0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 463
  • Taškai: 85
Ats: Pirma MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #15 Prieš 7 mėnesius »
- Suprantu tave. Aš jaučiuosi užtikrinta tada, kai turiu telefoną. Veikiantį telefoną.
Kaja susimąstė, ar galėtų sukurti burtų lazdelę. Na, dizainą jai. Tai skambėjo visai smagiai. Bet ten ta nesąmonė, kad lazdelė renkasi šeimininką. Tai tuomet reikėtų palaukti, kol vaikas nusipirks lazdelę ir tada padaryti jai dizainą pagal pageidavimus. Nudažyti, visko pripiešti ir panašiai.
- Bet tu juk pats sakei, kad norėtum šeivamedžio lazdelės. Ji nėra bloga, jeigu gerose rankose ir nieks nežino. Aš tai niekam nesakyčiau, jei tu turėtum šeivamedžio lazdelę. Gerai, tu eik, kalbėk, - sutiko ir atsitraukė nuo vyresnėlio. - Jeigu ką, aš rėksiu, - giliai įkvėpė, pakėlė galvą ir, pajutusi savyje grifišką drąsą, laukė, kol Adrijas nueis.

Ats: Pirma MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #16 Prieš 7 mėnesius »
- Kaip ten bebūtų išties aš jos negausiu. Mes turime perkalbėti vyriausią brolį dėl to, kad jeigu jis gaus tą lazdelę prasidės žudynės. Taip jau buvo istorijoje. Aišku, mes nepakeisime jos. Tai tik šiaip tokia užduotis. - Aiškino. Tada nusišypsojo. - Gerai. Jei ką šauk. - Ir paliko ją.
Priėjo tada, kai vyresnysis pradėjo dėstyti savo norą. Mirtis jau ketino nulaužti medžio šakelę, bet tada prabilo Adrijas.
- Esu lyg tavo sargas, lyg nuojauta, lyg angelas. - Improvizavo. Mintis, kad pasakys, jog yra žmogus iš ateities atrodė nekokia. Todėl pagalvojo, kad bandys pasinaudoti senovėje gyvenančių žmonių prietaringumu. Jei jau kalba su mirtimi, tai kodėl negali kalbėtis su angelu?
- Įspėju, kad mirtis klastinga bando pergudraut tave. Ir jei paimsi tą galingąją lazdelę, tai mirsi greit. Gal net tą pačią naktį. - Žmogaus akyse sužibo nuostaba, paskui pyktis ir nepatiklumas. Bet jam nieko nespėjus pasakyti mirtis ištiesė ranką į Adriją.
- Jei esi angeliška būtybė, tada atsilaikysi. O jeigu ne, tai mirsi. Žiūrėki Antiochai, kaip aš nušluoju visokius apgavikus. - Adrijas pajuto šaltį. O tada vaizdas dingo ir jis persikėlė į klasę. Jam nepavyko kažko pasiekti, bet gal ką nors pakeis kiti Grifai. Jis dabar galvojo, kad Kaja likusi viena labai išsigąs.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 126
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Pirma MI pamoka I-VII kursams | '23 ruduo
« Atsakymas #17 Prieš 7 mėnesius »
Žvalgas gulėjo lovoje ir per vieną tokį prietaisą stebėjo mokinius vizijose. Jį itin sudomino grifai. Tiksliau tariant, Adrijas su Kaja. Profesorius sutelkė žvilgsnį į juos. Netrukus, pašnekėjęs su Kaja, Adrijas prakalbo. Šnekėjo su Antiochu. Badį sužavėjo berniuko, ne, vaikino drąsa. Adrijas tikrai ne berniukas, jeigu ką tik stojo į žodžių mūšį su Antiochu ir Mirtimi. Bet tada įvykiai pakrypo blogyn. Aišku dėl to, kad įsikišo Mirtis. Žvalgas jau žinojo, koks likimas laukia grifo, tad pasikėlė nuo lovos ir nupėdino į savo sėdmaišį klasės prieky. Neilgai trukus, prie grifų stalo išdygo Adrijas.
- Labas. - prakalbo Badis. Reikėjo šnekėti po truputį, leisti vaikinui atsigauti. - Šaunuolis. Tu tikras grifas, esi labai drąsus. - mokytojas apdovanojo Adriją retai matoma šypsena. Išsitraukė lazdelę ir išbūrė grynų, šaltų apelsinų sulčių stiklinę ir padavė septintakursiui. Tada paliko mokinį ir ėmėsi nutraukinėti vizijas, mat baiginėjosi pamoka. Mokiniai ėmė grįžti į klasę. Turbūt nepraėjo nė dvi minutės, kai kabinetas buvo pilnas mokinių.
- Ką gi. Visi, kas bent bandė atlikti užduotį gaus tokį pat gėrimą kaip Adrijas. O tie, kurie stovėjo nuošaly tirtėdami iš baimės gaus daugiau namų darbų. - tarė profesorius. Tada trumpai išdėstė namų darbus, išdalino sultis. - Pamoka baigta, galit tyliai ir ramiai išeiti. Viso gero. - paleido mokinius žvalgas. Tada jo lūpas paliko gilus atodūsis. Vaikai. Pamanė Badis ir nuėjo tvarkyti savų reikalų.

Pamoka baigta.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.