tapęs penkis kart neLiucija, o paskui penkis kartus ne Auriu.
- Aš taip ir nežinau kas tiksliai su ja yra. Įsivaizduoji, kažkokiu būdu ji tapo net animage. - Aiškino. Po to papasakojo apie tą prakeiktą meilės eliksyrą. Tik praleido tos istorijos galą. Dabar nenorėjo prisiminti kaip švaistėsi kerais ir kaip teko keisti Gruodei prisiminimus. Norėjo papasakoti apie Mandragorą, bet staiga nutarė nepasakoti. Staigiai prisiminęs kitką papasakojo apie baisią suirutę, kai mokiniai užuot atkeikinėję grojo savo užkerėtais muzikos instrumentais. Užsiminė apie tai, kaip trečią ryto turėjo medituoti su Erka ežere ir kaip ten juos užpuolė kažkokie padarai. Žodžiu nemažai kalbėjo.
- Žodžiu. Buvo visko. - Pabaigė.
 Paslaugus matai. Linksmas. Visi jie vienodi, tie mergininkai. Bambėjo mintyse. Bet neatrodė,kad turėtų dėl ko šiuo tarpu nervintis. O ir šiaip net nebūtų galėjęs Linėjai dėl jo ko nors sakyti. Ir nedarytų to, nei negalvotų, jeigu žinotų, kad jis normalus, kad jie būtų laimingi kartu. Nors... Nors šiandiena kažką pasuko visai kitaip. Ką jie dabar daro? Ir kaip reikės išsiskirti vėl? Bet ne, dabar to negalvos.
Labai jau nudžiugo, kad paėmus Linėją už rankos ji nepasitraukė ir nesupyko.
Jie pasišnekėjo apie tas dekoracijas. Auriu kirbėjo dar vienas neužduodamas klausimas. Dėl to žiedo. Bet jau šito tai neklausė. Dar norėjo klausti ar jie tebeturi tą sodybą. Bet pabijojo, mat ta sodybą kažkada reiškė labai daug jiems.
- Ar tu šiandien turi daug laiko?

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Burtininkė
  • ***
  • 77
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #289 Prieš 1 savaitę »
- Žinioms gaunu sausą informaciją, o kaip ją pateikti, sprendžiu pati. Na, o roko rubrikėlei viena informacijos ir ieškau, - šyptelėjo. - Aišku, nežinau, kaip yra kitose radijo stotyse. Mūsų vadovas, Marselis, labai savitas žmogus ir daro daug ką kitaip nei įprasta.
Linėja nusijuokė išgirdusi, kad Auris dabar jau paklauso „Milžino pėdos“. Bet tuo pačiu kažkas viduje ir sukirbėjo. Ar tik dabar kalbėdama ji negalvos apie tai, jog jis ją girdi?
- Oho, - nuoširdžiai stebėjosi dėl mergaitės, vardu Elliw. - Skamba neįtikėtinai, juk norint tapti animagu reikia nueiti ilgą, sudėtingą, nuoseklų kelią.
Ji bandė įsivaizduoti Aurį profesoriaus rolėje. Negalėjai sakyti, kad jam tai netiko. Gana lengvai įsivaizdavo jį esant linksmu, žaismingu profesoriumi. Tačiau pagalvojus apie tai, kaip jis pats laužydavo taisykles, kiek kartų sėdėjo direktorės kabinete, tai atrodė gana keista.
- Tai papasakok, kaip gi atrodo tas Grifų Gūžtos bendrasis kambarys, - paprašė, kai jiems besikalbant sužinojo, jog raudonplaukis vadovauja šiam koledžui. - Kuris gražesnis? Turiu laiko iki ketvirtos, - atsakė. - O tu?
Buvo nepaprastai gera vaikščioti paskendus šioje iliuzijoje. Linėja šią akimirką atrodė laiminga.
- O kaip muzika? - paklausė. - Ar per tuos metus grojai, dainavai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Linėja Roberts »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1853
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #290 Prieš 1 savaitę »
- Geras. Įdomu. Tenka juk su daug kuo pasikalbėti. Ir kai vadovas daug leidžia smagiau dirbti. Direktorė man duoda tiek laisvės. Net Brolį galėjau į mokyklą paimti. - Tikrai. Buvo labai gaila, kad kelis kartus sulaužė mokyklos taisykles dirbdamas. Tarkim leido Juzefui atvykti su ta naujoviška nešykle. Dėl to ne kaip jautėsi.
- Tai būtent. Vos iš kojų neišvirtau, kai ji per vieną pamoką virto ožka. O dar tą dieną sugebėjo save prakeikti, tai man paskui reikėjo ją atkeikti. Ten irgi buvo... Tik ji dabar kažkur dingo. - Neįsivaizdavo kur Elliw yra. - Ai. Daug raudonos, šiaip patogus. Daug krėsliukų, židinys. Toks jaukus. Bet man labiau patinka Klastūnyno bendrasis kambarys. Jis atrodo toks paslaptingas. Ai, pas Grifus reikia įeiti per portretą pasakius slaptažodį. - Ar galėjo būti kas nuostabesnio? Bet kas bus vėliau? Kur jie dabar abu save stumia? Tos mintys vis norėjo įsigraužti į jo laimės burbulą.
- Aš. Visą dieną laisvas. O ką tu veiksi ketvirtą? Turėsi kažkur kitur vykti iš šito miestelio? - Auris pabėgo iš darbo. Realiai turėtų būti mokykloje. Bet ką jau padarysi. Taip jau išėjo. Norėjo užkrėsti ir ją. Kodėl jiems šiandien nepabėgus nuo visokių reikalų?
- Tik šiaip. Mėgėjiškai kur nors. Arba sau pačiam. Mokiau Eion groti pianinu ir gitara. Ir Timočiui patinka pamėginti groti su pianinu.

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Burtininkė
  • ***
  • 77
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #291 Prieš 1 savaitę »
- Profesorė Evenstar iš tiesų labai gera moteris, - tarė. - Džiugu, kad leido gyventi Timočiui Hogvartse. O kaip jam, labiau patinka bute ar pilyje? - paklausė.
Linėja juokėsi įsivaizduodama, kaip Auris atkeikinėja mokinę, pasivertusią ožka.
- Pasirodo, profesoriavimas yra daug įdomesnis nei galvojau, - prisijuokusi pasakė.
Pašnekesys ėjosi lengvai. Labai keista, bet neatrodė, jog jiedu nebendravo šitiek metų.
- Ketvirtą valandą turėsiu būti Kiauliasodyje. Matai, manęs šiandien laukia konferencija, susijusi su darbu. Mėgėjiškai, tai kokiuose nors renginiuose? - domėjosi dėl muzikos. - O man ne vienerius metus muzika buvo visas pasaulis. Subūriau kitą grupę. Daug koncertavome keliaudami po pasaulį.
Linėja plačiau papasakojo apie tą grupę, apie koncertus ir keliones.
- Žinai, kaip tik Kiauliasodyje, kur apsistojome, na, konferencija vyks su nakvyne, lagamine turiu grupės nuotrauką. Jai kažkas nutiko, nebejuda. Pačiai sutvarkyti neišeina, todėl pasiėmiau su savimi, nes Kiauliasodyje yra profesionalus fotografas. Ketinu jam nunešti, kad sutvarkytų, - pasakojo. - Jeigu nori, galėtume užsukti į mano kambarį, parodyčiau, kaip atrodėme, jei įdomu, - pasiūlė. - O kaip Erka, ji negroja kokiu nors instrumentu?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Linėja Roberts »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1853
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #292 Prieš 5 dienas »
- Taip. - Pritarė merginai Auris. - Man atrodo pilyje. Man atrodo jam ten geriau. O be to jis eina į darželį mokslo metais. Žinai. Buvo labai siaubinga. Tėvas jį tiesiog paliko. Kažkokiam bare susitikom. Atėjau pasakyti jam, kad nerašinėtų man laiškų. Ir jis pareiškė, kad štai tavo brolis. Ir išėjo. Timotis bandė jį vytis. Tu įsivaizduoji kaip jam turėjo būti baisu likti su kažkuo nepažįstamu. Metus buvo kažkoks visai sustingęs. Kitus irgi beveik, bet jau ėmė rastis pokyčių. Kai prasidėjo darželis ir psichologė. - Įsileido į prisiminimus, tų pirmųjų dienų. Nejau išties praėjo tiek laiko? Klausė savęs.
Ji juokėsi, kaip senais laikais. O jam sužinojus, kad ši diena tęsis iki ketvirtos apėmė kažkoks beviltiškumo jausmas. Norėjosi sustabdyti laiką. Turi mėgautis dabartim. Sakė sau.
- Darbas tikrai įdomus. Aš tiesą pasakius ir pats nemaniau, kad jame užsiliksiu. - Kiek guodė, kad tai vyks Kiauliasodyje, Bent grįš kartu.
- Taip. Baruose ir panašiai. -  O paskui jie kalbėjosi apie naują Linėjos grupę. Bent jau muzikos iš jos neatėmiau. Galvojo. Buvo labai nyku, kad tas keliones po pasaulį, apie kurias jie tiek svajojo jis ėmė ir išmetė. Ir kad ji viena su nauja grupe to pasiekė. Bet žinoma džiugino tai,kad ji viso to nepaliko.
Ta nuotrauka jam visai nerūpėjo. Svarbiausia buvo tiesiog būti kartu su Linėja.
- Gerai. Būtų įdomu pamatyti. - Kur jau ne. - Ne. Erka negroja. Bet puikiai gamina. - Šyptelėjo.
Jiems beinant iš tolo atsklido muzikos garsai, žmonių balsai. O dar kiek paėjėjus pastebėjo laikinai sumeistruotą pakylą. Žmonės būrėsi aplink ją. O kažkoks vyras užsilipęs ant jos per mikrofoną aiškino.
- Kiekvieną dieną šią savaitę jūsų lauks užduotys, pramogos ir prizai. Šiandien kviečiame jus paimprovizuoti. Padainuoti, pagroti, pašokti. O tie, kas sulauks daugiausiai plojimų laimės didįjį šiandienos prizą. - Jis iškėlė kažkokią dėžutę ir buvo neaišku kas ten yra. Parkas buvo nemažas ir greičiausiai čia dažnai vykdavo kokie miestelio renginukai.
- Pagrokim Nė... Linėja. - Šiandien yra šiandien. Šiandien dėjosi neįtikėtini dalykai ir todėl jis pasileido link tos pakylos. Jie tikrai galės suimprovizuoti. Ir laimėti kažką, kad ir kas ten bebūtų.
- O, atrodo turime pirmuosius atlikėjus! - Šūktelėjo žmogus jiems prisibrovus prie pakylos.
- Prašom prisistatykit ir papasakokit ką gi parodysite. Jei reikia turime gitarų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 dienas sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Linėja Roberts

  • Burtininkė
  • ***
  • 77
Ats: Godriko Daubos parkas
« Atsakymas #293 Prieš 3 dienas »
Linėjos nestebino Aurio tėvo poelgis. Tiesą pasakius, viduje ji net pajuto šiokį tokį dėkingumą tam žmogui dėl to, kad sugebėjo atvesti mažylį raudonplaukiui. Nors būtų buvę geriau, jei būtų tai padaręs kur kas anksčiau.
- Svarbiausia, kad jis atidavė jį tau, - tarė. - Kadangi buvo pakankamai mažas, viskas po truputį ir keičiasi į gera. Bet, aišku, tikriausiai tam tikri padariniai liks visada...
Išgirdusi, kad Erka puikiai gamina, Linėja išsišiepė.
- Timočiui su Eion pasisekė, - tarė. - Per atostogas tikriausiai valgo skaniau nei Hogvartse, jei prigaminat kulinarių šedevrų.
Ši diena - tikrai ypatinga. Bevaikščiodami parku jie pasiekė vietą, kurioje, regis, vyko kažkoks renginys. Ir šio renginio vedėjas kvietė pasirodyti savanorius. Širdis suspurdėjo stipriau. Kokią dainą jie galės atlikti? Tiksliau ne kokią, o kurią? Iš savo senų kūrinių...
Vaikinui vos nepavadinus jos Nėja, rudaplaukė metė į jį griežtą žvilgsnį, tačiau trumpą.
- Pagrokim, - atsakė. - Pagrokim „Pasislėpusią sielą“, gerai?
Linėja griebė gitarą ir du mikrofonus. Vieną mikrofoną mestelėjo Auriui. Ak, kaip norėjosi užburti gitarą taip, jog primintų žiobarų elektrinės gitaros skambesį, bet teks pasitenkinti ir paprastu.
- Mes Linėja ir Auris, - pasakė mergina, nedrįso ištarti senosios jų grupės pavadinimo, be to, čia buvo tik pusė grupės, o ne visa. - Išgirsite seną seną dainą.
Roberts pradėjo groti, o netrukus - ir dainuoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Linėja Roberts »