[Erka Forrm]

Kas yra MI?

  Erka, dar penkiolika minučių prieš skambutį, jau buvo magijos istorijos klasėje ir neramiai vaikščiojo pirmyn atgal. Kol ji mokėsi Hogvartse, toks dalykas atrodė neįmanomas, ji visada ateidavo su skambučiu, praleisdama kitus mokinius. Deja, dabar ji nebebuvo Hogvartse. Na, gerai, buvo. Bet profesorės vietoje! Kas, koks Kalėdų senelis, koks Akilanda, kas dar galėjo pagalvoti, kad ji sugalvos tokią nesąmonę?! Gerai, tai atrodė kvaila ir Erkai, bet... Ji jau buvo čia! Ir baisiausia ne tai, kad ji buvo čia, o tai, kad pati prisidirbo. Ji užpildė anketą! Kodėl? Į šį klausimą greičiausiai galėjo atsakyti tik jos siela, tačiau, sprendžiant iš neseniai priimtų jos sprendimų, šios Erka neturėjo, todėl tai turės likti paslapty.
  Erkos galvoje sukosi daug minčių. Ji tikrai nebuvo gabi magijos istorijoje. Negalėjo sakyti, kad nesimokė, nes visgi turėjo išlaikyti egzaminus, tačiau ties tuo jos mokymasis ir baigėsi. Ir ji sugebėjo pasirinkti šį dalyką! Kodėl? Norėjo pasirinkti nuodus ir vaistus arba magiškųjų gyvūnų priežiūrą, tačiau žinojo, kad tada nesusitvarkytų, o per šią pamoką mokiniams bus lengviau palikti daiktus sveikus ir išgyventi.
  Nuskambėjo varpas. Varpas varpas varpas... Dun dun dun... Kaip laikrodis šie žodžiai tiksėjo Erkos galvoje. Ji vis dar negalėjo patikėti, kad tikrai yra čia, tikrai pradeda pirmąją pamoką savo gyvenime. Ir, jei Erka nori būtų drąsi, pasirodyti Auriui, kad gali likti rami ir yra suaugusi, turės pravesti dar begales pamokų. Prieš dvidešimt minučių Erkai atrodė, kad jai tereiks viską iškęsti, tačiau dabar violetinplaukės lyg velnias laukė pusantros valandos.
- Sveik-ki, - sumikčiojo, nieko sau negalėdama padaryti. Negalėjo apsakyti, kaip bijojo mokinių. Net pirmakursiai atrodė kaip velniai. Ir tai buvo tiesa, mat mergina savo vaizduotėje kiekvienam mokiniui jau pripiešinėjo ragus ir šakes, tačiau vien svajoti ji negalėjo, kad ir kaip bebuvo gaila. - Esu Erka ir... - nutilo, bijodama ką nors pasakyti. - Ir šiais metais dėstysiu jums magijos istoriją! - pabaigė, kuo net pati mergina negalėjo patikėti. Ji išgyveno pirmas dvi pamokos minutes?! Juk tai nuostabu! Ar ne?
- Aš esu kvailiausias žmogus pasaulyje!
- Ne, nesi!
- Taip, esu! - kūrė dialogą su savimi, žiūrėdama į mokinius, kurie turbūt laukė pamokos temos. O gal ir ne, kas čia juos žino...
  Ar Erka turėjo pamokos temą? Taip! Ar norėjo ją pradėti? Ne.
- Šiandien pakalbėsime apie pačią magijos istoriją. Kas tai yra? Pasakykite po vieną dalyką, kaip jūs suprantate šį žodžių junginį. Magijos istorija... Kas gi tai galėtų būti?

(Teorijos klausimas post’e, užskaitysiu kiekvieną bent kiek logišką atsakymą, tačiau Būtinai teiginys turi apibūdinti Magijos, ne paprastą istoriją! Teorija iki gruodžio 6 d.)

[Kaja Adams]

Kaja kartu su Sevirina atėjo į magijos istorijos pamoką. Šių pamokų paauglė truputėlį bijodavo, nes nežinodavo, kokią staigmenėlę pateiks Badis. O dar tai, kad Adrijo šiais metais jau nėra mokykloje... Beliko tik džiaugtis, jog grifė turi porą draugių. Tačiau kaži, ar jos sugebėtų taip kovoti su gyvatėmis kaip kad Adrijas praeitais metais.
Bet dabar profesoriaus vietoje buvo ne Badis. Kaja tiesiog išsižiojusi žiūrėjo į Erką. Negalėjo patikėti, kad ji čia. Ir dar dėstys tokį dalyką.
- Aš ją pažįstu, - tyliai pasakė šviesiaplaukė Sevirinai. - Po pirmo ir antro kurso papildomai mokiausi pas profesorių Aurį. Ir tu nepatikėsi, jis anksčiau buvo kaip ir jos globėjas. Jinai pas jį gyvena, - trumpai papasakojo.
Apie Eion nutarė nesakyti nieko. Tas vaikinas tikrai nebuvo pelnęs Kajos simpatijų, tačiau jie nebesipykdavo.
- Magijos istorija yra mokslas apie tai, kas nuo seniausių laikų vyko burtininkų pasaulyje, - pakėlusi ranką neįtikėtinai pavyzdingai, visai sau neįprastai, pasakė keturiolikmetė. - Deja, nelabai čia kas yra vyko, - dar nusprendė pridurti. - Kaip ir prieš tris milijonus metų, taip ir dabar Hogvartse kaip nėra lifto, taip nėra, - ji šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais.

[Sevirina Mckenna]

Sevirina su Kaja kartu žingsniavo į pamoką. Švilpiukė tikėjosi savo koledžo vadovo, bet vietoj to įėjus į klasę pamatė mergina violetiniais plaukais. Ką? O kur Badis? Sevirinai pritrūko jo. Na, bet pasistengė nenuvertinti ir šios naujosios profesorės. Visgi negalima spręsti apie pamoką vien dėl profesoriaus.
  - Tikrai? - išgirdusi, jog Kaja pažįsta šią mergina antrakursė nustebo ir toliau klausėsi, - na gal, kadangi pažįsti ją galbūt tau lengviau bus, - kalbėjo dvejodama Sevirina. Išgirdusi šią istoriją mergaitė iškart pakeitė nuomonę apie naująją magijos istorijos profesorę.
Prasidėjus pamokai švilpė klausėsi. Matė, jog profesorė jaudinas todėl Sevirinos nuomonė toliau keitėsi. Na gal ji nėra tokia bloga. Gal net gera. Išgirdusi pamokos tema pradėjo galvoti ką pasakyti ir formulavo sakinius savo galvoje mergaitė. Galvodama išgirdo draugės balsą ir pamiršusi apie ką mąstė klausėsi Kajos. Išgirdo tikrai įdomias ir teisingas mintis. Taip pat šiek tiek humoro.
  - Geras, - tyliai pasakė draugei ir nusišypsojo Sevirina. Tada ji irgi planavo pasakyti, bet truputi baiminos pakelti ranką. Dar kartelį apmąstė ką sakys. Ji nenorėjo apsikvailinti prieš naują profesorę pačią pirmąją pamoką. Bet mergaitė apkėlė ranka ir pradėjo kalbėti:
  - Magijos istorija tai yra pamoką per kurią prisimename ir tyrinėjame prieš daug metų burtininkų pasaulyje įvykusius įvykius, mūšius kaip pavyzdžiui Hario Poterio ir Voldemorto mūšis ir t.t.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

- APČI! - nuaidėjo klasėje. Ką gi, akivaizdu. Jis tikrai turi alergiją Erkai, kurios pamokoje dabar ir sėdėjo. Įsitaisė paskutiniame suole. Ant jo susikrovė visas kerėjimo, transfigūracijos ir apsigynimo nuo juodosios magijos knygas. Tai tikrai naudingiau už kvailą magijos istoriją, kurios nė už ką kitais metais nesirinks. Specialiai neišlaikys egzamino, kad galėtų toliau nesimokyti. Dalykas nenaudingas, lygiai taip pat, kaip ir jo profesorė. Kad ir kaip ten būtų, pamėgti Erkos Eion nesugebėjo. Ir neketino stengtis per jos pamokas. Leis suprasti, ką apie visa tai galvoja.
Nuo pasisveikinimo iki normalios pamokos pradžios praėjo per daug laiko. Eion dėbsojo į "profesorę" ir bandė suprasti, kur dingo visa jos drąsa ir įžūlumas. Jau per atostogas tekdavo ją kęsti, o dabar dar ir mokykloje... Sunkus atodūsis paliko klastuolio lūpas, ir jis galiausiai teikėsi prabilti:
- Magijos istorija parodo tai, kas buvo praeityje. Burtininkų pasaulio praeityje. Kaip keitėsi pati magija, jos panaudojimas. Ištyrinėjus istoriją lengviau suprasti, ką daryti, kad ateitis būtų geresnė.
Jautėsi labai nusišnekėjęs, bet Erka daugiau nieko nebuvo verta. Taigi Eion pasiėmė kerėjimo vadovėlį ir atsivertęs bet kurį skyrių ėmė skaityti.

[Kristupas Danil]

Kristupas sėdėjo pamokoje. Profesorė atrodė labai jauna. Ir nedrąsi. Jis pats trumpam susimąstė, ar lengva priprasti prie naujo darbo. Ir stengėsi kuo ilgiau būti mintimis nukrypęs nuo tikrovės, mat Džezefa, švelniai tariant, buvo užknisusi iki gyvo kaulo. Aišku, Danil neįsivaizdavo, ką be jos darytų, bet ji per daug kalbėjo. Ir dabar kalbėjo. Kalbėjo visada.
- Džezefa, kaip tu išvis sugebi išgirsti pamokos užduotį? - pašnibždomis paklausė jis. Pats tai stengėsi išgirsti ir šiaip ne taip išgirdo, ką sakė mokytoja. Kristis suprato ir žinojo, kas yra magijos istorija. Klausimas buvo, kaip tą išreikšti žodžiais? Švilpiukas niekada nebuvo labai geras kalbėtojas, o Džezefa puikiai mokėdavo šnekėti. Ir dar ji suprasdavo jaunimo anglišką žargoną, ko Danil manė niekad neišmoksiąs.
- Magijos istorija yra... na, kaip čia pasakius... Mokslas apie senovės burtininkų įvykius, vietoves, datas, žmones ir taip toliau. - gerokai mikčiodamas išdėstė Kristupas, prieš tai aišku, pakėlęs ranką.

[Lina Catamans]

Lina atėjo į magijos istoriją. Šiaip ji nežinojo ko tikėtis. Jeigu vėl dėstytų profesorius žvalgas Badis tai Linai gyvenimas būtų ne pyragai. Ji visdar pilnai neatsigavo nuo gyvačių paslapčių kambaryje. Ir koks sveiko proto žmogus tai sugalvotų? Žinoma tik toks, kuris gali sau leisti nešiotis lanką ir peilių įmautę į pamoką. Bet Hogvartse nauji profesoriai dygo kaip grybai po gero lietaus ir štai. Naujai iškepta violetinplaukė profesorė. Kaip gerai... Nebus tokių siaubų... Lina nebuvo didelė buvusio profesoriaus gerbėja. O ši nauja profesorė atrodė miela. Ir, panašu, stipriai jaudinosi. Todėl Linai ji patiko ir ji pasiryžo mokytis kuo geriau ir gyvenimo violetiplaukei neapsunkint. Pakaks ir kitų padaužų čia. Išgirdusi klausimą ji kiek pagalvojo ir stengdamasi nekopijuoti kitų atsakymų pasakė:
- Magijos istorija yra mokslas apie praeitį. Magijos pasaulio įvykius. Ji aiškina kas vyko, kaip, kada, kodėl ir kur. Žinodami kas vyko praeityje galime geriau suprasti ir kai kuriuos dabarties įvykius.
Pasakė pakėlusi ranką ir tikėjosi, kad nebus perdaug nusišnekėjusi.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Traukdama iš didžiosios salės, kur ką tik pietums skaniai prisivalgė kažkokio kepsnio su morkomis ir po to dar užkando ant stalo gulėjusių mandarinų, Kaedė nekantravo atvykti į magijos istorijos pamoką. Šis dalykas buvo vienas iš nedaugelio dalykų, kurie O'Connor sekėsi tikrai gerai. Pernai magijos istoriją dėstė keistuolis Badis, kurio pirmosios pamokos tikrai Kaedė nepamirš, tačiau šiemet prie šio dalyko matė įrašytą kitą pavardę, tad tai irgi kėlė smalsumą - kaži, ar ji bus geresnė mokytoja nei dabartinis herbologas?
     Įėjusi į kabinetą, Siobhána pirmiausia pamatė ryškių violetinių plaukų kupetą. Okay, okay, gal ir charakteris bus įdomus? Mergaitė sėdo į artimiausią tuščią suolą ir stebėjo naująją profesorę, kuri atrodė labai jauna. Gal panašaus amžiaus su magiškų gyvūnų priežiūros profesore? Naujoji profesorė Forrm, matėsi, nemenkai jaudinosi, tačiau galiausiai trumpaplaukė vis tik išgirdo teorinį klausimą ir nusprendė atsakyti, mat jis tikrai nebuvo sudėtingas.
     - Magijos istorija yra mokslas, kuris tiria praeities įvykius, žmonių elgesį. Tai yra būdas suprasti, kaip visuomenės, kultūros, valstybės ir bendruomenės pasikeitė per laiką. Magijos istorijoje kalbama ne tik apie burtininkus, bet ir apie žiobarus, mat skirtingais laikais jei turėjo skirtingą įtaką burtininkų pasauliui.

[Lumita Pandora OConnor]

  Turbūt pirmakursei reikėtų džiaugtis, kad šiemet jai magijos istoriją dėstys ne profesorius Smudge. Iš vyresnių jau spėjo išgirsti dejonių kokios siaubingos buvo praėjusiais metais magijos istorijos pamokos.
  Ji sėdėjo prie stalo viena ir niekaip negalėjo nustot galvot apie priešais sėdinčią klastuolę, per šitiek laiko ji pirmą kartą pastebėjo, kad judvi turi tokias pačias pavardes. Ar ji profesoriaus O’Connor dukra? Ar judvi kažkas sieja? Ak, kaip nesisekė, kad kol kas negalėjo pagauti minutės pabendravimui su šita mergaite ar profesoriumi. Nors Bretas buvo siaubingas (džiaugėsi, kad jam tada pakenkė nuplėšdama šiek tiek odos nuo rankos), tikėjosi, kad šitie giminaičiai (jei tai išvis buvo giminaičiai, o ne bendrapavardžiai) bus normalesni.
  Į teorijos klausimą su atsakymu pavėlavo, kažkas kitas jau pasakė beveik tą patį ką norėjo pasakyti pati varnė. Taškų koledžui nesurinko, bet ir (ačiū Drakulai) neatėmė.
  Tikėdamasi, kad profesorė nepastebės, kaip įmanoma tyliau iš kišenės išsitraukė mandariną, pasiimtą dar pusryčių metu ir nulupusi žievelę, šią idėjo į kišenę ten sėdinčiai varlei. Gal augintinei patiks toks skanėstas? Pati, žinoma, suvalgė lėtai ir kaip įmanoma tyliau patį mandariną. Tikiuosi profesorė Forrm nepastebėjo visai nepagalvojo apie tai, kad dabar visa kvepia mandarinais.

[Nikolė Parker]

     Šiandien Nikolė buvo puikiai nusiteikusi. Šiai puikios nuotaikos asmenybei, tai tikrai nebuvo naujiena. Su keliais pažystamais smagiai aptarinėjusi mokslo metų pradžią prie didžiosios salės Varno nago koledžo stalo per pietus, dabar rožinių plaukų savininkė pasišuoliuodama traukė į magijos istorijos pamoką, kur laukė nauja profesorė.
     Įėjusi į kabinetą mergina klestelėjo į laisvą vietą šalia jaunesnės mergaitės baltais plaukais. Rodos, ją keletą kartų buvo mačiusi Varno nago bendrajame kambaryje - tai skaitant knygą, tai ruošiant namų darbus. Atrodė visai fainas varniukų žmogelis, tad Nikolė nusprendė, kad, jei jau yra proga, galima ir susipažinti.
     - Labutis! Kaip gyvuoji? - entuziastingai pasisveikino šešiolikmetė. - Aš esu Nikolė, o kuo tu vardu? Tikiuosi, neprieštarauji jei sėdėsiu šalia.
     Profesorei prabilus, buvo aiškiai jausti jaudulys.
     - Ak, manau jei pačiai reiktų vesti pamoką, irgi jaudinčiausi. Bet šiaip visai faina atrodo, ką? Tie violetiniai plaukai tokie charakteringi atrodo! - ir Nikolė nė nepajuto kaip jos pačios plaukai nusidažė lygiai tokia pačia spalva. Vietoj to, ji greitai pasišovė atsakyti į klausimą. Ką jau ką, bet taškus savo koledžui rinkti ji mėgo.
     - Magijos istorija siekia atskleisti praeities faktus, analizuoti juos ir interpretuoti, siekiant gauti gilesnį supratimą apie žmonių veiksmus, jų motyvacijas ir poveikį pasauliui. Tai apima tyrinėjimus apie karus, politinius įvykius, socialinius pokyčius, kultūrinius pasikeitimus ir daugelį kitų sričių, - ji niuktelėjo šalia sėdinčiai mergaitei ir su šypsena paragino. - Dabar tavo eilė.

[Šira Knightley]

     Magijos istorija buvo viena iš nuobodesnių pamokų, tačiau Knightley visas pamokas labai atsakingai lankė ir nė neketino praleisti nė vienos, kad ir kokia nuobodi ji bebūtų. Sėdėdama kabinete ji žiūrėjo į naująją profesorę ir spėliojo, kad ši turėtų būti geresnė nei praėjusiais metais profesorius Smudge, kuris šiemet perbėgo ir herbologiją. Netrukus prie jos prisėdo labai entuziastinga mergina, ryškiais rožiniais plaukais. Geros draugės, ką? Pagalvojo Šira, turėdama omeny Nikolę ir naują profesorę Erką. Jų abiejų plaukai tiesiog rėžė akį savo ryškumu.
     - Aš Šira, - ramiai tarė mergaitė, visai neužkibusi už rožinių plaukų savininkės geros nuotaikos. - Žinau tave - aktyviai dalyvauji koledžo veiklose ir šiaip. Neįmanoma nepastebėti, ypač kai mūsų miegamieji šalia ir nuolat galima girdėti tavo gerą energiją, - nenorėjo, kad balsas skambėtų niūriai. Priešingai - buvo visai patenkinta, kad būtent Nikolė ją užkalbino. Nikolė jai priminė Illą - vyresnė, linksma, su gera energija, protinga.
     Strazdanotajai užsiminus apie profesorę, Knightley norėjo priduri, kad irgi mano panašiai, tačiau Nikolės plaukai staiga įgavo visai kitą spalvą.
     - K-kaip tai padarai? - nuoširdžiai stebėdamasi paklausė. - Esu mačiusi ir anksčiau! Kaip tu taip lengvai pakeiti jų spalvą?
     Tačiau merginai paraginus atsakyti į klausimą, baltaplaukė suskubo tą padaryti. Nikolės atsakymas skambėjo labai protingai, reikia ir pačiai taip pasirodyti.
     - Magijos istorija siekia paaiškinti, kaip žmonės skirtingose epochose ir kultūrose suprato bei naudojo magiją ir įvairius burtus.

[Erka Forrm]

  Erka, kad ir kaip keistai jautėsi, klausėsi mokinių atsakymų, kurie, turėjo pripažinti, tikrai buvo neblogi. Tiesa, klausant patį pirmą, Kajos, atsakymą, mergina kiek nuliūdo. Kaja tiesiogiai pasišaipė iš jos dėstomo dalyko, kas privertė pasjusti blogai. Maniau susitaikėme... Taip, sutinku, pati kalta dėl to ginčo, tačiau... Ach, reiks su ja pasikalbėti... Ir taip, žinau kaip pati elgdavausi per pamokas, bet tikėjausi to iš kokio Eion, ne Kajos... Pagalvojo ir klausėsi kitų mokinių atsakymų. Labai nudžiugo, kad Eion kol kas elgėsi kaip žmogus. Va jo tai Erka tikrai kaip velnio bijojo. Atrodė, jis sėdi per arti, reikia trauktis. Ir mergina tą nesąmoningai ir padarė, paėjo kelis žingsnius atgal.
  Paskui pamatė, kad viena varnė, rodės, pirmakursė, kažką sau ten darė. Rodos, kažką lupo, gal minkė, tačiau ką, Erka nematė. Tačiau dėmesį nukreipė kitas atsakymas, tad ji nieko negalėjo pasakyti.
  Visiems norintiems atsakius, mergina švelniai nusišypsojo, bandydama padrąsinti likusius mokinius, tačiau, dar kelias akimirkas palaukus, niekas nebenorėjo atsakyti, todėl violetinplaukė nusprendė, kad reikėtų tęsti pamoką... Uh... Kažkur galvoje pasigirdo Erkos atodūsis, tačiau jis taip ir neišvydo pasaulio šviesos.
- Taigi, nors vieni atsakėte labai idealiai, kiti kiek pakartoje kitų atsakymus, pakeisdami žodžius, - nužvelgė vieną švilpį, pasakiusį beveik tą patį, ką prieš tai buvusius mokinės ir įsiminė jo veidą. Šią pamoką už tai nusprendė nebausti, tačiau norėjo jį įsiminti, jei tai pasikartotų. Kažkaip į darbą žiūrėjo pernelyg rimtai, labiausiai todėl, kaip netikėta tai buvo. Erka buvo šimtu procentų tikra, kad jos nepriims. - Visi gaunate po du taškus, - šyptelėjo mokiniams. - O dabar informacija. Pasakėte labai daug, kas išties atspindi magijos istoriją, tačiau noriu paminėti, kad magijos istorija yra labai panaši į paprastą - remiasi tais pačiais dalykais, klausimais, atsakymais ir... - nutilo ir paėmė kreidos gabalėlį. Kažkaip norėjo rašyti senovišku, nemagišku būdu. Ir po kelių akimirkų, jos kiek riesta rašysena, jau puikavosi štai kas:

Istorija - mokslas apie praeitį, dabartį ir ateitį.
Istorinis šaltinis - objektas, su kuriuo dirba istorikas.
Istorikas, sužinojęs apie kokį nors įvykį, turi atsakyti į pagrindinius klausimus:
Kas? Kada? Kur? Kaip? Kodėl?
Archelogija - istorijos mokslo pagalbininkė, mokslas, tyrinėjantis istorinius objektus, randamus po žeme, po vandeniu.

  Užrašiusi informaciją, kelias minutes leido mokiniams paskaityti ir, jei tokių tikrai buvo, viską užsirašyti. Bet dabar, suaugusi, mergina tikėjosi, kad buvo, nes tik dabar suprato, ką praleido mokydamasi tik perėjimui į kitą kursą. Ir to net tam neužteko.
- Taigi, prie užduoties, - nusišypsojo keliems snaudaliams, kad šie atsibustų. - Matote, čia yra skrybėlė, - parodė į ant stalo gulintį aksesuarą, kurį kažkada seniai pavogė iš kažkokio vaikino.  - Joje yra lapeliai, ant kurių užrašyti burtažodžių kodai. Pasiimsite po vieną lapelį, ir, panaudoję Hopkinen kerus, jį ištarsite. Nusikelsite į kokio nors magijos istorijai svarbaus įvykio aplinką, tačiau jo nematysite, būsite lyg ten, bet dabartyje, nebus nei veikėjų, nei kitų detalių, kurios, vos pažvelgus, leis suprasti, į kokį įvykį nusikėlėte. Ten rasite istorinių šaltinių, tačiau, nors nebus paslėpti, patys turėsite suprasti, kurie jums pravers. Jų ieškojimui turėsite apie penkioliką minučių. Paskui, grįžę, turėsite gerai ištyrinėti daiktus ir iš jų suprasti, į kokį istorinį įvykį patekote. Prašysiu jį užrašyti, šiek tiek aprašyti, paminėti savo išsitrauktą kodą ir, žinoma, pasirašyti ant pergamento, kuriuos, pamokos pabaigoje, norėsiu matyti ant stalo, - pasakė ir atsikvėpė bei lengvai nusikosėjo, mat toks monologas jai buvo per ilgas. - Galite dirbti, - merginos veidą vėl nutvieskė šypsena.

(Į įvykio vietą galite nusikelti tik po vieną, tačiau Erka to neminėjo, todėl mokiniai to Negali žinoti! Gali tik pabandyti ir, jei norite, klausinėti kaip tą padaryti ar piktintis.
Išsitraukiate lapelius, kuriame bus burtažodžio kodas. Kodą galite sugalvoti patys, tačiau įvykius aš parašysiu po jūsų post'u!
Vienas post'as, kuriame išsitraukiate lapelį, paskui, vykdydami užduotį, parašote dar bent tris. Bent vienas post'as turi būti skirtas šaltinių tyrinėjimui klasėje, kiti gali būti tiek ten, tiek ten, kaip norite. Tą aprašymą galite rašyti, galite nerašyti, tačiau personažas (ne jūs, autoriai) Turi tą padaryti.
Šaltiniai gali būti tiek ant žemės (ar ant medžio, stogo ir pan), tiek po ja, tiek po vandeniu, todėl nepamirškite improvizuoti!
Išdaigos, kaip visada, labai laukiamos, susitarti nereikia, tačiau nepamirškite parašyti, jei reikės mano atsakymo!
Pamoka iki gruodžio 15 d.)

[Kaja Adams]

- Tikrai, - nusišypsojo švilpiukei.
Kaja šiek tiek jaudinosi dėl to, kokią užduotį paskirs Erka. Nenorėjo prieš ją pasirodyti nemokša, bet... bet grifė juk tokia ir buvo. Jai niekas nesisekė. Ir ji tingėjo.
Tiesa, kai ketvirtakursė pasakė savo atsakymą, jai pasirodė, jog Erka nuliūdo. Ar Kaja kažką pasakė blogai? Galbūt jai pokštas apie liftą buvo nejuokingas? Na, akivaizdu, jog buvo nejuokingas. Bet kad nuliūdintų...
Kai violetinplaukė prirašė ant lentos, paauglė atsiduso. Šiaip ne taip perskaitė žodžius, bet užsirašyti tingėjo. Štai, jeigu čia veiktų telefonas... Tada ji galėtų nusifotografuoti.
Išgirdusi, kad reikės burti, Adams visai nukabino nosį. Kokia gėda! Juk jai nepavyks. Tačiau ji norėjo pagirti Erką. Norėjo parodyti, kad džiaugiasi, jog vyresnėlė yra čia. Ir iš tiesų džiaugėsi. Tik mokytis nenorėjo.
- Profesore, puiki užduotis! - garsiai sušuko Kaja. - Jūs šauni!
Šviesiaplaukė norėjo Erkai mirktelėti, bet susilaikė. Tiems, kurie nėra Kajos draugai, nebūtina žinoti, jog ji pažįsta profesorę.
Netrukus mokinė jau turėjo rankoje lapelį. Bet bijojo bandyti burti. Juk jai tikrai tikrai neišeis.
- Nežinau, ar man pavyks čia su tuo burtažodžiu... - pasakė Sevirinai.

(Erka: įvykis - Hogvartso mūšis)

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Nei priekaištų už neteisingą ir netgi nesąmoningą atsakymą, nei burbėjimo, kad dabar magijos istorija, tad ant stalo turėtų būti jos vadovėlis. Tiesą sakant, Erka gerokai nustebino. Bet, žinoma, neužsitikrino sau ramaus gyvenimo. Ne, Eion neketino griauti pamokos ar sužeisti "profesorės". Jis tik... Na, galvoje jau rezgėsi planas, o ant stalo gulintys vadovėliai sužinojo, ką reiškia būti pamirštiems. Nors nuo pat mokslo metų pradžios penktakursis stengėsi mokytis, Erkos pamokos tiko tik kitokiai veiklai.
Iš pradžių Eion galvojo neimti to lapelio. Ir ką šita jam padarys? Turbūt abu žinojo (tiksliau, Eion žinojo, na, o Erka...), kad Auris viliasi juos sutarsiant. O jeigu Erka jį skriaus, Auris viską sužinos.
Vis dėlto galiausiai klastuolis apsigalvojo. Atsistojo ir pasiėmęs transfigūracijos vadovėlį nukulniavo į klasės priekį. Paėmė iš skrybėlės lapelį ir negarsiai paklausė:
- Ar ir dabar aiškinsi, kad aš tave persekioju ir napalieku ramybėje?
Anais metais tai kažkodėl labai įskaudino. Bet dabar jis taip paprastai nepasiduos ir neleis žeminamas.

(Erka: įvykis - Hario tėvų nužudymas)

[Oliveris Llewellyn]

Teorinis klausimas buvo visai neaiškus, todėl Oliveris nė neketino šnekėti. Net ir žinodamas, ką reikėtų pasakyti, dažniausiai tylėdavo. Kalbėti prieš tiek daug mokinių buvo paprasčiausiai baisu. Šį kartą atsakymo nepasakė net Eliotui, bet tikėjosi, kad jis per daug nesupyks.
- Mes atsidursime praeityje? - nelabai supratęs, bet gerokai išsigandęs paklausė Oliveris brolio, kai profesorė pradėjo aiškinti praktiką. Dabar jau visai nepatiko šita pamoka. Tėtis buvo minėjęs, kad ji gali atrodyti pernelyg teorinė. O tai, kas čia dėjosi, buvo žymiai blogiau. Na, bet nesimokyti negalima, todėl berniukas atsistojo iš vietos ir nuėjo iki profesorės stalo. Neabejojo, kad Eliotas gali nenorėti kažkur keltis - kažin ar tai būtų nuotykis, - todėl paėmė du lapelius - vieną sau ir vieną broliui. Grįžęs į vietą vieną jų padavė Eliotui ir pasiūlė:
- Gal kelkimės kartu? Aš bijau...

(Erka: įvykis - KL įkūrimas)

[Eliotas Llewellyn]

Ar galima sugalvoti kvailesnį ir nuobodesnį klausimą nei "kas yra magijos istorija?" Eliotas nė neketino į jį atsakinėti ir dėbsojo į profesorę neslėpdamas nepasitenkinimo. Jis čia atvyko patirti nuotykių, o ne mokytis apie tokius nuobodžius dalykus. Kažkaip Hogvartsas kol kas šiek tiek nuvylė, ir tik nuotykis pirmąją dieną taisė situaciją.
Netrukus kvaila teorija baigėsi, o tada jau nuotaika visiškai pasikeitė. Praktinė užduotis sužavėjo. Pagaliau bus tikra magijos mokyklai tinkama pamoka. Persikelti kažkur daug smagiau nei sėdėti klasėje ir bandyti kažką padaryti. Na, kerėti įdomu, bet, pavyzdžiui, virti eliksyrus toli gražu nebuvo taip įdomu, kaip Eliotas tikėjosi. O astronomija - iš viso kažkokia nesąmonė.
Berniukas netgi ketino pats nueiti pasiimti lapelio, bet nespėjo - Oliveris jį aplenkė, o žinant jį tikriausiai paims darbo priemones abiems. Taip ir buvo.
- Na... Gal ir galime, - kiek abejingai ištarė. Brolis per daug visko bijo, bet dabar Eliotas nieko nesakė. Smalsiai perskaitė lapelį ir jau norėjo kerėti.

(Erka: įvykis - pirmas Ridlio ir Dumbldoro susitikimas)