[Juzefas Levinsas]

Žiobariška medicina

Dar vieneri mokslo metai. Labai liūdni. Nes Walgunui Hogvartse jie paskutiniai. Plikis stengdavosi apie tai negalvoti, tačiau kiekvienos pamokos metu pažvelgus į sūnų tos mintys lįste lįsdavo į galvą.
Dabar buvo niūri lapkričio popietė. Rudenį jie mokėsi apie žiobarų mediciną. Kuri dažnai grynakraujams burtininkams atrodydavo barbariška. Tačiau mokiniai privalėjo ją suprasti. Kaip kitaip jie sugebės užtikrinti, jog esant reikalui neišsiduos prieš žiobarus? Jei nežinos, ką reiškia paimti kraują, paklausyti plaučių stetoskopu ar padaryti kardiogramą.
Šiandien klasėje vyravo labai neįprasta atmosfera. Kabinetas atrodė daug didesnis nei visada ir visas buvo baltas. Sienos, grindys, baldai. Suolų nebuvo, užtat kiekvienas mokinys turėjo skirtingą darbo vietą. Po stalą su įvairiomis žiobarų medicinai skirtomis priemonėmis ir užburtą manekeną. Manekenai sėdėjo ant skirtingų kėdžių ar gulėjo ant skirtingų gultų, buvo ir tų manekenų, kurie stovėjo. Priklausomai nuo to, kokia mokiniui klius užduotis. Kol kas manekenai nejudėjo, buvo sustingę.
- Sveiki gyvi, - pasisveikino Juzefas su mokiniais. - Bet jūsų manekenai ne visi sveiki ir gyvi. Šiandien žinių patikrinimas, apie kurį kalbėjau visą praeitą savaitę. Traukiate lapelį, - pamojo į dėžutę ant savo stalo, - kuriame bus užrašytas skaičius. Ir einate prie tuo numeriu pažymėto stalo. O toliau jau turėsite suprasti, ką daryti, jeigu per pamokas negaudėt varnų. Atlikę užduotį atsidursite suole, kur turėsite pademonstruoti savo žinias ir raštu.

Pirmame post'e parašote, kaip išsitraukiate lapelį, sugalvojate bet kokį skaičių nuo 1 iki 20. Po tuo post'u aš užrašysiu jūsų užduotį. Darbas individualus, tačiau galite kooperuotis ir įsivaizduoti, jog jūsų ir žmogaus, su kuriuo norite rašyti pamokoje, darbo vietos yra šalia viena kitos (tada rašykite gretimus skaičius). Taip galėsite šnekėtis, padėti, o gal trukdyti vienas kitam dirbti.
Stalai yra nukrauti įvairiausiomis priemonėmis, tokiomis kaip spaudimo matavimo aparatas, švirkštai ir t.t. Klasėje jūs matote manekenus, gulinčius ant gultų šalia elektrokardiografo; stovinčius prie rentgeno; sėdinčius odontologo kėdėje ir kt. Mokiniams išties reikėjo mokytis, norint susigaudyti, kas čia dabar klasėje vyksta. Grynakraujams burtininkams, neturintiems sąsajų au žiobarų pasauliu, pamoka turėtų būti iš sudėtingesnių.
Mokinių užduotis bus parodyti, jog jie supranta, kokios pagalbos reikia manekenui ar kokio tyrimo, procedūros jis laukia, o ne tą padaryti. Jeigu jūsų personažas užklijuoja manekenui pleistrą, nors iš tiesų reikia išimti siūlus, užduotis laikoma neatlikta. Bet jeigu personažas pasiruošia tai padaryti ir būna bepradedąs, užduotis laikoma atlikta. Taigi, pačių siūlų išimti nereikia. Mokinio tikslas - iš manekeno ir to, kur jis sėdi/guli/stovi arba ką pasako (sakys ne visi, viskas bus paminėta po jūsų pirmuoju post'u), suprasti, ką reikia daryti. Užduotys bus paprastesnės nei dabar jums galbūt atrodo, viską paminėsiu ir jums bus visiškai aišku, ką reikia daryti, jeigu neaišku dabar. Tad neišsigąskite!!!
Kai mokinys atliks užduotį, stalas, priemonės, manekenas - viskas išnyks. Atsiras vienvietis suolas, pergamentas, buteliukas rašalo ir plunksna. Pergamente bus užrašyta visiems tokia pati užduotis: aprašyk, ko į gydymo įstaigą atėjo tavo manekenas ir ką su juo turėtų daryti žiobarų medicinos darbuotojas.
Jeigu mokinys teisingai neatliks praktinės užduoties, tuomet neprieis prie rašymo užduoties. RPG'iškai už tai gausite mažą įvertinimą, tačiau taškų personažui tai neįtakos. T.y., jeigu jūsų personažas nesusidoros su praktine užduotimi ir neprieis prie rašymo užduoties, mano vertinimui tai įtakos neturės.
Jeigu personažas prie rašymo užduoties prieis, atsakymą galite iš tiesų parašyti, bet tai nėra būtina.
Primenu, kad savo pamokose netoleruoju tokių dalykų kaip nepaprastai didelė nepagarba, stiprus smurtas, tyčinis patalpų niokojimas ir panašiai. Kažkas gali būti, bet proto ribose. Jeigu norite surinkti maksimalų taškų kiekį, vienaip ar kitaip į pamokos užduotį privaloma atsižvelgti.
Pamoka iki kovo 15 dienos. Bent trys post'ai.
Pratęsta iki 16 dienos.

[Lumita Pandora OConnor]

  Brrr. Lumitai visiškai nepatiko šį rudenį dėstomos temos žiobarotyros pamokoje. Praėjusiais metais pasivažinėti mašinėlėmis buvo kur kas įdomiau. O dabar? Klasė atrodė it kokia ligoninė ir vertė prisiminti apsilankymą ligoninėje vasaros metu kai mama paskutinę minutę persigalvojusi vyko į Skutelį gimdyti sesės ir brolio.
Eilinį kartą teko pasirodyti pamokoje, antrakursės dėmesį iškart patraukė nejudantys manekenai. Pasidarė įdomu ar šie užburti negyvėliai reaguotų jeigu juos padegti su incendio? Abejotina, greičiau Lumita pati gautų areštą už turto niokojimą. Šiandien vyko jos nemėgstamas žinių patikrinimas, tačiau reikėjo šiuos mokslo metus praleisti kuo ramiau, kad negautų netyčia iš motinos žvieglio. Motinai pakanka namuose dviejų rėksnių. Priėjusi prie profesoriaus stalo O'Connor išsitraukė lapelį, ant kurio buvo užrašytas skaičius septyni.

Septintu numeriu pažymėtoje darbo vietoje yra odontologo kėdė, kurioje sėdi manekenas. Mokiniui priėjus, manekenas išsižioja. Mokinio užduotis - nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti pirminei apžiūrai skirtą odontologijos instrumentą su veidrodėliu. Daugiau odontologijos instrumentų ant stalo nėra, o reikiamas atrodo štai taip. Mokinys turi paimti instrumentą ir juo paliesti manekeno dantis. Tada užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie užduoties raštu. Jeigu mokinys žiūrės į manekeno burną neliesdamas dantų instrumentu, matys, jog vienas yra pajuodęs. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys atpažįsta instrumentą, bet nesupranta, jog reikia paliesti. Juzefas nepasakė, ką tiksliai daryti.

[Autumn Harper]

Autumn po eleksyrų pamokos (per kurią rodos išvirė sėkmingą kosėjimo eleksyrą) nužingsniavo į žiobarotyrą. Jai labai patiko ši pamoka, nes ji pati užuogo žiobarų šeimoje ir viską žinojo. Atidarius duris ją pasitinko vaistinės kvapas. Visur buco pridėta visokiausių medicinos reikmenų. Šalia buvo padėti manekenai. Jie atrodė baisiai. Autumn atrodė, kad ši pamoka bus juokų darbas. Juk jos tėtis gydytojas. Kai dar lankė žiobarų mokykla, po pamokų tėtis ją nusivesdavo į savo kabinetą. Ji matydavo kaip tėtis senai moteriškei matuoja kraujo pulsą, vaikui ima iš piršto kraują, vidutinio amžiaus vyrui klauso plaučius. Tiesą sakant Autumn labai patiko medicina, ji netgi galvojo jeigu nepasisektų būti veterinare, ji taptų gydytoją. Bet kai sužinojo apie savo saptas galias visos kortos susimaišė. Autumn priėjo prie stalo ir pasiėmė lapuką. Ant jo buvo užrašyta skaičius 1.

Pirmu numeriu pažymėtoje darbo vietoje minkštoje kėdėje sėdi manekenas, ištiesęs dešinę ranką. Mokiniui prie jo priėjus manekenas taria:
- Labai bijau, kai man ima kraują.
Tada nusisuka ir užsimerkia.
Mokinio užduotis: nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti švirkštą ir juo paliesti manekeno ranką ties vena. Durti nereikia. Jei mokinys ir bandys durti, nespės. Kai adata palies ranką reikiamoje vietoje, užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie rašto užduoties. Jei bandys durti kitur, taip pat nepavyks, manekenas bus kietas kaip akmuo. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys atpažįsta švirkštą, bet nesupranta, jog reikia paliesti. Juzefas nepasakė, ką tiksliai daryti.

[Lumita Pandora OConnor]

  Mergaitė patraukė link septintojo manekeno. Vos priėjus tas užburtas negyvėlis išsižiojo. Įprastoje situacijoje mergaitė pasielgtų kitaip, tačiau per vasarą Lumita tikrai paaugo, tapo atidesnė ir ramesnė. Priėjusi pastebėjo pajuodusį negyvėlio dantį. Žaliomis akimis permetė stalą. Ant jo gulėjo visokios nesąmonės, tačiau vieną iš jų atpažino, gal to ir nori užduotis? Paėmusi dantų veidrodėlį mergaitė jį pasukiojo rankose. Priminė tą, kuriuo naudojosi odontologas kai varniukė vasaros pabaigoje lankėsi pas tokį. Jis niekuo nepadeda pačiam pacientui, bet matyt turėdamas ant pagaliuko galo veidrodėlį tas instrumentas padeda geriau apžiūrėti dantis. Paėmusi veidrodėlį, ji norėjo apžiūrėti tą dantį, tikėdamasi, kad po apžiūros ant stalo atsiras kiti instrumentai. Netyčia prilietus viršutinius manekeno dantis, aplink dvylikametę buvusi aplinka pradėjo keistis. Dabar priešais ją stovėjo paprastas stalas. Matyt užduotį atlikau, kad atsirado šitas.

[Autumn Harper]

Kai Autumn perskaitė geltono klevo lapo spalvos lapelį, ji nuėjo prie skaičiumi 1 pažymėto uosinio stalelio. Ten buvo tas pats persikinės spalvos manekenas ir daug visokiausių švirkštu ir kitokių dalykų susijusių su žiobarais. Vien metus pirmą žvilgsnį ji atpažino juodą kaip smala televizoriaus pultelį ir radijo anteną. Matyt mokytojas norėjo mus suklaidinti. Apžiūrinėdama kitus daiktus Autumn atsiminė penktadienio pietus. Buvo saulėta, turbūt pavasaris, nes klevas už lango buvo nusėtas žiedais. Tada tėtis mane pasiėmė iš mokyklos ir nusivedė į ligoninę. Tada pro duris įejo moteris įžengusį į penktą dešimtmetį. Ji buvo su raudonu apsiaustu ir vyno spalvos berete ir garstyčių batais. Tada tėvas išsitraukė švirkštą geltonu, citrininiu galu. Ir… ir ir paėmė jai kraują! Autumn greit akimis apieškojo. Ji dar matė neoninės rožines spalvos galiuku švirkštą ir švytinčia žalia šviečiantį galiuką ant dar vieno švirkšto. Bet Autumn gerai žinojo ko ieško. Ir kai pagaliau jos sodrios akys surado švirkštą ji jį pakėlė savo trapiais pirštais ir vos vos palietė manekeno odą. Tada stalas - op! - ir staiga dingo. Po to Autumn prieš save pamatė kitą, šokoladinės spalvos stalą. Jis buvo gražus ir lygus. Na, matyt pavyko. Ji išsitraukė gulbės plunksną ir pamirkė į suodžių spalvos tušą ir pradėjo rašyti darbą.

[Lumita Pandora OConnor]

  Antrakursė atsisėdo prie atsiradusio stalo. Užduotis skambėjo paprastai, tačiau neprastai. Aprašyti ką darbuotojas turėtų daryti? Čia odontologas turimas omeny? mergaitė susimąstė. Nors pas odontologą lankėsi, nežinojo kaip tiksliai galima būtų aprašyti ką reikėtų daryti su tokiu pacientu kaip tas manekenas. Vargu ar profesorius Levinsas tikisi, kad bus detaliai aprašyta, tiesa? Pandora pamirkė plunksną rašale ir pradėjo rašyti:
  Paciento dantis yra pajuodusi. Pirmiausia reikėtų apžiūrėti pacientą, tada nustatyti kokio gydymo būdo reikėtų. Manau, kad šiam pacientui tektų išrauti dantį.
  Trumpai ir aiškiai. Atsistojusi iš suolo, aukštaūgė patraukė link profesoriaus stalo ir padėjo jam ant stalo lapelį. Pastebėjusi, kad kai kurie dar pastrigę pirmoje užduoties dalyje, rausvaplaukė grįžo į tą patį suolą ir išsitraukusi kišenėje turėtą ir pieštuką pradėjo paišyti. Kažko tikslaus mintyse neturėjo, tad tiesiog nupiešė ant popieriaus tą patį veidrodėlį, kuri neseniai laikė rankose.

[Autumn Harper]

Autumn atslinko kėdę (raudonmedžio) ir atsisėdo. Perskaičiusi klausimą nusišypsojo. Ir vėl prisiminė dar vieną dieną su tėvu. Tada buvo tamsu. Mus turbūt išleido ryte iš pamokų. Ai, jo jugi pas Brinlę Džanas buvo aptikta utėlių. Tada mus visus išleido anksčiau. Buvo žiema. Jo jo dar prisimenu pieninius sniego kalnus. Tada mane tėvas nusivedė vel į savo ligoninę. Ten visada kvepia dezinfektorium. Ir tada prie stalo kur sėdėjo registratorė su tobulu šilkiniu kuodu priėjo vyras. Ką jis sakė? Ummmm… Ai, jis pasakė, kad jis blogai jaučiasi ir jam reikia paimti kraujo! Taip ir parašysiu. Autumn pradėjo greitai kažką skribenti, retkarčiais kažką murmėti po nosim ir po kurio laiko parašė puikų rašinėlį:
Šis pacientas atėjo į ligoninę, nes jau kelinta savaitė bloga jaučiasi. Manau jam reikėtų paimti kraują. Tai labai paprasta tiesiog įdėti švirkštą į veną ir prisiurbti į buteliukus kraujo. Po to kitas hilerisdaktaras su visokiausiais prietaisais ištirs jo kraują ir sužinos kuo jis serga.
Autumn atsargiai nutipeno prie mokytojo stalo ir padėjo pergamento lapą. Ji pabaigė viena iš pirmųjų - juk čia jos sritis. Iš pamokos išžygiavo jau pasišokinėdama ir galvodama apie keptą sultingą vištieną ir porciją ryžių pudingo.

[Sevirina Mckenna]

Na va ir prasidėjo nauji mokslo metai. Buvo gan keista, bet smagu žinoti, kad jau yra trečiame kurse. Atrodė, kad tik ką tik pradėjo eiti į hogvartsą, o štai jau prasidėjo treti metai. Sevirina žinoma suprato, kad vėl reikės mokytis ne tik linksmintis todėl jau eidama nebe į pirmą žiobarotyros pamoką mąstė kaip išeis atlikti šią praktiką. Visgi jie mokėsi visą rudenį apie žiobarų mediciną ir profesorius įspėjo apie žinių patikrinimą. Nors iki tol mokytis sekėsi apie tai neblogai vistiek buvo neramu ar pavyks susitvarkyti dabar, nes atrodė gan rimtas dalykas medicina žiobarų pasaulyje ir netgi kiek baisus.
Tačiau dabar švilpiukė žvalgydamasi ko nors pažystamo ėjo išsitraukti lapelio. Nesinorėjo visiškai vienai daryti to ir neturėti ko nors paklausti jei prireiktų. Aišku buvo profesorius, tačiau, kadangi žinių patikrinimas tikriausiai negalės klausti jo. Sevirina greitai išsitraukė lapelį nelaukdama nieko. Iš pradžių nežinojo kaip reaguoti į lapelyje užrašytą skaičių 19 todėl tiesiog nuėjo prie stalo su tokiu pat skaičiumi.

Devynioliktu numeriu pažymėtoje darbo vietoje ant gulto guli manekenas. Jis pusnuogis, o kas su juo negerai, iškart matyti. Ant krūtinės pūpso labai negražus apgamas. Mokinio užduotis: nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti dermatoskopą ir pridėti jį prie apgamo. Dermatoskopas atrodo štai taip. Tada užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie rašto užduoties. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys atpažįsta dermatoskopą, bet nesupranta, jog reikia jį pridėti prie apgamo. Juzefas nepasakė, ką tiksliai daryti.

[Oliveris Llewellyn]

Keista suprasti, kad jis jau ne pirmame kurse. Teoriškai turėtų mokėti nemažai kerų, būtybių, eliksyrų ir kitų dalykų. Deja, nesijautė iš viso kažką žinantis. Žinoma, dabar mokykloje buvo šiek tiek lengviau, bet neką linksmiau. Oliveris ir toliau labai ilgėjosi mamos ir tėčio. O dabar dar reikėjo pagelbėti ir Miriam - atrodė, kad jai Hogvartse labai sunku.
Tiesa, šiandien turbūt negalės kartu dirbti. Žinių patikrinimai tuo ir būdavo blogiausi. Juos reikia atlikti savarankiškai. Negali paklausti nei protingesnių bendramokslių, nei profesoriaus. O ko nors nežinanti sesutė negalės kreiptis į jį. Oliveris atidžiai ją stebėjo, bet teko eiti prie profesoriaus stalo ir pasiimti lapelį. Tą padaręs berniukas pamatė skaičių dvidešimt ir apsidairęs susirado reikiamą stalą. Nudžiugo, kad prie gretimo jau buvo priėjusi Sevirina.
- Labas, - droviai pasisveikino. Nežinojo, ar galima kalbėtis, bet vis dėlto paklausė: - Ar jautiesi pasiruošusi šitai pamokai?

Dvidešimtu numeriu pažymėtoje darbo vietoje stovi manekenas. Jis pasikėlęs megztinį, atsukęs nugarą, o kai prieina mokinys, pradeda stipriai kosėti. Užduotis: nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti stetoskopą, įsidėti antgalius į ausis ir priglausti stetoskopą prie manekeno nugaros. Tada užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie rašto užduoties. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys atpažįsta stetoskopą, bet nesupranta, jog reikia pridėti prie nugaros. Juzefas nepasakė, ką tiksliai daryti.

[Sevirina Mckenna]

Pagrindinis dalykas ko Sevirina bijojo tai, kad nesupras ką daryti. Žiobarų medicinoje kiek žinojo buvo daug visokių daiktų ir ligų todėl nebus lengva. Tik priėjus priėjus prie stalo mergaitė pamačius pusnuogį manekeną susiraukė. Jau medicinoje tikrai ji nedirbs, tačiau pamokos darbą reikėjo atlikti. Tai tikriausiai buvo švilpiukei nemėgstamiausias dalykas žiobarų pasaulyje. Šviesaplaukei nepatiko visokie šlykštūs vaizdai ir nuo to imdavo pykinti todėl jei teks kadanors dirbti su manekeno viduje esančiais organais ji tikrai to daryti negalės.
Jau norėjo pradėti kažką daryti, tačiau išgirdo Oliverį.
  - Labas, - nudžiugo pamačiusi jį, - tiesa pasakiusi nelabai nors mokiausi, bet vistiek nepatinka man tokie dalykai, - prisipažino ir atsisuko į pacientą bei stalą su reikmenimis. Atrodė tikrai neaišku ką daryti, bet ar Oliverio klausti būtų gerai? Juk ji vyresnė už berniuką todėl žinoti turėtų daugiau. Deja taip neatrodė, kad yra.
  - O tu jautiesi pasiruošęs? - taip pat paklausė Sevirina ir vėl atsisuko į manekeną, kuris regis buvo sveikas apart keisto dalyko ant krūtinės. Atrodė panašu į apgamą, bet jis buvo tikrai keistas. Na bent buvo aišku kame problema tik ką su ja daryti Mckenna neįsivaizdavo.

[Leticija Mendel]

Kažkaip jaudinosi dėl šio žinių patikrinimo. Norėjo viską padaryti gerai vien dėl to, kad tai buvo šio profesoriaus pamoka. Na, kai kas iš žiobariškos medicinos Mendel tikrai buvo aišku. bet jau tikrai ne viskas.
Bėgant rudens dienoms per pamokas nelabai kalbindavo mokytoją, niekaip neišsidavė, kad jie vasaros metu buvo susitikę. Bet elgėsi gražiai ir gana uoliai mokėsi.
Mokiniai ėjo traukti lapelių. Letė laukė eilėje. Galiausiai ir ji pati išsitraukė vieną. SU skaičiumi trylika. Nelabai pasirodė tai sėkmingas numeris. Visai nesėkmingas. Grifiukei nepatiko skaičius trylika. Todėl kurį laiką net nenorėjo eiti prie tryliktosios darbo vietos. Atrodė, kad užduotis pažymėta šiuo numeriu bus sunki ir ji neįveiks to darbo. Nesąmonė. Čia visai ne tikra medicina, juk aš žinau kaip vyksta procedūros pas gydytojus. Juk pati ne kartą lankiausi. Ji pagaliau patraukė kur nurodė lapelis.

Tryliktu numeriu pažymėtoje darbo vietoje ant kėdės sėdi manekenas. Jis pasidėjęs ranką ant kito staliuko, ją apsinuoginęs.
- Toks įprastas dalykas pas gydytoją, - mokiniui atėjus į darbo vietą taria manekenas, - bet man vis tiek visuomet namuose būna žymiai žemesnis.
Mokinio užduotis: nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti spaudimo matavimo aparatą ir pradėti mauti raištį ant žasto. Tada užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie rašto užduoties. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys atpažįsta aparatą, bet nesupranta, jog reikia pradėti mauti. Juzefas nepasakė, ką tiksliai daryti.

[Deklanas W. Senkleris]

Rankos sukryžiuotos ant krūtinės, o žalios akys švaistėsi tokiu žvilgsniu, kad, regis, tuoj sudegins viską. Kvailą kabinetą, aplinkui stypsančius žiobarų mylėtojus ir visą kitą absurdą, tik ir supantį Deklaną Senklerį.
Žinių patikrinimas skambėjo labai blogai. O čia dar buvo ir žiobarotyros žinių patikrinimas. Jaunasis grifiukas tikrai neketino atlikinėti pamokos darbo, bet nepraleido progos prieiti prie profesoriaus stalo. Šis plikis atrodė visai įdomus, tik galėjo dėstyti normalesnį dalyką.
- Susikeiskite su tuo... - idiotu, - Senkleriu. Eikite dėstyti apsigynimo nuo juodosios magijos, - šaltai pasakė, vis dėlto nelabai gražų žodį apie aną profesorių ištardamas tik mintyse. Čiupo lapelį ir piktai dirstelėjo į jį. Keturiolika. Priėjo prie minėtu skaičiumi pažymėto stalo, bet dirbti nė neketino. Kam reikalinga žiobariška medicina, jeigu hileriai gali viską sutvarkyti per sekundę? Vietoj to prie gretimo staliuko esančios mergaitės paklausė:
- Tavo tėvai - burtininkai?

Keturioliktu numeriu pažymėtoje darbo vietoje sėdi vaikiškas manekenas, susižalojęs kelį. Mokinio užduotis: nuo stalo, ant kurio yra įvairiausių medicinos sričių priemonių, atpažinti dezinfekavimo priemonę ir pleistrą. Pradėti purkšti arba tepti priemonę, bet šalia būtinai turėti pleistrą. Tada užduotis bus įgyvendinta ir mokinys pereis prie rašto užduoties. Nepamiršk, kad gali įvykti ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, mokinys pamiršta, kad žaizdą reikia dezinfekuoti.

[Leticija Mendel]

Kas jam žemesnis? Manekenas sėdėjo, viena rankovė atraitota. Tą ranką buvo pasidėjęs ant stalo. Ir ką aš čia turiu daryti? Galvojo. Kodėl negalėtų bųti koks peršalimas? Paklausyčiau plaučius ir baigčiau. Pati nelabai kuo sirgo.
Minčių giją visai išblaškė kažkoks berniukas iš to paties koledžo, kaip ir Letė.
- Nuostabus būdas pradėti pažintį. - Prunkštelėjo Grifiukė pamiršdama tą manekeną. Pirmaisiais metais Hogvartse išsiugdytas karingumas kartais imdavo ir pasišiaušdavo.
- O koks tau skirtumas? Na ne burtininkai ir ką? - Paniekinamai nudelbė raudonplaukį akimis. Šita tema tebebuvo labai jau opi. O tiesą sakant ji išvis ir nežinojo kas gi tikrieji tėvai.
Leticija vėl nusisuko į savo ligonį.
- Tai sakai namie būna žemesnis? - Paklausė tikėdamasi, kad tas ką atsakys. Deja, jokio atsakymo nebuvo.

[Deklanas W. Senkleris]

Jeigu ne tas prunkštelėjimas, būtų galima pagalvoti, kad šita mergaitė yra iš garsios burtininkų šeimos ir turi panašų požiūrį į žiobarus. Deja, jos ištarti žodžiai turbūt reiškė sarkazmą, o tai Deklanui visiškai nepatiko. Tik jis galėjo švaistytis sarkazmu į visas puses. Kiti su juo turėjo bendrauti pagarbiai. Ypač tokie, kurių tėvai nėra burtininkai. O šita kaip tik tokia ir yra, kaip visai netrukus paaiškėjo.
- Tai ką tu veiki Hogvartse? - paniekos kupinu balsu paklausė pirmakursis, nors šiuo metu spoksojo į manekeną. Norint buvo galima pagalvoti, kad klausia būtent jo. Nors, tiesą sakant, tai būtų geras klausimas - ką toks daiktas gali veikti magijos mokykloje?
- Gal tave pagydyti? - dar paklausė tos mergaitės. Paniekinamai nužvelgė ją tarsi ieškodamas antros galvos ar dar kokio aiškaus išsigimimo. Žinoma, nepastebėjo.
Plėšomas prieštaringų jausmų patraukė prie stalo, ant kurio buvo sudėti prietaisai. Pamoka šlykšti, bet profesorius visai neblogas. Tik kad Deklano žinių tikrinti visai nereikėjo - jis su prakeiktais žiobarais vis tiek neturės nieko bendro. Čiupęs pirmą pasitaikiusį daiktą grįžo į savo darbo vietą ir numetė jį prie manekeno. Tikėjosi, kad to užteks, ir užduotis bus baigta. Deja, panašu, kad ne, tad grifas labai nepatenkintas atsiduso.

[Oliveris Llewellyn]

Kosėjimas Oliveriui visai nepatiko. Visų pirma, kaip tik tos dalies užrašuose jis nespėjo perskaityti. Ilgai aiškinosi apie apgamus, pulso matavimą ir skiepus, tad plaučių ligos ir peršalimai liko neįveikti. Berniukas nuoširdžiai tikėjosi, kad pasiseks, bet argi taip kada nors būna? Liūdnai nuleidęs galvą Oliveris svarstė iš karto prisipažinti profesoriui Levinsui, kad nežino, ką jam daryti. Deja, taip ir neišdrįso to padaryti.
- Daug mokiausi, bet ne viską spėjau perskaityti. Ir neįsivaizduoju, kas jam negerai, - nykiai atsakė Sevirinai. Priėjo prie stalo ir ilgokai bandė išsirinkti, koks prietaisas tiktų. Galiausiai paėmė nepažįstamą prietaisą, kuris, kaip tikėjosi Oliveris, bus naudingas. Jis turėjo kažką panašaus į akį, tad gal kažkas pasimatys? Priėjo prie manekeno ir priglaudė daiktą prie atsuktos nugaros. Nieko neįvyko, o tai turbūt turėjo reikšti, kad Oliveris nepadarė to, ką turėjo padaryti. Liūdnai žvilgtelėjo į gretimą suolą ir pratarė Sevirinai:
- Dabar profesorius Levinsas galvos, kad aš visiškai nesimokiau. Kodėl man turėjo pakliūti tema, kurios aš nespėjau perskaityti?
Dvylikametis nuleido galvą. Jautėsi labai labai prasikaltęs.

((Oliveris paėmė dermatoskopą))