[Juzefas Levinsas]

Žiobariškas valymas

Nutirpo visas sniegas. Vis garsiau ir garsiau girdėjosi paukščių čiulbėjimas ir lauke pražydo pirmos gėlės. Tad šią saulėtą pavasario dieną Juzefas nusprendė nusivesti mokinius į trečiame aukšte esantį dulkėtą kabinetą. Lauke prisibus ir taip, pamanė mintyse.
- Kadangi jau tikrai daug žinote apie žiobarišką tvarkymąsi ir vasarį apturėjote teoriją apie šlapią valymą su vandeniu, šiandien pabandysime tai padaryti praktiškai, - pasakė plikšius praleisdamas vaikus pro paveikslo angą. - Koridoriuje nedarysime nieko, dirbsime tik klasėje, - pranešė tuomet, kai jie jau joje atsidūrė. - Tad į koridorių prašau nevaikščioti! - perspėjo.
Ant profesoriaus stalo stovėjo dėžėje sukrautų daug šluosčių (vienos skirtos šlapiam valymui, kitos - po to nusausinti) bei dubenų su vandeniu. Šalia pat, ant grindų, puikavosi kibirai su vandeniu bei grindų skudurai. Ir mėtėsi kelios šluotos.
- Manau, kad nieko nereikia aiškinti, - vėl prabilo Levinsas. - Jeigu klausėtės teorijos, turite žinoti, ką ir su kuo reikia daryti. Pasakyti galiu nebent tiek, jog kadangi elektra Hogvartse neveikia ir negalime naudoti dulkių siurblių, grindų dangą teks šveisti skudurais, - gūžtelėjo pečiais. - Kad po pamokos klasė man blizgėtų! Ir jeigu jus trikdo šitos dulkės, galite ant nosies užsimaukšlinti žiobariškas apsaugines kaukes, - mostelėjo lazdele ir ant stalo atsirado dar ir kaukių dėžutė.
Pats Juzefas burtų pagalba nusivalė profesoriaus kėdę ir į ją klestelėjo. Nutuokė, kad po pamokos klasė neatrodys nei kiek švariau. Žinojo, kad tik su vandeniu čia visko išvalyti neįmanoma. Tačiau vaikai juk turėjo kažkur praktikuotis valyti dulkes, ar ne?

Aplinkos aprašymas čia, pasiskaitykite. Kadangi grindų danga kiliminė, šluotos skirtos voratinkliams nuo lubų valyti. Tai mokiniai turėjo išgirsti teorijos metu, tačiau, žinoma, bus tik linksmiau, jei ne visi žinos šluotos paskirtį, valys su dulkes su šluota nuo stalų ir pan. Pamoka iki balandžio 23 dienos.

[Gruodė Rimeikaitė]

Dabar pavasaris ją džiugindavo. Seniau pavasaris reikšdavo tai, kad vėl švies saulė. O ji slėpsis. Bet dabar pamėgo šį metų laiką. Nebesuko galvos ir dėl savo ūgio. Gal per smarkiai pasakyta. Ne tai, kad nesuko. Bet stengėsi negalvoti. Bent jau tų kvailų aukštakulnių nebenešiojo. Ji ir tie batai niekaip negalėjo susigyventi.
- Ir kodėl turime dirbti čia? - Pasiskundė Nelannai, su kuria atėjo į pamoką.
- Gal paveikim ką nors kitką? Baisiai neturiu nuotaikos tvarkyti šitą dulkėtą kambarį. - Jis kėlė tiek prisiminimų. Ir Gruodė nei nespėjo susilaikyti, kai ėmė ir pasakė. Tyliai, kad tik draugė girdėtų.
- Tu įsivaizduoji. Kai buvau trečiame kurse pavasarį čia ruošiau profesoriui Senkleriui priešnuodį prieš meilės eliksyrą. Jis netyčia jo gavo. Buvo toks juokingas. Tik niekam nepasakok apie tai. - Turbūt Auris pasiustų, jei kas sužinotų tą istoriją. Pagalvojo. Bet nekamavo savęs sąžinės priekaištais. Buvo sunku įsivaizduoti tą profesorių išties piktą. Bet juk Nelanna niekam nepasakos. Nuramino save. Gruodė dabar labai norėjo pasidalinti visomis tos keistos popietės detalėmis.

[Nelanna Light]

Tamsių ir purvinų patalpų Nelanna labai nemėgo. Jos kėlė slogutį ir atrodė, kad lengvai gali ištraukti visą joje esantį džiaugsmą tarsi psichai. O būtent tokioje patalpoje jai kartu su Gruode bei kitais bendramoksliais teko būti.
- Manęs visai nežavi mintis išmokti tvarkytis kaip žiobarui, - pritarė Nelanna draugei. - Su žiobaru tikrai nesituoksiu, tai ir tvarkytis be magijos man neprireiks. Jau geriau išmokčiau, kaip išgyventi žiobarų pasaulyje, tarkim kaip vasarą boulinge - pamokos tada tikrai būtų pravertusios.
Nelanna apsižvalgė, ką profesorius paruošė jiems šį kartą. Kibiruose padėtos medžiagos atrodė dar visai gerai. Taip, kad dar būtų galima jomis aprengti kokį Hogvartso namų elfą. Ji paėmė vieną iš jų, pamerkė į vandenį ir pabandė perbraukti per nešvarias grindis.
- Nemažai laiko ir pastangų reikėtų šitokiu būdu iššveisti kambarį. Manau, kad profesorius iš mūsų šaiposi, - pasakė draugei. O jai pradėjus pasakoti apie nuotykį šiame kabinete, susidomėjo. - Kodėl profesoriui Senkleriui prireikė meilės eliksyro priešnuodžio? Ir kaip nutiko, kad būtent tu turėjai juo pasirūpinti?

[Athena OConnor]

Athena tiesiog nekentė žiobarotyros pamokos temos. Ji skambėjo tragiškai. Kas čia per tvarkymasis? Ar jai reikia būti tarnaite kaip ir namuose? Tikrai ne. O'Connor pavardės savininkė žinojo, kad nieko tikrai nedarys. Tiesa, jai reikįjo bent jau apsimesti, kad ką nors darys, kadangi kitaip profesorius gali prikibti prie jos. Nors, tas profesorius buvo kažkoks labai keistas, tai gal netgi nepastebėtų, jog klastūnyno atstovė nieko neveikia.
Smaragdinių akių savininkė nužvelgė grindis. Jos buvo išklotos kilimine danga. Tas profesorius visai kvailas. Kiliminę dangą plauti su vandeniu! Juk taip niekas neišsiplaus. Matyt, namuose nieko nedaro pagalvojo Athena papurtydama savo galvą ir lyg netyčia išpildama šiek tiek vandens.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

- Tu... turbūt... JUOKAUJI! - garsiai sušuko Eion vos įžengęs į klasę. Na jau ne, jis tikrai nieko nevalys. Nebent nuvalys tą kvailą profesorių, kad daugiau jo nematys. Profesorius Levinsas ir toliau sėdėjo nekenčiamų žmonių sąrašo viršūnėje. Jis buvo tiesiog... Geriau nė negalvoti.
Eion stovėjo klasės gale ir labai jau akivaizdžiai nieko nedarė. Nieko ir neplanavo daryti. Per atostogas teko tiek visko išvalyti, kad neabejojo: jis tvarkosi žymiai geriau negu šitas išpuikęs profesorius, kuris savo kėdė nusivalė burtais. Kvailys.
Netrukus pamatė tą nemėgstama bendrakoledžę, su kuria vis susidurdavo pamokose. Ji neatrodė laiminga, bet išliejo šiek tiek vandens. Tyčia ar ne, Eion nežinojo, tačiau tai prieš jo valią sudomino. Reikėjo prieiti prie tos mergiotės ir sužinoti daugiau. Bėda ta, kad tam reikėjo priežasties. Ir netrukus dvylikametis ją sugalvojo. Nužygiavo į klasės priekį (čia jau profesorius neturės ko burbėti, ar ne?) ir pasičiupo vieną dubenį su vandeniu. Nesudvejojęs priėjo prie mergiotės ir supylė visą vandenį tiesiai jai ant galvos.
- Tau būtų ne pro šalį nusiprausti, ar ne? - kandžiai paklausė.

[Gruodė Rimeikaitė]

- Iš kur tu gali žinoti ką pamilsi? - Nusistebėjo Gruodė. Nelanna pabandė perbraukti grindis skuduru. O Gruodė nei nemėgino. Gal Juzefas baisiai nesupyks, jei vieną pamoką nedirbsiu. Pamanė.
Jau kažkada galvojo, kad reiktų išvalyti šitą kambarį. Seniau čia ateidavo vienumoje pasimokyti ar pasitreniruoti kerus. Bet taip niekada to sumanymo ir neįvykdė.
- Nemanau. Mūsų daug ir gal jam atrodo, kad įveiksim šitą dulkių karalystę. Čia labai praverstų dulkių siurblys. Einam. Palik šitą skudurą. - Ji nusitempė Nelanną kuo toliau į kambario kampą. Ir ėmė pasakoti.
- Viena mergina netyčia davė jam to eliksyro. - Galvojo ar reikėtų minėti vardais. Juk nelanna ir Sakura gerai sutarė. Bet gal nereikėtų taip plačiai viso to aiškinti. Bet tada gal ir išvis nereikėjo pradėti. Pamanė.
- Žodžiu. Sakura netyčia supainiojo vandens buteliuką ir eliksyro buteliuką. - Po galais, juk dabar reikėtų paaiškinti kaip tas eliksyras išvis pas ją atsirado. O tos Marinos, kuriai priklausė eliksyras Gruodė prisibijojo.
- Dori davė Sakurai tą buteliuką su eliksyru, kad jį pasaugotų. Kažkas paprašė pačios Dori palaikyti tą eliksyrą. Žinai juk, jie mokykloje draudžiami. Tai va. Profesorius sugėrė didelę dalį to eliksyro ir na. - Ji nusijuokė. - Įsimylėjo Sakura. Kažkaip ten atsirado Dori. Ir jos atvedė jį į šitą kambarį. O ten buvau aš. Aš čia mokiausi. Dori labai nenorėjo eiti pas nuodų ir vaistų profesorę, kad ji sutaisytų jam tą priešnuodį. Turbūt mokytojai kiltų labai daug klausimų kaip čia viskas buvo. Iš kur jos gavo to eliksyro. Todėl priešnuodį išviriau aš.

[Nelanna Light]

Gruodei uždavus klausimą, Nelanna susimąstė.
- Na, galbūt dėl to, kad žiobarų pasaulyje nekaip jaučiuosi ir tikriausiai pabaigusi mokyklą ieškosiu veiklos magijos pasaulyje. Dėl to, būdama daugiausiai tarp burtininkų, bus daug mažesnė tikimybė susipažinti su žiobaru, kuris galbūt man patiktų, - svarstė varniukė. - Bet taip, tu teisi, negaliu žinoti, kas bus ateityje, gal visiškai kitaip susiklostys mano gyvenimas.
Gruodei pasakojant apie nutikimą šioje patalpoje, Nelanna stengėsi nesusijuokti.
- Oho, na ir nutikimas, - nusijuokė. - Gerai, kad buvai šalia ir galėjai padėti.
Sakura jai niekada nepasakojo, kad profesorius buvo ją įsimylėjęs. Nesvarbu, kad tiktais paveiktas eliksyro, o ne iš tikrųjų. Ji galėjo tik spėlioti draugės motyvą pasilaikyti tai sau.

[Gruodė Rimeikaitė]

- Ar žiobarų pasaulis tau atrodo labai svetimas? Na taip. Niekada nežinosi kur gali nunešti gyvenimas. - Išklojusi tą keistą istoriją pasijuto dvejopai. Buvo juokinga. Bet kartu galvojo ar reikėjo tai kažkam pasakoti. O jei kas nugirdo? Kas kitas, o ne vien Nelanna. Kas tada? Bet vis tiek negalėjo nenusijuokti. Taigi tyliai kikeno, kad neatkreiptų Juzefo dėmesio į save. Juk ir taip nedirbo.
- Labai gerai. Jis išgėrė nemažai to gėrimo. Nežinia ko galėjo prikrėsti. Tai tikrai puiku, kad pasitaikiau šioje vietoje. Tik tu niekam nepasakok gerai? - Gal gi truputį perdėjo nieko neveikdama.
- Aš tuojau ateisiu.
- Pasidarė truputėlį neramu. Tai nuėjusi pasiėmė du skudurus. Sušlapino juos ir atnešė. Vieną padavė Nelannai.
- Bent kažką gal apvalom kaip manai? - Vėl susijuokė ir pradėjo valyti vieną iš stalų. Vis šis tas. Neatrodys, kad tik plepame kampe.

[Nelanna Light]

- Na, aš visą gyvenimą praleidau burtininkų bendruomenėje. Taip, Biburyje gyvena ne tik burtininkai, tai juk žiobarų miestelis, kaip ir visi kiti. Bet nuo pat mažens mane ir sesę mokė, kad negalima vaikams kieme pasakoti nieko apie magiją, negalima demonstruoti nieko, kas galėtų mūsų pasaulį kompromituoti. Su žiobarų vaikais leisdavau laiką, bet vien buvimas su jais prie upės ar miške neįnešė man kažkokio suvokimo apie tai, koks yra tas žiobarų pasaulis, - užsivedusi pasakojo varniukė. - Mūsų miestelis nedidelis, čia nėra kažkokių modernių technologijų ar kitokių dalykų, kurie labiau būdingi žiobarų pasaulyje, o ir pas kaimynų vaikus į svečius neidavau. Tai ir nepažįstu aš to pasaulio tiek, kad jis man atrodytų patrauklus. Man labiau pažįstamas magijos pasaulis ir bent jau pirminė mintis tokia, kad bandysiu jame ir likti.
Netrukus Gruodei atnešus sušlapintą skudurą, mergina dar pabandė su juo pavalyti grindis.
- Nesijaudink, tikrai nepasakosiu tos istorijos kitiems. Nenoriu pridaryti bėdų nei tau, nei Sakurai, o tuo labiau - profesoriui. Jam tai tikrai turėtų būti nesmagi ta situacija, - nusišypsojo.

[Juzefas Levinsas]

Pamoka ėjo stebinamai ramiai. Žinoma, Eion, kaip visada, elgėsi šlykščiai. Po tų visų pokalbių su direktore Juzefas sužinojo apie berniuką šiek tiek daugiau. Pasirodo, jis neturi tėvų. Tačiau tai vis tiek nesuteikia teisės mano pamokoje daryti nesąmonių, pagalvojo žiūrėdamas, kaip klastuolis pila vandenį savo bendrakoledžei ant galvos. Kol niekas nekraujuoja, tu nieko nematai, nusisuko. Neturėjo noro dalyvauti mokinių konfliktuose.
Deja, bet vaikai neatrodė labai norintys išplauti šitą klasę. Nuoširdžiai dirbančių nelabai ir matėsi. Net Gruodė su Nelanna plepėjo, o ne dirbo. Bet galiausiai varnanagės ėmėsi kažko panašaus į valymą.
Po pamokos plikis palaukė, kol išsiskirstys mokiniai ir burtų lazdelės mostu panaikinęs visus daiktus, kuriuos parūpino, pats taip pat paliko patalpą.