[Elijah Chris Dawson]

Elijah turi visą amžinybę, jei jo niekas nenužudys, na kažkada teks mirčiai žvelgti į nasrus, tačiau kol kas, jis galvojo tik apie ateitį. Ką veiks gyvenime, kuo užsiims. Turėjo vieną svajonę, tačiau ją įgyvendinti reiktu daug darbo. O tam jis turės laiko? Visas Elijah dėmesys atiteks, turbūt, vampyrams. Nors jis dėl šito dar labai smarkiai abejoja. Nenori tuo užsiimti, jį traukia visai kitokia veikla, tačiau ar tėvas sutiks? Šis klausymas neduodavo vaikinui ramybės, bijojo jis su juo kalbėti, tačiau jau tam ruošėsi.
- Ne viskas taip paprasta.. - kiek liūdnokai nutęsė Dawson' as. Luna norėjo tapti alfa, tačiau Chris' as vadovu - ne. Jis nebuvo tam pasiruošęs. Be to mokydamasis čia, leisdamas laiką čia, nebuvo šalia tėvo, nematė kaip jis dirba, neturėjo pavyzdžio. - Mano svajonėms ne visada lemta išsipildyti. - Supratęs, jog tai tiesa, jis tik šyptelėjo. Pasirodo, net ir vampyrui likimas yra nulemtas.
Beeinant toliau įsivyravo labai keista tyla, rodosi darėsi net nesmagu, tačiau greit nuskambėjo linksmas Lunos balsas. 
- Gal ir bandau, - su šypsena veide tarstelėjo Chris' as. Smagi mintis krebždėjo Chris' o galvoje, naktį, niekam nematant, tamsoje, maudytis, turbūt dar visai šiltame vandenyje, nes šis garavo, kas reiškė, jog lauke yra šalčiau nei vandenyje, be to vampyrai ir šaltis, labai suderinami dalykai.
Vaikinas ankščiau paklausto klausimo jau gailėjosi. Kaip toptelėjo tokia mintis. Juk ir taip aišku, vilkolakis ir vampyras kartu? Čia turbūt labai mažai įmanoma, tačiau slapstytis. Susitikinėti paslapčiomis. Elijah nebuvo pasiruošęs. Jis buvo nusiteikęs tam, jog jei reiks, jis paleis Vilkę ir gyvens toliau, juk ir taip, aišku, jog ateityje jie susidurs su ne vienu sunkumu. Ir turbūt ne visos kliūtis bus įveikiamos, kažkada bus pasiektas barjeras. Ir jei jį perkopsi, viskas žlugs.
- Nežinau, gal kartais ir pagalvodavau, tai labai komplikuota, - šyptelėjo vaikinukas, jausdamas kaip jį išpila karštis. Jis prieš uždavęs klausimą nepagalvojo apie tai, jog jis bus perklaustas taip pat. O tam tikrai nebuvo pasiruošęs.
Vaikinas išblaškytas klausimų, kuriuos pats ir sugalvojo, visai pamiršo tai ką laikė, savo švarko kišenėje.
- Nepatogu? - Kryptelėjęs galvą į merginos pusę, gana tyliai prabilo šis ir nužvelgė ją nuo galvos iki kojų. Jos grožiui turbūt neprilygtų niekas. O dar stilinga, trumpa suknelė, apnuoginti pečiai, kojos, dabar, vaikinui atrodė labai patraukliai, tačiau jis stengėsi išlikti ramus ir neleido tiems gėrimams, kurių prigėrė pokylyje, užvaldyti jo kūno, kas rodėsi truputį jį veikė.
- Gal eime paplaukyti? - Išsklaidęs tyla paklausė šis ir atsistojęs nusiėmė švarką ir netyčia iš jo iškrito dvi dėžutės, jos abi buvo mėlynos, vienoje tūnojo kvepalų buteliukas, kitoje žiedas su deimantu. Vaikinas pakėlęs jas nuo žemės pažvelgė į Luną. Dabar jau visiškai įsidrąsinęs, be jokio jaudulio, pirma įteikė kvepalus, paskui sekė dėžutės pradarymas ir ten spindintis žiedas, pagaliau pasirodė, kai Elijah jį rinko, jis iškart patraukė jo dėmesį parduotuvėje, tad neabejodamas jį nupirko.
- Čia tau, - nusišypsojo šis.

[Luna Gardner]

-Visoms svajonėms lemta išsipildyti, jei tik tiki jomis,-šyptelėjo žengdama kelis žingsnius arčiau jaunojo vampyro,-niekada nenustok tikėti,-lūpoms palietus vaikino odą, kairė ranka švelniai perbraukė per vėjo kedenamus rudus plaukus. Kiek pataršiusi žaviojo grifo šukuoseną, paruoštą puotai, Luna linksmai nusijuokė.
-Ir nepurkštauk, tau taip daug labiau tinka,-dar kartą pakštelėjusi į skruostą, žaviai šyptelėjo.
Rodyti savo jausmus ir meiliai elgtis su melsvai-žalių akių savininku jau seniai tapo įprasta. Net jei kartais toks elgesys nustebindavo ir pačią tamsiaplaukę.
Ežero salos pakrante nusiritus Elijah'aus atsakymui, į visai neseniai nuskambėjusį klausimą, mergina vos matomai pravėrė rausvas lūpas, tačiau nė vieno žodžio neištarė.
Ateitis nenuspėjama.
Laiminga ir džiugi dabartis gali virsti į katastrofišką ateitį.
Galbūt po kelerių metų dabar liepsnojantys šilti jausmai išaugs į neapykantą. Neseniai salėje vykusi kova pasikartos, tik kitą kartą baigsis, kurio nors jaunuolio mirtimi.
To nebus...
Vos matomai papurčiusi galvą, žvilgtelėjo į žvaigždes. Net jei ateitis nenuspėjama, ji neleis, jog kas nors įsiterptų tarp jos ir rudaplaukio vaikino. Neleis, jog šilti jausmai peraugtų į neapykantą ar dar blogiau. Net jei visas pasaulis bus prieš.
Meilė nenugalima.
Dėl to kovoti verta.
-Kad ir ką teks išgyventi, mes tai ištversim, vienaip ar kitaip,-šyptelėjo žvelgdama į melsvai-žalias akis.
Tu niekada nepasiduodi.
-Ne, viskas gerai,-papurčiusi galvą, mergina perbraukė ranka per vėsų salos smėlį. Šis švelniai kutendamas odą, pasklido į šalis. Žymės, likusios po prisilietimo, priminė aštrių nagų paliktus pėdsakus. Vilkolakių nagų.
Šyptelėjusi Luna kryptelėjo galvą žvilgsnį įsmeigdama į juodą ežero vandenį. Dangaus puošmenų atsispindintys atvaizdai pavertė šį žvilgančiu apsiaustu. Tarsi kažkas būtų išpylęs toną blizgučių ir leidęs šiems pasklisti ežero paviršiumi.
Sulaukusi pasiūlymo nerti į žėrintį vandenį, Luna nedvejodama stryktelėjo ant kojų, tačiau nespėjus išsivaduoti iš drabužių, buvo sustabdyta tylaus, vos girdimo garso. Kryptelėjus galvą safyrinių akių žvilgsnis nuklydo į smėlyje gulinčias dėžutes, kurios tą pačią akimirką buvo pakeltos vaikino.
Sutrikusi mėlynakė klausiamai žvilgtelėjo į grynakraujį. Nesitikėjo, jog pasibaigus puotai, bus apipilta dovanomis.
Paėmus ištiestą dėžutę su viduje esančiais kvepalais, žvilgsnis nukrypo į kitą, kur kas mažesnę dėžutę. Šioje, apšviestas aukštai danguje karaliaujančio mėnulio ir ryškiai spindinčių žvaigždžių, puikavosi deimantinis žiedas. Iš nuostabos ir netikėtumo, rausvos septyniolikmetės lūpos nežymiai prasivėrė.
-Elijah'au...-vis dar nežinodama, kaip reaguoti į žiedą, mergina žvilgtelėjo į vaikiną, tarsi ieškodama to, kas suteiktų atsakymą.

[Elijah Chris Dawson]

- Visoms, bet tik ne mano, - šyptelėjo Elijah, jausdamas, kaip mergina žingsnis po žingsnio prie jo priartėja, - jau nustojau, - gana pesimistiškai atsikirto Dawson' as. Merginos ranka taršė rudaplaukio plaukus, kas šiam LABAI nepatiko, tai būdavo kančia, jis taip stengdavosi, o ji vis suveldavo.
- Na tau jau turbūt nepaprieštarausi.. - jusdamas, kaip merginos lupos prisiliečia prie skruosto, žaviai šyptelėjo.
Luna su Elijah buvo meili, toks jos elgesys tapo įprastu Chris' ui, jis jau net nebesistebėdavo, jam tas, netgi patiko. Šilti jausmai, kuriuos rodė jam mergina, "triško" ir iš jo pačio. Noras kiekvieną akimirką būti  šalia jos buvo daug didesnis, nei kitos, menkos svajonės.
Mintis, kad jaunuolius gali kada išskirti vilkolakių ir vampyrų tarpusavių santykių nesuderinamumas, neapleisdavo vaikino. Žinodamas, kad ir jam gresia pavojus kiekviena minutę, sekundę, valandą. Nežinojo, ką jei atsakyti apie ateities planus, kai nežinai kiek liko.
- Aš tikiuosi, nenoriu tapti priešais.. - ištarė Grifas ir švelniai ranka brukštelėjo šiai per skruostą, įsmeigdamas į ją savo žalsvai - melsvas akis.
- Jei tau viskas, gerai, tai puiku.. - Žaisdamas su šypsena išlemeno Chris' as ir nužvelgė merginą.
Reakcija į dovanas jį išties nustebino, nesitikėjo, kad ji taip reaguos. Priims, apkabins, pabučiuos. Na gal dar. Juk viltis miršta paskutinė.
Laukti. Laukti. Laukti.
Leisti Vilkei susiprasti kas tik ką įvyko, tačiau NE, Elijah jai nesipiršo, tiesiog padovanojo žiedą, kuris jam užkliūvo už akių bevaikštant vienam iš didžiųjų Ispanijos centrų per vasaros atostogas. Tik jis laukė tinkamos akimirkos jai jį įteikti.
- Ką? - Truputį prisikandęs lupą tarstelėjo šis ir nežymiai kilstelėjo lupų kampučius. - Kažkas nepatinka? - Truputį išsigandęs klaustelėjo savo merginos ir žengė žingsnį arčiau. Rankomis suėmęs merginą už pečių, įsmeigė savo akis į josios.
- Čia dovana tau nuo manęs. Juk vaikinas kažką turi dovanoti merginai, - mirktelėjo viena iš dviejų akių ir pakštelėjęs šiai į skruostą atsitraukė.
- Na, eime maudytis. - Visiškai atsipalaidavęs tarstelėjo vaikinas ir pradėjo segti savo marškinių sagas, numetęs marškinius kažkur ant smėlio, nusimovė kelnes ir nerte įnėrė į ramų, garuojantį ežerą.
- Vanduo puikus, - šuktelėjo šis.

[Luna Gardner]

-Ir tai sako vampyras, kuris susitikinėja su vilkolake,-šyptelėjo žvelgdama į melsvai-žalias, tarsi mažučiai brangakmeniai, akis.
-Tik veltui eikvotum savo energiją,-linksmas juokas, nuskambėjęs smėlėtu salos paviršiumi, nusirito žvilgančiu vandens paviršiumi, tyliai išsisklaidydamas nakties tamsoje.
Prieštarauti ar ginčytis su safyrinių akių savininke buvo beviltiška bet kuriam žemėje esančiam žmogui. Užsispyrimas ir principai retai kada būdavo nustumiami į šalį. Pradėti ginčą su žaviąją angle reiškė mažiausiai pasaulio valstybei paskelti karą žemėlapyje rausva spalva nuspalvintai valstybei. Laimėti karą - šansų mažai, o likti gyvam - dar mažiau.
-Netapsim,-vos matomai papurčius galvą, skruosto odą sukuteno švelnus vaikino prisilietimas. Akimirka. Tiek tetruko šiurpuliukus kūnu pasiuntęs prisilietimas.
Nežymiai šyptelėjusi tamsiaplaukė kryptelėjo galvą. Mintims nustoti šuoliuoti milžiniškais šuoliais ir susiprasti, kas ką tik įvyko, prireikė kelių akimirkų. Vis dar sutrikusi Luna žvelgė į priašais stovintį rudaplaukį.
Atsakyk, ką nors.
Galvoje skambantis vidinis balsas verste vertė praverti lūpas ir ištarti žodį ar kelis, tačiau mergina liko stovėti tylėdama. Smėlėtu salos paviršiumi aidėjo tik tylus grifo balsas.
-Bet...Šitas žiedas turėjo kainuoti begalę...-pagaliau pravėrusi rausvas lūpas, tarstelėjo mėlynakė.
Rankoje besipuikuojantis deimantinis žiedas nuolat traukė safyrinių akių žvilgsnį. Priimti tokią dovaną, nebuvo lengva, tačiau atsisakyti ir gražinti ją grynakraujui - beprasmiška. Žinojimas, jog vaikinas ne tik nepriims žiedo atgal, tačiau ir įsižeis, privertė pasilikti mažąjį papuošalą.
Nežymiai kilstelėjusi lūpų kampučius, Luna žvilgtelėjo į vaikiną. Apsiaustas, marškiniai ir kelnės, visą šį laiką dengę tvirtą vampyro kūną, liko gulėti ant smėlio. Juokdamasi tamsiaplaukė nulydėjo žvilgsniu į vandenį neriantį rudaplaukį. Regis, šį vanduo kvieste kvietė.
Likusi vienui viena stovėti ant smėlėto kranto, Luna išsivadavo iš juodos, trumpos suknelės leisdama šiai kristi ant žemės, šalia dovanotų kvepalų ir saugiai dėžutėje gulinčio žiedo. Tamsiai raudonos spalvos maudymosi kostiumėlį akimirksniu nušvietė balta mėnulio šviesa.
Stovėdama šalia ežero vandens, kūną dengiant tik maudymosi kostiumėliui, septyniolikmetė jautėsi tarsi filmuose rodoma sirena. Gaivus nakties vėjelis švelniai draikė už nugaros krentančius ilgus plaukus.
Persibraukusi ranka per šiuos, žengė kelis žingsnius panardindama nuogas kojas maloniai šiltame ežero vandenyje.
Žvilgtelėjus į toliau nuplaukusį vampyrą, veidą papuošė žavi šypsena. Kelias akimirkas stebėjusi, kaip jaunasis grifas nardo šiltame vandenyje, Luna žengė dar kelis žingsnius pagaliau leisdama ežero vandeniui praryti visą mėnulio nušviestą kūną.
-Ačiū,-atsidūrus šalia jaunojo vampyro, rankos švelniai apsivijo šio kaklą, o rausvos lūpos prigludo prie ežero vandeniu permirkusių vaikino.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah tik nusišypsojo merginai. Žinojo, kad ginčas su ja būtų bevaisis. Arba ji. Arba niekas. Jos noras visad laimėti kartais vaikinuką erzindavo, tačiau jai atsispirti buvo per sunku. Paprieštarauti Lunai jis neturėjo laiko, nes visada, kai buvo šalia jos, jis su ja pyktis nenorėjo.
- Tikiuosi, - nusišypsojo šis, stebėdamas, kaip vienas prisilietimas paveikia merginą. Jis jau buvo pratęs prie to. Žinojo, kaip jie vienas kitą veikė. Gal vaikinas buvo atsparesnis ir į kiekvieną merginos prisilietimą taip nereagavo. Tačiau viduje jautėsi pamalonintas.
Pirkdamas merginai žiedą, vaikinas nekreipė dėmesio į kainą, nors taip, jis buvo nepigus, tačiau turtuoliui vaikinukui tai nebuvo bėda. Jis norėjo nupirkti mylimai merginai dovaną tą ir padarė, tad jei atsiskaitinėti dabar nesiruošė.
- Koks skirtumas, - kilstelėjo lupų kampučius. - Mylimai merginai man pinigų negaila, be to, tas žiedas labai man patiko, - ypač šis pabrėžė paskutiniuosius žodžius. Chris' as nežinojo, kaip reaguoti į Lunos žodžius, tad pasakė, taip kaip jam buvo palankiausia.
Elijah pirmas šoko į ežerą, nenorėjo  trikdyti merginos, nes šiai rodos irgi reikėjo nusirengt. Tad jis sau greit nusimetęs drabužius nėrė į ežerą, kurį gaubė garai sklindantys nuo jo. Ežero vanduo buvo pakankamai įšildytas saulės spindulių tad sušalti čia galimybės nebuvo.
Neilgai trukus Elijah dėmesį patraukė Luna. Dabar ji buvo tik su maudymosi kostiumėliu, visada Grifui sunku buvo valdytis, kai ši pasipuošdavo trumpomis suknelėmis. O dabar? Rodos net vaikino akys dar labiau sužibėjo, šis švelniai pakedenęs savo šlapius plaukus, jautė, kaip mergina prie jo artėja. Dabar ir šis buvo pasimetęs, ne tik vilkę blaškė vaikinas, bet ir ši jį.
Žingsnis po žingsnio artėdama prie vaikino Luna, vis labiau trikdė šį. Ji - ji buvo labai graži. Kūnas. Protas. Viskas buvo gražu kas su ja susiję ir šiai priėjus visiškai arti šis tik stovėjo lyg kokia pastatyta statula.
- Amm.. - neturėdamas ką pasakyti vos pravėrė savo lupas. - Nėra už ką, - surinkęs žodžius išlemeno šis ir merginai apsivijus jo kaklą, jį visą išpylė karštis. Jis dar niekada taip nesijautė. Visiškai bejėgis. Luna jį nuginklavo. Kaip tik galėdama. Jos apnuogintas kūnas glaudėsi prie rudaplaukio. Lupos, jos lupos susiliejo su Chris' o. Jis pasimetė. Rodosi visiškai aptemo protas. O jei atsispirti buvo NEĮMANOMA. Vaikinui reikėjo save valdyti, tačiau ar tai buvo lengva? Ne. Jis užsimerkęs įsijautė į aistros kupiną bučinį, o rankos apglėbė merginą per liemenį. Liemenį, kuris dabar nebuvo uždengtas palaidine ar suknele, tačiau šilta oda lietėsi su vaikino rankomis. Jos tapo nevaldomos ir ėmė slysti žemyn.
Nenorėdamas nieko pridirbti Elijah kilstelėjo savo galvą.
- Palauk, - šyptelėjo šis atitraukdamas rankas. - Su manimi, truputį išgėrusiu atsargiai, - nusijuokė šis ir savo žalsvai - melsvas akis įbedė į safyrines. Nuo jų atsitraukti buvo kur kas sudėtingiau. Ir apskritai dabar mergina jį traukė daug labiau nei ankščiau. 
- Nors.. dzin.. - Burbtelėjo šis ir vėl rankas gražinęs ties merginos liemeniu priglaudė ją arčiau savęs ir lupomis bučiavo: pečius, kaklą, kol pasiekė lupas. Šioms vėl susipynus, vaikinas jautė, kaip jo kūnas ima degte degti.                                     

[Luna Gardner]

Gilus atodūsis, sekęs po ištartų vaikino žodžių, nusirito smėlėtu salos paviršiumi. Spėjimas, jog grynakraujis nenusileis, regis, buvo teisingas. Melsvai-žalių akių savininkas neretai būdavo užsispyręs lygiai taip pat, kaip ir žavioji anglė. Tarsi nusileisti kitam reikštų visišką pasidavimą.
-Vis tiek neturėtum leisti tiek pinigų dovanoms,-papurčiusi galvą, tarstelėjo mėlynakė. Žinojo, jog bandyti pakeisti Elijah'aus nuomonę beprasmiška, tačiau pabandymas nieko nekainuos. Be to, Luna nebūtų Luna, jei taip lengvai pasiduotų.
Viduje rusenantis nejaukumas sunkiai leido priimti dovaną. Vis dėl to kitos išeities nebuvo. Deimantinis žiedas nuo šiol priklausė safyrinių akių savininkei.
Pastebėti, sutrikimą vaikino veide, nesunku. Melsvai-žalios akys akimirksniu nukrypo prie apnuoginto septyniolikmetės kūno. Nakties tamsoje vampyro akys sužibo, tarsi dvi dangaus puošmenos, išsiskiriančios savo spalva.
Mintis, jog jos kūnas taip stipriai veikia rudaplaukį, privertė nežymiai šyptelėti. Žavi šypsenėlė ėmė žaismingai žaisti dailiame veide.
Pajutusi atsaką į savo veiksmus, Luna šyptelėjo. Bučinys, kuris buvo kupinas jausmų, privertė pamiršti aplink egzistuojantį pasaulį, o tvirtoms rankoms, apglėbusioms liemenį, ėmus slysti žemyn, veidą papuošė žaisminga šypsena.
-Nesvarbu,-nenorėdama atsitraukti, mėlynakė stipriau apsivijo vaikino kaklą. Netrukus šiam persigalvojus ir kūną nusėjus bučiniais, smėlėtu salos paviršiumi nusirito tylus septyniolikmetės juokas. Iki šiol šiltame vandenyje buvęs kūnas ėmė degti. Kelias akimirkas atrodė, jog kaltas vanduo, staiga tapęs itin karštu, tačiau suvokus, jog dėl visko kaltas kūnas, reaguojantis į vaikino prisilietimus, mintys ėmė šuoliuoti beprotišku greičiu. Nė neketindamos sustoti.
Nekreipdama dėmesio į tai, Luna ir toliau mėgavosi Elijah'aus bučiniais. Puota, joje likę Hogvartso pilies gyventojai, nugalėtoja, viskas išnyko. Liko tik šiltas ežero vanduo ir tvirtas jaunojo vampyro kūnas, glaudžiantis merginos kūną prie savojo.
Jis teisus...
Galvoje nuskambėjęs balsas ir rausvos lūpos nenoriai atsitraukė nuo melsvai-žalių akių savininko. Giliai įkvėpusi Luna perbraukė lūpomis per švelnią Elijah'aus skruosto odą. Paprastas prisilietimas, skirtas nurimti.
Nenoriai atsitraukusi mergina lėtai apsisuko nugara atsiremdama į tvirtą vaikino krūtinę. Ilgi, šlapi, vėsus plaukai prigludo prie šios. Kryptelėjus galvą, safyrinių akių žvilgsnis nukrypo į vis dar pravertas vaikino lūpas, galiausiai nuslysdamas prie melsvai-žalių akių.

[Elijah Chris Dawson]

Išgirdęs merginos žodžius apie tai, kaip jis neturėtu leisti pinigų dovanoms tik gūžtelėjo pečiais.
- Mano pinigai, kur noriu ten ir leidžiu, viskas net nebesiginčyk, - gana griežtai išlemeno Chris' as, šįkart tai buvo jo sprendimas ir Luna prieštarauti ar moralizuoti jį neturėjo teisių, tad ką jis norėjo tą padarė, jei teliko prie to pratintis.
Vaikinas džiaugėsi, kad Luna dovanos neatsisakė ir ją priėmė. Turbūt žinojo, kad grifas jos nepriims atgal, o ir būtų truputį įsižeidęs, juk jam tas žiedas taip patiko. 
Tamsiame ežere buvo galima lengvai įžvelgti du žmonių siluetus. Du jaunuoliai gaivinosi gražų vakarą, kai visi kiti mokiniai šėlo pokylyje. Dawson' ui mažai rūpėjo nugalėtoja, nes tai nebuvo jo koledžo atstovė, tačiau džiaugėsi išvis, kad iš Grifų kažkas dalyvavo ir parodė, jog šie nėra bailiai.
Elijah ir Luna sau susikūrė puikų romantišką vakarą. Nors rudaplaukis ir nemanė jo taip praleisti, tačiau tuo džiaugėsi. Mergina, kurią jis myli šalia, ir net labai arti, jos kūnas glaudėsi prie šio. Jų lupos susiliejo vakaro tamsoje, kas leido užsimiršti. Išvyti visas mintis į šalį ir susitelkti ties tuo. Chris' as labai bijojo pasekmių, tačiau bus tas kas bus, rodos, šįkart net ir Lunai nesvarbu.
Vaikinas buvo pasimetęs, nors jo lupos niekaip neatlipo nuo Lunos kūno, tačiau jis bijojo. Jo rankos slydo vis žemiau, spausdamos Vilkę vis arčiau. Tačiau, ačiū, safyrinių akių savininkei, kuri laiku atsitraukė. Tačiau ar tai padėjo?
Ji nugara atsirėmė į vaikino krutinę. Elijah rankos apglėbė ją per pilvą ir tvirtai spustelėjo prie savęs. Jo lupos lietė merginos pečius, kaklą. Jo kūnas vis labiau "degė". Rodos pradėjo siautėti hormonai.
- Nepabėk, - tyliai į ausį sušnibždėjo Chris' as ir greit apsukęs merginą pakštelėjo į lupas. - Dabar jau aš pavojingas, - nusijuokė Chris' as atsitraukęs ir pakštelėjo šiai į kaktą, ją apkabindamas ir tvirtai suspausdamas savo glėbyje.

[Luna Gardner]

Nakties tamsa, apgobusi ne tik šiltą ežero vandenį, tačiau ir visą Hogvartso pilį, jaunųjų antgamtikų akis pavertė mažais brangakmeniais, žvelgiančiais vienas į kitą. Safyrinės akys, apšviestos baltos mėnulio šviesos, žaviai spindėdamos, akylai stebėjo į jas žvelgiančias melsvai-žalias.
Paprasto praeivio žvilgsniui suprasti, jog vandenyje stovi du jaunuoliai, turbūt neįmanoma. Na, o tiems, kam patinka fantastiniai filmai, vaizduotė neabejotinai būtų nupiešusi kokį nors monstrą. Tik čia, magijos ir burtų pasaulyje, tokia fantazija buvo reali.
Vaikino rankoms apglėbus mėlynakės kūną ir spustelėjus prie savojo, nuaidėjo linksmas juokas. Leisdama grifui nusėti šios kaklą ir pečius bučiniais, Luna kilstelėjo galvą, žvilgsnį įsmeigdama į ryškiai spindinčias žvaigždes. Šalia jų, tarsi tikras karalius, puikavosi mėnulis.
Keturios dienos...
Suprasti, jog netrukus danguje pasirodys pilnatis, o kūnas įgaus kitokį, vilko, pavidalą, nesunku. Tarsi nujausdamas, viduje pabusdavo žvėris.
Laisvė.
Iškęsti begalinį skausmą. Tiek tekainavo, jog visos mintys išsisklaidytų ir pajustum tikrąją laisvę. Ar verta? Taip.
Mintis nutraukus tyliam Elijah'aus balsui, mergina vos matomai papurtė galvą. Regis, bundantis žvėris, net nepasirodžius pilnačiai, ėmė blaškyti.
-Ir vėl bandai mane išgąsdinti?-šypteli pajutusi grynakraujo pakštelėjimą į kaktą. Užmerkusi safyrines akis, septyniolikmetė nesipriešindama priglunda prie grifo kūno, šiam tvirtai ją apglėbus.
Saugumas.
Pasitikėjimas.
Meilė.
Ištikimybė.
Nebylus veiksmas, reiškiantis daugiau nei begalė žodžių.
Niekada neprarandanti budrumo, dabar Luna stovėjo visiškai atsipalaidavusi, negalvodama apie tai, kas gali nutikti.
Ji saugi.
Nenoriai atsitraukusi nuo šilto vaikino kūno, tamsiaplaukė kryptelėjo galvą kranto link. Smėlėtas krantas, ant kurio palikti gulėjo daiktai.
-Eime, gana vaidinti sceną iš "Saulėlydžio" sagos,-šypteli išsilaisvindama iš vaikino glėbio ir žengdama kelis žingsnius. Šiltas ežero vanduo, tarsi suirzęs dėl sudrumstos ramybės, švelniai subangavo.
Kojoms panirus į purų salos smėlį, o vėsiam nakties vėjui apgaubus nuo vandens įšilusį kūną, dailų merginos veidą papuošė šypsena. Seniai nesimėgavo tokia naktimi būdama žmogaus pavidalu.
Persibraukus per ilgus, juodus plaukus, kedenamus vėsaus nakties vėjelio, lūpas paliko tylus burtažodis. Ant smėlio gulėjosi juoda suknelė akimirkai suraibuliavusi, pavirto į įprastus merginos drabužius.
Dievinu burtus...
Įsmukusi į sausus, šiltus drabužius, septyniolikmetė žvilgtelėjo į netoliese esantį vaikiną. Šios veide ėmė žaisti žaisminga šypsena.

[Elijah Chris Dawson]

Naktis. Gaivus vėjelis. Šiltas vanduo. Šiltas vakaras dabar malonino du jaunuolius, kurie ištroškę gryno oro apleido pilį ir atsirado kažkokiu būdu saloje, kuri puikuojasi viduryje ežero.
Taip, čia ramu ir gera. Jokie garsai nedrumsčia ramybės. Tik švelnus vėjelis glosto kūną, o tviskuliuojantis ežero vanduo, skleidžia malonę gaivą.
Ausiai malonus Lunos juokas nuaidėjo tolumoje sukeldamas aidą. Elijah džiaugėsi, kad mergina laiminga, rodos, rudaplaukiui puikiai sekėsi ją džiuginti. Nors pats vampyras ne visada buvo patenkintas gyvenimo teikiamais malonumais, apart to, kad jį persekioja kažkoks senas vyras, kad tėvas jam perleis savo pareigas, nors dar jo laukia visa amžinybė, vaikiną visa tai gąsdino, vienintelis geras dalykas, kurį jis turėjo - Luna. Tačiau ir tai jų santykiai yra labai komplikuoti. Jis vampyras, ji vilkolakė, įžvelgti čia gėrį buvo sudėtinga, tačiau du antgamtikai buvo nusiteikę viskam.
- Gal, - abejotinai atsakė Chris' as tvirtai apglėbęs merginą. Buvo gera žinoti, jog kažkam jis rūpi, jog kažkam jis reikalingas. Gera būti mylimam. Ir mylėti kitą. Jis jautė, kad Luna su juo jaučiasi saugi, tas budrumas, kuris ją lydi visą gyvenimą, dabar pranyksta ir ji visiškai atsipalaidavusi.
Taip bestovint vaikinas daug apie ką svajojo. Namus, gyvenimą kartu, netgi į galvą toptelėjo mintis apie vestuves, vaikus, tačiau jis greit visa tai iš ten išmėtė. Jis ir vestuvės. Tai du visiškai nesuderinami dalykai. Grifas visad norėjo laisvės, bijojo įsipareigojimų, tačiau Luna jį pakeitė. Akys nebematė kitų merginų, tik vieną - tą, kuri stovėjo dabar šalia jo.
Lunai atsitraukus Elijah pažvelgė į safyrines akis ir kilstelėjo savo lupų kampučius.
- Aš tai nevaidinau, - nusijuokė Dawson' as ir nusekė paskui merginą. Ranka keletą kartų brukštelėjo per šlapius plaukus, juos sutaršydamas, kad šie greičiau džiūtu. Išlipęs iš vandens Elijah nusekė link savo rubų. Aišku, kūnas buvo šlapias, apsivilkti jis negalėjo, tad laukė.
Gaivus vėjelis greit išdžiovino lašus esančius ant kūno ir jau beveik sausas būdamas jis apsirengė marškinius, apsimovė kelnes ir švarką paliko gulėti šiek tiek tolėliau.
Žengęs kelis žingsniu arčiau Lunos, ten prisėdo. Sukryžiavęs kojas ir rankomis atsirėmęs į smėlį grožėjosi danguje spindinčiomis žvaigždėmis.
- Ką manai apie vestuves? - Lyg netyčia išsprūdę žodžiai privertė vaikiną pasimesti. Jis apie tai pagalvoti net nenorėdavo, o dabar patys žodžiais išėjo iš jo lupų. - Na ne, dar nesipiršiu.. - Bandydamas sušvelninti situaciją tyliai burbtelėjo Chris' as, nežinodamas, ką be atsakyti.

[Luna Gardner]

Dailių bruožų veide žaidžianti šypsena, regis, neketino nė akimirkai leisti kitai emocijai užimti jos vietą. Pakilę lūpų kampučiai, nenusileidžiantys jau ištisas valandas, nesunkia leido suprasti, jog tamsiaplaukė laiminga. Dėka šalia esančio grifo.
Sakoma, jog laimingi tik tie, kurie turtingi. Turbūt tai tiesa. Laimingas tas, kuris turtingas meile.
Vaikinui įveikus atstumą, skiriantį jaunuolius, ir įsitaisius šalia žaviosios anglės, ši kelias akimirkas iš viršaus žvelgusi į jaunąjį vampyrą, atsisėdo šalia. Purus salos smėlis švelniai sukuteno delnų odą.
Kilstelėjusi galvą, mergina įsmeigė safyrinių akių žvilgsnį į žvaigždėmis nusėtą dangaus skliautą. Įprastai neskirdama tam laiko, dabar jaunoji anglė mėgavosi atsiveriančiu vaizdu. Sėdėti valandų valandas spoksant į žvaigždes ir leisti laiką su šalia sėdinčiu grynakrauju, atrodė nepaprastai lengva. Turbūt jei būtų sulaukusi tokio pasiūlymo, septyniolikmetė nė nedvejodama būtų su tuo sutikusi. Hogvartsas, pamokos, namų darbai, kasdieniai rūpesčiai, problemos, neduodančios ramybės, viskas liko kitoje ežero pusėje. Ten, kur turbūt vis dar vyko puota.
Tylą perskrodus Elijah'aus balsui, tamsiaplaukė sutrikusi kryptelėjo galvą, žvilgsnį įsmeigdama į melsvai-žalias akis. Netikėtas klausimas privertė prarasti pusiausvyrą.
Žinodama, kokia sunki ir nestabili padėtis tarp vilkolakių ir vampyrų, mėlynakė retai kada susimąstydavo apie gyvenimą, kuris laukė ateityje. Noras praleisti jį kartu su jaunuoju vampyru, neretai priversdavo mintis nukrypti apie ateitį kartu, tačiau jos trukdavo vos kelias akimirkas.
Vis dėl to išgirdus kitus grifo žodžius, iš rausvų septyniolikmetės lūpų išsprūdo tylus juokas. Net būdama sutrikusi, ji juokėsi.
-Esu laiminga be jų ir kol kas nenoriu apie jas galvoti,-papurčiusi galvą mergina pasisuko vaikino link ir šypsodamasi pakštelėjo šiam į lūpas,-myliu tave,-trumpam atsitraukusi, tyliai sušnibždėjo.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah iškėlęs galvą į viršų žvelgė į žvaigždes. O tuo tarpu, kol akys buvo nukreiptos į dangų, mintys klaidžiojo galvoje, neduodamos ramybės. Viena mintis buvo didžiulis rūpestis, kuris neapleido vaikino. Vyras. Pagyvenęs. Kuris nuolat persekioja vaikiną, kai šis grįžta į namus. Kas jis? Daugybę kartu klausė savęs Chris' as, tačiau atsakymo nerado. Tas senis, kad ir kaip buvo arti su juo nekalbėjo, tik kartą buvo nusitaikęs, tačiau Dawson' as spėjo pabėgti. Pirmą sykį vampyras ėmė bijoti. Tas vyras rodėsi esąs psichinis ligonis, tačiau jam iš Elijah kažko reikia. Ir greičiausiai - mirties.
Dabar rudaplaukis sėdėjo susikaupęs ir susitelkęs ties tuo vyru. Nors neilgai. Žiojo, kad ir kiek jis galvos tas nepadės. Tik apsisunkins sau gyvenimą, kuris dabar nevedė į to senio nasrus.
Šalia Chris' o dabar buvo Luna. Mergina, kurią jis mylėjo ir saugojo. Bet ar jis gali saugoti kitą, kai pačiam gresia pavojus? Turbūt, kad ne, nes tą žmogų kartu su savimi jis įtrauks į bėdas.
Šią akimirką žalsvai - melsvų akių savininkas nieko jai nesakė. Tik tas klausimas apie vestuves, išsprūdęs visiškai netikėtai, nustebino ir jį patį. Jis ir įsipareigojimas nebuvo suderinami dalykai. Tai priešingybės, kurios stumė vienos kitą į šalį.
- Pritariu aš tau, net nežinau kaip tie žodžiai išsprūdo, turbūt veikia tie gėrimai, kurių išgėriau puotoje. - Kiek pasimetęs bandė teisintis vampyras. O sulaukęs švelnaus vilkės prisilietimo tik kilstelėjo lupų kampučius ir viena ranka apglėbė ją per pečius. - Aš irgi tave myliu, kaip kitaip gali būti, - pakštelėjo šiai į skruostą ir prigulė ant smėlio, kartu nusitempdamas ir merginą. Smėlio dabar buvo visur, plaukuose, nugaroje, pėdose, rankose. Tačiau ar tai buvo svarbu. Tikrai, kad ne.
- Kaip manai, kodėl mes tiek mažai kalbamės? - Klaustelėjo vaikinas švelniai žaisdamas su jos plaukais.
- Artėja vasara, egzaminai.. - dustelėjo Chris' as vos tik apie tai pagalvodamas, - pasiruošusi? - Pasiteiravo šis, bandydamas užmegzti pokalbį. 

[Luna Gardner]

Skambantys žodžiai, skirti pasiteisinti dėl seniau išsprūdusių žodžių, sukelia nedidelę šypsenėlę tamsiaplaukės veide. Klausimo apie vestuves, nesitikėjo, tačiau stebėti dėl to sutrikusį vaikiną, keistai smagu.
Žengti prie altoriaus - tolima ateitis. Iki to abiem jaunuoliams reikėjo pereiti netrumpą kelią, o kur šis nuves, parodys bėgantis laikas. Galbūt ateityje šis pokalbis teliks tik laimingas prisiminimas.
Likimas mėgsta žaisti žmonių gyvenimais.
-O galbūt ketini žengti prie altoriaus?-paerzindama žvilgteli į vaikiną. Safyrinių akių žvilgsnis užkliūva už švelniai rausvų, pakilusių lūpų kampučių. Šypsena. Ši taip pat žaidė rudaplaukio veide.
Sulaukus atsako į savo žodžius, po kurio seka švelnus timptelėjimas žemyn, merginos kūnas atsiremia į tvirtą vampyro krūtinę. Nesipriešindama nebyliam prašymui prisijungti, Luna išsitiesia ant smėlio, greta grynakraujo. Padėjusi galvą šiam ant krūtinės, žvilgsnį įsmeigia į žvilgantį ežero vandenį. Nespėję išdžiūti, dar drėgni plaukai palieka ežero vandens prisigėrusias dėmes ant sausų vaikino marškinių.
Ramiai plūduriuojančias mintis nutraukus tyliam grifo balsui, mėlynakė nežymiai kilsteli galvą. Dar vienas netikėtas klausimas.
Kelias akimirkas žvelgdama į ežero vandenį, leidžia tylai ir vėl užimti savo, regis, jau įprastą vietą. Niekad neatkreipė dėmesio, jog būdama su grynakrauju, retai pravertų rausvas lūpas. Šie nuolat apie ką nors šnekėjosi, išskyrus tuos atvejus, kai nuspręsdavo viduryje pokalbio vienas kitą apdovanoti bučiniu.
-Galbūt dėl to, jog suprantam vienas kitą be žodžių?-kryptelėjusi galvą, šyptelėjo,-arba dėl šito,-tyliai nusijuokė eilinį kartą pabučiuodama grynakraujį. Lėtai atitraukusi lūpas, peribraukė ranka per ilgus, tamsius plaukus, leisdama šiems lengvai kristi už nugaros. Šįkart dar drėgni plaukai palieka dėmes ant merginos drabužių.
-Manau, jog taip...Tačiau žinodama, jog tai paskutiniai metai, kai tenka mokytis ir leisti laiką...Imu abejoti ar esu pasiruošusi palikti Hogvartsą...Žinau, kad baigus paskutinį kursą, toliau lauks nauji, neišbandyti nuotykiai, tik...pirmą kartą to nenoriu...-žvelgdama į birų salos smėlį, tyliai sušnabždėjo.
Septyneri metai - pakankamai ilgas laiko tarpas, jog priprastum. Nepažįstami žmonės taptų svarbiais, pirmą kartą matomi kambariai ir koridpriai atstotų namus. Prabėgę metai pakankamai ilgas laiko tarpas prisirišti prie naujos vietos.
-O tu? Esi pasiruošęs gyventi, kaip suaugęs burtininkas?-liūdna šypsena, suspindusi dailių bruožų veide, nulydi ištartus žodžius,-beje, ar ką nors išsiaiškinai apie vyrą, medžiojantį tave?-atsitraukdama nuo vaikino ir atsisėsdama šalia, pasmalsavo.

[Elijah Chris Dawson]

Dabar vaikinas jautėsi sutrikęs, pasimetęs, nes pats nesuprato, kodėl pratarė tuos žodžius. Keistas jausmas užplūdo vaikino kūną, rodos, ir karštis ir šaltis tuo pat metu. Kvailas klausimas Chris' ai... - mintyse mąstė vaikinas ir kiek save smerkė.
- Gal kada nors ir ketinu, - bandydamas neprarasti budrumo atsakė Elijah, - o tu? - Ir tuo pat metu vaikino veide ima žaisti linksma šypsena.
Šiltas, ramus vakaras. Toks vakaras lyg iš pasakos, o dar du jaunuoliai. Viskas lyg iš romantinio filmo su laiminga pabaiga, nors žinoma ne visada taip nutinka.
Drėgni Lunos plaukai sudrėkino rudaplaukio marškinius ir vaikinas pajautė drėgmę ir nemalonę vėsumą tuo pat metu. Tačiau žinojimas, kad šalia guli ne kas kitas, o jo mylima mergina, viskas kas nemalonu išgaruodavo lyg nebuvę.
Elijah ne šiaip sau uždavė tą klausimą ir šįkart nebuvo pasimetęs ar sutrikęs. Jie visad savo vos tik užgimusį pokalbį užbaigdavo bučiniu ir viskas tuom ir pasibaigdavo.
- Turbūt, kad taip, - kilstelėjo lupų kampučius. - Greičiau dėl šito, - šyptelėjo Chris' as atsakydamas į merginos veiksmus.
Mintis, kad vaikinas baigs Hogvartsą, tiesiog gąsdino, nes kas laukia po to jis tikrai nenutuokė, žinojimas, kad jis vampyras viską keitė, nors gal ir ne viską.
- Aš irgi bijau, jei po teisybę, nors baigt Hogvartsą norėčiau, tačiau baimė, kas po to, manęs neapleidžia, - taip pat tyliai sušnabždėjo vampyras ir pažvelgė į Luną.
- Tiesa sakant, nesu, - be jokių išvedžiojimų atsakė Dawson' as ir nusukė žvilgsnį į ramiai lūkuriuojantį ežerą. O išgirdęs sekantį klausimą kiek pasimetė, nes žinojo jei sakys tiesą, ji jo ramybėje tikrai nepaliks ir pati paklius į bėdą. Tad geriau meluoti..
- Na, - burbtelėjo Grifas, - jis pastaruoju metu kažkur dingęs ir nebesirodo, tad, manau, kad jau ramu, - nusuko žvilgsnį nuo merginos, nes meluoti į akis tikrai nebuvo lengva.   

 

[Luna Gardner]

Rudaplaukio žodžiams nusiritus žvilgančio paviršiaus vandeniu ir sudrumstus įsivyravusią tylą, pravėrė rausvas lūpas ketindama dar kartelį paerzinti savo žavųjį princą, tačiau vos netrukus sekęs klausimas privertė pamiršti vaikino laukusį erzinimą.
Įprastas žiobarų galvojimas apie vestuves ir šeimos kūrimą niekad nepersekiojo jaunosios anglės. Visa tai atrodė svetima. Galvoti, kokią suknelę derėtų vilkėti per vestuves, kaip susodinti svečius ar ką pateikti jiems ant stalo, tebuvo tik laiko švaistymas. Atsidavimas gaujai ir pasaulio gelbėjimas buvo kur kas svarbiau. Vis dėl to giliai viduje kažkas kuždėjo, jog kada nors teks galvoti apie tai, kas iki šiol atrodė laiko švaistymas.
-Galbūt...-tyliai, vos girdimai pratarė, mat tema apie vestuves ėmė erzinti. Kalbėti apie tai, kas tolima, atrodė kvaila. Gyvenimas nuolat ką nors pakeisdavo, tad planai, kurie atrodo bus įgyvendinti, neretai ir liekdavo tik galvoje užstrigę planai.
-Maniau, jog nepriekaištauji, kad pokalbius užbaigiam taip,-tyliai nusijuokė gavusi švelnų bučinio atsaką iš šalia sėdinčio grynakraujo. Pokalbiui apie vestuves likus praeityje dailių bruožų veidą papuošė nežymi šypsena. Deja, netrukus šios neliko nė pėdsako.
-Manau, bijoti derėtų ne tau, o tam, kas laukia tavęs,-ištarti žodžiai ir linksmas juokas, nusiritęs per tamsų ežero vandenį, bandymas pralinksminti susikrimtusį vaikiną. Matyti Elijah'ų sutrikusį ir paskendusį savo mintyse, keista. Nuolat veide žaidžianti šypsena buvo dingusi, o įprasti pokštai -  pamiršti.
-Elijah'au Chris'ai Dawson'ai, verčiau nė nebandyk meluoti,-akimirksniu pasikeitęs tonas nutraukė trumpam stojusią tylą. Įsakmus ir griežtas balso tonas nustebino net pačią mėlynakę. Regis, baimė dėl grynakraujo ne juokais privertė sunerimti žaviąją tamsiaplaukę.
Nusuktas žvilgsnis ir kiek pritilęs balsas neleido suabejoti, jog jaunasis vampyras nusprendė nuslėpti tikrąją tiesą.

[Elijah Chris Dawson]

Likimas - žmogų pranokstanti galia, lemianti, diktuojanti pasaulio įvykių eigą ir valdančią žmonių gyvenimą. Nuo likimo dar niekas nepabėgo, tad tolimos ateities planavimas tai tik pokštas, kuris, turbūt, niekada ir nebus įgyvendintas, nes viskas apvirsta aukštyn kojom, kai likimas nusprendžia pažaisti. Taip ir šį kartą tos kalbos apie vestuves, tolimą ateitį tai tebuvo svajonės, kurios, galbūt, net niekad neišsipildys.
Vaikinas dar buvo jaunas, vestuvės jį, netgi truputį, gąsdino, mintis, kad reiktu kažkam įsipareigoti, atrodė Elijah šiurpoka. Laisvą gyvenimo būdą mėgstantis jaunuolis, negalėtu būti ramus ir merginai reiktų, tramdyti tą žvėrį, kuris tūnoje Chris' e.
Tad tą tema vaikinas net nebekalbėjo, nes ji nepatiko nei jam nei Lunai, todėl nutilti ir patylėti, atrodė, daug geriau.
- Galbūt, - dar paskutinį kartą nusišypsojo jaunuolis. Ir jo veide pasirodė nerimastis ir baimė, kurios slegia jį jau pastarieji dveji metai. Laukimas kada tas niekšas pasirodys, kažko pareikalaus, atrodė bauginanti, nes jis greičiausiai žinojo, kaip nužudyti vampyrą, o tuo lab, jis tik to ir laukia. Tinkamos progos nužudyti rudaplaukį.
Pasikeitęs Lunos balso tonas, įsivyravusi tyla, nebeleido ilgiau vaikinui meluoti. Žinojo, kad tiesa viską pakeis ir Luną tikrai visko taip nepaliks, tačiau Chris' as neleis jai įsivelti į šitą šeimos chaosą.
- Klausyk, viską aš tau papasakosiu, tačiau privalėsi nieko nesiimti, tai mano reikalas.. - Gana griežtai ištarė Grifas.
- Jis persekioja mane ir toliau. Kiek sykių, kai buvau grįžęs buvau su juo susidūręs ir ne vieną sykį, jis stengiasi mane nužudyti. Ir aš čia jau bejėgis. Daug kartų nuo jo pabėgau, nes prisiartinti negaliu, jis lyg vaikštantis skydas, prie jo prieiti, tiesiog, nėra įmanoma.. - atsiduso vaikinukas. Netgi ramus ir šiltas vakaras pasidarė vėsesnis, paputė stiprus vėjelis, kuris išdarkė vaikino plaukus ir, žinoma, jausmus.