[Juzefas Levinsas]

Žiobariški stalo žaidimai

Štai ir praėjo dar vienas ruduo. Žiobarotyros klasė ir vėl buvo papuošta artėjančioms šventėms. Profesorius, žinoma, laukė Kalėdų, tačiau nesijautė pervargęs. Šie metai nebuvo tokie baisūs kaip visi kiti. Mat Eion jau nedarė nesąmonių. O ir pats plikis į paauglį stengėsi žiūrėti kitaip po to, kai Auris pas jį į kabinetą atėjo su savo prisiminimais. Kaip tik liūdino tai, jog laikas ėjo taip greitai. Ir jau netrukus Walgunas baigs Hogvartsą. Kas čia beliko - kiek daugiau nei pusantrų metų. Tik ką toliau teks daryti pačiam?
- Kontrolinį ne visi parašėte gerai, - pasakė profesorius dalindamas vaikams sąsiuvinius su ištaisytais darbais. - Kiek galiu kartoti, kad privalote išmokti atskirti laivą, kurio tikslas yra perkelti į kitą vietą, nuo, pavyzdžiui, banglentės. Trolis! - patėškė darbą vienam trečiakursiui grifui. - O tau, Džonatanai, šimtą kartų daviau pastabą, jog nemirkytum tušinuko į rašalą. Ir dar, dviratis skirtas ne tik pramogai, juo žmonės ir keliauja iš vieno taško į kitą!
Šitie vaikai niekada nieko neišmoks, burbtelėjo sau mintyse.
- Viskas. Pailsėkit, - dabar jau gražesniu tonu tarė. - Pasiimat kokį norit stalo žaidimą. Tik perskaitykit jo taisykles, vardan išrinktojo Poterio, nedarykit bet ko, kitaip turėsit parašyti rašinį. „Monopolio“ mažesnių kursų mokiniams nelabai rekomenduoju, nes nemaža tikimybė, jog apsiverksit. Ir nerėkaukit, - pristatęs šiandienos darbą beplaukis klestelėjo ant savo kėdės.

Galite dirbti po du ar daugiau, taip pat galite žaisti ir vieni, pvz., kokią „Jengą“. Stalo žaidimą išsirenkate patys, ant Juzefo stalo yra pačių įvairiausių. Bent trys post'ai, pamoka iki gruodžio 30 dienos.

[Džezefa Blek]

Jau greit Kalėdos. Mergaitė galės grįžti į karate klubo bendrabutį, kur pastaruosius dvejus metus gyveno. Jai ten patiko. Jos kambariokė buvo ekstravertė, energinga, kaip ji. Jai patiko daug kalbėti. Ir dar Džez galės per atostogas sugrįžti į breiko treniruotes, o tai iš vis buvo svajonių svajonė.
  Tačiau dabar ji sėdėjo žiobarotyroje. Profesorius dalino kontrolinius. Džezefa pažvelgė į savąjį. Gavo dešimt. Kurgi negaus, visą gyvenimą praleidusi žiobarų pasaulyje. Pamoka jaunąją breikerę šiek tiek nuvylė. Ji nemėgo stalo žaidimų.
- Tu gali išsirinkti žaidimą. Aš nelabai žaidžiu juos. - tarė šalia sėdinčiam Kristupui. Tai buvo pirmi per šią pamoką ištarti jos žodžiai, tačiau Blek neketino taip lengvai palikti Kristupo ramybėj...

[Sevirina Mckenna]

Žiobarotyra, kaip Sevirina matė bus smagi šiais metais. Visgi jau puse mokslo metų per šias pamokas nagrinėjo žiobariškus žaidimus. Na ir dabar neiššimtis. Tik žaidimai buvo ramesni. Nereikėjo keliauti į Londoną ir į atrakcionus. Ta pamoka Sevirinai įstrigo galvoje.
Taigi ir vėl švilpė pamokoje sedėjo su Hestiju. Teko palaukti, kol visi susirinks. Poto dar daugiau laukimo, kol profesorius kontrolinius išdalino. Kaip profesorius padavė sąsiuvinį galima buvo pamatyti, jog tikriausiai prastai parašė. Mckenna šiek tiek susinervavo, tačiau nelaukė ilgai ir atsivertė sąsiuvinį. Ir kontrolinį parašė gan neblogai. Tik knietėjo, kaip bendrakoledžis jį parašė.
  - Kaip sekėsi? - kreipėsi į Hestijų ir tuomet pradėjo klausyti pamokos.
Stalo žaidimai atrodė ir skambėjo įdomiai. Norėjo kuo greičiau pabandyti, kurį nors. Nebuvo tokia viena, kadangi pamatė vaikus lekiančius pasiimti žaidimų.
  - Eime kartu ar man išrinkti? - paklausė draugo. Nenorėjo laukti daugiau todėl laukė atsakymo.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Sunkus atodūsis paliko penkiolikmečio lūpas. Vakar iki išnaktų mokėsi apie kažkokias būtybes, kurias nagrinėjo per Aurio pamokas, todėl visiškai neišsimiegojo. Tai tęsėsi jau porą mėnesių. Gal netgi ir daugiau. Eion nuoširdžiai bandė mokytis, ir tai jį vedė iš proto. Nuolatinis pervargimas nepadėjo susikaupti, tai gadino nuotaiką, ir viskas sukosi uždaru ratu. Nors imk ir nusišauk.
O čia dar per pamokas žaisti?! Piktai pažiūrėjęs į nekenčiamiausią mokyklos profesorių Eion atsistojo iš galinio suolo ir nuslinko pasiimti žaidimo. Visai nenorėjo kristi į akis. Deja, nepasisekė. Beveik miegodamas paėmė kažkokią dėžę ir nepastebėjo, kad ant jos gulėjo gerokai mažesnė. Ji, tarsi tik to telaukusi, nuslydo nuo didžiosios ir nuskriejusi per kabinetą nukrito ant vieno iš stalų.
- Ne mano bėdos. O jeigu nepatinka, užmušk mane, - garsiai pasakė klastuolis ir šiaip ne taip nuslinko iki savo stalo. Pamatė, kad nelabai toli nuo jo sėdi ta pati mergiotė, su kuria senų senovėje susimušė.
- Nori kartu sužaisti? - paklausė, nors nežinojo, ar ji supras, kad Eion žodžius skyrė kaip tik jai. Balsas buvo labai pavargęs, ir klastuolis pasidėjo galvą ant suolo. Visai nenorėjo žaisti. Ne, norėjo pagaliau suprasti, kaip reikia įveikti tas būtybes. Šiaip ne taip pastūmė dėžę mergiotės link, o pats netrukus užsnūdo.

[Nikolė Parker]

     Dvyniai, pasirodo, tikrai nuoširdžiai susidomėjo rožinių plaukų savininkės galiomis. Tuo neseniai gavo įsitikinti, gavusi šypseną keliantį pasiūlymą paerzinti žiobarotyros profesorių. Nikolė, kaip vyresnioji mokinė, turėtų rodyti pavyzdį ir deramai elgtis, beeeet...  kodėl gi nepašmaikštavus kartais? Juo labiau, kad šis jų mažytis nekaltas pokštas tikrai neturėtų sukelti pasaulio pabaigos. Neturėtų. Bet kas ten žino tą ateitį?
     Taigi, draugiškai priėmusi dvynių pasiūlymą paįvairinti pamoką, šiuo metu į žiorbalogijos klasę žengė jausdamasi kaip gryna trinukė, mat visų jų trijų išvaizdos buvo grynai vienodos. Nikolė ir vėl pasijuto vaiku, kuris nekantrauja kuo greičiau pamatyti reakciją į savo pokštą. Ak, kartais visai gerai ta metamorfmagija - gali savotiškai keliauti laiku.
      Profesoriui pradėjus dalinti kontrolinių lapus, Nikolei darėsi įdomu ką Juzefas darys, priėjęs Parker pavardę. Šiaip neabejojo, kad darbą parašė gerai, mat tema nebuvo iš sunkiųjų (bent jau merginai), tačiau kur jis dės lapą?.. O kam duos du dvynių darbus? Trims? Berniukas šyptelėjo.

[Oliveris Llewellyn]

Oliveris nurijo seilę. Nors profesorius Levinsas neatrodė labai piktas (o kaip atrodys, kai net beveik suvažinėtas nesupyko?), bet jo pirmakursis dar gerai nepažinojo. Ar toks pokštas nekels per daug problemų? O jeigu jis skirs areštą? Bet jeigu skirs, tai kam? Visai nereikėjo, kad nukentėtų Nikolė. Jis čia iš viso niekuo dėtas, bet ir Eliotas nenorėjo pikto. Deja, niekaip nesisekė savęs nuraminti. Nuotaikos nepataisė ir prastai parašytas kontrolinis. Nors gyveno, galima sakyti, žiobarišką gyvenimą, vis tiek sugebėjo susimauti. Nuleidęs akis nežiūrėjo į atgautą sąsiuvinį ir jautė vis didėjančią įtampą. Vieną kartą jis tikrai prisidirbs tiek, kad bus išmestas. O tada mama ir tėtis labai nusivils. Labai.
- Ką žaisime? - stengdamasis paslėpti įtampą ir nusiminimą paklausė Oliveris. Jau gailėjosi sutikęs su šiuo pokštu, bet tikrai negadins brolio nuotaikos. Geriau jau bijoti pačiam, kad tik Eliotas būtų laimingas.

[Eliotas Llewellyn]

Šiandien bus tikrai smagu. Kad ir kokia lauktų pamokos tema, bus smagu. Dėl šito Eliotas neabejojo ir vis žvilgčiodamas į du savo dvynius (trynius?) stengėsi neprunkšti. Nereikėjo, kad profesorius per anksti atkreiptų į trijulę dėmesį. Nors kas yra per anksti? Ir kodėl Oliveris taip jaudinasi? Panašu, kad Nikolės (Nikolo!) nuotaika buvo gera, o štai tikrasis brolis įsitempęs.
- Viskas bus gerai, - sušnibždėjo jam Eliotas. - Šis profesorius nėra piktas, ar ne? Jis nieko nepadarys. Tuo labiau, kad mes nieko blogo nedarome. Mes žaisime žaidimą, kaip ir liepia pamokos užduotis.
Dabar reikėjo sugalvoti, kaip atkreipti profesoriaus dėmesį. Taip, kad būtų visų smagiausia. Nepaisant to, kad paties negalėjimas taip paprastai keisti išvaizdos gerokai nuvylė, jis vis tiek patiko. Galų gale sugalvojo tinkamą būdą ir kuo nekalčiausiai pakėlė ranką.
- Profesoriau, ar galite pasiūlyti patį įdomiausią žaidimą, skirtą trims žaidėjams?
Žvilgtelėjo į "brolius" ir iš paskutiniųjų stengėsi nepradėti juoktis.

[Vega Dellal]

  Vega atėjo į žiobarotyros pamoką. Klausėsi užduoties ir... Ši išties buvo nuostabi! Ji nebuvo pavojinga, kas buvo labai smagu, mat šiandien mergina nebuvo nusiteikusi kovoti dėl gyvybės ir, kad ir kaip sunkiai kovos, paskui vis tiek nusivilti, nes susižeistų. Taip pat buvo tinkanti visiems kursams - kam kam, o važinėti vaikiškomis mašinėlėmis ji buvo per didelė. Negalėjo pasakyti, kad buvo nuobodu, tiesiog sunkiai į ją tilpo. O dabar galėjo nevaržomai įsitaisyti ir net pasirinkti stalo žaidimą! Mergina buvo žaidusi vos kelis kartus, pas drauges iš žiobarų šeimų, tačiau tas jai taip patiko!
  Ji apsidairė, ieškodama nors vieno draugo su kuriuo galėtų žaisti, mat stalo žaidimai tikrai nebuvo skirti žaisti po vieną. Ji pamatė vieną mergaitę, gal pirmakursę ar antrakursę, taip pat iš Varno Nago, kuri sėdėjo viena. Tad šviesiaplaukė prie jos priėjo.
- Gal norėtum kartu pažaisti? - paklausė ir pažvelgė į žaidimus. - Žaidžiau vos kelis, tačiau "Alias" visai nieko, šį labai lengva perprasti. Aš Vega, - viską išbėrė net nespėjusi sulaukti atsakymo.

[Juzefas Levinsas]

Tiesa, kai Juzefo rankoje buvo likęs vos vienas darbas, Nikolės Parker, Juzefas vos jo nepadavė vienam iš dvynių. Tiksliau - iš trynių. Tik tuomet profesorius pastebėjo, kad klasėje yra trys taip pat atrodantys vaikai, bet nėra Nikolės. Vieno mokinio klausimas apie žaidimą trims bei bandymas sulaikyti juoką leido suprasti, jog tai - trijų žmonių pokštas. Juzefui pačiam pasidarė juokinga. Plikis stengėsi nesišypsoti.
- Nežinau, iš kur gavai visus ingredientus multisulčių eliksyrui, tačiau kadangi nenutuokiu, kuris mokinys yra kuris, visi trys gaunat po trolį, - Levinsas parsiskraidino dvynių darbus pas save. - Na, o Nikolė dar ir atima dešimt taškų iš Varno Nago, nes nepasirodė pamokoje, - dabar jau beplaukis nusišypsojo. - Profesoriui Brendanui bus įdomu sužinoti, jog varnanagei pavyko išsivirti tokį sudėtingą eliksyrą. Galbūt jis pasidomės, iš kur gi ji gavo visas sudedamąsias dalis.
Juzefas žinojo, kuris mokinys yra Oliveris. Oliverį ir Eliotą atskirdavo iš elgsenos, tad ir dabar buvo akivaizdu, jog tas, kuris jaudinosi, yra būtent Oliveris. Tačiau nebuvo tikras, kuris vaikas yra Eliotas, o kuris - Nikolė. Padarė prielaidą, jog paklausęs vaikas - Eliotas, mat jis pasižymėjo plepėjimu ir drąsa. Tad kalbėdamas plikšius žiūrėjo į Nikolę (turbūt).
Šiaip jau buvo gaila Eliotui rašyti trolį. Tas vaikas jam patiko. Bet kitaip pasielgti Levinsas negalėjo. Jeigu leis mokiniams taip pokštauti, iškart atsiras pasekėjų.
Eion sugebėjo numesti stalo žaidimą. Juzefas matė, jog vaikėzas tai padarė netyčia. Levinsas neketino nieko sakyti ar daryti. Dabar klastuolį geriausia bus tiesiog ignoruoti. Gal to vaiko ir gali bųti gaila, bet beplaukis jo niekada nepamėgs.
Juzefas sėdėjo savo kėdėje ir žiūrėjo į Nikolę (tikriausiai). Nors pokštas buvo trijų vaikų, bet kentės vienas. Dažnai mėlynakis išsirinkdavo vieną mokinį, kuriam versdavo kaltę. Pats to nei nejausdavo. Šį kartą tai buvo Parker.
- Nikole, po pamokos lauksiu savo kabinete, - dar pridūrė. - O dabar eikit žaisti, kitaip ir už pamoką gausit po trolį.

[Nikolė Parker]

     Žaidimą trims? Na, gal tai ir neblogas būdas atkreipti profesoriaus dėmesį, nors Nikolė manė, kad ir pats greitai pastebės, laikydamas rankose mokinių parašytus darbus. Netrukus taip ir buvo.
     - Multisulčių eliksyrui? - mergina, pavirtusi berniuku paspringo juoku. - Na, gera teorija. Pripažinsiu, net pati nepagalvojau apie tai.
     Tačiau tai, kad naujiesiems bičiuliams uždurbo po trolį, o pati dar ir taškų prarado savo koledžui, nuotaikos nepakėlė. Gaila buvo dėl dvynių, jiems turbūt dar nebuvo tekę tiek prisidirbti. Per savo šešis metus Hogvartse Nikolė visko išgyveno - net ir ne tokių praradimų, tačiau Eliotas su Oliveriu... Tačiau Parker nusprendė nepasimesti ir suvaidinti dar vieną spektsklį, galbūt dvyniams (gal ir kitiems čia esantiems mokiniams) pakelsiantį nuotaiką. Ji, dvynių pavidalu, pakilo iš suolo, atsistojo priešais profesorių ir įgavo profesoriaus Levinso minėtojo profesoriaus O'Connor išvaizdą. Žvelgdama jo akimis tiesiai į žiobarotyros profesorių, rimtu tonu tarė:
     - Tiesą sakant, manau, kad šie mokiniai niekuo nenusikalto. Ir už ką juos taip baudi? Nieko blogo jie nepadarė, jokiai taisyklei nenusižengė, tik pakėlė nuotaiką, - tada atsigręžė į dvynius. - Oliveris su Eliotu ir Nikole užditba po 20 taškų, nes jų šita idėja buvo tikrai originali ir smagi, ane Juzefai?

[Juzefas Levinsas]

Juzefui šitie išsidirbinėjimai visai nepatiko. Dabar paaiškėjo, kad Nikolė yra metamorfmagė.
- Nelabai supranti, kad čia pamoka, ar ne, Parker? Manau, kiti varnanagiai tikrai neapsidžiaugs, nes dabar iš jų atėmei dar taškų. Šį kartą - penkiasdešimt.
Buvo labai gaila savo koledžo. Tikriausiai nuo šiandien Varno Nagas gali pamiršti kovą dėl mokyklos taurės, bet toks įžūlumas ir dar iš vyresnės raganos...
- Jei neatvirsi į normalų savo būvį, atimsiu dar penkiasdešimt. Ir jeigu dar nors kartą pamatysiu kažką panašaus, atimti bus visi esami taškai.
- Daugiau taip nedaryk, kvaiša! - pasigirdo vieno iš septintakursių varnių balsas.
- Ir per tave Varno Nagas netenka dešimt taškų už prasivardžiavimą, Keitai. Šaunuoliai, taip ir toliau, - balsas nuskambėjo ironiškai.
Taip, šiandien viena iš tų dienų, kai mokiniams užeina, pagalvojo Levinsas.
- Dabar taip. Jeigu nesiliausi, Parker, keliausi tiesiai pas direktorę. Tyli ir eini dirbti, kitaip iškart gauni trolį ir kalbiesi su direktore. Žinoma, užsidirbai ir areštą.
Juzefą pašaukė pirmakursis švilpis. Jis jau ašarojo dėl prakišimo „Monopolyje“. Sakiau, kad jie šito nežaistų, idiotai. Profesorius priėjo aiškintis situacijos. O Breathnach vietą užėmė Parker.

[Oliveris Llewellyn]

Pokštas gal ir būtų buvęs smagus, bet jo pasekmės - toli gražu. Nors kontrolinis tikrai pasisekė nekaip, Oliveris stengėsi. Ir štai dabar gavo trolį. Ir dar per jį taip pat nukentėjo brolis ir Nikolė. O ji pasirodė esanti draugiška ir maloni. Tai labai išgąsdino. Akyse sužibo ašaros. Ką daryti? Ką sužinoję pasakys mama ir tėtis?
- Aš nenorėjau, - tyliai sumurmėjo, bet Nikolė nutarė dar labiau išgąsdinti. - Nereikia. Palauk! - bandė ją sustabdyti, tačiau nepasisekė. Ir tada ji dar labiau nukentėjo. Net ir kiti koledžo mokiniai pareiškė nepasitenkinimą. Beveik verkdamas Oliveris nuėjo prie profesoriaus stalo ir paėmė Scrable žaidimą. Daugiau nekrės tokių pokštų. Nė už ką. Sėdės ir tyliai mokysis, nors ką išmoks žaisdamas, nelabai suprato. Tuo labiau, kad namie kartais žaisdavo.
- Einam žaisti, - priėjęs prie Nikolės (stengėsi sau priminti, kad čia ji, o ne profesorius O'Connor) timptelėjo už rankos. Stengėsi nežiūrėti nei į ją, nei į profesorių Levinsą. Nuotaika buvo visiškai sugadinta. Galiausiai grįžo į savo vietą ir pradėjo dalinti raides. Dėjo jas į tris krūveles - tikėjosi, kad Nikolė grįš ir žais su jais.

[Eliotas Llewellyn]

Kodėl žodžiai iš M raidės turi būti tokie sudėtingi? Tiek Nikolės gebėjimas, tiek tas eliksyras, kurį paminėjo profesorius Levinsas, baisiausiai sudomino, bet Eliotas niekada gyvenime nemokės pasakyti jų pavadinimų. Tai buvo apmaudu - vartodamas tokius žodžius jis atrodytų dar protingesnis nei yra iš tiesų. Na nieko, būtinai išmoks. O dabar atėjo eilė piktintis.
- Bet aš puikiai parašiau kontrolinį! - nepatenkintas sušuko Eliotas, nors nė nepatikrino savo rezultato. Nutaręs pasiskųsti Auriui netrukus jau išpūtė akis. Stebėti, kaip jo išvaizdos berniukas virsta profesoriumi, buvo tiesiog nuostabu. Ir dar taškų davė! Aišku, tai turbūt nieko nereikš - vis dėlto tai buvo Nikolė, o ne profesorius O'Connor. Bet vis tiek Eliotas šypsojosi ir buvo patenkintas. Nekreipė dėmesio, kad brolis nusiminęs, bet jam grįžus su žaidimu susiraukė.
- Šitas neįdomus, - pareiškė, bet vis dėlto pradėjo spoksoti į raides ir bandė sugalvoti kokį įdomesnį žodį. Nesisekė - akys pačios krypo į Nikolę. Buvo labai jau įdomu, kaip čia viskas šį kartą pasisuks.

[Vanessa Carlier]

Praktiškai visą gyvenimą gyvenusiai su žiobarais Vanessai ne itin patiko žiobarotyros pamoka. Gerą pažymį gauti buvo lengvą kaip ir šį kart, kai profesorius padavė sąsiuvinį su kontrolinio darbo maksimaliu įvertinimu, bet dažnai ką reikia daryti mergaitė jau yra darius daug kartų ir buvo nuobodoka. Dabar nebuvo išimtis. Stalo žaidimus Vanessa žaisdavo dažnai su mama todėl nemažai ir žinojo apie juos. Sužinojusi, kad gali dirbti viena mergaitė apsidžiaugė. Nieko nepažinojo apart pusseserės, kuri į pamoką atėjo su kažkokiu berniuku taip pat iš švilpynės. Pirmakursė dėl to draugiškai pyko, bet nieko nesakė. Netrukus prie Carlier priėjo vyresnė mergaitė. Vanessa iš pradžių šiek tiek išsigando, bet nusiramino, nes žinojo, jog ji tai pat iš varno nago.
  - Labas, taip galime, - nudžiugo mergaitė, - gerai galim "Alias", - šyptelėjo, - aš esu žaidus gan nemažai todėl jeigu bus dar kas nors likę po to ir norėsi galėčiau pamokyti. Aš Vanessa. - Taip pat prisistatė ir pasiūlė varniukė. Dabar ji buvo daug linksmesnė negu prieš kelias minutes ir žaidimas, kurį planavo žaisti bendrakoledžės buvo šviesiaplaukei gerai pažįstamas. "Alias" žaidimą žaidė mergaitė su abejais tėvais kol tėtis buvo gyvas todėl Vanessai šis žaidimas priminė mylimą šeimos narį, kurio nebėra.

[Hestijas Mullins]

  Hestijas atėjo į žiobarotyros pamoką. Labai knietėjo sužinoti, ką veiks šią pamoką. Pastaruoju metu žiobarotyra buvo viena laukiamiausių jo pamokų, mat per jas veikdavo kažką labai pažįstamo, tačiau tikrai smagaus. Į šią pamoką atėjo su Sevirina, drauge iš Švilpynės.
  Gavęs kontrolinį, berniukas kiek susiraukė.
- Devyni, nuostabiai, bet... Aš iš žiobarų šeimos, apie jų gyvenimą tikrai daug žinau! Kodėl ne dešimt?! - pratrūko. Va tai jau buvo nesąmonė. Hestijas tikrai stengėsi rašydamas tą testą! Taip, nesimokė, nes viskas buvo labai lengva, tačiau nerašė nesąmonių! Ir devyni?! Ne, tai buvo nepriimtina.
  Laimei, greitai mintis pavyko nukreipti prie praktikos, kuri irgi buvo labai smagi. Stalo žaidimus berniukas labai mėgo.
- Keliaujam, išsirinksim! - džiaugsimngai pasakė Hestijas ir nuėjo prie žaidimų. - Kokį norėtum žaisti? Galbūt... "Jenga" ar "Gudrus Blefas"? Antrajį dažniausiai žaidžia nuo trijų žaidėjų, tačiau tikrai galime ir dviese, reikia užrašyti atsakymą į klausimą, o tada arba sakyti tiesą, jį, arba pameluoti. Kitas žmogus spėja, ar teisingai atsakė. Jei atspėja, taškas jam, jei ne, taškas rašytojui. Man šis labai patinka.