0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Ats: Herbologijos muziejus (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #90 Prieš 1 savaitę »
Mamytė pakėlė Melindą ant rankų ir mergaitė prisiglaudė prie jos. Ji vis dar verkė, niekaip negalėjo nustoti lieti ašarų. Mamytės glėbyje jai buvo gera ir ramu. Ji suprato, kad mamytė nenorėjo jos nuliūdinti, tačiau ašaros tarsi pupos pačios byrėjo iš akyčių.
Kai mamytė nunešė ją į kitą kambarį ir parodė dailų augaliuką, Melinda pamažu ėmė rimti.
- Gražus šitas, - vis dar šiek tiek pasikūkčiodama pasakė. - Gražiai blizga žiedeliai.
Priglaudusi galvytę mamai prie krūtinės, ji pažvelgė į šalia esantį augalą.
- O koks šitas? Labai gražus. Tokį turime ir sode? - pasiteiravo. - Gal jau galime eiti ledų? - po akimirkos pridūrė.
Dabar jau Melinda nustojo verkti, bet vis dar su liūdesiu galvojo apie tą pelytę. Ji labai stengėsi išmesti ją iš galvos, bet niekaip nepavyko. Galbūt ledai padės...

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 356
Ats: Herbologijos muziejus (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #91 Prieš 1 savaitę »
Atrodė, kad Melinda rimsta. Panašu, kad mamos apkabinimas tikrai daro stebuklus. Kad ir kaip ji ramintų dukterėčią, vis tiek tai nebus tas pats, kas prisiglaudus prie mamos. Įdomu, ar jai pačiai kada nors pavyks šitai patirti… Savo pačios vaiko prisilietimą. Būtų puiku, tik dar ne dabar. Tikrai dar ne laikas jai apie tai galvoti. Dabar gali laiką leisti su Melinda ir ja rūpintis bei džiuginti.
- Taip, čia išties aksominė neužmirštuolė, - tarė nusišypsodama. - Ji naudojama nusiraminimo eliksyro gamyboje ir dar keliuose viraluose, bet dabar neprisimenu, kokiuose, - pasakė stengdamasi neparodyti, kad susigėdo dėl nežinojimo.
Dabar ji pažvelgė į kitą Melindos rodomą augalą.
- Šita turėtų būti plačialapė surfinija, - tarė. - Jų būna įvairių spalvų, nuo melsvos ir rožinės iki geltonos bei baltos. Jas tikrai auginate sode, gerai prisimeni, - pagyrė mergaitę.
Apsilankymas šiame muziejuje tikrai buvo įdomi patirtis. Ypač, kai galėjo pasivaikščioti po mėgiamo profesoriaus namus. Tiesą sakant, jai sunkiai sekėsi įsivaizduoti jį čia gyvenantį, bet tikriausiai dėl to, kad įprastą gyvenamąją aplinką pakeitė muziejaus stendai ir augalų vazonai. Ji svarstė, kad gal dar kada čia ateis, bet jau viena. O dabar tikrai buvo laikas ledams.
- Eime ledų! - pritarė dukterėčiai.

*

Neprisijungęs Felissa Deverell

  • Burtininkė
  • ***
  • 170
Ats: Herbologijos muziejus (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #92 Prieš 1 savaitę »
Laimei, dukra pagaliau nurimo. Felissa vis dar nešė ją ant rankų ir rodė jai įdomius, bet ne itin pažįstamus augalus.
- Man taip pat šitas patinka, - nusišypsojo.
Nusiraminimo eliksyrą jai teko gaminti šeštame kurse, tad prisiminė šiuos smulkius žiedus. Išspausti iš jų sultis buvo nelengva užduotis! Tikriausiai jų per mažai išspaudė, tad eliksyras neišėjo toks, koks turėtų būti, ir galiausiai jį teko išpilti. Gaila buvo sunaudotų ingredientų, bet geriau išpilti, negu sužinoti, kad virtas eliksyras ką nors nunuodijo.
Plačialapių surfinijų jie išties turėjo sode. Šios augo patvorėje, dailiuose vazonuose, iš kurių svyrojo įvairių spalvų žiedai.
- Dabar jau galėsi atpažinti ir kitus augalus, kuriuos auginame, - tarė dukrai šypsodamasi. - Muziejuje buvo ir daugiau jų. Kai grįšime, galėsi lėkti į sodą ir pažiūrėti, ką pavyks atpažinti.
Likusią ekspozicijos dalį jos apėjo sparčiau, nesustojo prie kiekvieno pasitaikiusio augalo. Padėkojusios muziejaus darbuotojams už patirtį, jos atsisveikino ir nuėjo į netoliese esančią kavinę Melindai pažadėtų ledų.