0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #540 Prieš 3 metus »
Kai pradėjo temti Nikolė apsisiaubė juoda mantija ir pro neužrakintas Hogvartso duris nuplasnojo iki ežero pakrantės. Ji sulėtino žingsnį būdama jau netoli ežero, ji pamatė šviesą. Iš šviesos sklido garsai, gal juokas. Nikolė paruošė lazdelę, o tada pradėjo slinkti link šviesos. Staiga ji išvydo priešais save laužą. Laužas degė, o prie jo sėdėjo keletas mokinių. Nikolė neilgai trukus iš ugnies šviesos, krentančios ant mokinių uniformų suprato, kad tai klastuolių būrys. Jie turbūt "linksmai" vakarojo. Kadangi varniukė nekentė klastuolių pasistengė nepastebėta apsisukti ir grįžti atgal į pilį. Staiga kažkas nutempė kapišoną Nikol nuo galvos ir už jo nutempė iki klastuolių laužo. Nikolė buvo išsigandusi, bet nestipriai, nebuvo taip baisu kaip anądien kai su Esmeralda uždraustiname miške sutiko vilkolakį, juk jie tik mokiniai, ką gali jai padaryti? Blogiausiu atveju paskųs profesoriams. Žmogus kuris pačiupo mergaitę už pakarpos buvo tikrai stiprus, jis kilstelėjo Nikolę aukštyn, kad ją gerai apšviestu laužas ir klastuoliai galėtu gerai ją matyti. Tada jis užriaumojo:
 - Ai, čia ta moksliukė varniukė!
Ir paleido ją. Nikolė krito ant žemės, užsigavo alkūnes ir sėdynę.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #541 Prieš 3 metus »
Elizabet su kitais keliais savo draugais klastuoliais linksmai vakarojo prie laužo. Staiga Vanesa pastebėjo už medžio šmėsteliant apsiausto rankovę. Tada ji kumštelėjo Dičkiui Bodo (tikras vardas Bosilkanas, bet niekas jo taip nevadino (jis buvo labai stambus bet stiprus pirmakursis) ir parodė į medį, dar sušnibždėjo kažką panašaus į "Kažkas mus stebi". Dičkis Bodo tai suprato kaip paliepimą atvesti paklydėlį, jis teisingai suprato "bosės" paliepimą. Kai Dičkis Bodo atitempė žmogėną iki laužo Elizabet suprato, kad tai bjauri varniukė, kuri visada veržiasi į priekį per pamokas, atseit viską žino ir linktelėjo Dičkiui kad ją paleistu. Tada Vanesa pradėjo ją kamantinėti, apkalbinėti:
- Tai kuo ten tu sakei vardu? Ai, Nikolė! "Profesoriau, aš žinau, žinau!" - pamėgdžiojo suplonindama balselį Vanesa. Visi būryje esantys pradėjo žvengti, - Ko šį kartą užsimanei? Pašniukštinėti?
Vanesa apėjo laužą ir atsistojo priešais Nikolę susikryžiavusi rankas. Tada jos prastovėjo keletą minučių. Staiga Elizabet atstatė lazdelę į priešę ir sušuko "Obscuro". Ant varniukės akių susirišo raištis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Elizabet Vanesa Von Chang »

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #542 Prieš 3 metus »
Nikolė sustresavusi atsikėlė ir laukė kas bus toliau. Staiga nuo rąsto pakilo mergaitė iš Klastunyno, ši pradėjo negražiai apkalbinėti mokinę, bet varniukė nekreipė į ją dėmėsio tik rimtai spoksojo iki kol ši sumanė prieiti arčiau. Mergina išsitraukė burtų lazdelę ir kerų pagalba Nikolei suveržė raištį ant akių. Nikolei staiga aptemo vaizdas. Ji nematė kur eiti, tik juodą tamsą. Varniukė suprato, kad ant akių jai yra suveržtas raištis. Galiausiai visaip  bandė atsilaisvinti raišti ir nusitraukti jį nuo akių. Bet iš to nieko gero nebuvo. Staiga Nikolė nieko nematydama užkliuvo už šaknies ir skaudžiai pargriuvo. Ji užsigavo kelius. Galiausiai išsilaisvinusi nuo nelemto raiščio Nikolė tvirtai atsistojo ir suriko Locomotor mortis ir klastuolės kojos sulipo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Nikolė Parker »
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 206
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #543 Prieš 3 metus »
Staiga Nikol paleido į klastuolę Locomotor mortis kerus. Elizabet viską matė tarsi sulėtintai, todėl šoko aukštyn tikėdamasi neužkliūti už paleistų kerų, bet nepasisekė. Kerai kliudė kelėną. Vanesos kojos akimirksniu sulipo. Mergaitė bandė išstovėti ir nenugriūti, bet nesėkmingai. Tada pargriuvo. Mergina skaudžiai užsigavo riešą ir kaktą, o tada, klastuolė negalėjo patikėti - prie jos atskubėjo Marta. Ši teisinosi norėjusi "pagelbėti", bet iš tikrųjų Elizabetei užtraukė didžiulę gėdą. Galiausiai, kai Vanesai pavyko išsilaisvinti iš kojų surakinimo kerų, ji stumtelėjo Martą ir tvirtai atsistojo ant žemės. Vienuolikmetės akys tiesiogine to žodžio prasme degė pykčiu, ji nukreipė lazdelę į Nikolę ir paleido Evanor kerus, nualpinimo kerus. Tada  klastuolė dar surakino ją grandinėmis, užgesino laužą ir patraukė su savo šutve atgal į pilį visi žvengdami iš varniukės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Elizabet Vanesa Von Chang »

*

Magdelė

Ats: Laužavietė
« Atsakymas #544 Prieš 3 metus »
 Vilė sau drožė palei ežerą link laužaviečių ir patenkinta murmėjo. Jautėsi laiminga, nors nežinojo kodėl. Pasiekusi pirmąją laužavietę jau ketino sėstis, bet staiga išgirdo riksmus ir negarsias, nesuprantamas burtažodžių nuotrupas. Jie sklido iš už krumokšnio. Vilė išlindo ir pamatė klastuolę besikaunančią su varniuke. Vilė matė, kad Varniukė mikli ir taikli, tačiau klastuolę ją bet kada galėjo įspausti į kampą. Staiga varniukė apalpo, o Klastuolė su savo šutve atsitraukė.
 Bjaurybės pamanė Vilė žiūrėdama į juos.
Tada suskato padėti Varniukei. Išsitraukė nuolatos nešiojamą nosinaičių paką, suvilgė vandeniu iš gertuvės ir uždėjo ant mergytės kaktos. Šį triuką padaryti ją išmokė mama ir mergaitė tikėjosi, kad pavyks.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 184
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #545 Prieš 3 metus »
Nikolė taip nualpusi pragulėjo nežinia kiek laiko, galiausiai ji pradėjo po truputi atsipeikėti. Kai ji pagaliau pramerkė akis pirmiausia išvydo virš jos palinkusią ir nerimaujančią raudonplaukę, o tik tada pajuto sunkias, kūną spaudžiančias bei smarkiai veržiančias grandines. Kai varniukė atsigavo iki galo (100%, kaip jos tėtis sako) ji pradėjo spurdėti bandydama ištrūkti iš grandinių. Kai tai nepavyko mergaitė pabandė sugraibyti lazdelę, bet ir taip nieko nepešė. Tada ji susiprotėjo, kad raudonplaukė vis dar ją stebi tad pasidomėjo kuo ji vardu, o pati prisistatė Nikole Parker iš Varno Nago. Dar mergaitė paprašė raudonplaukės padėti jai susitvarkyti su grandinėmis arba pakviesti pagalbą, nes pati nepajėgė.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #546 Prieš 3 metus »
Zoey sėdėjo prie kažkokio žmogaus sukurto laužo. Pati ji laužų kurti nemokėjo, bet pasišildyti buvo gera, ypač kai oras lauke buvo tikrai žvarbokas. Savo sušalusias rankas kišo artyn laužo, bet vis pasitvarkydavo rankoves, nes kas būtų jei kas nors ateitų ir netyčia pamatytų jos kraujuotus ir randuotus riešus? Juk iš karto nuvestų pas profesorių ar išsityčiotų ir būtų labai blogai. Būtų dar blogiau jei nuvestų ne pas paprastą profesorių, o pas koledžo vadovą. Dabartinis koledžo vadoovas gąsdino mergaitę ir tikrai nenorėjo eiti pas jį. Plius ką šie dalykai pakeistų? Juk niekas neištrauks jos iš vaikų namų, niekas nebus jos draugais, niekas nesugražins jai mamos ir niekas nepadės. Viskas vis tiek bus taip kaip yra dabar.
Zoey skruostu nutekėjo viena ašara išduodanti, kad ji norėtų, jog kažkas ateitų ir nuvestų, kad ir pas profesorių. Gal tada bent profesorius paklaustų kas yra negerai ir kodėl mergaitė tai daro. Žinoma ji verktų, bet netylėtų, o kalbėtų. Nebūtų viena su savimi. Na, ji turėjo Dailę, bet jei reikėjo atsako. Rankove Richter nusivalė savo skruostus ir kiek patraukusi rankovę pažvelgė į riešą. Jis jai priminė tiesiog visas problemas ir viską su kuo jai tenka gyventi. Mergaitė papurtė savo galvą ir tiesiog žvelgė į laužą. Jo šiluma priminė laikus kai viskas buvo gerai.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #547 Prieš 3 metus »
Davidas vandens nemėgo, jis jame nesijautė saugiai. Natūralu, kad prie mokyklos ežero nesilankė. Tuo labiau, kad ten nuolat malėsi daugybė žmonių! Jeigu ką ir sugebėtum nugvelbti, garantuotai liktum pastebėtas. Ir šį kartą tikriausiai net negalėtum kaltinti "princesės"! Tad ką ten galima veikti? Nieko!
Dėl tos priežasties Davidas ir pats nežinojo, kodėl eina ežero link. Na, bet jis ėjo. Stengėsi negalvoti, kodėl eina būtent čia. Argi jis negali bent kartą padaryti ko nors, kam nereikia priežasties?! Net ir mokytojos teleskopą pavogė su priežastimi!
Kad ir kaip ten bebūtų, dabar Davidas ėjo ežero pakrante. Ieškojo tylesnės vietos - gal vis tik ir čia galima ką nors nušvilpti? Visur buvo pernelyg daug mokinių, tad berniukas vis labiau ir labiau irzo. Pagaliau jis pamatė degančią ugnį ir patraukė ten. Iš tolo pastebėjo, kad prie laužo kažkas sėdi, tačiau atrodė, kad ta mokinė yra viena, kas reiškė, kad ji gali būti kuo puikiausia auka. Davidas priėjo beveik visai prie pat jos ir galiausiai pratarė:
- Labas.
Jis visai nežinojo, ką daryti toliau, bet tada atkreipė dėmesį, kad jos riešas atrodo kažkaip... Keistai? Davidas priėjo arčiau ir išsigando: ką jam daryti dabar?!
- Kas tau atsitiko? Gal... Ar galiu kažkuo padėti? - paklausė jis, nors neįsivaizdavo, ką būtent galėtų padaryti. Ak, kodėl jis tėra mažas pirmakursis, nemokantis jokių galingų burtų?..

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #548 Prieš 3 metus »
Mergaitė susikaupusi žvelgė į savo riešą. Jame matė labai daug dalykų. Mamos mirtį, tetos elgesį su ja, patekimą į vaikų namus. Vienintelis geras dalykas buvo Hogvartsas. Bet kas bus kai mergaitė pabaigs jį? Ji nebeturės kur eiti. Nebent į vaikų namus, kur ji buvo tuščia vieta. Na, ji gal ten galėtų eiti. Jos žiniomis vaikų namuose galima gyventi iki dvidešimties, o iki dvidešimties gal jos net nebebus čia. Švilpė sau panosyje tyliai atsiduso ir pradėjo žaisti su savo pirštais. Megztinio nepasitvarkė, nes negalvojo, kad kažkas ateis. Bet vos po kelių akimirkų Richter išgirdo berniuko balsą. Ji tyliai prancūziškai sumurmėjo kažkokį keiksmažodį ir užsitraukė megztinį iki pat savo pirštų.
- La..Labas, - tyliai ištarė ši prikąsdama savo lūpą. - Man viskas gerai. Tikrai viskas gerai, - kiek neužtikrintu balsu pasakė mergaitė.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #549 Prieš 3 metus »
Davidas žiūrėjo į mergaitę. Jis buvo šiek tiek sutrikęs. Negi ji nieko neatsakys? - tai būtų siaubingai nemandagu! Berniukas negalėjo nepastebėti, kaip šviesiaplaukė skubiai užsitraukė megztinį. Kažką slepia! nutarė jis ir susidomėjo. Atidžiai žvelgė į mergaitę. Savaime suprantama, eiti ir žiūrėti, ką ji ten paslėpė, negalėjo - jis ne toks įžūlus!
Vis tik ir mergaitės atsakymas parodė, kad ji visko nesako. Kažką tikrai nutyli! Davidą pagavo azartas, tad jis atsisėdo šalia ir atidžiai pažvelgė į mergaitę.
- Aš Davidas, - prisistatė berniukas, tikėdamasis taip šiek tiek prakalbinti paslaptingą nepažįstamąją. Jis nežinojo, ar dar reikėtų ką nors sakyti, tad kol kas tylėjo. Jis dar kartą pažvelgė mergaitei į veidą, vėliau - į jos rankas. Ką ji ten galėtų slėpti? atkakliai klausinėjo savęs Davidas. Vylėsi, kad ji nėra vagilė - užteko jam ir tos nelemtos "princesės"! Kita vertus, šita mergaitė atrodė keistai liūdna, tarsi ją kas slėgtų. Davidas nenoriai pagalvojo apie laiką, kai jo tėtis pateko į kalėjimą. Tada labai norėjosi, kad kas nors pabūtų su juo ir paguostų. Gal ir šitai mergaitei reikia kažkokios pagalbos?
- Ar tikrai niekuo negaliu padėti? - dar kartą paklausė jis. Buvo keista bendrauti štai taip - paprastai ir neieškant, ką galėtų nugvelbti. Bet Davidas pasijuto visai neblogai.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #550 Prieš 2 metus »
Zoey pasitvarkė savo megztinį. Stengėsi būti labai atsargi, kad berniukas netyčia nepamatytų jos riešų. Ji juk neturėjo draugų, kuriems galėtų pasakyti, kad žaloja save. O jei jiems ir pasakytų, greičiausiai tie draugai tiesiog pasakytų profesoriui ar koledžo vadovui: Ei ši mergaitė žalojasi! Ir tada Zoey tektų vaikščioti pas baisius dėdes ir tetas, kurie bus gydytojai ir psichologai. Jie labai gąsdino mergaitę, tad ši dėl to net nebandė ieškoti kitų draugų, kurie jos klausytųsi. Juk vis tiek ir tie draugai išduos arba paliks tik greičiausiai pasinaudoję mergaite.
- Aš Zoey. Richter. Ką čia veiki? - pasidomėjo blondinukė nusišypsodama netikra šypsena. Berniukas, kuris buvo čia neatrodė vyresnis nei antrakursis. Greičiausiai jis buvo pirmakursis arba antrakursis. Zoey tyliai atsiduso ir pavėlė savo plaukus susinervindama. Išgirdusi kitą klausimą, mergaitė įsitempė kai reikiant susinervindama ir pradedėjo žaisti su savo pirštais.
- Viskas gerai, tad dėl to ir negali niekuo padėti, - tarė vėl šypteldama netikra šypsena. Ji tikėjosi, kad berniukas neperpras jos vaidybos, kuri turbūt nėra gera.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #551 Prieš 2 metus »
Davidas nenorėjo įžūliai spoksoti į mergaitę, tad kartais vis nusukdavo akis, tačiau smalsumas priversdavo jį vėl skubiai atsigręžti. Labiausiai norėjosi sužinoti, kodėl ji apsimeta - jis ne toks kvailas, kad nesuprastų! Kartą atsisukęs išgirdo šviesiaplaukės prisistatymą, kurį palydėjo labai paprastas, bet pokalbį nukreipiantis klausimas. O ir šypsena tikrai negalėjo būti nuoširdi!
- Nežinau, išėjau pasivaikščioti. O kodėl tu čia sėdi viena? Kodėl neleidi laiko su draugais?
Ar tai man padės bent kiek išsiaiškinti, kas čia vyksta? Aš matau, kad jai kažkas negerai! Dabar jau Davidas nebenusuko akių ir atkakliai spoksojo į Zoey. Na ir kas, kad nemandagu? Jam reikia išsiaiškinti, kas čia vyksta! Galbūt ši mergaitė visai neturi draugų, ir jis galės tokiu būti? Kadangi dažniausiai berniukui rūpėdavo ką nors pavogti, natūralu, kad draugų nesusirado! Nelaimei, jam gana sunkiai sekėsi bendrauti draugišku tonu. Daug paprasčiau yra kažką pavogti, o tada pasišaipyti iš aukos! Vis dėlto dabar Davidas norėjo bent jau pabandyti. Jis žvilgtelėjo į laužą ir po dar vienų mergaitės žodžių kiek nedrąsiai pratarė:
- Jeigu tu nori, aš galiu būti tavo draugas...
Žinoma, jis nuskambėjo kaip visiškas kvailys! Ir, aišku, jau buvo per vėlu. Ir dar labiau aišku, kad Zoey jau seniai girdėjo, kad Davidas nieko daugiau neveikia, tik vagia! Pasidarė kiek liūdna, tad berniukas atsiduso. Ir vis tiek buvo be galo smalsu, kaip Zoey reaguos.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #552 Prieš 2 metus »
Zoey keikė save mintyse. Ji buvo tikrai labai prasta aktorė. Ne, ne tik labai prasta, bet tragiška aktorė ir melagė. Greičiausiai berniukas jau perprato visus jos melus ir jautė, kad ji meluoja. O jei kitas žmogus žino, kad tu meluoji viskas gali baigtis labai, labai blogai.
Po kelių akimirkų berniukas paklausė dar vieno klausimo. Mergaitė sukando savo lūpą susinervindama. Ji žinojo, kad dabar meluoti negali. Jai nepavyks. Jos kūno kalba ir taip išdavė per daug.
- Aš neturiu draugų čia. O kodėl tu irgi vaikštai vienas? - paklausė blondinukė. Vis tik ji kiek sumelavo pridėdama žodį čia. Ji neturėjo draugų niekur. Nei vaikų namuose, nei Hogvartse. Visur ji buvo it balta ir vieniša varna. Balta varna būryje juodų. Ji niekur negalėjo normaliai pritapti. Mergaitė tyliai atsiduso ir nuleido akis į savo riešus. Žinojo, kad ant jų vos jai sugrįžus į kambarį atsiras bent keletas gilių pjūvių. Na, nebent ji pametė savo žiobarišką peiliuką... Tada jai teks ieškoti stiklo šukių ar pasitelkti magiją...
- O tu norėtum būti mano draugu? - kiek per viltingai paklausė Richter. Ji iš ties apsidžiaugė tokia žinia. Tai jai buvo it geriausia pasaulio žinia. Juk įprastai niekas nenori būti jos, tylios Zoey draugu.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #553 Prieš 2 metus »
Kažkas čia buvo negerai, tik Davidas, deja, nė neįsivaizdavo, kas! Kodėl šita mergaitė kažką slepia? Ar nepasitiki juo, ar slepia nuo visų? Gal ji padarė ką nors blogo? Berniukas neįsivaizdavo, tačiau labai norėjo išsiaiškinti. Tik kaip jam prieiti prie šitos mergaitės, kad galėtų sužinoti daugiau? Ar jis ją išgąsdino?!
Atsakymas Davido kažkodėl nenustebino. Ar jis buvo nuoširdus? Berniukas šito nežinojo, bet spėjo, kad taip ir yra. Gal tai ir yra problema? Galbūt ši mergaitė paprasčiausiai jaučiasi vieniša? Kažkaip reikia išsiaiškinti ir galbūt netgi padėti!
- Man patinka vienam vaikščioti palei ežero krantą, - nieko įdomesnio nesugalvojo Davidas. Tai netgi nebuvo melas! Na gerai, vandens jis nemėgo, bet būti vienam tikrai smagu! Nelaimei, Zoey ir vėl nutilo ir tarsi susimąstė. Davidas šiek tiek suirzo. Šita mergaitė buvo pernelyg paslaptinga! Berniukas tokių žmonių nemėgo - juo nuomone, jie galėjo būti pavojingi. Tad kaip jam perprasti šitą keistuolę?
- Taip, aš norėčiau būti tavo draugu, - atsargiai patvirtino Davidas. Jis nuoširdžiai norėjo būti Zoey draugu, nors ir toliau kankino smalsumas, kas su ja negerai. Ji buvo labai jau keista! Bet ji buvo žmogus, kuris lyg ir priėmė draugystės pasiūlymą. Berniukas įsitaisė šalia ir atsargiai pažvelgė į Zoey. Čia susidūrė su netikėta problema: jis nemokėjo būti draugu. Namie viskas būdavo gerokai paprasčiau: išeidavai į kiemą ir žaisdavai žiobariškus sportinius žaidimus. O ką daryti dabar?.. Davidas giliai įkvėpė, bet vis tiek nesugalvojo, ką pasakyti! Taigi dabar jis sėdėjo ir spoksojo į savo batus.
- Ar tau patinka Hogvartse? - galų gale paklausė jis. Nieko įdomesnio sugalvoti taip ir nepavyko...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1783
  • Lytis: Moteris
Ats: Laužavietė
« Atsakymas #554 Prieš 2 metus »
Dori su Melode vaikščiojo ežero pakrante. Dabar jau klastuolė sušilo, mat ėjo spartesniu žingsniu. Kažkas viduje jai sakė, kad grifiukė nebus pavogusi iš jos burtų lazdelės. Juk tada tikrai nebūtų man jos atidavusi. Nebent bijojo. Bet ko? Juk tą akimirką aš buvau prieš ją beginklė. Kad ir kaip ten bebūtų, Mendel nutarė pamiršti šį įvykį. Svarbiausia, kad dabar jos burtų lazdelė buvo saugiai gniaužiama kumštyje.
Mergaitės priėjo laužavietę. Rudens pradžioje ir pavasarį čia visada knibždėte knibždėdavo mokinių, o šiandien buvo visiškai tuščia. Kodėl aš iškart nesugalvojau čia ateiti? Nuo ežero pūtė žvarbokas vėjas, tolumoje šnarėjo medžių viršūnės.
- Incendio, - tarė klastuolė nusitaikiusi į laužavietę.
Jos viduryje užsidegė maloniai šildanti ugnis. Tamsiaplaukė priėjo arčiau ir ėmė šildytis rankas.
- Dabar jau galima gyventi, ar ne? - mirktelėjo Melodei.
Šiek tiek pasišildžiusi klastuolė nusiėmė nuo pečių kuprinę ir vėl ėmė po ją kuistis. Ištraukė visokio skonio pupelių pakelį ir atkišo jį Melodei.
- Nori?
Pati mergaitė bandė išsirinkti tarp raudonos ir žalios pupelės. Labai norėjo kivių, kriaušių arba obuolių skonio, tačiau jeigu ims žalią, rizikuos prakąsti snarglių, špinatų arba brokolių skonio. Todėl vis tik nusprendė suvalgyti raudoną pupelę, bet ir ši nesužavėjo.
- Burokėliai.