[Erka Forrm]

  Rugsėjis. Pati pirmoji naujų metų pamoka. Ar Erka jaudinosi? Žinoma, dar ir kaip! Na, mažiau nei praeitų metų pirmąją pamoką, tačiau turbūt niekada nebus taip, kad ji prieš mokinius galės stovėti laisvai. Bet dabar jautėsi kiek labiau pasiruošusi. Gal dėl to, kad per vasarą gilinosi į tas temas, kurios buvo svarbiausios, ieškojo faktų, kurie sudomintų mokinius.
  Labai graži diena, švietė saulutė, buvo giedra giedra. Kaip dažnai Erka pagalvodavo kai pati mokėsi, ji norėjo dabar būti lauke, vesti pamoką ten. Deja, ši pamoka nebuvo tam tinkama, tad teko spaustis čia, klasėje. Bent jau nebuvo itin karšta. Nors rugsėjo pradžia, jau pradėjo vėsti.
  Skambtelėjo varpas, tai reiškė, kad reikia palaukti, kol visi mokiniai susės į vietas ir tada pradėti. Erka giliai atsiduso ir pabandė nusiraminti, tada jos veidą papuošė šypsena. Kad ir kaip keista, profesoriauti jai patiko, ji mielai grįžo į šią darbo vietą. Tik jaudinosi, žinoma.
- Sveiki! Šiais metais ir toliau dėstysiu jums magijos istoriją! - entuziastingai pradėjo pamoką. - Kas laimingi, kas ne, bet šį sezoną stipriai gilinsimės į teoriją. Net jei būsiu paruošusi jums įdomių praktikų, vis tiek gausite kiek pasimokyti iš knygų, - šyptelėjo jau keliuose veiduose pamačiusi liūdesį. Nors ir puikiai žinojo, kad daugumai mokinių teorija nepatinka, tai buvo svarbiausia pamokų dalis, o Erka dabar tikrai jautė, kad gali tikrai  ko nors išmokyti. - Pradėsime nuo dviejų teorijos klausimų. Taigi... Kas man gali trumpai papasakoti... Kas yra magija ir kaip ji buvo suvokiama skirtingose kultūrose? - Uh... pradėti sugebėjo ir bent kol kas nieko nenutiko. Gal ji tikrai rado savo pašaukimą? Kadangi violetinplaukė tikrai žinojo, kad jai patinka mokyti, šis klausimas jau ilgai kirbėjo galvoje.

(Hey! Klausimas post’e. Norint gauti du taškus reikia atsakyti bent keliais sakiniais. Magiją galite interpretuoti kaip norite, suvokimą galite sugalvoti, tačiau remkitės tų kultūrų tradicijomis, kurias galite rasti internete. Pvz.: Rytuose magijos šaltiniais buvo laikoma gamta, greičiausiai šis paprotys atėjo iš Japonijos religijos šintoizmo. Žmonės manė, kad tik atsidavę gamtai gali naudoti magiją. Pavyzdžio nenaudokite, už visiškas nesąmones rašysiu nulį! Pirmasis klausimas iki kovo 3 d. Sėkmės!)

[Autumn Harper]

Jos ranka automatiškai šovė į viršų. Juk ji - pirmūnė.
- Mesopopotamija
Magija buvo pasitelkiama atliekant daugybę ritualų ir medicininių formulių, siekiant atremti piktus ženklus. Gynybinė arba teisėta magija Mesopotamijoje buvo užkeikimai ir ritualinės praktikos, skirtos pakeisti specifinę tikrovę. Senovės mesopotamiečiai tikėjo, kad magija yra vienintelė gyvybinga gynyba nuo demonų, vaiduoklių ir piktųjų burtininkų. Siekdami apsiginti nuo dvasių tų, kuriuos nuskriaudė, jie palikdavo aukas, žinomas kaip kispu, to asmens kape, tikėdamiesi juos nuraminti. Jei nepavykdavo, kartais paimdavo mirusiojo figūrėlę ir užkasdavo ją žemėje, reikalaudami, kad dievai išnaikintų dvasią arba priverstų ją palikti žmogų ramybėje.
Magija tai sunkiai paaiškinamas dalykas. Tai tarsi kažkokia jėga kuri vieniems žmonėms suteikia galių, o kitiems - ne. Tai tarsi kažkokios natūralios jėgos kylančios iš pačio žmogaus.

[Lumita Pandora OConnor]

  Antrakursė žiovavo. Nežinia ar šiandien esanti pilnatis ar šiaip gamta kažkokio velnio šiandien taip stipriai tempė mergaitę atgal į lovą, nors O'Connor naktį tikrai išmiegojo deramą valandų kiekį. Vienintelis žmogus, kuris atrodo persipildė entuziazmu šioje klasėje buvo profesorė Forrm, kurią Lumita greit pralenks ūgiu. Per vasarą dvylikmetė tikrai nemažai ūgtelėjo, tad buvo didelė tikimybė, kad arčiau mokslo metų pabaigos jos su profesore bus vienodo ūgio.
  Teorijos pamokos skambėjo gerai, per jas galima bus "paskaičiuot varnas" ir vis tiek gauti taškų, nes Lumita juk gabi mokinė, kuri per vasarą slėpdamasi kambary nuo motinos, Emilio ir Ramonos perskaitė nemažai burtininkų literatūros. Iš kur gavo tą literatūrą? Persikėlus į Čelmsfordą vėl pasisekė turėti kaimynus burtininkus ir šį kartą tie kaimynai buvo kažkokie knygomanai, kurių visa svetainė buvo perpildyta knygomis. Jie, žinoma, mergaitei ir skolino knygas. Apie magijos istoriją, herbologiją, kvidičą, apsigynimą nuo juodosios magijos ir taip toliau. Neturėdama kuo daugiau užsiimti mergaitė atrado meilę knygoms.
  Gavusi progą pasireikšti, antrakursė atsakė į profesorės klausimą: - Magija yra viena iš gamtos dovanų žmonijai, pakeitusi kai kurių žmonių pasaulio suvokimą. Indėnai, bent dauguma jų genčių turi dvasingumo ir tikėjimo tradicijas, kurios siejasi su magija. Tradicijas jie grindžia giliu ryšiu su gamtos pasauliu ir tikėjimu, kad visa kas egzistuoja yra susiję ir turi dvasią. Pavyzdžiui navajo genties žmonės turi istoriją, susijusią su magijos ir dvasinio gydymo praktikavimu. Jie tiki, kad ritualai, maldos ir įvairių vaistažolių ir kristalų pagalba galima pagydyti kūną ir dvasią. Šie dalykai yra perduodami iš kartos į kartą.
  Išmalusi atsakymą, rausvaplaukė su palengvėjimu atsiduso, nes viską pasakė vienu įkvėpimu. Vis dėlto, vasarą perskaitytos knygos nebuvo perskaitytos veltui.

[Sevirina Mckenna]

Mokslų metų pradžia prasidėjo greičiau nei Sevirina tikėjosi. Žinoma atostogos buvo kitokios, tačiau visvien nesitikėjo, kad laikas taip greitai praeis. Na ir dabar ji hogvartse. Čia atvykti vėl buvo nuostabu ir to tikrai pasiilgo.
Pirma magijos istorijos pamoka kiek liūdino dėl pranešimo apie teorija, bet švilpė suprato, kad reikia ir to. Todėl jau mąstė apie atsakymą, kadangi žinojo nemažai skirtingų kultūrų. Šalia reikėjo nepamiršti stovėjo Vanessa todėl buvo įdomu ką ji pasirinks. Nors netrukus ir pačiai trečiakursei atėjo į galvą mintis.
  - Pameni mano tėvų kelionę į Europą? Galbūt norėtum apie kurią nors jos dalį papasakoti? Aš tai ir darysiu, - pasiūlė pusseserei su kuria buvo atėjusi į šia pamoką. Apie Europoje magiją Sevirinai su Vanessa teko sužinoti gan nemažai. Jos tėvai paskutinį atostogų mėnesį keliavo į Europą todėl pasakoti buvo ką.
Nedelsė ir pakėlė ranką:
  - Magija tai neeilinis gebėjimas su kuriuo galima padaryti neįprastus dalykus. Rytų ir Pietryčių Europoje yra nedaug magijos todėl ten žmonės tiki, kad daugiau magijos yra užslėpta žmonių viduje. Žmonių gėryje bei blogyje ir kaip tai galima panaudoti pasinaudojant tikėjimu į Dievą, meditaciją ir vidine ramybe.

[Vanessa Carlier]

Po visų atostogų į hogvarstą nebuvo lengva sugrįžti, tačiau ir nebuvo liūdna. Visgi neteko nusivilti šia vieta, nes iš ties buvo linksma. Žinoma mokslai nebuvo mylimiausias dalykas žinant, kad Vanessa jau vyresnė ir jie bus tik sunkesni. Na, o ypač, kai magijos istorijos pamokos bus daugiau teorinės kaip sužinojo. Visgi pirmoji magijos istorija nesužavėjo todėl teko tik galvoti apie atsakymą. Vėlgi varniukė nebuvo gabi moksluose ne taip kaip pusseserė kuri tikriausiai jau žinojo atsakymą. Ilgai galvoti neteko, nes kaip tik išgirdo Sevirinos pasiūlymą kas buvo puiku.
  - Taip tikrai, - atsakė į pasiūlymą visiškai pamiršusi apie tetos ir dėdės pasakojimus apie kelionę į Europą, - tikrai taip ir padarysiu, nes visiškai neturiu idėjų.
Pirma žinoma išklausė pusseserės atsakymo, kuris regis buvo tobulai išdėstytas. Taip antrakursei tikriausiai nepavyks, tačiau nieko nelaukusi iškart po giminaitės pasakojimo ji pakėlė ranką ir pasiruošė išdėstyti visiškai atvirkštinį variantą negu pasakojo Sevirina:
  - Magija visur buvo pasitelkiama skirtingai, o ypač Šiaurės ir Vakarų Europoje buvo galima rinktis kaip ją naudoti. Tačiau iš ten žmonėms magija buvo siejama su įvairiomis stichijomis. Kai kurie galėdavo sieti magiją su ugnies elementai ir ženklais. Kiti pasitelkdavo vandens stichiją ir su jos elementais naudodavosi magija. Taip pat ir su oro ir žemės stichijomis.
Gal kiek trumpai, bet vistiek papasakojo ir savimi didžiavosi Vanessa, kad sugebėjo bent kiek pasakyti.

[Deklanas W. Senkleris]

Sėdėdamas magijos istorijos klasėje Deklanas niekaip nenustojo stebėtis. Jam pačiam teko susirasti klasę. Išlindęs iš miegamojo (kuriuo teko dalintis su keliais berniukais!) nerado jokio jo laukiančio patarnautojo, kuris paneštų kuprinę ir parodytų kelią. Tai buvo tiesiog siaubinga, ir būsimas St. Just miestelio valdytojas negalėjo tuo patikėti. Šitas Hogvartsas kol kas ne toks jau ir žavingas. Ką jau kalbėti apie visus bokštus ir bokštelius. Kažin ar tokioje pilyje yra liftai. Ką gi, jis nelankys ne tik žiobarotyros, bet ir astronomijos.
Dabar patarnautojas turėtų parašyti atsakymą ir įteikti jam, kad užtektų perskaityti ir taip užsidirbti gerą vardą. Deja, to patarnautojo ir toliau šalia nebuvo. Gal vis dėlto reikėjo jį atsivežti iš namų? Vis tik vieną atsakymą berniukas sugalvojo - apie tai vasarą pasakojo Rora, nors iš kur žinojo ji, visai neaišku.
- Inkai turėjo magišką artefaktą - lazdą. Vienas iš imperijos įkūrėjų - Manko - nešiojosi ją su savimi. Kur paliesdavo žemę, ten apsigyvendavo žmonės. Tai yra gyvybės lazda. Ji suteikė Manko galią, ir jis tapo imperijos įkūrėju.
Kalbant Deklano balsas buvo kupinas paniekos. Pirmakursis neabejojo šnekantis teisingai, nors pačiam tai nebuvo įdomu. Galiausiai nutilęs dėbtelėjo į profesorę ir laukė, kada ji įteiks apdovanojimą.

[Erka Forrm]

  Erka kantriai laukė, kol visi norintys pasisakyti, parodyti savo žinias ar užsidirbti taškų pasakys, ką apie tai žino. O atrodė, kad tokių tikrai turėtų būti, visgi pati pirma pamoka, kai kurie mokiniai nori pasirodyti, kiti nuo pat pradžios užsitarnauti gerą vardą, o pirmakursiai, sėdėdami pačioji pirmoje savo gyvenime šio dalyko pamokoje, tikriausiai norėjo sužinoti, kas gi čia bus. Klausimas lengvas tikrai nebuvo, todėl Erkai buvo įdomu, ką gero pasakys žemesniųjų kursų mokiniai. Jei tik tokių bus, žinoma. Nors pasisakiusiųjų buvo tikrai nedaug, jų vis tiek buvo, kas Erkai sušildė širdį. Ak, kaip ji per metus suskydo, kaip jai pradėjo patikti vaikai! Na gerai, kartais (o būna, kad ir ne kartais) patys vaikai sukeldavo daug problemų, rodos, darydami tą specialiai, tada Erkai jie nelabai patikdavo. Problemos netyčia, nieko, bet violetinplaukė tada, kai jas sukeldavo tyčia, matydavo save anksčiau, dėl ko skaudėdavo širdį. Bet ji turėjo visus atsiminimus paleisti išlėkti kažkur kitur, o dabar tęsti pamoką. Ji greitai pradėjo aptarinėti atsakymus ir skiriamą taškų kiekį už juos:
- Puiku, taigi jūsų atsakymai: panele Harper, gaunate tik vieną tašką, mat pritrūko informacijos. Reikėjo viską papasakoti išsamiau, kuo tai susiję būtent su šia kultūra, mat man atrodo, kad panorėjus aš pati sugalvočiau šitai daryti, net nežinodama, kad tą jau kažkas darė, - nusijuokė. - Panele Oconnor ir ponaiti Senkleri, - O šitas iš kur? Reiks pasiklaust Aurio ar jį pažįsta, kažkaip Senkleriai mane persekioja. Ar tai prakeiksmas? Bet tada nuo ko? Ar kažkaip netyčia perėmiau nuo Aurio? - Jūsų atsakymai tikrai labai geri ir išsamūs, abu gaunate po du taškus. Tik, ponaiti Senkleri, nepaminėjote, kas yra magija, tačiau vis tiek užsidirbate vieną tašką su puse, tad vis tiek du, - šyptelėjo. - Panelės Mckenna ir Carlier, kaip ir panelė Harper, pritrūko informacijos, iš kurios aš lengvai galėčiau suprasti, kad sakote tiesą, - Nes iš to prisiminti nesugebi, Erkužėle. - Taigi irgi užsidirbate po tašką.
  Viską susakius, laukė dar vienas teorijos klausimas, kas tikriausiai kai kuriems reiškė pragarą, kai kuriems laimę, rojų. Nors Erka, kai pati mokėsi, dažniausiai per teoriją patylėdavo, visgi dabar jai tai patiko. Net kai tokius klausimus tik užduodavo.
- Turiu jus nudžiuginti, dar vienas klausimas! - nusijuokė. - Kokios yra pagrindinės magijos šaknys ir tradicijos? - gerai, dar vienas, dar viena lavina protingų ir galimai kvailų atsakymų! Juk puiku, ar ne?

(Taškai už abu klausimus bus surašyti pasibaigus pamokai. Šis klausimas labai platus: galite paminėti kur galėjo atsirasti magija ir kodėl, kaip pirmieji žmonės bandė jas naudoti, kokias kūrė tradicijas, gal pirmąją magiją galėjo naudoti tik tam tikri žmonės? Jūsų laisvė, tačiau nepamirškite, kokie laikai tai buvo, magija turėjo būti labai labai žemame lygyje. Remkitės tikrų senovės civilizacijų logika, jos ieškokite internete! Klausimas iki kovo 6 dienos. Sėkmės!)

[Erka Forrm]

  Atsakiusiųjų į antrą klausimą nebuvo. Gaila... Pagalvojo mergina, tačiau, deja, priversti negalėjo, tad reikėjo susitaikyti, jog nedaugelis tikrai nori mokytis. Teks pačiai kažką papasakoti, jei bent kas klausosi...
- Kaip matau, šis klausimas jums pasirodė sunkus arba nuobodus, - nusišypsojo. - Taigi, kažkiek galiu papasakoti ir aš... - O ne, ji pamiršo! Galvok, Erkute, galvok, gi vakar kažką skaitei! Laimei, po kiek laiko visgi prisiminė kelis faktus, kurie galėjo sudominti mokinius. Gal ir nesudomins, tačiau pabandyti būtų verta, ar ne? - Taigi, vieni pirmųjų magiją pradėjo naudoti Šumero civilizacijos atstovai. Jie išrado raštą, kuris kol kas yra seniausias mums žinomas. Keli atstovai, turintys magijos gyslelę, išradę paprastą savo raštą, jausdami, kad keistus jausmus, kurių iki galo nesuprato, gali panaudoti kuriant kitą, tik jiems suprantamą raštą, išrado magiškuosius savo simbolius.  Raižė ant medžių, akmenėlių, bandė sudėti į juos savo galias, taip kurdami ankstyvuosius amuletus, labai primytivius, dažniausiai neveikiančius. - nuskambėjo Erkos juokas, nors tikriausiai čia ir nebuvo taip juokinga. - Per amžius jų palikuoniai dažniausiai tam ir naudodavo magiją, pasitelkdavo protėvių kūrinius, spėjo ateitį tik jais, mokėsi jas suprasti bei panaudoti.
  Uh, kalbėti ji pavargo. Bet vis tiek reikėjo pranešti praktikos darbą, tada, tikėtina, galės bent šiek tiek atsikvėpti.
- Taigi, tikriausiai kai kurie jau laukiate praktikos, ar ne?! Galiu jus nudžiuginti, atėjo laikas jai! - kažkodėl profesoriauti kartais būdavo labai juokinga. - Praktika susidarys iš dviejų dalių. Pirmiausia turite sukurti savo senovės kultūrą, kurią propagavo tik tie žmonės, kurie turėjo magijos gyslelę, buvo burtininkai. Žinoma, apie magiją beveik nieko nesuprato! Nors tokių tik burtininkų kultūrų nebuvo, pagalvokime, kaip galėtų atrodyti būtent tokia! Pirmiausia turite 50 žodžių rašinėliu ją aprašyti, tada atneškite man ant stalo. Anonimiškai, jokių vardų nereikia!

(Praktika susidarys iš dviejų dalių. Rašinėlį turite pilnai paminėti post’e, būtina jame paminėti: kiek žmonės suprato ir kaip bandė suprasti magiją, ar naudojo, kelias detales iš jų gyvenimo, kur gyveno, nupasakoti kraštovaizdį bei būtinai paminėti kelias tos kultūros tradicijas kokią nors dieną (pvz.: Naujieji metai). Kaip visada, galite dirbti po vieną, poromis ar grupėmis. Šiai daliai užteka parašyti bent vieną postą, ji verta dviejų taškų, antrąją dalį paskelbsiu kovo 10 dieną, apie vidurdienį! Sėkmės!)

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Erka nemetė darbo Hogvartse. O tai nereiškė nieko gero - ji būtinai ras ką pasakyti apie tai, kad jam tenka kartoti penktą kursą. Ir dar turbūt pasakys garsiai prieš visą klasę. Eion apsidairė ieškodamas Athenos ir mintyse nusikeikė. Jai tikrai nepatiks egzaminų neišlaikęs vaikinas.
Šiandien jis atrodė gerokai išskirtinis. Vasarą pradėjo augintis plaukus, prie apsiausto prisikabino porą grandinių. Gal ir ne visai tikras metalistas, bet atrodė šauniai. Ar bent jau bandė tuo tikėti.
Kišenėje tūnojo netikras detonatorius ir laukė, kada bus panaudotas. Teoriniai klausimai buvo nuobodūs ir dėmesio nesulaukė. O štai prasidėjus praktikai Eion sukluso. Nebuvo įdomu, tad išsitraukęs detonatorių nepastebimai nuleido jį ant žemės. Prietaisėlis nuskubėjo profesorės link. Na, Erkos, mat ją pavadinti profesore labai jau sunku. O štai Eion kuo ramiausiai išsitraukė pergamentą ir ėmė skrebenti:

Giliausiose Amazonės džiunglėse buvo nedidelis kaimelis, kuriame gyveno ypatinga indėnų gentis. Šios genties žmonės labai retai susitikdavo su kitomis gentimis, tačiau žinojo: kiekvienoje jų yra po burtininką. Šios genties ypatumas buvo tas, kad vieno burtininko nebuvo. Tokie buvo visi (o gal kaip tik nė vienas?).
Kiekvienas vyresnis nei trejų metų genties vyras turėdavo burti. Burtais buvo spėjamas lietaus kiekis, netoliese tekančios upės pakilimo lygis ir panašūs gamtos reiškiniai. Kiekvienų metų trumpiausią dieną geriausias burtininkas (tas, kurio spėjimai arčiausiai būdavo tiesos) būdavo paaukojamas sudeginant ant laužo. Tai buvo didelė garbė, todėl kiekvienas vyras stengėsi burti dar neišbandytais metodais.
Deja, tai, ką jie patys išdidžiai vadino magija, į šių dienų magiją buvo visai nepanašu.

Baigęs darbuotis Eion paėmė lapelį ir nužygiavo iki Erkos stalo. Trinktelėjo rašinėlį ant jo ir piktai žybtelėjo akimis. Kęsti Erką kaip profesorę kažkodėl darėsi vis sunkiau. Vis dėlto taip nieko ir nepasakęs (ir nesulaukęs detonatoriaus sprogimo) jis apsisuko ir grįžo į savo vietą. Vylėsi, kad nusipirktas žaisliukas pagaliau pasireikš.

[Deklanas W. Senkleris]

Antras teorijos klausimas Deklano dėmesio nesusilaukė. Jam ir taip nepatiko, kad profesorė pareiškė esą jis kažko nepasakė. Ar tik neteks rašyti laiško tėvui ir dėl jos?
Nuotaika dar labiau subjuro tada, kai jauniklė paskelbė praktiką. Tik kad ji grifiukui visai neskambėjo kaip praktika.
- Rašyti rašinėlį? Jūs turbūt juokaujate, - garsiai išreiškė pasipiktinimą Deklanas. Ir dar nešti ant stalo? Tai jis turi eiti iki profesorė stalo ir kažką nešti? Na jau ne. Jeigu ji pageidauja, tegul ateina ir pasiima.
Pasiėmęs pergamentą parašė kelis žodžius, bet tada pasijuto pavargęs. Skaityti ir rašyti vis dar sekėsi sunkiai - tokių dalykų niekada nereikėjo, ir Deklanas neketino persistengti ir Hogvartse. Žinoma, nenunešė savo nuostabaus darbo profesorei. Padėjo jį toliau nuo savęs ir pradėjo tyliai švilpauti kažkokią mėgstamą melodiją. Šios mokyklos žmonės tikrai turės išmokti tinkamai elgtis su miestelio valdytojo sūnumi.

[Leticija Mendel]

Letė neatsakinėjo nei į vieną klausimą. Skaudėjo gerklę, jautėsi prastai. Skaudėjo galvą ir norėjosi miegoti. Peršalo. Tikrai peršalo. Bet labai nenorėjo eiti į ligoninę. Praeitais metais nereikėjo. O ji nepasitikėjo magiška medicina. Norėjo normalių vaistų, o ne eliksyrų. Kai pagalvodavo iš ko tie gėralai padaryti pasidarydavo dar baugiau juos pilti į save. Buvo beveik tikra, kad be vaistų peršalimas nepasibaigs. Kad teks keltis ir vis tiek eiti į ligoninę ir gerti kokią bjaurastį pagamintą iš šliužų akių, salamandrų kiaušinių ir dar visokių nesąmonių. Bet gi tu žinai, kad padės. Kuždėjo proto balsas.
Išgirdusi, kad turės kažką kurti, kažkokį rašinį atsiduso. Tik jau ne dabar, kai galva atrodo sunki kaip akmuo, nosis užgulta ir skauda gerklę. Akys ašaroja ir išvis labiausiai traukė tiesiog pasidėti galvą ant stalo ir užmigti. Bet tada profesorė tikrai pastebės, kad ji serga ir siųs į ligoninę ir tada tikrai reikės bandyti magišką mediciną ant savęs. Tai kvaila ir tu pati tai žinai. Turėjai eiti ten po pusryčių. Vėl prabilo proto balsas.
Leticija pasiėmė pergamento lapą ir pradėjo lėtai kažką kurpti.

Mažame Indijos kaimelyje buvo tikima talismanų galia. Žmonės tikėjo, kad kiekvienoje šeimoje gimsta kerėtojas galintis užkerėti mažas statulėles, kurios atneš sėkmę, gerą derlių, turtą. Buvo tikima, kad kerėtojas visada yra pirmagimis sūnus ar dukra, žodžiu vyriausias vaikas. Seniausias kaimo žmogus mokydavo vaikus iš įvairių šeimų kaip užkerėti gyvūno statulėlę. Dažniausiai tai būdavo karvės, nes karvė Indijoje gerbiamas gyvūnas. Burdavo jie be burtų lazdelių. Burdavo slaptai iš lūpų į lūpas perduodamais užkalbėjimais tikėdami, kad žodžiai įkraus geros energetikos į statulėlę.
Per dideles šventes. Tokias kaip vestuvės, vaiko gimimas ir panašiai žmonės sunešdavo į aikštę savo užkerėtas statulėles ir šokdavo, dainuodavo tikėdami, kad būdamos džiaugsmu prisipildžiusioje vietoje statulėlės dar labiau pasikraus teigiamos energijos ir ją skleisdamos atneš šeimoms sėkmę.

Baigusi nunešė tą rašliavą profesorei. Tada grįžo. Tikėjosi, kad profesorei jos liguista išvaizda nekris į akis.

[Erka Forrm]

  Erka stebėjo darbus atnešančius mokinius. Žinoma, buvo to ir nedarančių, tačiau dauguma, laimei, nusprendė dirbti.
  Tačiau tada... Prie jos atriedėjo kažkoks kamuoliukas ir... Po klasę pradėjo sklisti dūmai!
- Po galais! - garsiai nusikeikė. Nusprendė savęs nestabdyti, vis tiek keikdavosi nemažai, tik dažniausiai ne pamokose. Ir, kas žiauriausia, kažkas tą detonatorių tyčia paleido prie jos! Ką daryti, ką daryti, ką daryti?! Mintyse praktiškai rėkė ant savęs, nežinodama, kaip dabar viską sutvarkyti. Akys sudrėko, mat Erka neįsivaizdavo, kaip sutvarkyti tą nesąmonę.
- Gal kas nors žino, kaip jį išjungti? - kreipėsi į mokinius, jau kūkčiodama. Tai buvo pirmas kartas jai profesoriaujant, kai apsiverkė. Ir dar pirmąją šių metų pamoką, nuostabu!
  Erka pabandė nusiraminti. Žinoma, dūmų buvo, tačiau kaip juos pradanginti? Ji tesugalvojo pradanginti detonatorių, tačiau kokiu būdu, jei per dūmus nesimato kur jis?
  Tada ji pamatė ateinančią Leticiją, kuri labai jau keistai, nenatūraliai atrodė.
- Viskas gerai, nereikia į ligoninę? - švelniai paklausė, nors dar visiškai nusiraminusi nebuvo. Tada švelniai prilietė ranka jos kaktą. - Gal nueik į ligoninę, kol dūmų neprisikvėpavai?
  Kiek pastovėjusi ir pakvėpavusi, ji nusprendė į tuos dūmus nekreipti dėmesio. Nuėjo, atidarė visus langus, o tada tvirtai nužingsniavo į kitą klasės pusę, ten ir atsistojo.
- Taigi, praktika. Kaip matote, kažkas nusprendė pajuokauti, ant jo sąžinės palikime, - nusišypsojo ir nužvelgė klasę, tačiau kas tai padarė, ji vis tiek nesuprato. - Taigi, kai visi jau atnešėte savo darbus, prašyčiau atsistoti į vieną eilę, - tai tarusi, greitai nuėjo iki dūmų kamuolio ir pagriebė rašinius, tada grįžo kur buvo ir pamaišė. Atsistojo tiesiai priešais mokinius, kad šie galėtų lengvai iki jos ateiti. - Dabar visi gražiai išsitrauksite po vieną. Nukreipę lazdelę į pergamentą, panaudokite Historino burtažodį. Juo galėsite trumpai pasivaikščioti ir pamatyti klasės draugo sukurtos kultūros, kokio nors svarbios dienos, kai žmonės parodys visus papročius, gyvenimą, laiką. Tai truks apie dešimt minučių, gali ir ilgiau, priklausomai nuo kerėtojo sugebėjimų, tačiau apribojau, kad po pusvalandžio tikrai grįžtumėte visi! Būdami ten galėsite pabendrauti su žmonėmis, klausinėkite, ieškokite kokių magijos užuominų. Jūsų tikslas kuo daugiau sužinoti apie to pasaulėlio magijos žinias ir supratimą. Grįžę trumpai aprašykite. Galite dirbti.

(Užduotis post’e. Kurio personažo kūrinį išsitraukėte po jūsų post’u pašysiu aš. kadangi jau matau, kad visiems neužteks, ką nors sukursiu aš. Stengsiuosi kaip galima greičiau, tačiau būkite kantrūs, jei šiek tiek užtruks. Būtų smagu, jei bent keliais sakiniais aprašytumėte tą apibendrinimą, tačiau dėl to taškų neatiminėsiu. Užtat parašiusieji gaus po dešimt siklių! To, ko narys nepaminėjo, galite sugalvoti. Pirmoji dalis uždirbo du taškus, ši aštuonis. Reikalauju bent trijų post’ų, pamoka iki kovo 17 d. vėlaus vakaro. Išdaios, istorijų vingiai tikrai labai laukiami, tačiau bent per vieną post’ą atlikti užduotį reikia. Jos net nepradėjus, gausite tik pusę galimų taškų! Sėkmės!)

[Oliveris Llewellyn]

Mokslo metų pradžioje Miriam palikti tikrai negalima. Neatrodė, kad ji susibendravo su kambariokėmis, tad per pamokas Oliveris norėjo būti šalia. Tad ir dabar sėdėjo kartu, tik į teorinius klausimus neatsakė. Kalbėti prieš visą klasę vis dar buvo baisu, tuo labiau, kad magijos istorija kažkodėl dažniausiai gąsdindavo.
Prasidėjus praktikai rašinėlis buvo lengviausia dalis. Deja, po to ir vėl reikėjo kažkur persikelti. Miriam tai tikrai nepatiks, todėl rūpestingas brolis paėmė ją už rankos ir patraukė profesorės link. Maža to, klasėje buvo pilna dūmų, tad sunku kažką ir įžiūrėti. Leticiją pastebėjo tik vos neatsitrenkęs į ją.
- Labas, - droviai pasisveikino, bet iš karto pamatė, kad ji atrodo nekaip. - Ar tau viskas gerai? Gal kas nutiko? - rūpestingai paklausė ir paėmė vieną iš pergamentų. Sesutei tyliai paaiškino:
- Tau nieko blogo neatsitiks. Persikelsi į kažkokią kitą vietą, bet tai nebus tikra. Nenukentėsi.
Nukreipė lazdelę į pergamentą. Ir pats visai nemėgo keltis į tokius dalykus, tačiau kuo ryžtingiau ištarė:
- Historino.

Erka: Leticijos Mendel rašinėlis

[Leticija Mendel]

Kaip įdomu, kas tai per daiktas? Stebėjosi žiūrėdama į kažkokius dūmus sklindančius po klasę. Toks man praverstų kartais. Pas šią profesorę nesinaudotų tokiu daiktu, ir pas profesorių Levinsą irgi ne. Praeitais metais tikrai būtų pravertęs per Aurio pamokas. O gal šiais irgi? Nors ne, jie gi atrodo nebekariauja, nors jis vis tiek neatsakė jai į svarbius klausimus.
- Viskas gerai. Per pertrauką nueisiu. - Niekur neisiu. Bet nenorėjo prieš šitą profesorę atsikalbinėti. Tas paprastas prisilietimas prie kaktos priminė laikus, kai dar rūpėjo savo tėvams. Jai visai nepatiko, kad kažkas pokštauja per profesorės Forrm pamokas. Norėjo ją paguosti, taip, kaip ją pačią guodė Erkos prisilietimas prie karštos kaktos.
Mergaitė grįžo savo vieton, bet ilgai ten neužsibuvo. Iš kuprinės išsitraukė pakelį šokoladinių varlių. Įsidėjo jį į gilią džemperio kišenę. Sugalvos, kaip jai perduoti taip, kad nepamatytų. O tada nuėjo traukti to pergamento.
- Oi, Labas Oliveri. - Šyptelėjo. Balsas buvo prikimęs.
- Man atrodo per pertrauką teks eiti į ligoninę, nes peršalau. Bet aš visai nenoriu. - Šnekėjo su juo.
- Tikrai bus viskas gerai Miriam. Tai kaip sapnas. Man kai pirmais metais pradėjome keltis į tokias iliuzijas buvo taip keista, kad tai įmanoma. - Mergaitė pasiėmė pergamentą ir nukreipusi į jį lazdelę pasakė.
- Historino.

Erka: Eion rašinėlis

[Miriam Llewellyn]

Pabandžius atsakyti į klausimą paprastai viskas baigdavosi juoku ir patyčiomis. Būtent todėl nedrąsi pirmakursė mergaitė, sėdinti šalia mylimo brolio, nė neketino atsakinėti. Žinoma, norėjo užsidirbti koledžui taškų, tačiau ši profesorė jau spėjo prigąsdinti. Jau pirmąją dieną Hogvartse ji šaipėsi. Ar bent taip atrodė sunerimusiai Miriam.
Taigi kai reikėjo prieiti prie jos stalo ir pasiimti kažkokį lapelį, pasidarė dar baisiau. Laimei, Oliveris laikė jos ranką, tad Miriam šiek tiek nusiramino. Bet tik šiek tiek - kažkur keltis ir likti visai viena ji vis tiek nenorėjo. Su Leticija nepasisveikino, bet nudžiugo, kad ir ji draugiškai bando nuraminti. Taigi ryžosi pasiimti tą lapelį ir vos girdimai ištarė:
- Historino.
Labai norėjo paklausti, ar turės galimybę ten kažkur atsidurti kartu su broliu, bet to padaryti taip ir neišdrįso.

Erka:
Nunkai

Vieni seniausių Afrikos gyventojų burtininkų. Taip pat vieni pirmųjų, ėmusių tyrinėti ir naudoti magiją. Ilgą laiką, supratę, kad ją turi, bandė atlikti paprastus dalykus, dažniausiai ginant gentį, tačiau labai labai retai, tik galingiausiems (dėl to retumo, tikėta, kad toks burtininkas gimsta kartą per šimtą metų) vienam pavykdavo kerais kokį nors daiktą pakelti.
Gyveno: dabartinėje Senegalo teritorijoje
Suprato: Nunkai apie magiją suprato kiek daugiau nei kiti to laikmečio jos pradininkai, tačiau tai vis tiek buvo kruopelytės. Manė, kad tai aukštesnės jėgos tai padaro, kad tai darė patys, neįsivaizdavo, tačiau suvokė, kad tai yra.
Detalės: vertėsi augalininkyste, medžiojo laukinius kupranugarius. Norint tapti svarbiam gentyje, šeimos galva - vyras - turėjo įrodyti savo galią, tam buvo naudojamos dvikovos, kurių tikslas - nužudyti priešininką.
Tradicijos šventės metu: Vasaros viduryje, liepą, vieną karščiausių per tą pusmetį buvusių dienų, jie atlikdavo ritualą, kurio metu visi kartu bandė burti. Labai retai kam nors pavykdavo, bet kiekvienais metais bandydavo, tikėdami, kad tik prašo to dievų, nurodinėdami darbą.