0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #105 Prieš 8 mėnesius »
Kada nors jis vis tiek privers ją klykti. Bent menką spygtelėjimą tikrai išspaus. Tik gal šį kartą ne taip greitai kaip tą padaro įprastu atveju. Na, ne jis kaltas, kad šita mergiotė yra netgi labai neįprasta. Reikia tik gerai pagalvoti, kokių priemonių imtis. Nes kol kas šita mažė gerokai stebino, tik Eion atkakliai stengėsi to neparodyti. Kėdei užsidegus plačiai išsišiepė, bet netrukus gavo nusivilti - vis dėlto ne tokia ji jau ir įdomi, jeigu skubiai naudoja aguamenti.
- Nagi kaip mes šauniai mokame kerėti, - sarkastiškai ištarė klastuolis svarstydamas, kaip toliau pakreipti šitą susitikimą. Jeigu jau abu atsidūrė griūnančioje lūšnoje, reikia tai kažkaip pažymėti. Tik ne jokiomis draugystėmis ir pokalbiais, žinoma. Tik kodėl mergiotė turi būtinai tai ir pasiūlyti? Eion prunkštelėjo.
- Nedegu noru kalbėti, - visai ramiai ištarė, o galvoje sukosi mintys, ką daryti toliau. - Gal geriau paveikti ką įdomesnio? Pavyzdžiui, galime patyrinėti čia dar esančius gyvūnus.
Toje vietoje, iš kurios Eion paėmė šliužą, iš tiesų buvo ir daugiau visokių liekanų. Taigi klastuolis grįžo ten ir paėmė kažką panašaus į gyvatės išnarą.
- Nori paragauti? - pašaipiai ištarė jis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #106 Prieš 8 mėnesius »
- Ot gal ir šauniai kerėti galiu, ką tu žinai. - atšovė Lina kiek sarkastiškai.
- O gal norėjai, kad sudegtume kartu su namu? Medinis jis tai tikrai gerai degtų. - Varniukė paklausė taip ir neapsisprendusi ar klausia įroniškai at tikrai nori atsakymą žinoti. Juk nelabai tikėtina, kad jis čia viską sudeginti norėtų, kartu su mumis. Bet jei ištrūktume greitai, tai spėju, kad įmanoma visai. Ir į ką aš čia įsivėliau…
Klastuoliui pasakius, kad kalbėti netrokšta, Lina negalėjo pasakyti, kad buvo labai nustebinta. Tačiau ją išties pritrenkė pasiūlymas nuveikti ką įdomesnio. Nu kodėl ir ne? Jis nėra per draugiškas, bet jeigu jau siūlo tai panašu, kad gal kokią pagarbą pelniau? Ar būsiu ekspermentas. Nu kaip bus taip. Berniukui paėmus išnarą Lina smalsiai pasilenkė. Tik aišku ne per daug, o tai vėl ant galvos užmes. Tiesiog pakankamai, kad galėtų apžiūrėti. Išgirdusi jo pasiūlymą varniukė prunkštelėjo.
- Ne žinok, alkana nesu. Nors gal kada ir norėčiau gyvatės paragauti. Bet manau, kad būtų įdomu turėti ją kaip augintinį. Geriau nenuodingą, bet tikrai būtų įdomu. O tau patinka gyvatės?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #107 Prieš 8 mėnesius »
Panašu, kad sutiko savęs vertą priešininkę. Tai visai nepatiko, ir Eion jau pradėjo kurti planus, kaip reikės ją pamokyti mandagumo ir pagarbos vyresniems. Kažkodėl jis visada turėjo gerbti visą pasaulį, o štai pats tokios pagarbos nesulaukdavo. Tai buvo siaubingai nesąžininga.
- Tu gali sau degti, jei nori, - abejingai ištarė. Tiesa, tam jau buvo per vėlu: ugnis užgeso, o rinktis tą patį triuką visai nesinorėjo. Geriau sugalvoti ką nors naujo.
Tiesa, visai netrukus mergiotė nuvylė. Negali sakyti, kad nustebino, bet nuvylė. Eion tikėjosi, kad ji protingesnė. Jeigu jis pasakė, kad kalbėti nenori, kodėl ji užsivedė pliurpti? Tarsi jam rūpi jos santykis su gyvatėmis! Taigi nieko neatsakė, tik padėjo išnarą ant grindų ir nukreipė į ją lazdelę.
- Engorgio, - ištarė, ir daiktas išsipūtė. Jau nesitikėjo, kad mergiotė išsigąs, tačiau burtažodis buvo neblogas, tad suradęs dar vieną šliužą ar kažkokį panašų daiktą jį lygiai taip pat padidino.
- Taip maisto užteks ilgiau, - kandžiai pratarė. Nebežinojo, ką čia veikia ir kodėl neina sau, bet staiga pasidarė visai smagu.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #108 Prieš 8 mėnesius »
- Sudegti tai aš dar nenoriu žinok. Nusižudymo artimiausiuose planuose nėra. - Lina atšovė klastuoliui, kai jis pasiūlė iškepti. Pasidarė įdomu kada jis būtų ėmęs ugnį gesint, bet ji progą buvo praleidusi. Juk nedegsi dar kartą.
Jam išpūtus gyvatės išnarą ir šliužą, Lina tiesiog pavartė akis. Negi jis tikėjosi, kad ji išsigąs jei jie padidės. Kokio velnio ji tą turėtų padaryti.
Kai jis pasakė, kad maisto taip užteks ilgiau Lina tik pažiūrėjo į jį pakėlusi antakį.
- Ir kas tau yra su tuo maistu? Jei toks alkanas esi, padėsiu.
Tai tarusi ji nukreipė lazdelę į šliužą ir ištarė Bombarda, tuo pačiu metu įsivaizduodama, kad šliužas susiskaldo į dalis. Tada ji lazdele surinko visas dalis į vieną vietą ir atsiskraidinusi išklibusią lentą, tekštelėjo jas ant lentos.
- Skanaus. Pasakė pašaipokai;- gal dar arbatos ar vandens?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #109 Prieš 8 mėnesius »
Mergiotės "sarkazmas" ilgainiui pradėjo gerokai erzinti. Daug geriau tos mergiotės, kurios dėl kiekvieno menkniekio pradeda cypti ir klykti. Taip yra nepalyginamai smagiau. Deja, ši buvo kitokia. Ir Eion kantrybės taurė labai sparčiai tuštėjo.
- Tavo žiniai, raganos moka padaryti taip, kad ugnis jų nesudegintų, - atkirto klastuolis prisiminęs kažkada skaitytą vadovėlio skyrių apie raganų deginimą viduramžiais. - Žiobarė.
Nors ir pats buvo kilęs iš žiobariškos šeimos (turbūt, nors to tikrai nežinojo), dabar šį žodį ištarė su didžiausia įmanoma panieka.
- Oi, labai alkanas esu. Šiandien nieko nevalgiau, - saldžiu balseliu ištarė. Kiek nustebo, kai mergiotė ištaškė išnarą, o netrukus pietūs jau buvo patiekti. Kreivai spoksojo į mažę ir vylėsi, kad naujai į galvą atėjusi mintis ją nustebins. Taigi paėmė vieną gabaliuką ir įsidėjo į burną. Ko gero, nereikia ir sakyti, kad buvo labai šlykštu, tačiau Eion narsiai tai slėpė.
- Prašyčiau kraujo, - ištarė pilna burna. Niekaip neapsisprendė, ar ryti tą daiktą, ar vis dėlto išspjauti. Taip ir laikydamas šlykštynę burnoje pridūrė: - Ačiū už rūpestį.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #110 Prieš 8 mėnesius »
Išgirdusi, kad raganos gali apsisaugoti nuo sudeginimo, Lina trumpai susidomėjo. Jos galvoje perskriejo visos istorijos, kurias ji girdėjo apie viduramžiais ir vėliau sudegintas raganas. Taigi arba jos apdimetė, arba nemokėjo apsisaugoti, arba išties buvo nekaltos. Kaip liūdna... Nors aišku ir nesi kalta jei ragana esi. Tai genetika gi. Ir jei niekam nekenki tai gyvenk sau ramiai... Bet nebuvo laikas čia filosofuoti, todėl Lina sutelkė dėmesį atgal į klastuolį ir dar spėjo nugirsti, kaip jis ją su panieka žiobare pavadino. Uiii. Skaudu. Nu bet tiesa. Bent tikriausiai. Nebuvo taip, kad ji žinojo tiesą apie savo tėvo kraujo statusą.
- Nu taip aš žiobarų kilmės turbūt. Ar tau tai trukdo labai? Mokykloj gal mes lygiaverčiai esam. Ar tu toks grynakraujis, kad čia jau ne lygis su žiobaraite kalbėt?
Paskutinis sakinys buvo ir klausimas ir pastebėjimas viename. Bet jos visas mintis nutraukė klastuolio poelgis. Jis realiai paėmė ir į burną įsidėjo jos sudraskytos/ susprogdintos išnaros gabaliuką. Nu Lina spėjo, kad jis taip pasirodyti norėjo, bet vistiek buvo kiek šokiruota. Jam pilna burna paprašius kraujo Lina kiek sukikeno mintyse. Nu tas jo bandymas pasirodyti... Ar nenoras pasiduot. Juokinga. Bet ką dabar darys. Negi rys? Ji kiek pasidairė ir po luženų krūva pamatė kažką panašaus i labai apdaužytą puodelį. Nu tik ir jis. Pamąstė. Tada nukreipusi į jį lazdelę jį išplovė Aquamenti kerais  ir tais pačiais kerais jį pripildė.
- Nu pasirodei pakankamai jau. Gali spjaut.- tarė tiesdama puodelį.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #111 Prieš 7 mėnesius »
Ir vėl sarkazmas. Tiesą sakant, jis jau taip nusibodo, kad Eion mielai būtų atsistojęs ir išėjęs. Deja, prieš tai reikėjo išspręsti kitą problemą - burnoje esančią išnarą. Suprantama, į sarkastiškai užduotą klausimą klastuolis neatsakė, nors tai, kad ši mažė "turbūt" iš žiobariškos šeimos, šiek tiek sudomino. Bet tik šiek tiek, ir jis tikrai to neklaus.
O ji, pasirodo, dar ir rūpestinga! Išplovė puodelį ir netgi pasiūlė jam vandens? Ne, turbūt priėmus pasiūlymą vėl nebūtų nieko smagaus. Vis dėlto kąsnį išspjovė ir netgi pasivargino nusisukti nuo mažės.
- Čia ne kraujas, - burbtelėjo žvilgtelėjęs į puodelio turinį. Niekaip nesisekė sugalvoti, ką daryti toliau. O ir valgyti visai norėjosi. Tik kažko normaliau nei ta šlykštynė.
- Turi maisto? - lyg niekur nieko paklausė Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #112 Prieš 7 mėnesius »
Kągi, kągi, klastuoli. Tai tu nesi toks kvailas. Dar supranti, kas nereikia dėl pasirodymo ryti tos bjaurasties. Pamanė Lina, kai berniukas išpjovė tą bjaurastį. Vandens aišku nepaėmė. Nu suprantama, dar reik savigarbą išlaikyt. Ji šyptelėjo, dėl tokios minties. Jam pareiškus, kad tai ne kraujas ji tik sukikeno ir paklausė pakėlusi antakį:
- Iš kur aš tau to kraujo gausiu?
Jam paklausus ar turi maisto, na tai yra normalaus tikro maisto, ji kiek sutriko. Ir ko jis čia taip pasikeitė greitai? Nu, bet gerai. Jai netrukdo. Dar kiek abejodama ji pasirausė kišenėse ir rado pakelį sausainių. Buvo juos visai pamiršusi, įsimetė eidama į lauką, jei išalks. Na išalko ne ji, bet gaila nėra labai... Todėl paprasčiausiai ištiesė sausainius jam. Tada kiek pagalvojo, apsidairė ir pasvarstė apie išėjimą. Juk knyga jos jau sunaiknta, o ir tyrinėti čia labai neliko ko... Ji nusprendė, kad palauks klastuolio reakcijos. Jei jis nesuteiks kažkokios vertos priežasties pasilikti, ji išeis.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 785
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #113 Prieš 6 mėnesius »
Mergiotė pradėjo kikenti. Ką gi, ją išgąsdinti nebus taip paprasta, o tai atrodė labai jau neįdomu. Norėjosi gerai jai atkeršyti, nors visai nebuvo aišku, už ką. Gal už tai, kad ji čia atsivilko ir sugadino... Kažką. Eion buvo nepatenkintas, tad į klausimą neatsakė. Jeigu ji nesupranta, kad pati nešiojasi pakankamą kraujo kiekį, jis neaiškins. Duok durnam kelią, kaip sakoma.
Panašu, kad galiausiai mergiotė susiprato, kad reikia tylėti. Taip ji gerokai mažiau erzino, nors, žinoma, negali sakyti, kad visai to nebedarė. Eion tiesiog norėjo pabūti vienas ir pamąstyti. Taip, tai pats geriausias sprendimas.
Kai ji pasiūlė savo sausainius, klastuolis gerokai nustebo. Kilstelėjo antakius ir žvilgtelėjo į ją. Iš kur galėjo atsirasti toks draugiškumas? Tiesa, klausti ir gilintis tikrai neketino. Ir taip nusibodo čia būti. Taigi tiesiog praėjo pro įkyrėti spėjusią personą, atidarė aplūžusias trobelės duris ir tylomis išėjo. Paėjęs šiek tiek toliau nuo tos vietos pasileido bėgte.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #114 Prieš 4 mėnesius »
Leticija kartu su Lina vaikštinėjo po žiobarotyros pamokos. Pasidarė vėsoka, nes juk tą darė žiemos metu. Jos kalbėjosi, kol kas nelietė tų temų, kurias pradėjo per pamoką.
- O, niekada nebuvau šiame namelyje. Užeinam? - Ji pravėrė duris ir įlindo vidun. Čia buvo šalta, kaip ir lauke. Tuščia. Bet bent vėjas neužpūtė.
- Įdomu kam reikalinga sena trobelė? Gal tu žinai? - Paklausė vyresnės mergaitės Leticija. Ji galvojo, tiksliau labai norėjo pradėti klausinėti. Tarkim apie tą prakeiksmą, apie kurį nedrįso daugiau kamantinėti pamokoje. Tokia apleista vieta atrodo visai tiko tokioms kalboms.
- Kodėl tu man tiek pasakojai žiobarotyros metu? Juk manęs tu net galima sakyti nepažįsti. - Ėmė ir paklausė visai kito, bet irgi svarbaus klausimo. O gal Lina viską išsigalvojo? Tada jau Leticija suprastų kodėl ji tokius dalykus klojo nepažįstamam žmogui.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #115 Prieš 4 mėnesius »
Po žiobatyros Lina pasiūlė Leticijai pasivaikščioti ir pasikalbėti. Pirma jos galvojo pasikalbėti kokioje nenaudojamoje klasėje ar šiaip kokioje slaptesnėje vietelėje. Bet deja tokių nežinojo ir patraukė į lauką. Buvo vėsoka, bet nebaisiai šalta todėl buvo galima ir pasikalbėti nešiurpstant ir negalvojant apie šiltą židinį. Tai bekalbėdamos jos priėjo apleistą trobelę. Dabar jau ji žinojo iš vyresnių mokinių, kad tai buvusi Hogvartso raktininko Hagrido trobelė. Leticija pasiūlė užeiti. Lina nusprendusi, kad viduje bus bent truputį šilčiau sutiko.
- Taip galime užeit. Gal bus šilčiau.
Leticijai paklausus kam reikalinga ši trobelė Lina apsidžiaugė yra girdėjusi tai. Todėl atsakė:
- Iš vyresnių mokinių girdėjau, kad čia anksčiau gyveno pusmilžinis Hogvartso raktininkas Hagridas. Bet po Hogvartso mūšio jis išsikraustė. Man skamba gana neįtikėtinai, bet pagal tai, kad trobelė didelė, spėju, kad tai turbūt tiesa.
Ji tikėjosi, kad nesuklaidins mergaitės, jei ji girdėjusi pasakas.
Tada Leticija paklausė klausimo dėl kurios jos ir ėjo pasivaikščioti. Kodėl aš jai papasakojau? Išties kodėl? Juk net nepažįstu jos visai. Lina neturėjo atsakymą į šį klausimą. Iš tiesų pati nesuprato kodėl tiek atsivėrė. Juk net jos draugės su kuriomis draugauja kelis metus to nežino. Gal tai buvo kažkas ką ji pamatė Leticijos akyse, o gal kažkas kito. Bet Lina pajuto, kad gali ja pasitikėti. Gal ieškojo kažko su kuo galėtų pasikalbėti ir Leticija tiesiog buvo šalia. Bet Lina tuo abejojo. Turėjo būti kokia kita priežąstis. Mergaitė tiesiog spėjo, kad ji su Leticija pajuto kažkokį bendrumą. Dėl kurio pajuto, kad ji suprastų geriau, nei kitos draugės. Pagalvojusi atsakė:
- Iš tiesų nežinau kodėl. Ir atsiprašau dėl to. Juk tu manęs nepažįsti tai neturėjo būti labai įdomu. Ir neaktuolu. Kažkodėl pajaučiau, kad galėtum suprasti.
Pridūrė tyliau.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #116 Prieš 4 mėnesius »
- Pusmilžinis? Kaip galima būti tik pusiau milžinu? Ar tu esi mačiusi tikrą milžiną? Kas yra Hogvartso mūšis? - Užbėrė ją klausimais. Kartais smalsumas visgi imdavo viršų ir ji negalėdavo apsimesti kažkuo visai nesidominti.
Trobelė buvo apleista. Čia vėjas nepūtė, bet vis tiek tvyrojo žiemiškas šaltis. Jau seniai niekas nekūreno čia židinio. Bet trobelė tuščia. Kalbėtis čia tikrai atrodė puiki vietelė.
- Oi ne. Man įdomu. Tik taip keista, kad man visą tai pasakojai. - Patikino vyresnę mergaitę Leticija. - Apie kokį prakeiksmą kalbėjai? - Pagaliau ramiai galėjo užduoti rūpimą klausimą. Tik tada pradėjo dvejoti. Jeigu Lina papasakos, tada teisinga būtų ir jai pasipasakoti kodėl pačios tėvai taip nusistatę prieš magiją. Bet Letė nelabai norėjo. Nelabai norėjo pasakoti apie įvaikinimą ir paskui apie Dori.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #117 Prieš 3 mėnesius »
Leticija ją užpylė įspūdinga klausimų lavina. Lina kiek nustebo, bet pasistengė atsakyti į juos.
- Šiaip pilnai nesuprantu. Kiek žinau tai pusmilžinis yra žmogus, kurio vienas iš tėvų yra milžinas o kitas žmogus. Bet kaip tai įmanoma nežinau. Nes įprastai tai milžinai atokiai nuo žmonių gyvena ir jų nemėgsta. Ir juk jie baisiai dideli. Tai jau greičiau sutryptų spėju, nei vaikų turėtų. Ir nesu mačiusi aš milžinų. Net nemanau, kad norėčiau. Nu nebent iš didelio atstumo. Nes jie skamba pavojingai.
Tada pagalvojo kaip atsakyti į kitus klausimus. Jei Leticija negirdėjo apie Hogvartso mūšį tai turbūt nebus daug ir apie Harį Poterį su Lordu Voldemortu girdėjusi. Todėl jai reikėjo nuspręsti nuo kur jai pradėti pasakoti.
- Hogvartso mūšis yra mūšis, kuriame kovėsi Haris Poteris su lordu Voldemortu. Ir Poteris laimėjo. Žinai apie juos kažkiek? Jei ne pabandysiu viską nuo pradžių prisiminti. Šis mūšis vyko Hogvartso teritorijoje tūkstantis devyni šimtai aštuntais metais gegužės 2 dieną man rodos.
Tada pasakiusi ji ėmėsi pagrindinio klausimo. Prakeiksmo.
- Na gerai pagalvojus man pačiai dabar keista.- šyptelėjo Letei kiek nervingai- Na nuo ko čia pasakot pradėt... Na gerai pabandysiu šitaip. Žodžiu mama mane iki septynių metų augino viena. Na su senelių, jos tėvų pagalba. Poto sutiko mano patėvį. Na ir mūsų su mamama santykiai niekada nebuvo geri. Tačiau kai pradėjau eiti į Hogvartsą jie pablogėjo. Ji ėmė nekęsti magijos ir tuo pačiu manęs. Sakydavo, kad negali didžiuotis, kad esu jos dukra ir panašiai. Kad buvimas ragana ne profesija, ir, kad tai negarbinga, nieko nepasieksiu. Na tai skaudindavo, bet buvau gana pripratus. Tačiau po pirmų metų Hogvartse profesorius Senkleris ir aš susitikom su mama aptarti elgesio, pažymių, integravimosi į mokylą ir žinai panašių dalykų. Ir tada ji pradėjo elgtis dar keisčiau. Nu niekinti ir piktintis magija daug labiau. Tada profesorius pastebėjo, ant jos riešo laikrodį ir suprato, kad jis galimai įtartinas ir verčia taip elgtis. Poto pasidomėjo ir išties paaiškėjo, kad jis prakeiktas. Užtruko, bet galiausiai šiaip taip pavyko prakeiksmą panaikinti. Bet dabar kaip ir sunkiau. Su mama bendrauti. Nes ji beveik visą mano gyvenimą tą prakeiksmą turėjo. Ir pažinojau ją tokią. O dabar toks jausmas kad ji nepažįstamas žmogus. Tai sunkiau. Nu gal kada ryšį užmegsim, bet bent kolkas sunku yra.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • II kursas
  • *
  • 204
  • Taškai: 70
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #118 Prieš 3 mėnesius »
- Tikrai keista. Jeigu jie tokie dideli. Bet kaip žiobarai gali nematyti ir nieko nežinoti apie milžinus? Ar jie irgi moka burti ir pasislepia? - Tarkim burtininkai maskuojasi. Bet milžinai. Kaip galima jų nepastebėti?
- Kažką skaičiau apie juos magijos istorijos vadovėlyje. OHo, tai mes mokomės istorinėje vietoje, jeigu jie čia kovojo. - Negalima, negalima tuo žavėtis, tai ne tavo istorija ir ne tavo tikrasis gyvenimas.Bet deja beveik neabejojo, kad viską suskaitys apie tą Hogvartso mūšį.
O tada Lina papasakojo apie prakeiksmą. Gal ir mano tėvai prakeikti? Bet ne, jokių laikrodžių jie neturi.
- Nemėgstu profesoriaus Senklerio. - Pareiškė. - Bet aišku gerai, kad tavo mamą jis atkeikė. Baisiai sunku turėjo būti su ja tokia gyventi ir nežinoti kodėl ji tavęs nemėgsta. Siaubinga. O ar ji dabar kitaip elgesi? Jei kitaip, tai kodėl sunku su ja bendrauti? Suprantu, kad ji atrodo kaip kitas žmogus. Bet kaip tik juk jai dabar gali tiek visko papasakoti, galit išsikalbėti.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 37
  • Lytis: Moteris
Ats: Apgriuvusi Hagrido trobelė
« Atsakymas #119 Prieš 3 mėnesius »
- Šiaip nežinau. Jie mėgsta kalnuose gyventi ir panašiose vietose, be draugijos. Bet turbūt burtininkai juos stebi ir kilus pavojui užmaršina paprastus žmones. Nes juk jei koks žiobaras pamatytų milžiną tai tikrai suabejotų ar tikrai ir kiti tariamai magiški padarai neegzistuoja. Nu bent man įtarimas kiltų. O šiaip nemanau, kad milžinai turi magiškų galių.
Tada Leticija pasakė, kad nemėgsta profesoriaus Senklerio. Tai Liną kiek nustebino. Jai buvo susidaręs įspūdis, kad šis profesorius yra daugėlio mėgstamiausias. Bet juk kiekvienas turi teisę į savo nuomonę.
- Aišku. Gi ne visiems turi jis patikti. Man asmeniškai jis patinka, bet jis ir daug dėl manęs padarė, tai turbūt dėl to. Na o dėl mamos... Na taip nebėra tos nepaaiškinamos neapykantos. Bet ir pasitikėjimo nėra. Kažkaip niekada jai neišsipasakodavau tai ir dabar sunku pradėti... Beto tik vienas Kalėdas namie praleidau nuo tada kai ji atkeikta buvo. Tai nepraėjo daug laiko dar. Gal vėliau kažkaip išmoksim bendrauti. Bet dabar labai nejauku yra. Tiesiog abi jokių įgūdžių neturime... Ir laiko nebuvo.