0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1036
Ats: Nedidelė sala netoli pajūrio Sautende
« Atsakymas #150 Prieš 1 savaitę »
Alanas nelabai žinojo kaip bendrauti su Oliveriu. Jis atrodė toks prislėgtas. Ne, nei už ką nenorėtų mokyti kitų. Tai suprato visai aiškiai. Ir ką dabar man daryti? Svarstė vaikinas.
- Ne. Čia jų neatsinešiau. -Na gerai. Kažkaip susikaups ir papieš kartu. Bet o jeigu jam nepatiks.
- Ar gali nupiešti žmogeliuką. Tarkim žvelgentį į tolį? - Norėjosi išvykti. Tiesą pasakius šita užduotis pasirodė labai jau sudėtinga. Tas berniukas. Alanas bijojo, kad ką pasakys ne taip. Ir kas tada? Visai nenorėjo, kad jis nusimintų. Nors ir taip jau atrodė, kad labiau nusivilti savimi neįmanoma.
Jis pasistengė nusišypsoti. Tiesą pasakius po Dafydd klausimo iškilęs vaizdelis ir prajuokino. Dūsaujančio ir besiraukančio paauglio Aurio veidas, kurį dar mažas jis apipaišė tam skirtais dažais. Tada Auris virto į šuniuką.
- Na. Piešdavau su Auriu žinoma. Tiksliau jis kažką veikdavo, o aš būdavau kartu ir paišinėdavau. O kartais piešdavau jam ant veido su dažais skirtais paišyti ant veidų. Kaip jis tada raukydavosi.  O kai jis išvažiuodavo mokyklon piešdavau vienas. arba šalia auklės. - Savikritiškumas. O taip. Ir dar iš didžiosios raidės. Tai jau tikrai buvo per stipru. Ir Alanas neįsivaizdavo ką daryti.
- Gal pabandyk nupiešti kažką, kas atspindėtų tavo nuotaiką? Kai piešiu dažnai išlieju savo jausmus, kuriuos jaučiu būtent tuo metu. - Dvynukės jau miegojo. Liko tik žaislai. Bet juos Alanas sutvarkys paskui.