[Rafael Beaumont]

Magizoologija vis tik buvo Rafael'io arkliukas. Vien kalbos ir mokymai apie gyvūnus jį vertė džiaugtis. Turbūt taip pat kaip alkoholis.
- Kiek domėjausi granianais, tai jie tiesiog gali skristi. Nėra kažkokio dalyko, su daug magijos, daug padaro ir jų sandara, - pasakė Beaumont pavardės savininkės. Jam skraidantys žirgai labai patiko, kadangi juos mažai tyrinėjo, o ir jų elgesys buvo įdomus.
- Šitas yra feneko, baltas yra šermuonėlio, tas pilkšvas kniubučio. Jokių margesnių neradau, kadangi dalį tyrimų daiktų esu paskolinęs kolegai, kuris šiuo metu kartu su manimi tyrinėja naujas rūšis, - tarė Rafael'is. Jis gailėjosi, kad negalėjo atnešti visų pavyzdžių, kadangi tai galėjo padėti Dafydd geriau ištirti kailius ir kitus jam reikalingus dalykus.
- Nieko tokio. Iš tiesų mane stebina, kad kerai gali judinti plunksną kaip vėjas. Tai atrodo neįtikima ir labai magiška, net magiškame pasaulyje, - ištarė pilkšvai melsvų akių savininkas. Jis pats nebuvo tobulas kerų kūrėjas, kadangi jam to nelabai reikėjo, tačiau kerus valdė neprastai. Na, kitaip ne vieną kartą gyvūnai būtų nukandę jam galvą.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Kuo daugiau Rafael kalbėjo, tuo labiau atrodė neįmanoma tobulai įvaldyti ir sukurti kerus, kurie gali pagyvinti piešinius. Tam iš tiesų reikėtų puikiai išmanyti gyvūnų sandarą. Norint patobulinti žolę, reikėtų gerai ištyrinėti ją. Tai tiesiog neįmanoma, ir Dafydd tyliai atsiduso. Gal būtų verta pasiūlyti Rafael'iui tapti verslo partneriu, bet panašu, kad jis ir taip turi daug darbų. O kai pažįsti tokį nedidelį kiekį žmonių, kokį pažinojo Dafydd, gana sunku kažką sugalvoti. Žinoma, gerai, kai Auris sutinka padėti ir dar prikalbina visokius Alano draugus. Tik ar to užteks? Kol kas vis dar negalėjo būti tikras, kad per Naujus metus galės visai išeiti iš Gringotso.
- Manau, spalva yra paprasčiausias dalykas. Mane labai sudomino skirtingas kailių tankumas, - atsiliepė Dafydd. Išties pakeisti spalvą visai nesudėtinga, nors to su šiais pavyzdžiais daryti neketino. - Akivaizdu, kad  šitam, - parodė į tankiausią kailį, - kedenti reikalingi stipriausi kerai. Ir į galvą nebūtų atėję...
Panašu, kad magizoologas nustebo dėl galimybės piešinius padaryti gyvesnius. Gal tai ir gerai - kuo daugiau tokių besistebinčių žmonių, tuo daugiau galimybių juos sudominti ir parduoti tokius darbus. Tik gal apmaudu, kad žiobarams tokio daikto niekaip nepasiūlysi.
Spoksojo į plunksną ir bandė apsispręsti, ar verta bandyti ją sutvarkyti. Ko gero, ne. Šito gero ir pats kartais randa, o kerus gali tobulinti ir nežinodamas, kokio paukščio tai plunksna. Geriau pereiti prie kitų kūno dalių.
- O kaip yra su nagais bei ragais? Ar jie irgi labai skiriasi? Man, kuris nieko apie tai neišmano, visi nagai atrodo vienodi. Bet man ir kailiai nesiskiria. Ką gali pasakyti apie ragus bei nagus? Gal net ir kaulus, - pridūrė šyptelėjęs. Kol kas nebuvo tikras, ar nereikės kerais veikti ir gyvūnų vidaus. Iki norimo rezultato dar buvo labai ilgas kelias.

[Rafael Beaumont]

Rafael'iui ši Dafydd verslo idėja skambėjo labai įdomiai, nes tai buvo labai orginalus dalykas. Rafael'is niekada negirdėjo apie kažką panašaus iš kitų žmonių, kadangi visi menininkai net ir burtininkai tiesiog piešdavo. Ir būtent dėl šios priežasties Rafael'is stengėsi padėti Dafydd padaryti kuo daugiau progreso su mokymusi apie gyvūnų anatomiją ir kailius. Apskritai Rafael'is tiesiog mėgo padėti žmonėms. Na, dažniausiai, kai tie patys žmonės buvo padėdantys ir nepikti.
- Na, tada gerai, - pasakė Rafael'is ir draugiškai nusišypsojo. Jam patiko, jog jis gali būti naudingas su savo magizoologija netgi visai kitokiais tikslais. - Jo, kiekvieno gyvūno kailio tankumas taip pat skirias. Tai priklauso nuo jo gyvenamosios vietos ar miega žiemos miegu ir ar emigruoja savo poravimosi laikotarpiui. Na, nuo daug dalykų, - galiausiai ištarė Beaumont pavardės savininkas nežinodamas ar turėtų tiek daug išsiplėsti. Jis nežinojo kiek jo sapaliojimai yra naudingi ir reikalingi raudonplaukiui, tad nežinojo ir kada turėtų sustoti. Jis nežinojo ir kokios plačios buvo Dafydd žinios apie magizoologiją, tad nenorėjo būti per daug įkyrus ar pasakoti neįdomiai.
- Ragai ir nagai irgi skiriasi. Ragai kartais gali būti ir tuščiaviduriai, o nagai visada turės gyvasties viduje. Kaulai tai dažniausiai skiriasi dydžiu ir išsidėstymu. Turbūt labiausiai komplikuota ir yra su gyvūnu kailiu ir plunksnomis. Jei tau reikėtų pagalbos su ragais, galėčiau kada kokį kitą kartą atsinešti, nes dabar nepagalvojau apie tai ir nei ragų, nei nagų neatsinešau, - kiek liūdniau ištarė buvęs magizoologijos profesorius. Kaip jis galėjo apie tai nepagalvoti.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Nors su Rafael'iu niekada neteko kalbėti gilesnėmis temomis, kokias aptardavo su Auriu, bendravimas buvo gana nesudėtingas. Panašu, kad magizoologui buvo įdomu pasakoti apie savo sritį, o savąją bandančiam atrasti Dafydd viskas buvo nauja, tad taip pat ir įdomu, ir naudinga. Ką gali žinoti, gal per šitą verslą išsivystys ir kas nors panašaus į draugystę? Bet apie tai galvoti gerokai per anksti. Geriau susitelkti į gyvūnų sandarą, kuri kol kas atrodė kaip visiškai tamsus miškas.
- Dabar, kai visa tai pasakoji, susimąstau, kad turbūt reikėjo mokytis per magiškųjų gyvūnų priežiūrą, - šyptelėjo Dafydd. Rafael'io pasakojami dalykai atrodė visiškai logiški ir savaime suprantami, bet štai jis vis tiek nieko apie tai nežinojo.
- Įdomu, ar pavyktų nupiešti, pavyzdžiui, dykumoje gyvenantį gyvūną ir jį užkerėti taip, kad atrodytų esą jis gyvena šiaurės ašigalyje, - garsiai pasvarstė velsietis ir galvoje užfiksavo šią mintį. Tai buvo dar viena kryptis, ties kuria jis gali dirbti. Kuo daugiau tokių krypčių ir idėjų atsiras, tuo didesnė tikimybė, kad galės palikti banką ir darbuotis tik su menu.
- O jeigu ragai gali būti tuščiaviduriai, kokia jų prasmė? - pasidomėjo. Gal ir apmaudu, kad Rafael neturi pavyzdžių su savimi, bet nieko apie tai nesakė - šis žmogus ir taip padeda, tad nenorėjo priekaištauti. - Man, tiesą sakant, viskas atrodo komplikuota. Ir plunksnos, ir kailis, ir nagai... Pradeda atrodyti, kad gal išsikėliau pernelyg aukštą tikslą. Turbūt reikia išmanyti gyvūnus, kad galėtum juos pavaizduoti.
Nė nepastebėjo, kad pradėjo kalbėti per daug. Kai tą suvokė, skubiai nutilo. Ką gi, turbūt tai reiškia, kad kartais vis dar trūksta žmonių, su kuriais galėtų atvirai pasišnekėti, bet dabar to daryti nenorėjo. Kažkaip reikėjo patikėti, kad gali gyventi tik iš meno, ir judėti ta kryptimi.

[Rafael Beaumont]

Rafael'is susimąstė. Ar galėjo būti taip, jog jo vienintelis pabėgimas buvo laiko leidimas su gyvūnais ir pagalba jiems? Bet Rafael nežinojo ar toks buvo jo gyvenimo tikslas? Ar jis visą gyvenimą turėtų užsiimti vien gyvūnų priežiūrą? Bet kuo daugiau, jei ne gyvūnų priežiūra...
- Ko neišmokai Hogvartse, visada galima išmokti vėliau. Pats išmokau tam tikrų dalykų apie kerėjimą ir nuodus ir vaistus, jau gerokai pabaigęs Hogvartsą, - ištarė Rafeal draugiškai nusišypsodamas. Jis norėjo kaip nors labiau paskatinti Dafydd, kadangi jo piešimo idėja buvo labai gera, tačiau atrodė, kad jis gali pasiduoti dėl žinių trūkumo.
- Manau, kad turėtų būti įmanoma. Tik tada reikėtų išsistudijuoti abu gyvūnus, - pasiūlė Beaumont. Jis manė, kad vieno gyvūno išstudijavimo čia neužtektų, kadangi daromas kažkas panašaus į gyvūnų hibridą. Tada juk galima sumaišyti gyvūnus ir gali gautis nelabai gražus padaras.
- Kai kurie gyvūnai, turi ragus tik tam, kad priviliotų pateles. Bet labai reti tokie atvejai, - ištarė profesorius patikrindamas savo krepšio sagtį. Kažkaip keistai ramus krepšys buvo.
- Na, aš tikrai nemanau, kad išsikėlei per aukštą tikslą. Idėja labai orginali, o turint kūrybos gyslelę, teoriją, šį kartą apie gyvūnus, išmokti bus lengva. Galbūt kaip pradžiai visko atrodo daug, tačiau manau, kad tau pasiseks, - tikėdamasis padrąsinti Dafydd ištarė buvęs profesorius.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Ko neišmokai Hogvartse... Kad jis, tiesą sakant, nelabai ten ko išmoko. Šiaip ar taip, du kartus kartojo kursą. Žymiai daugiau praktikos įgijo dirbdamas Magijos ministerijoje. Negalvok apie tai! griežtai ištarė sau mintyse. Ir pats nebūtų paaiškinęs, kodėl ir vėl pradėjo save graužti dėl sudėtingos praeities.
- Ko gero, taip. Mokytis niekada nevėlu, - atsakė Rafael'iui. Tiesa, nutylėjo apie tai, kad ilgai mokytis negali, nes paprasčiausiai neturės iš ko maitinti šeimos. Bet tai jau tikrai ne šito žmogaus reikalas. Be to, blogiausiu atveju dar kurį laiką padirbs Gringotse. Tik ar šeimai gerai, kai tėvas ir vyras nelaimingas? Na, bet apie tai pagalvos vėliau.
- Laukia labai daug mokslų, - šyptelėjo Dafydd. Tiesa, tuo, kad tų mokslų daug, jis visai nesiskundė. Tai, ką pasakojo magizoologas, buvo tikrai įdomu. Vienam mokytis gal bus nelengva, bet pasikvies Hannah, David ir Ezrą ir galės ką nors papasakoti apie gyvūnus. Pasitelkus žaidimo formą išmokti bus žymiai lengviau. Lūpose atsirado švelni šypsena.
- Tikrai manai, kad tai gera idėja? - paklausė, kai Rafael ir vėl jį drąsino. Nebuvo jie draugai. Netgi beveik nepažįstami. Tad galbūt šis žmogus šneka nuoširdžiai? Kam jam drąsinti ir skatinti porą kartų sutiktą vyruką?
- Manau, kad man šiam kartui jau užteks, - pratarė po kiek laiko vildamasis, kad tai nėra pernelyg nemandagu. Vis dėlto informacijos tikrai buvo daug, be to, reikėjo grįžti pas šeimą. Privalėjo įsitikinti, kad Mayra jaučiasi gerai, Miriam nėra per daug nusiminusi ir vieniša, o mažiesiems nieko neatsitiko. Taigi dar pridūrė: - Labai ačiū tau už šią pamoką. Tikrai buvo naudinga. Jeigu kils kokių klausimų, parašysiu, gerai?
Ištiesė ranką atsisveikinti ir jau visai netrukus neskubėdamas žingsniavo namų link. Nežinia, ar taip buvo iš tiesų, bet bent jau pačiam Dafydd atrodė, kad žengė didelį žingsnį projekto sėkmės link.