[Willow Ivy de Mae]

Pokalbis užtruko ilgai. Šiek tiek ilgiau, nei Willow tikėjosi. Ji taip įsijautusi dėstė savo požiūrį į goblinus, kad nepastebėjo kaip atėjo laikas atsiskaityti.
- Na, taip, bet Goblinai nugalėtų mus jei norėt… - Willow nebaigė sakinio, nes išgirdo savo vardą. Aaaaaa!!! Ką man daryti?! Willow Ivy nebuvo apgalvojusi ką darytų, jeigu neliktų laiko… Trumpai pamąsčiusi mergina nuspręndė kaip sakoma improvizuoti. Ji drąsiai atsistojo ir nuėjo į klasės priekį. Nors nežinojo ar to reikia, bet nematė nei vieno laiko pristatant tai ir negalėjo žinoti. Tada Willow nusišypsojo savo stulbinančia šypsena ir išsitraukė tuščią pergamento lapą. Na, gerai pradėkime…
- Naaaa… Aaa tai aš papasakosiu apie burtą „Expecto Patronum„. Žinoma, kad Expecto Patronum kerai yra naudojami nuo senovės laikų, tačiau nėra žinoma, kas ir kada juos sukūrė. Pasak legendos, vienas iš garsiausių gynėjų buvo pelė, kuri priklausė jaunam burtininkui vardu Iljus. Jis iškvietė savo gynėją, kai jo kaimą užpuolė juodasis burtininkas Raksidijanas ir jo psichų armija. Nepaisant mažo pelės dydžio, gynėjas spindėjo akinančia šviesa, kuri sustabdė psichus, grėsmingai judėjusius per sprunkančių kaimo gyventojų minią. Įtūžęs Raksidijanas nusprendė pats pamėginti iškviesti savo gynėją, kad juo atsikratytų pelės. Deja, jis pamiršo, kad tik tyros širdies burtininkai gali iškviesti gynėjus, ir pirmą kartą istorijoje paaiškėjo, kas gali nutikti, kai talentingas, bet negarbingas burtininkas bando panaudoti šiuos kerus. Iš Raksidijano burtų lazdelės šovusios lervos greitai suėdė visą jo kūną. Kaimo gyventojai paskelbė Iljų didvyriu.
Taigi aš šį burtą priskirčiau viduramžiams.

Willow nesuprato kaip taip viską sklandžiai papasakojo. Viską ką pasakė atsiminė iš Belos pasakotų dalykų, bet tai labai krista, nes ji pasakodavo apie tokius dalykus kai Willow Ivy buvo šešerių. Praeidama Grifiukė pamatė visai mielą mergaitę. Man rodos jos vardas Charlotte. Na, ir ji žiobarų kilmės! Willow praeidama pro jos suolą parodė jai liežuvį ir išliejo pyktį.

[Leticija Mendel]

Nebuvo šiandien ūpo atsakinėti į klausimus. Ji tik nusirašė nuo lentos visus tuos istorinius laikotarpius. Tada nuėjo ir išsitraukė lapelį. Priėjusi to padaryti šyptelėjo mėgstamai profesorei.
Sugrįžusi į suolą žinojo, kad lauks daug darbo kol ras informacijos ir parašys tą rašinėlį. O dar reikės pristatyti. Na, bet tas ne problema. Kažką daryti prieš klasę Leticijai buvo vienas juokas. Pasitikėjimo savimi ji tikrai nestokojo. Kad jau neatsakinėjo į tuos klausimus pamokos pradžioje dabar nutarė pasistengti.
Ji pasiruošė pergamentą, rašalo. Kad galėtų viską susirašyti. Galvojo, kad iš pradžių truputį pakonspektuos iš vadovėlio. O tada iš tos medžiagos parašys rašinėlį. Mergaitė pradėjo vartyti puslapius. Senojoje mokykloje, kurioje atrodo lankėsi prieš šimtą metų mėgo tokius kruopštumo reikalaujančius darbus. O atvykusi į Hogvartsą kažkodėl pradėjo prarasti tą norą kruopščiai dirbti.

Erka: Rennervate

[Miriam Llewellyn]

Teorijų ji turbūt niekada nepamėgs, tad nenuostabu, kad net į du klausimus neatsakė. Tiesa, šį kartą nežinojo ir atsakymų. Magijos istorija mergaitei visiškai nepatiko, ir ji nematė reikalo persistengti. Žinoma, prieš egzaminą pasimokys, bet kol kas skaityti vadovėlį papildomai?.. Tikrai ne.
Vis dėlto dabar atėjo laikas praktikai, kuri irgi nenudžiugino. Pasvarstyti, kokiam laikotarpiui gali priklausyti burtažodis, netgi visai įdomu, tuo labiau, kad apie laikotarpius šiek tiek mokėsi žiobariškoje mokykloje. Bet tai pristatyti visai klasei? Kodėl negalima tyliai papasakoti profesorei, ir tiek? Kas nors būtinai šaipysis. Miriam neilgo gyvenimo patirtis bylojo, kad besišaipančių atsiranda visada. Turbūt ir Hogvartse.
Vis dėlto ji nenorėjo kristi į akis profesorei, kuri iš jos šaipėsi jau antrą dieną mokykloje. Be to, ji buvo koledžo vadovė. Taigi atsistojo ir nupėdino iki profesorės Forrm stalo ir paėmė vieną lapelį. Deja, vos tik apsisuko grįžti į savo vietą netyčia jį išmetė, ir popieriukas nusklendė po vyresnės merginos suolu. Paprašyti, kad jį paduotų, Miriam nesiryžo.

Erka: Incendio

[Oliveris Llewellyn]

Norėjosi pakelti ranką ir pasakyti atsakymą, bet kai tai padarė Eliotas, Oliveris kažkodėl nesiryžo. Tiesa, džiaugėsi, kad dvynys gavo taškų. Jis tikrai nekvailas, ir kai nori, sugeba tai įrodyti ir kitiems. Gal profesorė Forrm jau žino, kad jie nenusirašinėja? Tiesa, Oliveris įtarė, kad Eliotas tiesiog dažniau kreipiasi ne į jį, o į Džefą, bet stengėsi apie tai negalvoti.
Praktika išgąsdino. Pristatyti darbą klasei tikrai nebuvo Oliverio stiprioji dalis. Jam šnekėti tiesiog siaubingai nesisekė. Galima suprasti, kodėl tokį atsiskaitymo būdą pasirinko profesorė de Leighi, bet kodėl ir kitiems reikia jį kankinti? Tiesa, Miriam jau nuėjo pasiimti lapelio, tad ir jos brolis negalėjo atsilikti. Nuskubėjo sesutei iš paskos ir vos pasiėmė savąjį pamatė, kad Miriam burtažodis nukrito po stalu.
- Ar gali paduoti tą lapelį? Prašau... - droviai ištarė dvylikametis tai mokinei. Buvo ją matęs Klastūnyno bendrajame kambaryje, bet, regis, bendrauti dar neteko.

Erka: Aguamenti

[Charlotte Evans]

Charlotte Evans nesunkiai sugebėdavo susikoncentruoti į užduotį, tikriausiai tai lėmė jos savybės: ambicingumas ir perfekcionizmas. Kai jau Charlotte atlikinėdavo kokią užduotį, tai su ryškiu užsidegimu. Kaip ir su šia profesorės Forrm užduotimi. Ant pergamento liete liejosi visos jos mintys ir pastabos. Galiausiai paėmusi švarų pergamentą, jau dailyraščiu perrašė savo sukurptą istoriją. Padėjusi paskutinio sakinio gale tašką dar kartą peržvelgė pergamentą. Patenkinta rezultatu vos pastebimai nusišypsojo. Padėjusi plunksną ant stalo klausėsi kitų mokinių pristatymų ir nekantriai laukė savojo. Ir štai sulaukė. Atsistojo nuo suolo, į ranką pasiėmė savo rašinėlį ir nukeliavo į klasės priekį.
- Aš išsitraukiau lapelį su burtažodžiu "Alohomora".
Pradėjo skaityti iš pergamento.
- "Alohomora" - tai burtažodis skirtas atrakinti įvairias spynas. Šio burtažodžio išradėjas yra nežinomas, kadangi tai įvyko dar senovės laikasi. Pirmosios išrastos spynos buvo medinės. Jos buvo išrastos Senovės Egipte maždaug du tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Galime tik įsivaizduoti, kaip šio burtažodžio išradėjęs bandė atrakinti užsitrenkusias duris ar kokią skrynią. Taip pat nežinoma ar pirmą kartą panaudoti šie kerai buvo panaudoti geram tikslui, nes jie galėjo būti panaudoti ir, pavyzdžiui, vagystei. Mano manymu, būtent dėl šios priežasties apie tikrąjį "Alohomora" burtažodžio išradėją nėra išlikusios jokios informacijos.
Baigusi pristatymą nuleido pergamentą sau prie šono ir patenkinta atsisėdo į savo suolą.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Kaedei trūko Brendano mokykloje. Nors ir dėl pastarųjų įvykių jų santykiai buvo pašliję (na, bet per vasarą pasitaisė į geresnę pusę), tačiau mergaitė buvo pratusi susirasti dėdę greitai ir gyvai, kai reikėjo artimo šalia, o ne siųsti pelėdas ir laukti atsakymo dienomis. Paskutiniame siųstame laiške dėdei, Kaedė prigrasino matysianti jį kitais metais pilyje arba jis pasigailėsiąs. Tačiau pelėdos, nešusios pastarąjį laišką, dar nesulaukė grįžtančios. Nors galimai ir nesulauks, pati Kaedė nežinotų ką į tokį „taikų“ laiškelį atsakyti.
     Į nuobodžią pamoką (kam gali patikti istorija?) grąžino profesorės balsas, kalbantis apie burtažodžius. Pala pala pala... Aš kerėjime?! Kodėl galvojau, kad atėjau į istoriją?! Pasimetusi O'Connor įsispoksojo į ant stalo esančias priemones. Velnias... net pasiėmiau istorijos vadovėlį! Tuomet pakėlė akis ir priešais stovėjo profesorė... Forrm. Kaedė sumirkčiojo. Forrm kalbėjo apie... burtažodžių laikmetį. Aaa, gerai, it makes sense. Va va, Kaede, nežioplinėk per pamokas ir galėsi ramiai gyventi. Nors... koks ramus gyvenimas įdomus? Tamsiaplaukė pakilo nuo suolo ir patraukė paskui du mokinukus išsitraukti lapelį. Šiems beeinant atgal, mergaitės lapelis paskrido po šeštakursės blondinės klastuolės Eivos kėde. Kaedė atsiduso. Nieko gero. Kaedei teko porą kartų su šita susidurti, malonūs jie nebuvo. Nee, nedaryk to. Berniukui pradėjusi prašyti Eivos paduoti lapelį, meldė O'Connor. Bet per vėlu. Eiva paniekinamai nužvelgė mažesnius mokinius ir tėškė savo „Nevėkšlos mažyliai. Kas aš jums - tarnaitė? Pražioplinai, dabar ir liksi be darbo ir su prarastais taškais koledžui.“ Pamaiva tu... Kaedė nebeištvėrė ir priėjusi tvojo Eivai į veidą. Praradusi savitvardą ėmė rėkti.
     - Kaip drįsti su jais taip elgtis?! Jie dar tik vaikai! Dėl dievo meilės, Eiva, fyfa tu. Tarsi tau nėra kas nors iš rankų iškritę! Klaupiesi ant kelių ir paimi nuo žemės tą prakeiktą lapelį!
     - Sakai? Pati ir pasiimk, - atšovė Eiva ir persibraukė ranka savo plaukus. Kaedė neiškentė ir dėjo spyrį į krūtinę. Klastuolei parkritus, žaliaakė čiupo lapelį nuo žemės ir ištiesusi jį mergaitei spruko iš įvykio vietos, nors abejojo, kad profesorei pro akis prasprūdo ši scena. Koks ramus gyvenimas įdomus?

Erka: Rictusempra

[Eliotas Llewellyn]

Jam turbūt pasigirdo. Tiesiog negali būti, kad šauni profesorė šitaip nusišneka. Rašyti rašinėlį ir kažką aptarinėti po pamokų?!
- Bet juk jūs viską žinote! - sušuko berniukas nė nesiruošdamas nusileisti. - Man daug įdomiau kalbėti su jumis, o ne skaityti vadovėlius!
Jau galvojo gal vis dėlto grįžti į savo vietą ir bandyti dirbti (šiaip ar taip, profesorę Forrm tikrai mėgo), bet tada ji sugalvojo visišką nesąmonę. Sėdėti atskirai nuo Džefo? Ir vėl? Juk jau Auris pridirbo kažkokių absurdų!
- Bet kodėl? - visiškai nekaltu balseliu paklausė ir, žinoma, įsitaisė šalia geriausio draugo pasaulyje. Bet šį kartą išties ėmėsi darbo. Tik, žinoma, rašė beveik bet ką - nelabai vadovavosi logika ar kitais ne itin įdomiais dalykais.

Ilgą laiką žmonės viską darė rankomis. Gamino prietaisus, augino daržoves, šėrė gyvulius ir taip toliau. Bet kažkada (nežinau, kada) įvyko pramonės revoliucija, kuri pakeitė visą gamybą. Viskas pasidarė automatizuota. Tai palietė ir burtininkus, tad jie pradėjo kurti kerus, kurie taip pat gali padėti viską atlikti greičiau. Būtent tada ir buvo sugalvotas wingardium leviosa burtažodis. Manau, kad tai įvyko naujaisiais laikais, nors, kaip ir sakiau, nežinau, kada tiksliai įvyko pramonės revoliucija.

Eliotas perskaitė ką parašęs ir apstulbo: nuo kada jis toks protingas? Nekaltai pakėlė ranką ir uždavė dar vieną klausimą:
- Ar burtininkai padarė didelę įtaką pramonės revoliucijai?
O tada jau atsisuko į Džefą ir nejučia vėl pradėjo prunkšti.

[Miriam Llewellyn]

Oliveris - geriausias brolis pasaulyje. Kai tik prireikia, jis visada atsiranda šalia. Miriam jam nusišypsojo, bet netrukus sulaukė visai netikėto tos merginos atsakymo. Sutrikusi žiūrėjo į ją ir nežinojo kaip elgtis toliau. Ar profesorė Forrm nesupyks, jeigu ji nueis dar kartą? O gal ir vėl pradės šaipytis?
Vis dėlto įvykiai netruko labai pasikeisti. Prie jų priėjo dar viena vyresnė mergina ir... Pradėjo muštis? Gerokai išsigandusi Miriam apkabino Oliverį ir įsikniaubusi jam į krūtinę stipriai užsimerkė. Norėjo išnykti iš čia, bet prisivertė paimti lapelį. Nustebusi pamatė, kad ta bjauri mergina, kuri iš jų šaipėsi, guli ant žemės. Nenorėjo žinoti, kas čia įvyko, tad tik grįžo į savo vietą. Pradėjo sklaidyti vadovėlį, nors neabejojo: incendio kerai sukurti labai seniai. Šiaip ar taip, ugnį žmonės naudojo ir priešistorėje, kaip lentoje perskaitė Miriam.

[Oliveris Llewellyn]

Atrodo, gražiai paprašė, ar ne? Deja, atsakymo sulaukė visai ne tokio, kokio tikėjosi. Sutrikęs Oliveris nuleido galvą ir jau ruošėsi eiti pas profesorę ir paprašyti antro lapelio Miriam. O gal geriau atiduoti savąjį? Dabar svarbiausia, kad sesutei viskas būtų gerai. Jeigu kas nors bus nubaustas, geriau tai būtų jis.
Vis dėlto priėjo kita klastuolė, su kuria dar nebuvo kalbėjęs. Atrodė, kad ji nusiteikusi padėti, bet kad elgesys labai išgąsdino Miriam. Oliveris tvirtai ją apkabino ir norėjo nueiti šalin. Vis dėlto nepavyko atsitraukti - su siaubu stebėjo, kaip toji trumpaplaukė ir toliau smurtauja. Tokių vaizdų niekada nematęs berniukas tiesiog nežinojo, kaip turėtų reaguoti.
- Einam, - tyliai sumurmėjo sesutei, bet tada toji mokinė atidavė jai lapelį. Oliveris kiek nedrąsiai pratarė jai: - Ačiū.
Na taip, turbūt reikėjo padėkoti, bet toks elgesys vis tiek buvo keistas. Patikrinęs savo lapelį atsiduso - aguamenti kerus jie mokėsi, ir jam siaubingai nesisekė. O štai kada jie galėjo būti sukurti, neįsivaizdavo. Atsivertė vadovėlį, bet vis dirsčiojo į tą prieš tai besimušusią mokinę. Nebuvo tikras, ar ji vėl nesupyks, bet, tiesą sakant, buvo smalsu, kaip ji reaguos. Bijodamas ir pats gauti į kailį vis dėlto paklausė jos:
- Kokį gavai burtažodį?

[Erka Forrm]

  Erka stebėjo klasę, tačiau kol kas atrodė, kad visakas bus gerai, taigi, rodės, buvo galima atsipalaiduoti. Mergina lengviau atsikvėpė ir tą ir padarė.
  Tačiau, kaip dažniausiai ir būdavo - tas ramumas ilgai netrukdavo. Erka stebėjo situaciją tarp Miriam ir dar vienos, vyresnės, klastuolės. Šiai ne tik nesutikus paduoti lapelio, bet ir pradėjus savo "gražiausių" žodžių laviną, Erka susiraukė ir žingtelėjo žingsnį arčiau.
- Eva! - nuskambėjo iš lūpų. Dar ir Eliotas prakalbo, bet per tą laiką jam tiesiog neturėjo laiko. - Sėsk kur nori, paskui pasikalbėsim! - tik šūktelėjo jam.
  Tačiau su Eva jau pradėjo tvarkytis kita klastuolė, tiesa, tikrai ne taip, kaip reikėjo! Erka nubėgo prie jau parkritusios merginos.
- Kaede! - suurzgė, tačiau akių nepakėlė - nukentėjusioji dabar buvo svarbiau. - Gali kvėpuoti? Labai skauda? - paklausė ir švelniai uždėjo šiai rankas ant šonų, kad mergina labiau kvėpuotų diafragma. - Galėtum atsistoti.
- Aha... - pasigirdo balselis, tačiau to pasipūtėliškumo, kurį Erka girdėjo prieš tai, nebebuvo. Laimei, jai visgi pavyko šią pakelti. Mergina pasivedė Evą į klasės kampą, paėmė ją už rankos, tada pritūpė šalia jos. - Klausyk tau reikia į ligoninę. - pasakė, tačiau rankos nepaleido - dar kerais prisikvietė rankšluostuką ir ta pačia lazdele jį sudrėkino vandeniu. Tuomet pakėlė merginos palaidinę ir prispaudė prie krūtinės. - Čia neturiu jokių tepalų nuo skausmo, tačiau tai turėtų bent minimaliai padėti, - šyptelėjo. - Atleisk už tokį jos elgesį, tai nėra priimtina. Tik pati irgi į ginčus nebesiliek, - švelniai jai nusišypsojo. - Eime, palydėsiu, - dar pasakė jau visai nesiklausydama, ką mergina sumurmėjo.
  Erka palydėjo Evą iki ligoninės. Paskui, po kokių septynių minučių, perdavusi ją slaugei, grįžo.
- Panele Oconnor, prašau ateiti ir pasiaiškinti! - žemas balsas nuvilnijo per klasę. Ne, ji neišsisuks! Erka pasirūpins, kad daugiau jos klasėje to nebūtų! - Nori pirma laiškelio tėvams, ar užteks to, kurį gausi nuo Evos tėvų, mat neabejoju, kad toks bus! Puikiai suprantu, kad ji pasielgė blogai, bet... Bet tai tiesiog nėra leistina! Dabar pasistenk mane įtikinti, kad neskirčiau arešto iki metų pabaigos, nesikreipčiau į direktorę ar ko blogiau nepadaryčiau!

[Eliotas Llewellyn]

Kai geriausi profesoriai ignoruoja, būna skaudu. Tada tenka rinktis: arba juos dar labiau užbombarduoti klausimais, arba atsakyti tuo pačiu. Tiesa, profesorė Forrm leido atsisėsti šalia Džefo, tad ji ne tokia jau ir bloga. Ne tai kad Eliotui rūpėjo, kad ji prieš tai sakė sėsti kitur. Bet dabar gal nepriekaištaus? Dirstelėjo į draugą ir vėl sukikeno. Jau ruošėsi eiti pristatinėti to, ką parašė, bet tada klasėje kilo itin įdomus sujudimas, kurio įvykių epicentre atsidūrė ne kas kitas, bet Oliveris ir Miriam. Tai nustebino. Nustebino taip, kad Eliotas pamiršo, kad reikėtų užduoti profesorei kokius trisdešimt klausimų.
- Geras, - susižavėjęs sumurmėjo Džefui, kai profesorė išėjo. O štai kai grįžo, nekalčiausiai pakėlė ranką ir palaukęs, kol ji baigs šaukti ant kažkokios O'Connor, ir vėl prakalbo:
- Jūs viską žinote, profesore! Tad ar burtininkai padarė didelę įtaką pramonės revoliucijai? O kokiam istoriniam įvykiui jų įtaka buvo didžiausia? O kokiam burtininkų įvykiui didelę įtaką padarė žiobarai? Jie to gal net nežinojo? Ir tik nesakykite pasiskaityti pačiam!
Berniukas plačiai šypsojosi ir neabejojo, kad šį kartą profesorė Forrm būtinai atsakys į jo klausimus.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ir vėl jai kažkas neįtiko. Eion garsiai atsiduso ir pagaliau teikėsi perskaityti savo burtažodį. Nejučia išsišiepė. Ar mieloji "profesorė" specialiai tokį paskyrė? Galvojo, kad jis susiprotės "išsivalyti burną"? Tai jau ne, tik ne per Erkos pamokas. Vis dėlto kol kas daugiau nieko nesakė - ėmė atmestinai vartyti vadovėlį. Kažin ar senų senovėje kam nors rūpėjo valymas - anksčiau higiena iš viso nelabai teegzistavo. Bent jau taip atrodė Eion. Tik kad jis visai nenorėjo apie tai kalbėti garsiai - atrodė, kad Erka būtinai ras prie ko prikibti.
Netrukus kilo sujudimas, ir vaikinukas su nuostaba žiūrėjo, kaip Kaedė baigia prilupti Eivą. Su pastarąja bendrauti neteko, su Kaede anksčiau riejosi, o štai paskutiniu metu jos beveik nė nematė. Kas galėjo atsitikti? Nežinia, bet kai tokie sujudimai kyla per profesorės Forrm pamokas, nuo to tik smagiau. Kai Erka išsivedė Eivą iš klasės, Eion susirado akimis Kaedę ir iškėlęs kumštį išsišiepė. Ne dėl Eivos, o dėl to, kad visa tai įvyko būtent per šią pamoką.
Galiausiai jis ėmėsi rašyti:

Scourgify kerai priešistorėje ar senovėje nebūtų buvę aktualūs, nes žmonėms nerūpėjo tvarka ir higiena. Taigi jie galėjo būti sukurti viduramžiuose ar galbūt ir dar vėliau. Bet kadangi viduramžiai yra labai ilgas laikotarpis, sakyčiau, kad būtent tada scourgify kerai ir buvo sukurti.

Nuobodžiaudamas išlankstė iš savo lapelio lėktuvėlį, ir kai Erka grįžo į klasę ir nustojo rėkti ant Kaedės, paleido jį tiesiai į ją. Girdėjo, kad tasai Eliotas ir vėl klausinėja, ir nutarė prisidėti. Gražiai pakėlė ranką ir paklausė:
- Ką reiškia priešistorė? Jeigu tai yra prieš istoriją, kaip mes galime kažką apie tą laiką žinoti?
Negali sakyti, kad jam buvo įdomu, bet kas daugiau paerzins Erką, jeigu ne jis?

[Kaede Siobhán OConnor]

     Kaedė buvo įsiutusi, tačiau pyktis po mažu atlėgo, tačiau ji visai nesigailėjo, kad vožtelėjo prakeiktai Eivai. Tegul žino, kaip elgtis su mažais vaikais. Nėra ji pasaulio centras ir tikrai ne puikesnė už visus. Kai vaikai pasiėmė lapelį, O'Connor nupėdino į suolą ir atsisėdusi žvilgtelėjo į savąjį - Rictusempra. Ir iš kur, po galais, aš turėčiau žinoti kada jis buvo sukurtas?! Mergina prisiminė, kad kažkuriam pirmųjų kursų apie jį girdėjo, tačiau net ką šie kerai daro, ji nepaminė, todėl teko krapštytis vadovėlyje, kuriame Kaedė šiuos kerus atrado kaip „kutenimo kerus“. Kas būtų sugalvojęs tokius kerus?.. Kam iš vis tokie reikalingi? Kaedei tai atrodė beprasmiška ir ji nelabai ketino užsiiminėti šia užduotimi, o tam puikią dingstį davė į kabinetą įlėkusi profesorė ir pradėjusi rėkti. Kaedė pakilo iš vietos.
     - Jūs ką, nematėt ką ji iškrėtė šiems vaikams?! - ji mostelėjo ranka į suole sėdinčius vaikus. - Jūs manote, kad tai galima lesiti?! Jūs kraustotės iš proto ar ką? Aš jai vos vožtelėjau, o jūs jau dramą keliat! Nesakau, kad gerai, bet ana to nusipelnė! Nėra geriausia pasaulyje, turi tą žinoti! O jei norit laišką rašyt į Azkabaną ar lavonams - prašom, aš nieko prieš, dar parašą padėsiu laiško gale, jeigu trykštate noru.
     Ji nusigręžė nuo profesorės ir jai neberūpėjo ką ana besakys - Kaedė žinojo, kad jos veiksmai buvo už teisybę, todėl niekas jos neprivers atsiprašinėti už tai. Jei Eiva, išėjusi iš ligoninės, dar nebus pasimokiusi, Kaedė su mielu noru pamoką pakartos. Ji klestelėjo į suolą ir ėmė naršyti vadovėlį, kuriame nieko naudingo parašyta nebuvo. Užkalbinta, sutrikusi pakėlė akis:
     - Am, Rictusempra, bet nieko nenusimanau. O jūs?

[Oliveris Llewellyn]

Toji mergina, regis, nutarė susipliekti su profesore, o tai gerokai gąsdino. Nors profesorė Forrm nebuvo pikta, atmintyje iškilo tas kartas, kaip ji pernai atėjo į Klastūnyno bendrąjį kambarį, kad išklausinėtų apie sukčiavimą namų darbuose. Tas pokalbis tikrai nebuvo malonus. O kur dar tai, kad ji pačioje mokslo metų pradžioje pasišaipė iš Miriam... Tegul ir nenorėdama nieko blogo, bet vis tiek nesmagu. O štai dabar ir vėl problemos. Ir tik dėl to, kad jis paprašė tos Eivos atiduoti lapelį...
Vis dėlto nedrįso nieko daugiau sakyti, tad tik kibo į pamokos darbą. Perskaitė skyrių apie pirmąsias gyvenvietes, ir tai pakišo idėją. Pasiėmė plunksną rašyti, bet tada toji mergina atsakė į klausimą. Ir padarė tai visai mandagiai.
- Mano burtažodis - aguamenti, - atsakė džiaugdamasis, kad turi šiokią tokią idėją, kada jis galėjo būti sukurtas. Kiek pagalvojęs pratęsė: - Taviškis gal viduramžiais? Būdavo kažkokie juokdariai, kurie linksmino karalius. Gal tam ir sukūrė tavo burtažodį?
Pasijuto kvailai. Argi jis gali žinoti daugiau už vyresnę mokinę? Susigėdęs nuleido akis ir pagaliau pradėjo rašyti. Netrukus ant pergamento atsirado užrašas:

Jau pirmosios gyvenvietės kūrėsi prie vandens telkinių, kas nurodo, kad žmonės jau labai seniai supranta vandens svarbą. Todėl tikėtina, kad aguamenti kerai sukurti labai seniai, kai tik buvo pradėta naudota dabar žinoma burtažodžių magija. Tai tikriausiai yra priešistorė.

Teoriškai dabar reikėjo eiti ir pristatyti šitą informaciją klasei, bet Oliveris labai jau nenorėjo to daryti. Kalbėti prieš žmones buvo viena didžiausių jo baimių gyvenime. Taigi tik pažvelgė į sesutę ir tą O'Connor ir neužtikrintai paklausė:
- Kaip jums sekasi?

[Miriam Llewellyn]

Baimė pamažu atsitraukė. Gal jos niekas neskriaus ir nesišaipys? Vis dėlto toji pikta mokinė juos tarsi gynė, ar ne? Viskas čia atrodė keistai, o kai profesorė išsivedė nukentėjusią mokinę, Miriam pasistengė susikaupti. Reikėjo kažką parašyti, bet kad ji nežinojo, ką. Daug labiau patiko ne vartyti knygas, o kerėti. Tuo labiau, kad gavo įdomų burtažodį. Galvojo jį išbandyti - profesorė vis tiek nemato. Bet tada Oliveris užkalbino tą merginą, ir vėl apėmė baimė. Tiesa, šį kartą ji atsakė pakankamai draugiškai, ir Miriam ryžosi pasidalinti savo burtažodžiu.
- Mano - incendio, - ištarė ji, bet ir toliau nieko nerašė. Oliveris kalbėjo šiek tiek daugiau, tad jo sesutė su tam tikru nerimu laukė, ar vyresnė mergaitė vėl nesupyks.
Atsakydama į brolio klausimą tik gūžtelėjo pečiais. Taip, turėjo ką nors parašyti, bet tikrai labiau norėjo kerėti. Tyliai atsidususi paėmė į ranką plunksną, bet taip nieko ir neparašiusi vėl padėjo ją ant stalo. Jai magijos istorija visai nepatiko.