[Kaja Adams]

Kaja žiovavo nuodų ir vaistų pamokoje. Vis dėlto profesorius nebeatrodė toks geras, kaip kad mokslų metų pradžioje. Nes dirbti čia vis tiek reikėjo, o rugsėjį grifiukei atrodė, jog užteks tik pasėdėti.
Trečiakursė stebėjo Adriją. Kažkodėl atsisėdo į klasės galą, o ne prie jo. Šią akimirką bendrakoledžis stovėjo prie katilo ir kažką rašėsi į užrašų knygelę, kurią ji jam padovanojo. Toks vaizdas paglostė Kajos širdį. Ji griebė lapelį, kuris buvo ant stalo, žiobarišką tušinuką ir nuėjo prie Adrijo.
- Tūnot požemiuose tokią gražią dieną daug kam atrodo niūru, bet man tai tas pats, - gūžtelėjo pečiais. - Bent jau kažkur lipti nereikėjo einant čia iš didžiosios salės, - nusijuokė.
Tada įsispoksojo į katilo turinį, o paskui - į lapelį.
- Būk geras, pasakyk, ką man rašyt, nesąmonė čia, - atsiduso.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Žinoma, Gruodė išlaikys keliavimo oru egzaminą. Kaip ir visus kitus mokyklos egzaminus. Bet Eion apie tai nieko nebesakė. Pačiam tikrai nepatiktų, jeigu kas nors nuolat kalbėtų apie egzaminą, dėl kurio jis jaudinasi, todėl nenorėjo daugiau erzinti ir draugės.
- Lyg ir nedraudė, - neprieštaravo, nors įtarė, kad taip daryti vis tiek negalima. Bet kuo mažiau reikia dirbti pačiam, tuo jam geriau. Tikrai neketino skųstis. - Gal ir pažinčiau, bet man nepatinka nuodai ir vaistai.
Šiais žodžiais Eion norėjo pasakyti, kad dirbti visai nenori, todėl ir nesistengs. Prie Gruodės tokio nusiteikimo buvo kiek gėda, tačiau čia nebuvo ko slėpti. Ji turbūt ir pati viską supranta.
- Puiku! - Gruodei patvirtinus jo eliksyro spėjimą apsidžiaugė Eion ir ant pergamento prie multisulčių eliksyro parašė penketą. Atrodo, dar reikėjo parašyti ir tai, kuo jis skiriasi nuo normalaus eliksyro, tačiau Eion nežinojo, kaip tai apibūdinti. - Taip, parašyta, kad plaukas įdėtas gaminimo pradžioje, - parodė sąrašą. Ir tada ėmėsi ieškoti liepsną slopinančio eliksyro. Neįsivaizdavo, kuris tai galėtų būti katilas, tad netrukus neteko kantrybės ir parodė į pažymėtą pirmu numeriu. Pasakė: - Man atrodo, šitas.

[Adrijas Volkeris]

Oranžinis eliksyras.

Rašėsi. Pasilenkė prie katilo iratsargiai įkvėpė jo aromato, tikėjosi užuosti apelsinus. Bet labiausiai dvelkė mėtomis. Gal Levitacijos eliksyras? Pamanė ir buvo pertrauktas.
- Jau geriau sėdėčiau lauke nei čia. O rašausi šiaip. Pastebėjimus. Man atrodo radau levitacijos eliksyrą. Kuris nepasidarė violetinis, liko oranžinis. Prie levitacijos eliksyro įrašyk aštuonetą. Ir parašyk, kad jį atpažinai todėl, kad skleidžia aštrų mėtų aromatą. - Šį kartą nekankino Kajos mokslais. Nes tisą pasakius pats dėl nieko nebuvo tikras ir nieko jai negalėtų paaiškinti. O išsibandyti savo žinias prieš egzaminus pasidarė visai ir įdomu.
Lakotas įsižiūrėjo į kito katilo gelmes. Jame virė kažkas bespalvis. Dvelkė žolynais ir Adris negalėjo išskirti vieno aromato. Adris nežinojo kas tai. Apsižvalgė. Pamatęs Lakotas paėmė kažkokį buteliuką nuo stalo. Ant jo buvo užrašyta, kad tai geriausias klaidų atmaskuotojas. Ir kad reikia į eliksyro pavyzdį lašinti tris lašus.
- Luktelk. Pabandyk gal ir tu ką nors atpažinsi. - Jis nuėjo prie stalo. Pasirausė savo rinkinyje ir grįžo su samčiu ir indeliu. Pasėmė truputį iš katilo ir supylė į indelį. Tada įlašino tris lašus atmaskuotojo. Jo pavyzdys tapo violetinis. O tada pamažu perėjo į mėlyną spalvą.
- Prie svajonių eliksyro įrašyk vienetą ir parašyk, kad dėl to, jog jame buvo per daug snapučio žiedų jis taip ir neperėjo į violetinę, o paskui ir į mėlyną spalvą. Liko bespalvis.

[Kaja Adams]

Kaja jau galvojo, kad Adrijas, kaip visada, bandys kažkokiais būdais priversti šviesiaplaukę galvoti. Tačiau jis ėmė ir pasakė, ką rašyti. Tai mergaitė ir padarė.
- Ačiū! - kiek per garsiai sušuko ir greit užsirašė, ką bendrakoledžis sakė.
Adrijas ėmė kažką pilstyti. Per tą laiką Kaja žiūrinėjo kitus eliksyrus, tačiau tie skysčiai jai nieko nebylojo. Bet prie vieno iš jų trečiakursė apsistojo ilgėliau. Penktu numeriu pažymėtas katilas grifiukei priminė multisulčių eliksyrą. Mat apie jį mokėsi tiek per nuodus ir vaistus, tiek skaitė per magijos istoriją. Haris Poteris ne kartą jį naudojo, kiek Kaja prisimena, kovodamas prieš tą Voldemortarą. Bet eliksyras atrodė kur kas tirštesnis nei turėtų būti.
Kaja užsirašė tai, ką septintakursis sakė apie svajonių eliksyrą, o tada prabilo:
- Adrijau, ar čia tas multisulčių eliksyras, kurį gėrė Haris Poteris? Skaičiau, kad jis labai neskanus ir atrodo jis čia neskaniai, bet kodėl taip vadinasi? Ar galiu paragaut, gal vis dėlto primins multivitaminų sultis? - paklausė visai pamiršusi, jog turėtų aiškintis, kodėl šis eliksyras per tirštas. Aišku, jeigu tai tikrai multisulčių eliksyras.

[Adrijas Volkeris]

Pats irgi susirašė tai, ką aiškino Kajai. O tada ir ji atpažino katilą. Lakotas patikrino. Tikrai panėšėjo į multisulčių eliksyrą. Tikra pliurė.
- Turbūt bus tas. Ir net nebandyk ragauti. Nežinau kodėl jo toks pavadinimas. Bet šitas dar ir blogai išvirtas. Negalima jo ragauti. - Multisulčių eliksyras ir taip būdavo panašus į dumblą. Bet dabar atrodė dar tirštesnis ir bjauresnis.
- Taigi. Turime net tris. Puiku. Bandom toliau. Visai įdomu kiek atpažinsime. - Per tą pamoką Adrijas daug rašėsi, dar tikrino. Kol pagaliau susidarė sąrašą, kurį galėjo palikti profesoriui. Nebuvo tikras dėl visų atsakymų, bet jautėsi visai patenkintas atliktu darbu. Pamokos pradžioje išvis atrodė, kad nenuveiks nieko. Taip. Pavargo, bet vis tiek buvo įdomu.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė vis dar negalėjo suprasti kodėl Eion nenori pasistengti per pamokas. Juk galėtų. Bet kodėl nenori? Ji dabar aišku irgi nedegė darbo karštine, bet visgi. Visada taip atsainiai žiūrėti į pamokas negalėtų.
- Jis skystas. Bet šiaip primena dumblą ar ne? Tai pagal tai jį galima atpažinti. - Gruodė laukė ir žvalgėsi. Kol Eion pabandė spėti.
- Ne. Tikrai ne. Nors... Gal. Aš patikrinsiu ar mano spėjimas teisingas. - Vėl atsikėlusi nuėjo prie katilų. Palaikė ranką virš katilo pažymėto pirmu numeriu. Nieko nejuto. Tada pabandė tai padaryti ties ketvirtuoju numeriu ir pajuto šaltį. Nuo liepsną slopinančio eliksyro sklido šaltis. Šis eliksyras kažkodėl labai garavo, šiaip to neturėtų būti.
- Visgi tai yra ketvirtasis. Dėl to, kas yra pirmame katile dar nežinau. - Mergina paėmė vadovėlį, norėdama pasiskaityti apie eliksyrus.
- Ai ir dar pamiršau pasakyti. Nuo liepsną slopinančio eliksyro sklinda šaltis. Aišku, čia to negalėtum pajusti. Bet kaip matai iš jo verčiasi garai. To neturėtų būti.

[Hestijas Mullins]

- Tai puiku! - garsiai sušuko Hestijas, kai išgirdo, kad Kristupui viskas tinka. Rodos, ir jis šiandien buvo visai puikiai nusiteikęs, kas Hestijui patiko. - Keliaujame! - dar taip pat garsiai, su entuziazmu balse pridėjo ir nustriksėjo prie stalo.
  Reikėjo palaukti eilutėje, kol galėjo prieiti prie pirmųjų eliksyrų. Apžvelgęs pirmąjį buteliuką, viską paskaitęs ir dar gerai pasirausęs atmintyje, Hestijas, rodos, susivokė, kas čia galėjo būti ne taip ir kaip tą pataisyti.
- Žinau! - džiugiai atsisuko į Kristupą. Norėjo, kad jie tikrintų po vieną eliksyrą, todėl nuėjo toliau. Viską surašyti galės ir vėliau, dabar jam labiau rūpėjo greičiau viską suprasti, kad negaišintų visos eilės.
- Kristupai, ši pamoka tiesiog nuostabi! - žvelgdamas į vieną eliksyrą kyg niekur nieko pasakė. O ko dar reikėjo išreikšti, kad ši diena tiesiog nuostabi?

[Kaja Adams]

- O kas, jei paragausiu? Negi manai, kad bus nuodingas? - nusijuokė. - Aišku, neatrodo labai gardžiai, - nusišypsojo.
Adrijas išsiaiškino daug dalykų per šią pamoką. Trylikmetė klausėsi ir rašėsi, tačiau pati apart multisulčių eliksyro daugiau nieko nepažino ar, juolab, negalėjo pasakyti, kas viraluose padaryta ne taip. Tačiau viską nusirašė nuo Adrijo, dėl to buvo patenkinta. Nutuokė, jog nusimato geras įvertinimas.
- Man atrodo, tu irgi galėtum būti profesorius, - pasakė grifiukė. - Žinai, ateik mokyti, tada gal pabaigsiu mokyklą, - pajuokavo.
O tada surimtėjo. Pagalvojo apie tai, jog Adrijas tuoj jau nebebus mergaitės bendrakoledžis. Dėl to buvo liūdna. Ir ne vien todėl, jog Kajai niekas nepadės mokytis. Ji jau priprato prie septintakursio draugijos, su juo jautėsi linksmai, laisvai ir saugiai.

[Brendanas OConnor]

Net keista, kad pamoka vyko taip ramiai. Netgi Kaedė nuėjo dirbti, o tai jau buvo daug. Keista bus leisti vasarą su ta mergaite. Kiek ir apmaudu - praras didžiąją dalį taip laukto privatumo. Bet ką daugiau daryti, kai turi brolį, kuris sugeba prisidaryti dukterų, o po to jomis nesirūpinti? Ar tai reiškia, kad kitą vasarą jam teks leisti su dviem dukterėčiomis? Gal vis dėlto ne. Jeigu gerai suprato, antroji duktė turi motiną. Suprantama, ne tą pačią, kuri yra Kaedės motina, nors toji lyg ir mirusi.
Stengdamas negalvoti apie Bretą ir jo dukteris profesorius stebėjo klasę ir su siaubu pamatė, kad Kaedė paleido vadovėlį kažkokiam vaikui į galvą. Su ta mergaite tikrai reikėtų pakalbėti. Bet gal geriau perleisti tą darbą jos koledžo vadovei? Kažin ar Roma sutiktų pasikviesti Kaedę pokalbiui ir nesakyti, kad tokį prašymą gavo iš jo, Brendano? Jeigu mergaitė sužinotų, kad dėdė nepatenkintas jos elgesiu, per vasarą turbūt sugriautų vilą. Tikra Breto dukrelė niūriai pagalvojo profesorius su nerimu klausdamas savęs, kokia bus toji antra duktė.
Laimei, pagaliau nuskambėjo varpas, pranešantis, kad pamoka baigta.
- Susitiksime per egzaminą, - nusišypsojo mokiniams profesorius. Likęs klasėje vienas sunkiai atsiduso ir ėmė neskubėdamas tvarkytis.