0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #45 Prieš 12 metus »
-Tavo charakteris? Nežinau,bet aš pripratęs prie tokių žmonių.Supranti mano visa šeima tokia... Naaa,-nutesė Alfas. - Aš nežinau.Išsiskirti su tavimi? To aš nepadarysiu. Jei aš tau nepatiksiu galėsime išsiskirti. Aš ištverčiau,-liūdnai užbaigė Alfas.
Berniukas užvertė akis į dangų.
-Bet,Mere ar tai tikra meilė? Gal tai tik susižavėjimas? Kaip manija ...

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #46 Prieš 12 metus »
- Aaa... Tu manęs klausi ar aš tave įsimylėjus ar susižavėjus? Ar tu čia apie save svarstai..? Aš,manyčiau,kad man,tai... ...tai meilė. O gal..? Žinai,palikim šį klausimą ramybėj. Padraugausim,pamatysim. Jei nieko neįšeis... Ah... Na,tada...- tai tardama, nuo mergaitės skruostų nuriedėjo ašara.
Neverk Mere. Juk viskas gerai. Taip,jei nieko neįšeis,tada ta pati situacija kartosis kaip ir anksčiau. Visi tave niekins,nekęs,nes niekam nerūpesiu ir galbūt... nekreips į mane dėmesio. O aš. Kaip visą laiką,būsiu kvailele ir vis klausinėsiu ką padariau ne taip. Ah.. Jei taip lemta,juk nieko nepakeisiu. Nieko.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #47 Prieš 12 metus »
Berniukas rūpestingai pažvelgė į Merę.Jos švelniu veidu krito ašara.
-Neverk Merę.Paklausiau tokio kvailo klausimo.Aš kaltas.
Jis vėl pakėlė galvą.Žvaigždės žibėjo tarsi norėdamos kalbėti.Patarkit,padėkit.Kas nors.
Alfas atsistojo.Pasirėmė į obelį ir lėtai prabilo:
-Manau vis dėl to tai meilė.Ir kaip jau sakei-palikim klausimą ramybėje.
Jis prisėdo ir apkabino Merę.Apkabindamas šnibždėjo žodžius: "Myliu,myliu,myliu..."

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #48 Prieš 12 metus »
- Ne,aš neverkiu... tik kažkas įkrito į akį,- mergaitė nusišypsojo.  Įkrito į akį... Ah... Koks beviltiškas neigimas,to,kad verkiau. 
Ištikrųjų, per tą laiką,kol Alfas laikė Merę apkabinęs,pradėjo šviesėti. Horizonte jau pasirodė pirmieji saulės spinduliai. Gyvūnėliai pakilo iš savųjų guolių ir ėmėsi ieškoti maisto. Paukšteliai sučiulbo,o jie vis dar buvo apsikabinę. Smit jautė šalia savęs,šiltą berniuko alsavimą. Jo glėbyje ji jautėsi saugi. Saugi nuo visko. Nuo pavojų,nuo klastuolių,galima sakyti ir nuo Nikolajaus. Nuo visko.
- Gal mums laikas eiti? - paklausė Merė,- ah. Bet aš taip nenoriu įšeiti ir palikti šią nuostabią vietą,palikti tave. Na. Tai ką darom?
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #49 Prieš 12 metus »
-Man nesvarbu.Dar laukia daug dienų? Savaičių,mėnesių ir metų... Manau dar kada nors pasimatysime.Tikrai. Spręsk tu.
Alfas atsigulė ir užsimerkė.Buvo pavargęs.Neišsimiegojo ir nepavalgė,tačiau tai nebuvo svarbu.Merė buvo šalia.
-Na,ką darysime? Pasiliksime ar eisime?

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #50 Prieš 12 metus »
- Ah... Matau,kad pavargai. Tada,eime,- tai tardama,Merė atsistojo.
Ir vėl viską palieku. Viską. Čia liks tiek atsiminimų,kaip ir ligoninėje. Ar aš čia kada nors ateisiu? Galbūt... O gal čia ateiti man bus per sunku,nes čia tiek gerų atsiminimų..?
Saulė kuo toliau,tuo kilo aukščiau. Mėnulis traukėsi,lyg išbaidomas šviesių saulės spindulių.
Saulė ir Mėnulis. Dvi skirtingos planetos. Aš ir Alfas,du skirtingi žmonės. Ar taip bus ir mums..? Kai vienas kitą pamatysim trauksimės kuo toliau..? 
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #51 Prieš 12 metus »
-Mere,turiu vieną prašymą.Ar gali pasakyti ką apie mane galvoji? Atsakyk prašau,man tai labai svarbu ...
Alfas rimtai pažvelgė į Merę.Ji buvo išbalusi.
-Ar tau negera? Atrodai serganti,nors gal tai meilės karštinė?-skambiai nusijuokė berniukas.
Kaip sunku...Kalbėtis su žmogumi..Ar mūsų draugystė tęsis? Ar mes nutolsime vienas nuo kito ir nepažvelgsime į akis? Ar bus taip? Likimo nepakeisi...Taigi pamatysime.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #52 Prieš 12 metus »
- Ką aš manau apie tave..? Galėčiau pameluoti,bet to daryti labai nemėgstu,nes žinau kaip jaučiasi tie,kurie yra apgaunami. Na,ką. Manau,kad esi be proto gražus. Dvejomis prasmėmis. Savo išvaizda,juk tavo žalios,gražios akys,rudi plaukai... Super. Antra,savo vidumi. Begalo nuoširdus,mielas ir linksmas žmogutis. Tokius kokius aš mėgstu ir kurie man patinka,- Merė mirktelėjo Alfui,- na,ar dar ko nors reikia pridurti?
Na,jis neišsisuks,dabar ir aš jo paklausiu to pačio. Smit plačiai nusišypsojo ir tarė:
- Na,o ką tu,apie mane manai?
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Alfas Saneris

  • V kursas
  • *
  • 250
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Taip aš kitoks,tačiau jūs visi vienodi
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #53 Prieš 12 metus »
-Ooo...Ačiū už tokius žodžius.Tą patį galėčiau pasakyti apie tave.Esi nuostabi.Grožis neapsakomas.Ir tie rudi žvilgantys plaukai...Na,o gerieji bruožai taip pat puikūs. Blogų nemačiau,tačiau žinau,kad jų neturi.
Tikrų tikriausia tiesa..Juk meluoti aš nemoku.Visi tai žino...
Alfas prilinko prie jos ir pabučiavo.Bučiavo geras dešimt sekundžių.Kai pagaliau atsitraukė berniukas tarstelėjo "Iki" ir mojuodamas nubėgo į pilį.

*

Neprisijungęs Mere For Smit

  • IV kursas
  • *
  • 228
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Bėgdama sustojau ir pamačiau-gyvenimas nuostabus
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #54 Prieš 12 metus »
- Iki,- greitai tarstelėjo atsisveikinimą Alfas ir nubėgo į pilį.
- Iki,- garsiai atsisveikino Merė,nors žinojo,kad berniukas jau nebegirdės.
Mergaitė palietė skruostą. Jis vis dar buvo šiltas nuo grifiuko bučinio.
Ah,ta meilė. Niekada jos nesuprasiu.  Nors,niekada nesakyk niekada. 
 Kalbant apie orą,tai saulė seniai spėjo nušviesti giedrąją padangę. Mėnulis jau seniausiai pasitraukė,o paukščiai vėlei sučiulbo. Jau nebetvyrojo ta tyla,kurioje jie skendo naktį.
Na štai ir pabaiga. Bučkis ir iki. Kaip paprasta.  Taip begalvodama Merė ėjo link pilies, į pėlėdyną.
Ne,man ne depresija. Aš tik šiaip noriu nušokti nuo stogo. Ne man nereikia tavo šilumos,tik šiaip pirštai mėlynuoja... Man viskas gerai, aš tik šiaip visą naktį verkiau...

Kaltinau jį,kad jis per šaltas,per daug nutolęs ir paviršutiniškas. Bet jis padėjo man. Dabar aš panaši į jį - kažkiek šalta,kažkiek bejausmė,o gal ir paviršutiniška. Bet jis buvo teisus - taip neskauda.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
O juk galėjo būt kitaip. Galėjom būti patys laimingiausi žmonės pasauly. Bet tas žodis "galėjom" man toks banalus... Jis netikras. To nebus. Tai tik žodis. Beprasmiškas žodis. Tu daugiau manęs neapkabinsi su savo šiltu kūnu, nebe sušildysi. Nebe paimsi savo šiltom rankom manųjų... Ir beje nebebus tų naktų,per kurias stebėjom žvaigždes. Naktų,kurios buvo nuostabios. Kurių nebeliko... Nebeliko ir tavęs. Tu palikai mane ir išėjai pas kitą. Verkiau kruvinom ašarom,bet nenusileidau. Atsistojau nors buvau suklupus. Nepasidaviau.

*

Neprisijungęs Rouse Doth

  • **
  • 18
  • Lytis: Moteris
  • Who run the world? CURLS
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #55 Prieš 12 metus »
Beatkris ir Rūta vaikščiojo po Hogvartsą kalbėdamos apie viską. Jos sutarė gerai, abiem buvo linksma. Besišnekučiuodamas, suprato, daugelyje dalykų turinčios tą pačią nuomonę.
Mergaitės svarstė kur galėtų ramiai pasėdėti. Nes šis vakaras bibliotekoje gerokai sukrėtė jas abi. Žinoma, jos džiaugėsi, kad bibliotekininkė to nepamatė.
Mokykloje ramių kampelių nebuvo daug, o ir jos vienos nebuvo kurios ieškojo ramių kampelių. Taigi visi laisvi jau buvo užimti.
Mergaitės išėjo į Hogvartso kiemą. Šaltis iškart nudažė mergaitėms skruostus raudonai ir privertė stipriau susisupti į mantijas. Mokinės ilgai vaikščiojo ežero pakrante, ant kurio tyvuliavo šviesos atsispindinčios nuo Hogvartso langų.
Ežero pakrantė tęsės kiek toliau nei jos manė, tačiau jos nejautė nei atstumo nei nuovargio. Toli, toli už mokyklos sienų liko jų bėdos ir bloga nuotaika. Jos plepėjo apie viską ir nenustodamos.
Lauke buvo tamsu. Žibintai ir Hogvartso langų šviesos blausiai teapšvietė mokyklos kiemą. Beatkris išsitraukė lazdelę ir privertė ją šviesti.
Galų gale mergaitės sustojo. Ši vieta buvo keista. Aplink buvo medžių, nuo kurių, deja, dar lapai nebuvo nukritę.. Galėjai girdėti ir paukščių čiulbėjimą. Čia viskas buvo keista..
Mergaitės prisėdo ant žemės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 12 metus sukūrė Beatkris Ronsil »
Mes visi pasmerkti ištverti gyvenimą. Ir vienintelė galimybė tai padaryti – pamilti jį.

*

Neprisijungęs Rūta Allen

  • II kursas
  • *
  • 17
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #56 Prieš 12 metus »
Keistas nutikimas mokyklos bibliotekoje mergaites labai suartino. Tai buvo jų ilgos draugystės pradžia. Rūta nuo pat mokyklos pradžios dar nesijautė taip pritapusi, ir tokia neatskiriama nuo šių didingų mokyklos sienų. Mergaitės ieškodamos ramaus kampelio apšnekėjo visas svarbiausias temas, ir kaip bebūtų keista, jų nuomonės tikrai sutarė. Pagalvojus, juk ištisus metus abi jos mokėsi ten pat, bet nieko apie viena kitą nežinojo. Jos tapo artimomis bičiulėmis. Rūta pasijautė puikiai, juk Beatkris pirmoji jos draugė visame Hogvartse. Priėjusios keistą, tolimą, nuo mokyklos nuklydusį lopinėlį Beatkris su Rūta čia ir apsistojo. Tai nebuvo nei šiurpi, nei labai maloni vieta. Rūtai pasirodė, kad tai mistiškumo ir paslapčių apipintas rojaus kampelis.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #57 Prieš 11 metus »
Lexi jau tiksliai žinojo, kad čia turės įvykti jos kova su Velin. Ji specialiai nesiruošė - kas bus, tas bus. Nesvarbu jeigu pralaimės ar laimės. Svarbu pakovoti ir pamiršti. Gavai užduotį ir atlik. Lexi sėdėjo ant gan šaltos žemės, savo burtų lazdelę baksnojo į kelius, o pati žiūrėdama sau į kojas laukė priešininko.
God... Kada jis ateis?.. - dūsavo ši.
Slinko minutės.... Dar... Dar... Jo vis nebuvo. Lexi jau pavargo dūsauti, pavargo laukti. Nusibodo! Neiškentusi atsikėlė ir pradėjo vaikščioti pirmyn ir atgal vis spoksodama į žemę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Lexi Branson »

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #58 Prieš 11 metus »
Ėjo niekur neskubėdamas. Jam patiko sodas. Keista, bet įžvelgė jame šiokio tokio grožio. Nusvirusios šakos kurios kone lietė žemę. Spindintis sniegas ant jų. Varvekliai ir visame tame baltume paukšteliai su raudonomis papilvėmis. Kada jis tapo tokiu romantiku? Kas žino. Perbraukė su delnu per medžio žievę ir ėjo toliau. Įkvėpė žiemos kvapo. Jam atrodė, kad kiekvienas metų laikas turi savą kvapą. Turbūt visiem taip atrodo.  Taip begalvodamas, net nepastebėjo kaip atsitrenkė į mokinę. Nuleido akis žemyn, kad pamatytų mergaitę. Šyptelėjo ir padėjo delną jai ant plaukų.
,,Laukei manęs?'' - be garso paklausė, aiškiai judindamas lūpas.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Rojaus kampelis
« Atsakymas #59 Prieš 11 metus »
Ai! - pati sau mintyse tarė, kai į ją kažkas atsitrenkė.
Tai buvo Velinas. Finally. Jis taip mielai šyptelėjo, kad net Lexi vos kreivai šyptelėjo, tačiau greitai surimtėjo.
- Aha... - nerūpestingai tarė. - Taigi... - atsikrekštė trumpam nuleidusi akis, - kaip jau žinai mus paskyrė kovai kartu.
Padarė pauzę.
- Ir man nelabai rūpi kad tam reikia priežasties, tiesiog siūlau pakovoti iš nieko... Kas bus - tas. - nerūpestingai gūžtelėjusi pečiais ir iškėlusi antakius pareiškė ir laukė atsakymo... Kai staiga prisiminė puikią priežastį kovai... Išdykėliškai ir plačiai nusišypsojusi vaikinui ji tarė:
- Nors turiu puikią priežastį... - nusijuokė. - Tikrai neblogą, na bent jau man, - pasakiusi, dar kartą, skardžiai, tačiau žaviai nusijuokė. Tikriausiai dėl akimirkos keistumo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Lexi Branson »