[Melisa Arin]

Neišgirdusi savo pavardės, Melisa kiek nusiminė, bet pažadėjo sau prieš kitą pamoką būtinai paskaityti vadovėlį. Žinoma, galėtum padaryti tai prieš kiekvieną pamoką, bet juk žiūrėjimas į dangų yra daug svarbesnis, ar ne? Tingiai šyptelėjusi, Melisa išsitraukė juodą sąsiuvinį su žvaigždučių lipdukais, kurį buvo paskyrusi kerėjimo pamokoms (tokių beveik vienodų sąsiuvinių ji turėjo nemažai), ir neskubėdama jame užsirašė tai, ką anksčiau kalbėjo profesorius.
Baigusi rašyti, pakėlė galvą ir lyg nepasitikėdama pažvelgė į lentos pusę. Greitai susimetusi vadovėlį ir užrašus į kuprinę ir ją tvarkingai pakabinusi ant kėdės, antrakursė lėtai nužingsniavo link lentos. Puiku, Mel, jei jau susimausi, tai prieš visą klasę.  Tamsiaplaukė tyliai atsiduso ir nusiteikė visą likusį pamokos laiką nekaltai žiūrėti pro langą.

[zaibas2000]

Urtė jau buvo įveikusi puse kelio iki lentos kai prisiminė jog nesusitvarkė darbo vietos ir nepasiėmė burtų lazdelės. Visa užraudonjusi ji grįžo atgal ir kuprinė pilna prikraita sunkių knygų dusliai dungstelėjo į kampą. Ji vėl patraukė prie lentos šį kartą rankoje stipriai spausdama lazdelę.
Negi profesorius mums rodys tikras pabaisas? Bet turbūt ne, tai greičiausiai bus kokie užburti pagaliai ar dar kas nors... Užtat garantuotai naudosime burtažodį nuo lentos. Kaip visad... Pakėlusi akis į lentą švilpė kažką pastebėjo ir pliaukštelėjo delnu sau per kaktą. Ji suprato kad suklydo žiūrėdama į burtažodį: vietoj "n" ji pamatė "m" ir gavo visai kitą žodį. Baigusi pykti ant savęs už neapdairumą šviesiaplaukė įsmeigė akis į profesorių.

[Adira Floris]

Antrakursės griežtas profesoriaus balsas neįbaugino, atvirkščiai - truputį pralinksmino. Dar niekada negirdėjo taip kalbant.
Išgirdusi, jog nebuvo teisi per daug nenustebo. Ir nenustebo, kad Diuken atsakė teisingai. Ji iki šiol buvo protingiausia mokinė, kurią Adira pažįsta. Tikrai.
Profesoriui paliepus, varnanagė susidėjo visus vadovėlius ir popierėlius į savo žalsvą kuprinę, tada išsitraukė iš apsiausto vidaus gluosnio lazdelę. Ir atsistojus mestelėjo kuprinę suolo kojos link. Lėtai nuėjusi prie lentos (lėtai ėjo nes matė, kad kiti mokiniai vis dar krapštosi ties vadovėlių krovimu į kuprinę) ši atsistojo ir iš arčiau apžiūrėjo savo lazdelę. O kai kiti mokiniai priėjo, ji visiems šyptelėjo, tada klausiamai pažvelgė į profesorių-brolį lyg be garso išsakydama, kad jau jis gali pasakoti. Vis dėlto varniukė norėjo šį bei tą naujo išmokti.

[Lėja Laputė]

Išgirdusi profesoriaus balsą Lėja pažvelgė į vadovėlį buku žvilgsniu
-Aha, kas dabar? Eisim prie lentos? Ir kas gi tada?
Vis dėl to mergaitė pagriebė vadovėlį ir susidėjo į kuprinę. Dar tušinuku brūkštelėjo kelis brūkšnelius piešinyje ( ji labai norėjo pabaigti drakono akis ) , bet išgirdusi gana griežtą kerėjimo profesoriaus balsą ji nusprendė paskubėti. Įdėjo tušinuką į penalą, o šis akimirksniu atsidūrė jos penale. Tuo pačiu ji sužvejojo ir kuprinės dugne gulinčią lezdelę.
Stengėsi labai ilgai nesikrapšyti, todėl persimetė kuprinę per vieną petį ir nuskubėjo prie lentos
Iš čia ji nužvelgė bendramokslius. Daugelis jų dar kažką užsirašinėjo sąsiuviniuose, keletas jau dėjosi daiktus....

[Katerina Baush]

Nors ir pirmakursė, Katerina visiškai nebijojo mokytojų, o ypač šio jaunojo. Pamačiusi laisvą vietą prieš paskutiniame suole, o juk jame sėdėjo Lėja, iš karto atsisėdo. Beje, net neapasisveikinusi, net nepažiūrėdama į mokytoją. Varno Nago mokinė pamatė radusi jai artimą sielą. Jos draugė iš Klastūnyno piešė ant pergamento, o juk Katerina negali ištverti ilgiau penkių minučių nepiešusi. Kadangi kerėjimo pamokose ji pasikliaudavo ne vadovėliais, bet savo vaizduote bei mąstysena, iš karto pradėjo piešti. Išgidusi kvietimą prie lentos, ji susidėjo kuprinę, net savo nepaigtą Hogvartso pilį ir išsitraukė burtų lazdelę. Kadangi Katerina pagaliau išmoko keisti lazdelės spalvas bei jau buvo įsigudrinusi su ja ir piešti, pasiliko tik riešutmedžio medienos gabalėlį. Galų gale mokinė nuėjo prie lentos.

[Celeste Victoria Lavenza]

Ah.. Gal reiktų visas pamokas tiesiog pervesti jai? Arba atiduoti visą šitą kūną. Tegul pati ir vargsta, o man jau nusispjaut. Pavartydama akis į šalis, tingiai apžvelgdama klasę, Junko paleido paskutinius vilties bent kiek būti aktyviai pamokoje trupinėlius laukan, kad šie pataptų kokių paukščių lesalu - bent jau kažkas tuomet turėtų noro būti geru mokiniu.
Galvoje išplaukus pirma balandžio, o tuomet - varno atvaizdams kaip mokiniams, su nedideliais kaklaraiščiais ir juodais apsiaustais, nublizgintais batais ir perlygintomis kelnėmis, klastuolė šyptelėjo. Vos savų iliuzijų pasaulėlyje skęstančiai merginai nepraleidus dar vienos svarbos informacijos dalies - nes kas gi norėtų pasilikti viena prie suolų, būti aprėktai ar juolab, išjuoktai? - Junko greitai į nuo pirmo kurso atlikusią kuprinę susimetė viską nebereikalingą, įskaitant ir atsijungusios jos pakeverzotus užrašus.
Rankoje smarkiai sugniaužusi lazdelę, taip, kad krumpliai patapo tokie pat balti, kaip jos plaukai, mergina tarsi robotiniu žingsniu atsidūrė prie lentos, sustodama šalia mokinių, kurių veidų rudos akys neužfiksavo. Bukai spoksodama į klasės priekį, antrakursė tiesiog tikėjosi, kad profesorius nesugalvos jų užkrauti su įkyriomis užduotimis, duodamas jų pasunkintą variantą. 

[Noel Nathan Takemi]

Jaunasis magas akylai vis žvilgčiojo į mokinius kurie rašėsi pamokos temą ir tos temos teoriją. Po truputį vis daugiau mokinių ėjo prie lentos kurie jau buvo užsirašę visą reikiamą informaciją. Kol paskutinių mokinių grupelė baigė rašyti ir pasidėjo daiktus į šoną, profesorius mikliai išsitraukęs burtų lazdelę ir ja nukreipė į suolus. Netrukus suolų nebebuvo, o buvo erdvi salė praktikos apmokymams.
- Ką gi, teorija baigėsi. Atėjo metas praktikai. Nesibaiminkit, jūsų orie lentos nekviesiu, nebent patys norėtumėt, - paaiškino buvęs durmštrangietis. Profesorius įžengė į tas vietas, kuriose prieš kelias minutes stovėjo suolai su kėdėmis. - Dabar, pamokoje jūs bandysite išsiburti apsauginį lauką ir jį sustiprinti su ,,ochnium" kerais. O apsisaugoti ir turėsite nuo ko. Turėsite bandyti apsisaugoti nuo mėlynųjų pumų, - vyras ranka parodė link tarpduryje stovinčių pumų. Aišku, jas jam atvedė pagalbininkas. - Galite nebijoti jų, nes jums neįkąs. Bet jeigu suerzinsite, pasekmės nekokios, - perspėjo profesorius. - Ir jeigu kažkas nepavyks kelkite ranką, aš prieisiu prie jūsų ir bandysim analizuot kas nepavyko ir panašiai? Supratot? Tai dirbam! - kiek šūktelėjo vyras ir nuėjo link savojo rašomojo stalo ir įsitaisė jame bei apžvelginėjo mokinius.
((Dabar taip. Jau praktikos užduotis daviau, tai stenkitės po 3 - 4 RPG postus parašyti. Žiūrint į posto kokybę bus vertinami taškais. Ir vunderkindų neturi būt. Sėkmės!))

[Edgar Jeffter]

Edgar'as tik garsiai išpūtė orą pro savas sučiauptas lūpas, kaip išgirdo praktinę užduotį, nes vaikinukas nežinojo, kaip reikia susikurti apsauginį lauką, o be jo nebūtų ko ir stiprinti, todėl pavėpsojęs į mėlynąsias pumas, kurios jam nekėlė iš pažiūros ypatingos grėsmės, žengė link profesoriaus Tyler suolo.
- Ponia mokytojau,- juodaplaukis prisėlinęs iš dėstytojo šono kreipėsi, - Bet kaip Jūsų manymų turėtų sustiprinti savo apsauginį lauką tie, kas nežino burto, kaip sukurti jį patį?- pasiteiravo įsmeigęs savo žalsvas ir nesusipratimo kupiną žvilgsnį į pamokos vadovą, kuris berniuko manymu šiuo atveju pasistengė labiau dėl vyresnių kursų moksleivių, kuriems su šituo dalyku net neturėtų kilti papildomų klausimų.

[Adira Floris]

Mergaitė išgirdusi užduotį vos ne aiktelėjo, o pamačiusi tas pumas tarpdury jai nutirpo rankos. Nematomai ji su didelėmis pertraukomis žengė žingsnius atgal link profesoriaus. Adira taip stovėdama prie pasimetusių mokinių būrelio išgirdo grifiuko klausimą mokytojui, todėl pati nuėjo prie berniuko ir linktelėjo:
-Aha, ir aš nesuprantu iš kur mums tai žinoti.
Jei šiuo metu stovėtų koks kitas profesorius, o ne jos pats brolis, ji tikrai nebūtų taip drąsiai priėjusi ir sutikusi su vieno antrakursio klausimu. Bet dabar viskas kitaip, jai nebuvo baisu nemokėti.
Tamsiaplaukė, lyg ieškodama atsakymo, pasuko galvą į vietą, kurioje buvo suolai ir stebėjo vyresnius mokinius, kurie kažką bandė daryti. Iš viso vaizdo atrodė, kad seniau pamokų apie tuos gynybos laukus nebuvo. Arba jie tiesiog kerėjimo pamokas praleidinėjo.

[Celeste Victoria Lavenza]

Robotiškai išklausiusi užduotį, buku žvilgsniu paspoksojusi į pumas, mergina tik pakraipė galvą. Viskas, absoliučiai viskas atrodė tarsi.. netikra? Kitu žodžiu tikriausiai nebūtų galima to apsakyti, bet ir netikrumo sąvoka ne itin atitiko dabartinės jos būseną.
O ir patsai profesorius neatrodė itin supratingas jaunesnių mokinių atžvilgiu - Junko kilo mintis, kad galbūt jis praleido savo kančių persipildžiusius mokinio metus kitur, o ne Hogvartsas - vien dėl to, nežinojo pačių paprasčiausių dalykų, kaip mokinių nežinia į beveik viską iš eilės.
Kiek suraukusi antakius - vadovėliai buvo likę kuprinėje, kuri labai smagiai mėtėsi ant grindų, rinkdama dulkes ir įgerdama kitų kuprinių kvapus, turėdama ilgus, nuobodžius ar išsamius pokalbius su kitais daiktų tampytojais. Ėjimas dabar prie jų, kad išsiaiškinti burtą, būtų tik nukreipęs dėmesį į ją, o klastuolė jau verčiau iššoktų pro langą, negu tą padarytų.
Atsidusdama ir atsisukdama į kitus mokinius, tikėdamasi spėti nužiūrėti kaip vienas kitas jos kurso mokinys atlieka užduotį, rudos akys nepraslydo pro Edgar'ą ir dar nepilnai pažįstamą, bet visur matytą merginą, rodos, vardu Adira - stovinčius prie nesupratingojo ir jau kiek įkyrėti spėjusio profesoriaus, o šviesiaplaukės kojos ją pačią patraukė link jų, įsliūkindama į tarp mokinių paliktą tarpą.
-Aš a-atsiprašau, bet nesu tikra, kad supratau uždavinį,- tyliam, gal net kiek ligotam balseliui prisidėjus prie bendrakursių, mergina nulenkė galvą žemyn, užleisdama plaukus žemyn,- Jau tikriausiai sakė ir kiti, bet būtų puiku sužinoti burtą, ypač dabar, kai vadovėliai jau numesti tolyn..

[zaibas2000]

Urtė krūptelėjo pamačiusi tarpduryje stovinčias viešnias. Pakreipusi galvą ji pasitrynė ausi ir akis, tačiau jai nei vaidenosi nei pasigirdo. Pumos tikrai buvo mėlynos! Vieną jų su urzgė ir ji žengtelėjo žingsnį atgal. Tada mergaitė nugurgė seilės ir su baime akyse pasuko jas į šoną.
Kiek nustebusi ji pastebėjo jog dauguma mokinių viltingai žvilgčioja į profesorių lyg tikėdamiesi, kad šis ką paaiškins. Kvailiai... Nieko nepridursi. Ji jau spėjo perprasti šį profesorių. Jo mokymo metodika buvo panaši į profesoriaus Sneipo, o bendravimas grubokas. Užmetusi akį į pumas ir pamačiusi, kad jos irgi dar tik žvalgosi ir nesiruošia niekam nukasti galvos, švilpė pasinaudojo proga ir išsitraukė "Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti" vadovėlį papildomam paskaitymui apie šiuos padarus ir "Tipinių kerėjimų knygą, pirmą dalį" pasiskaityti apie šį burtą.
Perskaičiusi viską ką rado šviesiaplaukė atsistojo į kovinę padėtį.

[Ostinas Diauriak]

Ostinas išgirdęs užduotį labai išsigando, o pamatės tuos mėlynuosius pumus net pašiurpais oda nubėgo. Jis nežinojo kaip reikia susikurti apsauginį lauką, o kaip jį sustiprinti tuo labiau. Pirmakursis išgirdo kaip grifukas ir klastuolė stovi prie profesoriaus rašomojo stalo ir klausinėja apie sukurimą apsauginio lauko. Berniukas nieko nedelsdamas taip pat pribėga prie profesoriaus darbinio stalo ir tarsteli:
-Na, aš irgi nelabai žinau kaip reikia atlikti šią praktinę užduotį.
Ostinas prikanda lūpą ir žvilgtelį į profesorių. Berniukas apsisuko ir pamatė, kad šiame kabinete pirmakursiu ne per daugiausiai. Bet kiti vienmečiai bent bando kažką daryti, ne taip kai aš.
Ostinas truputėli nuliūdo, kad nemoka atlikti šios užduoties. Galbūt aš praleidau kokią nors pamoką kerėjimo?

[Elizabeth Luanna Maier]

Stovėdama prie lentos, Elizabeth jautėsi tikrai nejaukiai. Negana to, juk tai - pirmoji jos pamoka Hogvartse. Profesoriaus užduotis ją visai išmušė iš vėžių. Gal pirmakursiams nieko nereikės daryti? Bet pamačiusi, kad ir vyresni moksleiviai pasimetę, baltaplaukė kiek lengviau atsiduso. Ji atsirėmė į lentą ir apsidairė po kabinetą. Staiga jame pasijuto maža. Jos lieknas kūnas ir išblykšusi oda, regis, visai nederėjo prie aplinkos. Staiga klasės gale Elizabeth pastebėjo blankų pavidalą. Norėjo prieti arčiau, pasisveikinti, bet nedrįso. Todėl tik nežymiai šyptelėjo ir pamojavo. Tą pačią akimirką šešėlis išnyko, ir baltaplaukė nusivylusi atsiduso. Ji buvo per daug įsikandusi į mintį, kad susiras naujų, tikrų  draugų, tad kiekvienas iki galo neužmegztas pokalbis Elizabeth šiek tiek nuliūdindavo. Bet ji žinojo, kad vieną gerą darbą, kuriuo močiutė tikrai džiaugsis, jau padarė - pateko į klastūnyną.

[Noel Nathan Takemi]

Gana patogiai įsitaisęs savojoje, minkštoje kėdėje, jaunasis burtininkas aiškiai nuobodžiavo. Tačiau netrukus pastebėjo, jog dauguma mokinių nieko nedaro. Baisiaiusia jog, dauguma mokinių nemoka išburti to apsauginio lauko. Tad jis suraukęs kaktą atsistojo ir nuėjo link stypsojančių vietoje - mokinių.
- Ką gi, jei užmiršau pasakyti kaip reikia išburti šį apsauginį lauką, tai dabar pasakysiu. Kurie nemoka, įdėmiai klausotės. Nes čia labai svarbu. Tad, atsistojate kurioje nors vietoje ir pabandote įsivaizduoti šį lauką. O patikrinti ar yra padės, mokiniai kurie bandys pereiti šį lauką. Jei perėjo - tai nėra jo. Jei negali - tai jau išburtas laukas. Po to, sekantis darbas, - kiek krenkštelėjęs vyras, linktelėjo galvą link mėlynųjų pumų. - Bandysite apsisaugoti ir nuo pumų. Burtažodis jo - lentoje. Taip pat reiks įsivaizduoti. - nusišypsojo šaltai Tyler ir vėl grįžo į savo vietą. - Galit pradėti darbą.
((Stenkitės po 3 - 4 RPG postus parašyti. Žiūrint į posto kokybę bus vertinami taškais. Ir vunderkindų neturi būt. Sėkmės!))

[zaibas2000]

Urtė nors jau buvo pradedanti atsigręžė į profesorių ir nepatenkinta prunkštelėjo. Na kam patiks du darbai vietoj vieno...
Tačiau išklausiusi mergaitė pripažino jog tikrai reiktu pasitreniruoti prieš pumas. Ji tyliai apsižiūrėjo klasėje ir pamačiusi jau atliekamas užduotis susikaupė.
Švilpė užsimerkė ir be jokios veido išraiškos ramiai fantazavo. Štai šaukiu burtažodį ir iš lazdelės tarsi paklodė išlenda. Aplinkui susidaro balta, tačiau tuo pačiu peršviečiama užtvara ir aplinkui niekas negali įeiti. Burtažodis, o paskui iš lazdelės išlenda tarsi paklodė...
-Ohcnium, ohcnium, OHCNIUM!!!!!
Pamačiusi kažką žibant gale lazdelės šviesiaplaukė vos nepašoko iš laimės, tačiau nusileido iš dangaus toms paklodėms net neišnirus, o sulindus atgal.
Na žinoma, kad nepasiseks iš pirmo karto. Nuramino ji save.