0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 186
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #60 Prieš 3 savaites »
Felissa nustebo išgirdusi apie Dori tėvus, tačiau niekaip nesureagavo. Neparodė savo nustebimo ir nieko nepasakė, tik vietoje to gurkštelėjo margaritos. Jei Dori nenorėjo su ja anksčiau tuo pasidalinti, tai jos pačios reikalas. Matyt turėjo tam priežastį, ir tai visai suprantama. Juk ir pati ne iškart pasipasakojo draugei, kad keturis metus tėvams nesakė turinti dukterį. Išdrįso tą pasakyti tik po jų pirmojo turnyro Vokietijoje, ir tai ne blaivaus proto būdama.
- Ak, brangute, juk neprivalai gerti tą patį, ką ir aš, - nusijuokė. - Vaisinė šio kokteilio versija bent man geresnė, bet neneigsiu, Sukiužusiame samtyje tikrai buvo geresni kokteiliai, nei šitas. Šis gerokai per stiprus.
Kalboms apie šeimą pasibaigus ir pradėjus dalyvauti žaidime, Felissa lengviau atsikvėpė. Nors jos šeima ir nebuvo bloga, bet ne visada buvo lengva kalbėti apie jos narius ir kaip viskas klostėsi jai pabaigus Hogvartsą. Žinoma, jos pačios problemos nublanko prieš kitų žmonių, kad ir Dori situaciją, tad ji dar labiau nenorėjo skųstis savąja situacija.
- Taip taip, vienas iš horokrusų buvo Rovenos Varnanagės diadema, bet ji buvo paslėpta kambaryje iki pareikalavimo, o ne paslapčių kambaryje, - priminė Felissa. - Bet Alano mintis tikrai logiška. Jei Ronis girdėjo, kaip Poteris sako kažką šnipštūniškai, tai galėjo įsiminti reikiamą frazę. O suprasti, ką pasakė, jam visai nereikėjo. Rašyk, Dori, manau šitas ir bus teisingas atsakymas.
Neilgai trukus, žaidimo vedėjas uždavė antrąjį klausimą:
- Kodėl žiobarai suvalgo daugiau bulvių nei burtininkai?
Klausimas liko kabėti priešais dalyvius, ir prasidėjo jiems skirta minutė sugalvoti atsakymui.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1797
  • Lytis: Moteris
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #61 Prieš 3 savaites »
Kai mergina prakalbo apie savo tėvus, Alanas ją apkabino. Ji jautė palaikymą iš vaikino ir žinojo, jog kad ir vidury nakties atsibustų ir norėtų apie tai pasikalbėti, raudonplaukis neatstumtų, išklausytų ją, guostų.
Bet. Bet štai ir šioje situacijoje Dori pasijautė bloga. Ji žinojo, kad Alanas ją palaiko dėl to, kad Mendel gyvenimas nebuvo lengvas, kad jai trūko tėvų. Taip, tai tiesa. Tačiau... tačiau šiandien pagrindinis dalykas, kodėl Dori sielojosi dėl savo tėvų, buvo ne tas, kokią ji turėjo vaikystę ir paauglystę, o tai, kad jai prieš kitus buvo gėda.
Ji irgi norėjo galėti pasakyti, kokie šaunūs jos tėvai, iš kokios ji geros giminės. Bet negalėjo. Ir žinojimas, kad Alanas ją guodžia visai ne dėl to, kad dabar ji negali pasigirti, kad, oi, mano tėvai irgi turi savo verslą arba užsiima magiškais artefaktais, o dėl to, kad ji paprasčiausiai neturi tėvų, nepatyrė jų meilės, vertė ją jaustis netinkama gyvenimo partnere šiam geram vaikinui.
Tačiau visų šių jausmų ji veide neparodė. Prigludo prie Alano, paskui pažvelgė į jį dėkingu žvilgsniu.
- Taip, peklon juos, - šyptelėjo Bernardui taip pat kilstelėdama savo gėrimo taurę. - Na, norėjau paragauti, - nusijuokė pažiūrėjusi į Felissą, nors tai gi buvo melas.
Kai kalba pasisuko apie horokrusus, Dori galvoje vis tik sukirbėjo prisiminimai iš magijos istorijos pamokų, tačiau vis dėlto ji niekaip nebūtų pasakiusi, kad Ronaldas Vizlis atidarė paslapčių kambarį, norėdamas pasiimti iltį.
Juodaplaukė didžiavosi Alanu, pakštelėjo jam į skruostą ir pasakė, kad jis yra šaunuolis bei šyptelėjo, kai Bernardas paklausė, ar Alanas buvo apsilankęs paslapčių kambaryje.
- O koks horokrusas buvo sunaikintas su ta iltimi? - paklausė visų ir prikando lūpą.
Norėjo prisiminti, bet neįstengė ir galvodama apie tai užrašė pirmojo klausimo atsakymą, o netrukus buvo paskelbtas ir antras klausimas. Jį išgirdusi mergina nusijuokė.
- Man į galvą šauna tik vienas atsakymas, - tarė. - Žiobarai tiesiog kemša bulvytes prie visokių mėsainių ir panašiai, o pas mus toks maistas nelabai populiarus. Tai gal dėl to?
Iš pradžių šį atsakymą Dori vertino kaip pokštą, bet dabar ėmė svarstyti, jog jis galėtų būti visai realus. Juk jie tikrai ryja tas bulves kaip patrakę.
- Ai, ir dar bulvių traškučiai! - sušuko.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1044
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #62 Prieš 3 savaites »
Vaikinas ūmiai atsipalaidavo. Galimai išties Dori visiškai veltui bandė Devereliams įrodyti kokie jie pasiturintys, kaip gražiai gyvena ir panašiai. Tik dabar visai nejauku atrodė kada šiuos žmones kviesti į svečius. Nes nežinojo kaip reiktų paaiškinti kodėl Dori pasakojo taip, kaip nėra.
- O taip. Peklon. - Šį sykį tikrai nuoširdžiai nusišypsojo Bernardui ir kilstelėjo savo stiklinę susidaužti su jo bokalu. Pats pasijutęs kur kas laisviau irgi ėmė galvoti apie bokalą šalto alaus. Na matai ir nereikia nieko mėgdžioti. Tarė merginai mintyse, kai kalba pasisuko apie kokteilius.
- Buvom ten su Dori. Pirmam kurse. Niūri vieta. Tai yra aš buvau ten pirmame kurse, o ji tada jau buvo antrame. - Prisiminimai iš tų metų sušmėžavo galvoje. Jis prisiminė kaip netyčia dėl vandens šautuvėlio užjudino tą keistą koridorių ir visus baldus jame. Kaip teko išsiduoti Dori, kad yra šnypštūnas.
Alanas žinojo,kad dabar mergina patenkinta dėl to, kad jie lengvai įveikė tą pirmą klausimą. Nusišypsojo jai.
- Tiesiog mane tas domino. Tai nemažai skaičiau. Mano šeima turi sąsajų su Klastuoliais. Dėl to kartais gimsta vaikų su šnypštūno gebėjimu. - Kalbėjo ramiai, tiesiog aiškino taip, kaip yra. - Švilpynės taurę. Jiems reikėjo ją sunaikinti. - O štai kitas klausimas jau pasirodė visai ne iš vaikino srities.
- Net neįsivaizduoju kodėl taip yra. Bet turbūt tikrai žiobarai dažniau jas naudoja. Ar žinot kokių magiškųjų bulvių traškučių? Man atrodo tokių net nėra.

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ***
  • 90
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #63 Prieš 2 savaites »
Bernardas susidaužė savo bokalu su Dori ir Alano gėrimais. Šie žmonės jam padarė gerą pirmąjį įspūdį, bendrauti buvo lengva ir įdomu. Džiugu, jog Dori neėmė sielotis.
- Būdami tokie maži nuėjot į paslapčių kambarį? - nustebo vyrukas. - Geras. Ir ką ten įdomaus nuveikėt? - domėjosi.
Pačiam irgi būtų smalsu apsilankyti panašioje vietoje. Kartais pagalvodavo, jog Felissos tėčio ir sesers darbai išties įdomūs, nes jie patenka į neįprastą aplinką. Būtent šiuo aspektu Bernardo darbas buvo nuobodus. Kokia nors renginių salė, kažkoks nors baras. Aišku, pasitaikydavo galimybė pamatyti kitas šalis, tačiau juk tai - nieko neįprasto.
Išgirdęs antrąjį klausimą Bernardas pradėjo mąstyti. Dori ir Alano mintys atrodė gana logiškos, tačiau vyrukas vis tik manė, kad tam yra rimtesnė priežastis. Kiek pagalvojęs tarė:
- Galbūt taip yra todėl, jog bulvės ilgai negenda, joms nereikia jokių ypatingų sąlygų, todėl žiobarai jų ir vartoja daug? Mes, burtininkai, gana paprastai galime išlaikyti maistą šviežų, mums nereikia elektros ar dar ko nors, ne taip, kaip jiems, - samprotavo.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 186
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #64 Prieš 2 savaites »
Felissa pažvelgė į Dori ir Alaną ir nusišypsojo. Taip buvo gera matyti, kaip Alanas palaiko Dori, kalbai pasisukus apie jos tėvus. Tikriausiai jie vienas kitą gerai pažįsta, turėjo nemažai laiko vienas kitą pažinti, kai susibendravo dar mokykloje. Tikriausiai ir Bernardas pagalvojo apie saviškius ir jų daromą spaudimą dėl verslo perėmimo. Mergina atsiduso džiaugdamasi, kad pati neturi panašių problemų, ir vienintelis rūpestis šiuo klausimu buvo palaikyti mylimąjį.
Draugams kalbant apie Paslapčių kambarį, Felissa prisiminė savo pačios laikus mokykloje. Ji nieko panašaus nebuvo iškrėtusi ir dabar žavėjosi draugų drąsa. Juk tikrai reikėjo nemažai drąsos klajoti pilies koridoriais stengiantis, kad niekas jų neužtiktų. Palyginus su Dori ir Alano nuotykiais, galima sakyti, kad jos pačios laikas mokykloje buvo gana nuobodus, neskaitant šėliojimų su draugėmis ir dvikovų klubo.
- Kada pasirodo pirmieji požymiai, kad vaikas šnipštūnas? - pasidomėjo. - Gal jau žinot, kad kuri nors iš dvynių paveldėjo šį sugebėjimą?
Ji žinojo, kad Lightų giminė nebuvo niekuo ypatinga, paskutinėse kartose nebuvo nei vieno žmogaus, turinčio kokių nors magiškų galių. Tad visi sugebėjimai buvo tiesiog išmokti - galimybė skaityti kitų mintis, keliauti oru ir panašiai.
Klausydamasi, ką dėl antro klausimo diskutuoja kiti komandos nariai, mergina įtemptai galvojo. Taip, jų mintys apie gaminamus patiekalus, užkandžius ir maisto laikymą, atrodė labai logiškos. Bet visgi... Gal priežastis visai kita? Gal esmė ne pačioje daržovėje, o žmonėse? Ir klausime bulvę pakeitus kokiu nors kitu maisto produktu atsakymas vis tiek būtų tas pats?
- O gal taip yra dėl to, kad... žiobarų tiesiog... yra daugiau? - nedrąsiai ir kiek įmanoma tyliau, kad neišgirstų kitos komandos, pasiūlė mintį kitiems. - Burtininkai juk taip pat gali valgyti tas pačias bulvytes, bulvių traškučius, turime tokią pačią galimybę kaip ir žiobarai. Niekas nedraudžia mums nueiti į kokią jų greito maisto užkandinę ir, apsimetus žiobarais, viso to nusipirkti. Bet burtininkų apskritai yra mažiau, tai gal toks ir yra atsakymas?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1797
  • Lytis: Moteris
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #65 Prieš 2 savaites »
- Na, trumpai tariant, kalbėjomės su Salazaro Klastuolio statula, - atsakė Dori Bernardui.
Papasakoti apie šnypštūno galios požymius Dori paliko Alanui. Bet nusprendė užsiminti apie Ameliją.
- Nors auginame dvi gyvates, nepastebėjome, kad kažkuri su jomis šnekėtųsi, - nusijuokė. - Tačiau Amelija yra metamorfmagė. Pamatėme, kai jai buvo pusė metų. Merline, išsigandau, kad serga, kai pasikeitė jos akių spalva, - pasakojo. - Bet ji dar nevaldo savo galios. Dabar jau supranta, kad gali keistis, tačiau tai vyksta nesąmoningai. Pavyzdžiui, kai apie ką nors labai įsijautusi pasakoja, pasikeičia plaukų spalva, tampa tokia, kaip žmogaus, apie kurį šneka ar panašiai.
Išklausiusi kitų komandos narių samprotavimų apie bulvių suvartojimą, Mendel šiek tiek pamąstė ir tarė:
- Manau, kad logiškiausias atsakymas yra Felissos. Juk žiobarų tikrai ženkliai daugiau nei mūsų. Rašau šitą atsakymą, gerai?
Nors ir paklausė, bet pradėjo rašyti nelaukdama pritarimo.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1044
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #66 Prieš 2 savaites »
- Tiksliau aš ten su juo pykausi. Su Salazaro statula. Jam nepatinka mano požiūris. - Dabar pagalvojo, kad būdamas pirmame kurse šitaip galėjo prisivirti sau bėdos. Ir Dori. Prisiminė tas gyvates. bet kažkodėl atrodė, kad nei už ką nesielgtų kitaip.
- Bjaurus senis aš jums pasakysiu. - Pareiškė apie Klastuolį.
- Buvau visai mažas. Ar ketverių ar penkerių neprisimenu. Iškyloje išgirdau balsą iš žolės. Taip ir sužinojau, kad galiu susišnekėti su gyvatėmis. Bet greičiausiai aš ją mačiau pirmą kartą. Jei tarkim būčiau sutikęs anksčiau, tai anksčiau būčiau ir sužinojęs, kad galiu su jomis susikalbėti. Dabar kartais darbe praverčia. - Šyptelėjo. - Aha. Amelija metamorfmagė. Dar labai lengva pastebėti, kai ji pyksta. Tada kartais jos akys pasidaro juodos. Šiaip kraupokai atrodo. - Senkleris daugiau nieko nesakė diskutuojant apie klausimą. Pats neįsivaizdavo kodėl taip yra. Bet kai Felissa pateikė savo argumentą viskas išties pasirodė aišku.
-  Niekada nebūčiau apie tai pagalvojęs. - Nusijuokė. Na taip. Kartais visai logiški atsakymai tiesiog jam nei nešaudavo galvon. Raudonplaukis linktelėjo sutikdamas, kad Dori įrašytų Felissos atsakymą. O paskui pasigirdo trečiasis klausimas.
- Kuo susiję paukštis ir aukso šmaukštas?

*

Neprisijungęs Bernardas Deverelis

  • Burtininkas
  • ***
  • 90
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #67 Prieš 1 savaitę »
- Tikrai? O kuo tavo požiūris skiriasi nuo Salazaro? - paklausė Alano.
Kažin kiek Bernardas apie tuos koledžų įkūrėjus nežinojo, bet šiek tiek prisiminė iš istorijos, jog būtent Salazaras Klastuolis nesutarė su kitais. Taip pat truputį žinojo ir apie Roveną Varnanagę, mat jos koledže mokėsi Felissa.
- O ką įprastai šneka gyvatės? - domėjosi. - Atrodo tiesiog nerealu, jog gali jas suprasti, o jos supranta tave, - nusišypsojo.
Bernardas pabandė įsivaizduoti Melindą juodomis akimis. Vaizdinys buvo kraupokas. Jis tikėjosi, kad dukrelė nepateiks tėveliams panašių staigmenų. Na, bet jeigu kas nors bus, tai bus. Vis tik jie gyvena magijos pasaulyje.
Į du klausimus komanda jau buvo atsakiusi. Bernardas pagyrė žmoną už jos įžvalgą.
Netrukus pasigirdo trečias klausimas. Vyrukas gurkštelėjo iš savo bokalo ir prabilo:
- Galbūt tuo, jog abudu turi sparnus?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Bernardas Deverelis »

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 186
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #68 Prieš 1 savaitę »
Felissa visai netroško pamatyti nei Melindos, nei Amelijos akių, pakeitusių spalvą į juodą. Jau geriau plaukų spalva pasikeistų, bet tik ne akys. Tikrai turėtų šiurpiai visa tai atrodyti. Kalbėjimas su gyvatėmis taip pat neatrodė labai malonus dalykas. Tačiau merginai teko pripažinti, kad susikalbėti su gyvūnais, ypač su jais dirbant, būtų labai naudinga. Juk paprasčiau, kai gyvūnas pats pasako, kas jam skauda, ar ko jam trūksta, negu bandyti iš visokių ženklų tai suprasti.
- Ar gyvatės padeda bendrauti su kitais gyvūnais? - susidomėjusi šnipštūno galios teikiamais privalumais paklausė Alano ir Felissa. - Turiu omenyje, gal jos apsiima tarpininkauti? Gal perduoda žmogui žinią, kurią norėtų jam pasakyti, tarkim, sužeistas knisius?
Felissa meiliai nusišypsojo Bernardui, kai šis ją pagyrė.
- Aukso šmaukštas ir paukštis gali skraidyti, - paantrino vyrui. - Daugiau niekas nešauna į galvą.
Sukdama galvą, gal dar kils kokia mintis, ji paėmė vištienos sparnelį barbekiu padaže, jį suvalgė ir nulaižė padažą nuo pirštų.
- Šitie skanūs, paragaukit ir jūs.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1797
  • Lytis: Moteris
Ats: „Dūmas taurėje“
« Atsakymas #69 Prieš 5 dienas »
- Visai nieko tas Salazaras, - tarė Dori, gūžtelėjo pečiais ir nusijuokė.
Nesakė, tik mintyse pagalvojo, jog pritaria tam, kad Hogvartse iš tiesų turėtų mokytis tik grynakraujai. Bet... bet jeigu ji pati nėra grynakraujė? Šito gi nežino.
- Geras, - pasakė Dori. - Aš niekada tavęs ir nepaklausiau, ar gyvatės susikomunikuoja su kitais gyvūnais, - susimąsčiusi žvilgtelėjo į Alaną po Felissos klausimo, adresuoto jam.
Mergina paragavo vištienos sparnelio.
- Skaniau už alyvuoges, - nusišypsojo.
O tada ėmė galvoti, ką panašaus turi paukštis ir aukso šmaukštas. Bernardas su Felissa sakė, jog tą, kad abu turi sparnus, gali skraidyti. Bet merginai atrodė, jog labiau tiktų kitas atsakymas.
- O gal jie panašūs tuo, jog abu sudėtinga pagauti?