0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 243
Tema: Šatrijos katės

Cigaretė tarp pirštų, tik akys iš dūmų kyšo. Rafael'is ir vėl rūkė bei keliavo pamokos link. Šį kartą pamoka turėjo vykti lauke, tačiau profesorius nusprendė, kad jei panaikins langus, klasėje laipsnių bus tiek pat kiek ir lauke. Vis tik žiema, šąla greitai. Jis labai nenorėjo, jog vaikai nuklystų ar ką nors prisidirbtų, kadangi šiandienos gyvūnai nebuvo lengvas darbelis.
Atėjęs į klasę greitai panaikino langus, tačiau uždėjo grotas, klasėje atsirado sniego, daugiau šviesos. Jis netgi išbūrė porą medžių, nes jų reikėjo šiandienos gyvūnui.
- Sveiki susirinkę į šiandienos pamoką. Klasėje šalta, tačiau greitai sušilsite, kadangi judėti reikės daug, - pasakė iš karto nueidamas prie narvo esančio klasės kampe. Iš ten girdėjosi šnypštimas. - Mūsų aptariami gyvūnai yra Šatrijos katės. Jos mielos, baltos spalvos ir mėlynų akių, primena žiobariškas kates, - tarė viską lėtai. Katės per daug priminė tą nelaimingą atsitikimą, po kurio viskas pasikeitė. - Bet jos labai pavojingos. Nelikite apgauti jų nekaltos išvaizdos - katės labai greitos, turi aštrius dantis. Gali praryti ir žmogų, kadangi pykdamos ar besigindamos užauga iki dviejų metrų. Labai mėgsta nuo medžių šokinėti žmonėms ant nugarų ir juos kandžioti, tad dėl to yra labai pavojingos. Taip pat jos visai nebijo vandens, uodega gali išversti žmogų iš kojų, kadangi jų uodega labai stipri. Aktyviausios žiemą, vasarą slepiasi įvairiuose urvuose ir panašiose vietose, nes kailio pakeisti negali, - tarė nuo savo stalo, kuris buvo pristumtas prie sienos, paimdas maišelį. - Jas prisiaukinti ir suvadyti yra labai sunku, tačiau man pavyko atrasti būdą tai padaryti, - ištarė su šiokiu tokiu pasididžiavimu, kadangi vis tik baigė savo ir Andre misiją. Tuo pat metu iš narvo staigiu judesiu išsitraukė vieną iš kačių. - Šiandien pamokoje jūs turėsite apsiginti nuo kačių ir vieną iš jų prisiaukinti. Na, labiau sakykim, jog suvaldyti, kadangi prisiaukinimui reikėtų ne vieno tokios suvaldymo, - sumurmėjo pakeldamas katę aukščiau, jog ši jo nesuvalgytų. - Maišelyje yra magiškosios katžolės ir baldurko grybų mišinys. Grybai randami būtent Šatrijos kalnuose ir jie padeda katėms nurimti, užmigti, pagyti, o katžolė tiesiog, kaip ir žiobariškas kates, apsvaigina. Jūs turėsite įberti šio mišinio joms į burną ar kitaip privesti jas suvartoti šiek tiek šio mišinio, - pasakė tvirtai laikydamas besimuistančią katę. Staigiu judesiu, kai ji sumiaukė, profesorius supylė mišinį jai į burną. Po keletos minučių katė netgi prisiglaudė prie jo.
- Jas stabdyti gali savo žinomais kerais, svarbiausia nelikite suvalgyti. Sėkmės, - pasakė atidarydamas narvą ir paleisdamas katę, kuri buvo jo rankose.

(Pamoka iki liepos 15 dienos. Bent jau trys postai. Jūsų veikėjas turi sumaitinti katei mišinio, apsiginti nuo kačių, jei puola. Būkite kūrybingi, nepadarykite taip, jog jūsų veikėjui iš karto pasiseka sumaitinti katei mišinio ar ją nugalėti. Jei reikia pagalbos ar kas neaišku rašykite man čia ar DC. Jei norite su manim parašyt pamokoje, taip pat rašykite. Sėkmės.)
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 10 mėnesių »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Šalia jo ant stalo stovėjo paršelis ir garsiai kriuksėjo. Šalia stalo ant grindų sėdėjo Klastūnyno septintakursė, vilkinti ryškiai rausvą suknelę. Jai buvo liūdna. Visos šešios draugės buvo išnykusios, tad niekas negalėjo pasakyti, kur būtų galima rasti teleskopą. Gyvenimas buvo visiškai tragiškas, tad Elliw garsiai pranešė:
- Tau tu kalta!
Ir visai nesvarbu, kuri bjaurybė ją išgirs - visos jos kaltos vienodai. Tik ir griauna šios geros mergaitės gyvenimą. Jos ir privertė kažką vykti. Skraidė ar lakstė kažkokios katės, nors netrukus Elliw jų neprisiminė. Vis dar buvo liūdna, nors to priežastį velsietė taip pat buvo pamiršusi.
- Liucija? - liūdnai kreipėsi ji. Deja, geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje ir toliau buvo dingusi, o tai vertė ir toliau liūdėti. Ir visai nesvarbu, kad to priežastis seniai buvo išdulkėjusi Elliw iš galvos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 10 mėnesių »
Adrijas atėjo čia su Patricija, kuri neseniai sugrįžo į Hogvartsą. Buvo šalta, klasę tikrai galėjai vadinti Antarktida. Ar ji nesusirgs? Susirūpino. Žinojo apie tą prakeiksmą ir nei neįsivaizdavo ar dėl jo Simoneti gali greičiau susirgti ar ne.
Einant čia ji tylėjo. Ji beveik visada tylėdavo. Eidavo kažkokia atsargia eisena. Jei būdavo daug laiptų sustodavo atsikvėpti.
- Aš tą katę kažkaip priviliosiu, o tu bersi mišinį ar gerai? - Jis puikiai žinojo, kad viena ji turbūt nevalios atlikti šios užduoties. Paėjėjo toliau nuo medžių, kad kartais koks gyvūnas netikėtai neužšoktų ant Patricijos. Tada prisiminė, kad ją juk saugo tas apsaugos burbulas ir kad tai nebūtų įmanoma. Bet vis tiek stovėti atokiau nuo medžių atrodė geriau.
Tada nubėgo ir atnešė bei padavė jai to mišinio. Jo nuomone Grifė tikrai nerodė kažkokio entuziazmo.
- Baik raukytis. Tau juk reikia mankštintis ir šitai bus kaip tik.

*

Patricijaa

Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 10 mėnesių »
Gyvenimas visai pasikeitė. Visiškai. Tūkstančiu procentų. Bet ji jau pavargo apie tai mąstyti. Tėvas užsidarė savyje. Nors Patricija jam bandė aiškinti, kad gana tų savęs kaltinimų. Jie su mama pykosi. Kažkoks siaubas. Mama kurstė tą tėvo saviplakos židinį. Nors juk to jis nepadarė tyčia. Grifė tikrai mylėjo savo tėvus ir matant kaip jų šeimyninė laimė byra pasidarė dar liūdniau. Negalėdama žiūrėti į tėvų sielvartą tiesiog nusprendė grįžti į mokyklą. Gal jie tada suvoks, kad gyvenimas nepasibaigė. Tai buvo keista. Ji pati žinojo, kad tikrai nėra kilnus ar už kažką besiaukojantis žmogus. Bet mylėjo savo tėvus, norėjo, kad mama liautųsi kaltinti tėvą. Norėjo, kad jie gyventų normaliai. Ir pati dėl to ryžosi bandyti gyventi kaip visuomet.
Buvo sunku. Lapkričio pabaigoje ją užkerėjo tuo apsauginių burbulu. O ji dėl to negalėjo jausti vėjo, saulės, ar net žemės po kojomis. Taip. Buvo apsaugota nuo lūžių. Bet labai pasiilgo jutimų. Ir tas nuovargis. Jis kamavo visada. Kartais skaudėdavo galvą. Patricija buvo judri, mėgo bėgioti, sportuoti. O dabar pasidarė panaši į senutę.
- Eik velniop Adri. Aš dingstu iš čia. Manai, kad kovosiu su tomis katėmis? Ne. Neturiu joms energijos. Veltui čia vilkausi. - Tie profesoriai kaip visada ieškojo kuo pavojingesnių užduočių. Ji tikrai ketino išeiti iš pamokos. Bet dabar visur šmaižiojo tie padarai. Ir dėl to mergina sudvejojo.
- Gerai jau. Dirbam. - Nusileido.
- Tai koks planas? Gal tiesiog sustingdyk kurią ir viskas. - Ji žinojo, kad jeigu katė šoks ant jos ar priešinsis pati neturės jėgų kovoti. Nukris. Ir tik dar labiau pavargs. Todėl norėjo kuo paprasčiau viską sutvarkyti.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 179
  • Taškai:
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 10 mėnesių »
Alrisai visada patiko gyvūnai. Bet ji nelabai buvo linkusi lankytis magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokose, mat buvo įsitikinusi, kad profesoriai žiauriai elgiasi su gyvūnais. O ypač tas aukštas šviesiaplaukis, į kurį vien pažvelgus kūną nupurtydavo pasibjaurėjimo banga. Laimei, šiais metais jis mokinius kankino kitoje srityje, tad buvo galima nedrąsiai užsukti čia.
Klastuolei tema visai patiko, tačiau ją daug labiau sužavėjo faktas, kad atėjo amžinoji priešė Elliw. Gana senokai buvo  bjaurybę susitikusi, tad džiaugėsi nuostabia galimybe teleskopu įvaryti gumbą į pakaušį. Vis dėlto kad ir kiek kartų juodaplaukė pešėsi su ta kvaiša, nė sykio neprisiminė šios vilkint šlykščiai rožinę suknelę. Nuo kada ji vaizduojasi esanti modeliu? Smalsavo, akimis varstydama kriuksintį paršą - šiam akivaizdžiai nepatiko katės su aštriais dantimis. Vargšas net drebėjo iš baimės, jausdamas mirtinų medžiotojų žvilgsnius. Palengvinsiu jo dalią. Mintyse nusišypsojo Alrisa, traukdama lazdelę.
-Wingardium Leviosa. - ji planavo pakelti paršiuką iki pat lubų, o po to ,,švelniai'' gyvūną nuleisti (t.y. numesti) ant tos kaliausės Elliw.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 10 mėnesių »
Elliw to vis dar neprisiminė, bet ir toliau buvo liūdna. Liucija, Sabrina, Joana trečioji, Vėtratrūnė, Sarah arba Roma išspręstų šitą problemą, bet nė vienos iš jų velsietė nepastebėjo. Dėl to kaltos, žinoma, buvo tik tos aštuonios bjaurios mergiūkštės, tik ir gadinančios gyvenimą. Elliw jau nežinojo, dėl ko jos kaltos, bet buvo būtent taip.
Nuo stalo, prie kurio ji sėdėjo, kažkas nuskrido (?). Ar tai galėjo būti Liucija ar kuri nors kita gera mergaitė? Susidomėjusi Elliw pabandė atsistoti, bet kaukštelėjo galvą į stalą ir skubiai viską pamiršo.
- AUČ! - garsiai suriko ji nepatenkinta ir dar katrą pabandė išsitiesti. Šį kartą pasisekė, tačiau teko sugriebti stalą, kad nepargriūtų, nes kažkodėl pradėjo svyruoti. Deja, vos paliestas stalas sulūžo ir sudribo ant grindų. Ant jo, pasirodo, buvo teleskopas, kuris dabar labai sėkmingai sudužo. Elliw persigandusi apsidairė ir bjauriai arti savęs pamatė ne ką kitą, o neLiuciją. Su pasišlykštėjimu žvelgė į ją, nors to priežastį jau buvo pamiršusi.
- Tu neLiucija, - galiausiai rėžė ji ir nusisuko. Pamatė ant grindų gulinčias stalo ir teleskopo liekanas. Nejučia susimąstė apie tai, kad nė neįsivaizduoja, iš kur jos čia atsirado. Tiesa, netrukus visas susimąstymas išnyko iš klastuolės atminties.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 10 mėnesių »
Kaip ir buvo taip ir liko bjauraus būdo. Bet gal ir gerai iš vienos pusės.
- Kaip tau sustingęs gyvūnas nuris pašarą? - Pasiteiravo. Labai jau norėjosi išgirsti atsakymą.
Staiga pasigirdo klaikus miaukimas. Ir Adrijas išvydo dvi kates, kurios dėl kažkokios priežasties ėmė ir susipešė. Kurį laiką atrodė kaip didelis nagų ir kailių kamuolys. Bet paskui abi pradėjo augti. Sparčiai didėti. Trumpam atsiskyrė, o paskui vėl puolė viena kitą. Abi atsidūrė klaikiai per arti Adrijo ir Patricijos.
- Visgi kaip įdomu ar ne? - Svajingai pasakė. Jį sužavėjo toks spartus augimo šuolis. Lakotas žinoma nestovėjo ir nespoksojo kaip dvi katės siaubingai kandžiojasi ir draskosi. Visų pirma, tai atrodė klaikiai. O antra, abu galėjo atsidurti įnirtusių kačių taikinyje.
- Sustinkit. - Ištarė nutaikęs į jas lazdelę. Katės sudribo ant žemės. Adrijas galvojo, kad reiktų apžiūrėti ar jos labai nesusižeidė.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 179
  • Taškai:
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 9 mėnesius »
Paršas pakilo. Tetrūko tik didingų baltų sparnų. Žiobarai dažnai sako, kad pradės daryti kažką sunkaus ar neįtikėtino tik tada, kai kiaulės pradės skraidyti. Atrodė, kad tam atėjo tinkamas metas. Tačiau Alrisos nusistatymas prieš teleskopininkę nepasikeitė nė per nago juodymą. Kur tai matyta! Pamėgti Elliw! Toji šlykštynė pasirodė dar bjauresnė, kai nepuolė gelbėti savo augintinio, kuris žviegė it skerdžiamas.
-Dar ir kurčia, ne kitaip... - sumurmėjo ji, laikydama gyvulį palubėje. Vis dėlto tokiam veiksmui atlikti reikėjo daug susikaupimo - deja, šis pranyko vos tik sudužo teleskopas. Juodaplaukė buvo baisiai laiminga, kone apimta ekstazės, pamačiusi, kad viskas, ką kvaiša paliečia, sulūžta. Žinoma, buvo šiek tiek gaila, kad tuo prietaisu neteko sukulti mergiūkštės makaulės, bet vis tiek smagu. Tiesiog neužmirštama. Kol tokios mintys skraidžiojo galvoje, paršas ūmai nukrito kažkokiam mokiniui ant galvos.
Alrisa panosėje nusikeikė, mat tą akimirką į ją dėmesį atkreipė Elliw. Išrėžusi iki klaikumo žinomą frazę, tuojau nusisuko, taip suteikdama galimybę priešei atsigauti. Ir, žinoma, dar kartą paskraidinti kiaulę.
Ši garsų skleidė truputį mažiau, bet vis dar galėjai abejoti, ar jai patinka nejausti žemės po kanopomis. Kita vertus, net ir paklausęs nebūtum gavęs atsakymo iš gyvulio, kuris jau vėl sklandė virš bjaurybės. Šiuo momentu klastuolei šovė dar viena mintis. Rizikinga. Dvelkianti kone šimtaprocentine nesėkme. Siaubingai viliojanti. Tamsiose akyse sužibėjo ypatingos ugnelės, kai lūpos šnibždėjo naują užkeikimą - transfigūraciją iš kiaulės į stalą. Nesvarbu, koks bus rezultatas, jis visu smarkumu rėšis į tuščią Elliw makaulę.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 9 mėnesius »
Tipo aš vargsiu čia su tom katėm. Tai jau ne. Kodėl turėčiau prisijaukinti jas? Kai prisijaukinau gulbinpalaikį Mažylį, man jo pasilikti neleido. O jei ir su kate taip susidraugausim? Bet taškų Džez norėjo. Taigi mišinį suberti reikėjo. Staiga Blek prisiminė vienus kerus, išmoktus per kerėjimą. Jie tikrai man man padės. Katė iš šios pamokos iškeliaus su manim.
- Katyte, katyte! - Džez pakibino vieną iš kačių. Ta iš karto pasidarė milžiniška. Matyt sunervinau. Katė šoko ant Blek. - Impedimenta! - Katė turėjo sulėtėti, bet nieko neįvyko. Labai (ne)miela katytė pradrėskė Džezefai ranką. Skausmas buvo didžiulis. Ir kraujo buvo daug. - Tu, kvaila kate! Palauk, vistiek būsi mano! - Pirmakursei skaudėjo. Džez pyko ant tos kvailos katės. - Tu būsi mano. - Pakartojo mergaitė tyliau.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 9 mėnesius »
Aplinkui vyravo chaosas, bet Elliw žinojo viena - visos šešios draugės paliko ją likimo valiai. Niekas negalėjo išspręsti šios situacijos. Jeigu velsietė tai prisimintų, galbūt nusimintų ar išsigąstų. Vis dėlto ji neapsisunkino tokiais dalykais, taigi visai ramiai dairėsi teleskopo. Pamiršo ir apie neLiuciją, bet dėl to kalta buvo tik toji bjauri mergiūkštė - ji nereagavo į ištartą sakinį (kurio Elliw, tiesa, irgi jau neprisiminė), taigi kaip galima įsidėmėti tokios bjaurybės egzistavimą? Verta pastebėti, kad ji bet kuriuo atveju bjauriąją mergiūkštę būtų pamiršusi, bet...
Netrukus ant galvos nukrito kažkas sunkaus. Tai tikrai nebuvo teleskopas, ir tai visai nedžiugino.
- AUČ! - garsiai suriko Elliw, atsidūrusi po stalo nuolaužomis. Atkakliai bandė prisiminti, kur ji yra - gal tai būtų paaiškinę, kas čia darosi? Nepavyko. Be to, ant stalo kažkodėl pradėjo rinktis kažkokios neaiškios katės, ir tai ant savęs laikomą daiktą padarė dar sunkesnį. Elliw nepastebėjo, kaip atsidūrė ant grindų. Nepastebėjo ir to, kad pavirto ožka. Gyvenimas buvo viena didelė nesąmonė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 9 mėnesius »
Vos tik profesorius pradėjo šnekėti, Eion garsiai ir demonstratyviai atsiduso. Vėl kažkokie padarai, tik ir laukiantys, kada galės praryti žmogų. Vėl šaltis ir pavojus pamokų metu. Kodėl jis turi stengtis per pamokas elgtis tinkamai, kai kiekvienas profesorius tik ir stengiasi jį nužudyti? Kitą kartą sutikęs Gruodę būtinai to paklaus. Kaži kaip ji jaučiasi dėl to, kad profesoriai visomis išgalėmis stengiasi sumažinti Hogvartso mokinių skaičių?
- Turime paversti gyvūnus narkomanais? - garsiai nusistebėjo Eion, bet paėmė dėžutę su reikiama medžiaga. Ne dėl to, kad ketino ar norėjo dirbti. Ne, tiesiog pamoką planavo išgyventi. Ateis kitą kartą ir gerai paerzins šitą profesorių. Jeigu jis kada nors teisis mokytis apie gyvūnus, kurie negali nurauti galvos.
Deja, netrukus paaiškėjo, kad ne katės yra didžiausia problema. Eion numetė katžolę toliau tikėdamasis, kad bent vienas gyvūnas susidomės, tačiau netrukus ant galvos nukrito kažkas. Iš pradžių pagalvojo, kad tai vienas iš plėšrūnų ir netgi gerokai išsigando, bet paaiškėjo, kad klydo: tai buvo paršas. Savo augintinio į pamoką neatsivedęs klastuolis gerokai sutriko ir nežinojo, kaip elgtis. Tuo labiau, kad skaudėjo galvą. Laimei, bent jau nuo kėdės nenusivertė.
- Pasiimkit tą savo paršą! - garsiai suriko jis užsidengdamas veidą delnais. Galvos skausmas pradėjo išties kamuoti, tad tyliai keikdamasis trečiakursis atsigulė ant stalo ir stengėsi ignoruoti viską aplinkui.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 42
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 9 mėnesius »
     Klasėje buvo žvarbu. Ir pilna... sniego? Tai nustebino Širą. Illa niekada nebuvo pasakojusi, kad Hogvartso klasės staiga gali tapti laukine žiema. Nors čia Hogvartsas, teoriškai visko čia gali tikėtis.
     Knightley klestelėjo į vieną iš suolų ir pasigailėjo, kad į pamoką neatsitempė striukės. O būtų pravertusi. Gal ne tik nuo šalčio, bet ir nuo tų kačių, kurių apibudinimo metu baltaplaukė vis nusipurtydavo iš pasibjaurėjimo profesoriaus žodžiais. Užauga iki dviejų metrų? Valgo žmones? Juos drasko? Su milžiniška kieta uodega? Kažkokios kraupios kanibalės... Illa, nesakei, kad Hogvartso pamokose jau pirmame kurse gali atsisveikinti su gyvenimu! Įsibaiminusi Šira apsidairė po žvarbų kabinetą ir pamačiusi ne vieną porą spindinčių mėlynų akių nusipurtė. Po galais, rimtai?
     Staiga tiesiai priešais pieno baltumo plaukų savininkę kažkas didelis ir sunkus krito nuo lubų žemyn. Šira vos nesuklykė, kol suprato, kad tai ne ta prakeikta katė, kuri tuojau suris tą, ant kurio nukrito, o kažkoks... paršas? Rožinė spalva labai netiko šiame kabinete, kuriame pilna balto sniego ir baltų kačių. Iš kur išvis tas paršas vidury pamokos? Ar čia kažkokia pamokos užduoties dalis, apie kurią neužsiminė profesorius?
     Sutrikusi Knightley prisiartino prie vaikino, ant kurio tas paršas nukrito. Jis neatrodė labai gerai...
     - Am, kaip tu? Gal reikia kokios pagalbos? - tarė ir apsižvalgė aplink, kad ir ant jos nenudribtų koks paršas ar, dar blogiau, katė.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 9 mėnesius »
Kraujas sruvo iš Blek rankos. Daug, labai daug kraujo. Skaudėjo. Kokie ten sutvarstantys kerai, kurių Badis mane mokė? Kaip galėjau pamiršt! Matyt reiks eiti į ligoninę. Į ligoninę eiti reikėjo dabar! Tačiau Džez nutarė niekur, visiškai niekur neiti kol neturės katės. Bet skaudėjo! Blek bemąstydama nepastebėjo kaip pradėjo eiti ir atsitrenkė į... vieną, dvi, tris kates! Tos pikčiurnos iš karto išsistiebė du metrus aukštyn ir iššiepė savo baltus, aštrius dantukus, o tiksliau milžiniškus dantis.
- Katytės, prašau, nereeeeeikia! Man ir taip skauda rankaaaaaaą! - Ar aš tokia visiška kvailė, kad galvoju, jog tos (ne)katės manęs klausys?! Reikia nuo jų... Sakinio kad ir mintyse Džezefa nespėjo pabaigti. Viena katė partrenkė ją ant žemės. Ant tos kruvinos rankos. Ranką suskaudo dar labiau. Nejaugi lūžo?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 9 mėnesius »
Viskas nusibodo, o labiausiai kvaili profesoriai ir mokiniai, bandantys priversti Eion mokytis. Kodėl negalima tiesiog ramiai leisti laiko kur nors kitur? Pavyzdžiui, lovoje. Ne, reikia sėdėti šitoje šaltoje klasėje ir apsimesti, kad kažkas rūpi. Gruodės klasėje nepastebėjo, Athenos taip pat. Vadinasi, pamokoje visiškai nėra ką veikti, o dar ir paršai skraido. Na, ne veltui magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka, ar ne? Eion garsiai prunkštelėjo. Deja, vos tik įsitaisė patogiau, prie jo kažkas priėjo ir dar prakalbo. Nepatenkintas išsitiesė ir pažiūrėjo į nepažįstamą mergiotę.
- Tai tavo paršas, - rėžė jis. Ne klausė, o visiškai užtikrintai teigė. Atsirado gudrutė! Numeta ant galvos paršą, o po to apsimeta esanti draugiška. Eion dar kartą prunkštelėjo.
- Na, atsivedei gyvūną, panašų į save, - burbtelėjo džiaugdamasis, kad savo paršelio pamokoje neturėjo. Vėl pasidėjo galvą ant suolo ir vylėsi, kad to pakaks mergaitei susivokti: ji čia yra nepageidaujama.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Šira Knightley

  • III kursas
  • *
  • 42
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Vėtrūnei Kristei de Leighi
Ats: Antra MGP pamoka visiems kursams/'23 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 9 mėnesius »
     Atrodė, kad tam baltaplaukiui turėjo skaudėti. Visas paršas netikėtai užgriuvo ant jo. Galėjo gal net kokį kaklą sulaužyti... Tačiau Šira nerimavo ne tik dėl to. Kitas, ne ką mažiau svarbus klausimas buvo "Iš kur tas paršas atsidūrė Hogvartso klasėje?" Kažkiek ramino tai, kad čia buvo magiškų gyvūnų priežiūros pamoka, tačiau profesorius nieko neužsiminė apie kiaules ir paršus. Šira apsidairė - tas paršas, kaip perkūnas iš giedro dangaus nukritęs pamokos vidury, vis dar vaikščiojo netoliese. Prabilus tam vaikinui, pieno baltumo plaukų nešiotoja vėl pažvelgė į jį. Šį kartą kiek priblokšta jo žodžių. Mano paršas? Ji atsitiesė. Visas gailestis kaip ranka nubraukus dingo ir ji tapo šalta, bet rami. Kaip nori. Ji nusigręžė nuo vaikino ir paliko jį ten sėdėti, o pati nužvelgė kates klasėje. Vis dar buvo justi baimė, tačiau Šira jau jautėsi savotiškai drąsesnė. Varniukė nuėjo pasiimti profesoriaus minėto mišinio.
HOW LONG IS


Sometimes, just one second.