0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Prieš 10 mėnesių »
[Tema:viduramžiai]

Graudžiai skambant varpui Sigurdas įžengė į klasę. Su trenksmu numetęs atsineštą dėžę ant stalo, jis atsisuko į susirinkusius mokinius. Prieš juos stovėjo gluminančiai apsirengusi asmenybė, tarsi nužengusi nuo didmiesčio šaligatvio - ožio kraujo raudonumo džemperis draskė akis, kol plėšyti džinsai bergždžiai bandė paslėpti gelstančias mėlynes. Žvilgsnis buvo ne pernelyg susidomėjęs, tačiau tai buvo nenuostabu Hogvartse, kuris su didžiausiu malonumu priimdavo visokiausio plauko profesorius.
-Džiugu, kad atėjot, - ištarė be jokios teigiamos emocijos veide. - Esu Sigurdas Hallgrimsson, kas manęs nebeprisimena iš ankstesnių metų.
Kai dėsčiau apie magiškus gyvūnus. Pabaigė jis, nė neketindamas atsakinėti į (ne)esamus klausimus apie pakeistą dėstymo kryptį.
- Neįsivaizduoju, kas jus mokė anksčiau, bet šiais metais bus visko. Taigi, - pabrėžė islandas, - galime pradėti šiandienos pamoką, kurios tema yra viduramžiai. Prašau pasakyti po vieną faktą apie burtininkus ar įvykius tuo laikotarpiu. Ir nesikartokite. - pridūrė sėsdamasis. Mintys akimirksniu pasileido bėgti mėnulio užlietomis pievomis, tarsi šviesiaplaukis būtų elnias, o ne gyvenimo išvargintas žmogus.

Teorija iki 2023-06-18. Faktas gali būti išgalvotas arba ne.
Jei turite klausimų, rašykite asmenine žinute arba Discord (Alrisa/Conan/Sigurd Hogvartso serveryje).
Chaosas visada laukiamas, tačiau ne visada turėsiu galimybę tinkamai sureaguoti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 10 mėnesių »
Prakeiktas škotpalaikis?! Ką jis čia veikia?!
Eion buvo įsiutęs. Levinsas niekur nedingo, o ir šitas parsirado. Negi susitiks ir Henderson?! Buvo labai šlykštu, ir viena aišku - trylikametis šito kvailio gyvenimą pavers tikru pragaru. Ne veltui prie ežero susirado tris varles ir jas visas atsinešė į pamoką.
- Koks greičiausias būdas nužudyti mokinius magijos istorijos pamokoje? - garsiai paklausė Eion. Nemandagu? Taip. Ar kam nors tai rūpi? Ne. Na, bent jau ne Eion, kuris išsitraukė augintines iš kišenės ir pasidėjo ant galvos. Nebuvo labai patogu, o berniukas gyvūnėlių net nemylėjo. Bet taip tikėjosi suerzinti nemėgstamą profesorių.
Teorinis klausimas buvo tiesiog absurdiškas. Jis buvo pernelyg lengvas. Bent jau šauniam jau trečią kursą pasiekusiam klastuoliui.
- Viduramžiais burtininkai naudojo Ugnies atšaldymo kerus, kad žiobarai juos degindami nepakenktų. Kai kuriems spirgėti ant laužo netgi patiko, - išrėžė jaunasis airis ir pasipatogino nuo plaukų jau besiruošiančią slysti varlę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Rosabel Eirene Atherton

  • III kursas
  • *
  • 20
  • Taškai:
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 10 mėnesių »
Rosa suraukė nosytę pamačiusi ne visai naują profesorių. Ne tik jis atžariai pasisveikino su klase, tačiau pernai ir dėstė visai kitą dalyką. Varnei toks profesijos pokytis visai nekėlė susižavėjimo. Ji manė, kad tai simbolizuoja profesoriaus nekompetenciją išsilaikyti vienoje srityje. Vis dėlto, danė nematė prasmės deleguoti savo nuomonės prieš visą klasę, taigi tik nudelbė akis į sąsiuvinį ir brūkštelėjo temą. Tada pasiruošė užsirašinėti kitų vaikų atsakymus, kadangi ši tema jai buvo visai nauja ir ji tikrai troško gerai ją išmokti.
Staiga prisiminė vieną pasakojimą, kurį mama pasakodavo prieš miegą ir nušvito šypsena. Vadinasi ir ji kažin ką žino apie viduramžius! Pakėlė ranką.
-Viduramžiais vyko vadinamieji kryžiaus žygiai, per kuriuos žiobarai nekenčiantys burtininkų surinko armijas žmonių ir žygiavo per visą Europą, kad išžudytų rastus burtininkus. Jiems gerai sekėsi ir jie net įkūrė savo vadinamą Lotynų imperiją burtininkų žemėse, tačiau ji ilgai negyvavo,- mergina pamąstė ar pridurti savo komentarą. -Manau tai dėl to, nes žiobarai niekada neprilygs burtininkams.

Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 10 mėnesių »
Adrijas kurį laiką nenuleido akių nuo profesoriaus. Jau buvo jį matęs. Žinojo, kad jo pamokos būna visokios. Jam įdomios. Bet spoksojo į jį ne dėl to. Jis atrodo turbūt dar blogiau nei seniau. Pagalvojo. Na, bet ne mano bėdos. pasistengė išjungti kažkokį vidinį altruizmą. Kartais galvodavo, kad tą akimirką, kai buvo apsėdęs Alano kūną perėmė iš jo kažkokią dalį rūpestingumo. Kaip kitaip paaiškintum tą absurdą, kai rizikuodamas savo gyvybe puolė tą Kają užpuolusį padarą? Įdomu ar taip galėtų būti? Ar apsėdus žmogų galima ką nors iš jo perimti? Mus dargi jungia vienas kraujas. Bet Adris pamiršo, kad savo gyvenime negalėjo savęs paties pažinti. Kada tai galėjo padaryti? Skurdo metai su mama buvo kiek primiršti. Kartais iškildavo prisiminimai. Kai juos kas nors sužadindavo. Prižiūrėdamas Vendigo aukurus savęs pažinti irgi negalėjo. Kažin ar galėjo tą padaryti daugybę metų kalėdamas veidrodyje. Taigi štai vis atrasdavo savyje ką nors naujo. Nes dabar lakoto gyvenimas judėjo ir vis keitėsi. Užsimąstė kurį laiką pamiršdamas, kad išvis sėdi klasėje.
Išgirdęs mokinių atsakymus pagalvojo, kad klausimas, kurį uždavė profesorius bus susijęs su raganų medžioklėmis. Tai ir pasakė.
- Būtent dėl tų raganų medžioklių ir deginimų vykusių viduramžiais burtininkai pradėjo slapstyti magijos pasaulį. Įsigaliojo slaptumo įstatymas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Adrijas Volkeris »

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 10 mėnesių »
Mokiniai nebuvo per daug entuziastingi, bet islandas dėl to nesijaudino. Didesnį rūpestį kėlė vienas konkretus neklaužada, kurį puikiai prisiminė iš ankstesnių metų. Pro ausis nepraslydo kandi jo replika, todėl profesorius mintyse pasižymėjo klastuolį vėliau gerai pamokyti. Akivaizdu, kad kiti dėstytojai nesivargino, o gal nemokėjo jo sutramdyti. Be to, varlės ant berniuko galvos priminė karūną ant karvės blyno - visas vaizdas Sigurdą nervino labiau nei jis drįso sau pripažinti.
-Matau, kad kažką mokate. Paminėjote raganų medžiokles, burtininkų deginimą ant laužų - apie tai ir bus ši pamoka. Viduramžiais burtininkai buvo įtarinėjami, persekiojami žiobarų, kurie buvo linkę visokias nelaimes, pavyzdžiui, nederlių ar nepaaiškinamas mirtis suversti žmonėms, kurie buvo kitokie nei dauguma. Žiobarai prisigalvojo įvairiausių bausmių ir patikrinimų, kuriuos šiandien jums teks patirti. - nutilęs iš atsineštos dėžės ištraukė iš pažiūros patį paprasčiausią sausainį.
-Jūsų užduotis - suvalgyti šį sausainį. - Sigurdas įsispoksojo į klasę laukdamas kažkokios reakcijos, bet galiausiai padėjo kepinį atgal ir vyptelėjo. - Jį suvalgę atsidursite viduramžiuose, trobelėje. Būsite apsivilkę to laikmečio rūbais, todėl neišsigąskite, lazdelę rasite dešinėje kišenėje. Turiu pabrėžti, kad jūsų įkūnijamas asmuo jau bus įtariamas užsiimant raganavimu, todėl po kelių minučių pasibels inkvizitoriai jūsų išsivesti. Galbūt jus nuves į teismą, o gal iš karto gabens prie upės nuskandinti ar laužo. Galite apsispręsti, ar norite kabinti makaronus inkvizitoriams ant ausų, pasinaudoti lazdele ar sudegti gyviems. Išsisukus iš mirties gniaužtų arba ne, grįšite čia. Primenu, kad ten būdami nejusite skausmo, o magijos panaudojimas gali sukelti dar didesnius padarinius, juk ten gyvenantys žmonės yra visiški tamsuoliai.
Šviesiaplaukis atsiduso, patogiai drybsodamas krėsle. Jei tas bjaurus klastuolis neprisigalvos nesąmonių, šią dieną bus galima vadinti nusisekusia.

Praktika iki 2023-06-29. Reikalauju bent 2 postų po 1200 simbolių arba 3 postų po 600 simbolių.
Dėžė su sausainiais yra ant profesoriaus stalo. Būkite kūrybiški, nebijokite sugalvoti, kas jūsų veikėjui dar gali nutikti viduramžiuose.
Jei turite klausimų, kreipkitės.

Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 10 mėnesių »
Adrijas visada gana įtariai žiūrėdavo į tuos persikėlimus per pamokas. Dar niekada nieko blogo nenutiko. Haliucinacijos, projekcijos, perkėlimai... Jis nežinojo kaip tą veiksmą pavadinti baigdavosi gerai ir visi sugrįždavo į save, į tikrovę. Bet vis tiek jį neramindavo tie keisti realybės pakitimai.
Kiek padvejojęs pagaliau atsikėlė ir nuėjęs prie mokytojo stalo pasiėmė sausainį. Regis paprastas kepinys. Pamanė.
- Kaip juos kepat? Ar jie apšlakstyti kažkokiu eliksyru, kad galėtų sukelti mums pojūtį, kad atsiradome viduramžiuose? - Jam tikrai buvo smalsu. Ir dėl to, kad nemėgo tų perkėlimų. Ir šiaip.
Grįžęs į savo vietą kurį laiką pavartė sausainį rankose. Viskas bus gerai, tu niekada daugiau niekur nebeįstrigsi. Padrąsino save ir atsikando mažą kasnelį. Tada kitą. Kol sausainio neliko.
Kažkodėl užmerkė akis. O kai vėl atsimerkė pasijuto besėdys trobelėje. Turiu skubiai apžiūrėti ją. Gal galėčiau pasislėpti. O kam slėptis? Galiu užsiburti kerais ir tie degintojai manęs net neras. Pradėjo kurti jis veiksmų planą. Turėjo mažai laiko. Laikrodžio deja nebuvo. Tad reikėjo greitai spręsti ko imsis.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 10 mėnesių »
Varnei šita pamoka visuomet atrodė žiauriai sunki. Ir mokinė niekad negalvojo, kad magijos istorijoj gali būti praktikos. Kai Hallgrimsson pasakė, kad mokiniai turės suvalgyti sausainį ir atsidūrę viduramžiuose vaduotis iš mirties gniaužtų, Džez išsigando. Nė kiek negelbėjo nei tai, kad profesorius pasakė, kad mokiniai šiaip ar taip grįš čia, į klasę ir, kad viduramžiuose nejus skausmo. Ir koks tokios pamokos tikslas? Iš pradžių varnė neketino valgyti kažkokio neaiškaus sausainio. Bet kai pamatė, kad kažkoks berniukas pasiėmė sausainį ir suvalgė jį, mergaitė įsidrąsino ir vis dėlto pasiėmė jį. Grįžusi į savo vietą Džez dar dvejojo, valgyti ar ne. Nusprendė valgyti. O kad tas baisusis valgymo procesas greičiau praeitų, pirmakursė nusprendė visą kepinį iš karto susikišt į burną. Nelabai, aišku, tas sausainis tilpo, bet ne tai buvo svarbiausia. Blek susikimšo sausainį, sukramtė. Staiga pajuto esanti trobelėje...

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 10 mėnesių »
Pamokų metu nužudyti kuo daugiau mokinių ir neatsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tai buvo savybės, kuriomis nepasižymi joks pasaulio mokytojas, ar ne? Tikrai ne - būtent tokie buvo Hogvartso profesoriai. Ypač tas prakeiktas škotpalaikis, kurio Eion nemėgo vis labiau. Na, jis buvo geriau nei Levinsas, bet turbūt tik dėl to, kad praėjusiais metais čia nesitrynė ir davė nuo savęs pailsėti. O dabar vėl reikėjo kaupti pyktį ir nepasitenkinimą.
- Ar nemanote, kad reikėtų atsakinėti į mokinių užduodamus klausimus? - garsiai pasipiktino, kai profesorius pradėjo kalbėti kažką labai nuobodaus. Žinoma, turėjo omeny savo klausimą, kuris tikrai nebuvo mandagus, bet tai jaunajam airiui rūpėjo mažiausiai.
Netrukus paaiškėjo, kad profesorius liepė kažką valgyti. Bet dabar jau buvo ne vasara, kai Eion teko nuolat apie tai galvoti. Ne, dabar buvo mokslo metai, ir trylikametis galėjo tris kartus per dieną sočiai pavalgyti. Papildomas maistas jam nebūtinas. Akivaizdu, kad prakeiktas škotpalaikis tik nori išnuodyti visus mokinius. Tada kažkokiems viduramžių "tamsuoliams" (juk tokį žodį pavartojo tas kvailys, ar ne?) visai nereikės nieko žudyti. Gal ir būtų geras planas, bet Eion neketino to paisyti. Berniukas atsistojo. Sujudėjus varlės nukrito nuo galvos, tad teko paimti gyvūnus į ranką. Priėjęs prie profesoriaus stalo laisva čiupo sausainį ir atkišo jį nemėgstamam šviesiaplaukiui (ar tai reiškia, kad jis "šviesuolis"? Priešingai nei tie, kurie gyveno viduramžiais?).
- Įrodykite, kad jis nenuodingas. Suvalgykite, - rėžė Eion įžūliai spoksodamas į profesorių. Abi varlės garsiai kurktelėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 mėnesių sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 10 mėnesių »
Džezefą truputį apėmė panika, kai staiga pasikeitė realybė. Tačiau mokinė greitai prisiminė, kad tuojau ateis inkvizitoriai. Tada reikės daug labiau panikuoti. Blek apžiūrėjo trobelę. Joje buvo vietų pasislėpimui, tokių kaip po stalu, po kėde. Ne... Šitaip slėptųsi tik darželinukas. Reikėjo kuo greičiau rasti vietą pasislėpti. Varnė išbėgo iš trobelės. Inkvizitorių dar nematyti. Mergaitė pradėjo bėgti per laukus ieškodama prieglobsčio. Staiga už savęs Džezefa išgirdo žingsnius. Jie vis artėjo. O ne! Tai tikriausiai inkvizitoriai! Mokinė pradėjo dar greičiau bėgti. Staiga ji išvydo ant žemės gulintį kūdikėlį. Blek nenorėjo, kad jis iš šalčio arba bado numirtų, todėl paėmė jį ir vėl ėmė bėgti. Tačiau inkvizitoriai buvo greiti ir Džez net galėjo juos matyti. Žodžiu, jie jau buvo arti mergaitės. Blek išsigando...

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 10 mėnesių »
Nenuostabu, kad netrukus teko sulaukti klausimų apie sausainiu - akivaizdu, jog šie kėlė nemažai nepasitikėjimo. Štai kas gaunasi, kai dažnai šlykštaus skonio ar vimdančios spalvos eliksyrus pakeičia nekaltai atrodantis sausainukas. Na ką gi, kitą kartą jie turės gerti kopūstų sriubą, kad kažkur patektų. Pamąstė Sigurdas, nelinksmai stebėdamas klastuolį, kuris ir vėl pravėrė aštrialiežuvę burną.
-Atsakinėčiau, jei klausimai nebūtų uždavinėjami tokio dur... - pradėjo profesorius, bet netrukus kietai sučiaupė lūpas, pamačius besiartinantį bernioką. Ledinės akys įdėmiai stebėjo jį, tarsi smalsaudamos: „ir ką tu dabar iškrėsi?“
(Ne)laimei, neteko ilgai laukti, bet islandui visai nepatiko prieš pat nosį atkištas sausainis. Užuodė gardžią cukraus vilionę ir silpną eliksyro kvapą, kuriuo pagardino kepinius. Tik tiek? Jis net šiek tiek nusivylė, tačiau niekaip neatskleidė savo minčių. Baugi tyla pamažu augo, kol staiga aplink vaikino akis susimetė juoko raukšlelės:
-Įrodyti? Kodėl turėčiau? Apsižvalgyk, aplinkui kiti valgo sausainius kaip dideli ir pradingsta, kaip ir turėtų būti. O tu kaip mažas vaikas spyriojiesi. - visą tą laiką žvilgsnis išliko šaltas bei skvarbus, sudarydamas keistą kontrastą su veidu. Pastarasis buvo lyg aktoriaus kaukė, nevisiškai tobula, bet vis dėlto puiki kasdieniniam naudojimui.
-Jei dar bijai, kad kažkokiu būdu nukepsiu tave, - kaip mažą įkyrų uodą, - nesijaudink. Pasirašant profesoriavimo sutartis reikėjo pasižadėti, kad nebandysiu žudyti mokinių. - Nė nemirktelėjęs pridūrė Sigurdas, nė nenutuokdamas, kas tose sutartyse yra. Niekad nesigilino. - Na, valgyk. - paragino. - Tik palik varles čia, nes jos neišgyvens.
Tiesą sakant, islandui labiau rūpėjo klastuolio augintinių gerovė, nei pačio mokinio egzistencija.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 10 mėnesių »
Kai Džez skuodė pro kažkokią trobelę, senutė iškišo galvą pro langą ir pašaukė:
- Berniuk, ateik, aš tave paslėpsiu! - Blek trumpai pasidžiaugė, kad ją palaikė berniuku ir puolė į trobelę. Trobelės viduje buvo erdvu, bet nebuvo jokio užkampio pasislėpti. Varnė nesuprato, kodėl senutė pasakė, kad gali paslėpti ją. Čia tikriausiai kažkokia pusprotė senė, pati nesupranta ką šneka. Arba dar blogiau. Gal čia inkvizitorių pinklės?Reikia eiti iš čia, nieko gero nebus. Tačiau senutė pasakė:
- Berniuk, lipk į rūsį, ten tavęs neras. Mažą vaikelį taip pat ten paslėpk. - Sulig tais žodžiais senutė pakėlė trobelės grindyse buvusį liuką. Džezefa nusileido į rūsį. Aš juk negalėjau žinoti, kad čia yra rūsys. Kai inkvizitoriai prabėgo pro trobelę, senutė iškėlė mergaitę ir mažą vaikiuką iš rūsio.
- Ačiū, senele. - Padėkojo Blek.
- Nėra už ką, berniuk. - Atsakė senelė. - Gali keliauti namo. Vaikelį palik man, aš juo pasirūpinsiu. - Varnė išėjo iš trobelės. Staiga pajuto vėl sėdinti suole, klasėje.

Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 10 mėnesių »
Na ne. Jis tikrai nelauks tų inkvizitorių. Adrijas išsitraukė lazdelę. Vilkėjo kažkokią senovinę mantiją. Kuri jam patiko. Teikė kažkokios energijos. Buvo jam kur kas savesnė už šiuolaikinius rūbus.
Lakotas apsidairė. Po stalu gerai sutilpti buvo per aukštas. Po siaura lovele irgi. Pastebėjęs kažkokią nišą užtraukta nėriniuota užuolaidėle ten ir įlindo. Ten kabojo rūbai. Mantijos, apsiaustai, dar kažkas. Jis visu tuo save apdengė. Ir dar užsibūrė praskiedimo kerais. Dabar jie manęs neras. Pagalvojo.
Vos spėjus atsikvėpti kažkas ėmė daužyti trobelės duris. Kokie nemandagūs. Ir dar veržiasi mat su  dievo vardu lūpose. Pasijuokė sau ir apmirė.
- Raganius, raganius! - Skandavo žmonės už durų.
- Mirtis jam! - Pirma teks mane aptikti. Trobelytės durys neatlaikė ir žmogėnai suėjo vidun.
- Ieškokit jo. - Komandavo kažkas. Adriui pasidarė smagu. Norėjosi juos pamatyti. Bet negalėjo per tuos rūbus ir užuolaidėlę.
Kažkas trinksėjo aplink. Jis girdėjo, kaip kažkoks vyriškis kalba maldas. Dievas turėtų žmones saugot nuo jūsų, o ne nuo manęs. Galvojo sau klausydamasis to erzelio.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 10 mėnesių »
Stebuklas! Prakeiktas škotpalaikis nusprendė jo neignoruoti. Tiesa, sakinys liko nebaigtas, ir Eion nusprendė, kad nemėgstamas profesorius jo išsigando. Tai paglostė neegzistuojančią savimeilę, ir trečiakursis plačiai nusišypsojo. Pavyko padaryti tai, ko šiandien ir siekė. Vadinasi, diena jau ne tokia ir bloga.
- A, tai ne žudote, o pradanginate, ar ne?! - pasipiktino Eion po profesoriaus "paaiškinimo". Nė kiek neabejojo (tiksliau, apsimetė neabejojantis), kad tie mokiniai negrįš. Žinoma, gal ten, kurie jie atsidūrė, ir geriau. Bet jam dabar bus ne taip ir blogai ir Hogvartse - ką tik išnyko ne tiek jau mažai erzinančių žmonių. Puiku.
- Tarsi jūs žinote, kas yra sutartis, - burbtelėjo Eion ir patėškęs sausainį ant profesoriaus stalo nusisuko. Visai pamiršo, kad rankoje turi naująsias augintines, tačiau išgirdęs komentarą apie jas atsisuko. - Tai vis dėlto žudote! Sąžinės turėtumėte!
Kokią akimirką pasvarstęs, ar verta taip daryti, klastuolis švystelėjo visas tris augintines tiesiai nemėgstamam profesoriui į veidą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 10 mėnesių »
Matyti savo ieškotojų jis negalėjo. Bet užtai trobelę užliejo kvapas. Daug mėnesių nesimaudžiusių žmonių dvokas. Užuodė seną prakaitą, kažin kiek laiko neskalbtų rūbų smarvę, dar kažką bjauraus. Tas mišinys vos neprivertė jo užsikosėti.
Girdėdamas aplink siaučiantį triukšmą jau įsivaizdavo kaip nuniokota jo vargšė trobelė. Ta malda, kurią girdėjo tebeaidėjo.
Kažkas pabandė atitraukti užuolaidėlę už kurios slėpėsi Volkeris. Tą sekundę jis pamanė, kad žmogus jį gali apčiuopti. Tada pagalvojo, kad to neleis. Dar pamanė, kad metas pažaisti ir kai užuolaida buvo atplėštą jis švystelėjo rūbus kažkam ant galvos.
Įsivyravo tyla. Net maldininkas užsičiaupė. Adrijas šypsojosi. Galėjo dabar sprukti.
- Kur jis? - Kažkas sušnabždėjo.
- Aš jį matau. - Pralemeno tas, kuris atplėšė užuolaidą ir ant kurio Adris šveitė rūbus.
- Neryškiai. Atrodo, kad jis susilieja su siena.
- Nagi, traukit jį iš ten. - Sukomandavo kažkoks vyriškis. Bet pats prie vargšo mirčiai pasmerkto raganiaus nesiartino.
- Kuku. - Prabilo pats Adrijas ir išlindo iš savo nišos.
- Gal arbatos?
- Klaupkis ant kelių ir melsk atleidimo už savo nuodėmes tu šėtono pažymėtasis. - prašneko žmogus vilkintis vienuolio rūbą.
- Ir pasirodyk. Pasirodyk mums. Gali nesislėpti, dievas vis vien tave mato ir tu būsi sugautas.
- Tai jeigu jau taip yra kam man pasirodyti?
- Nesivelkit su juo į kalbas. Jos gali užkerėti. Čiupkit jį ir pirmyn. - Pagaliau jau garsiai prabilo galbūt jų vedlys. Adrijas suprato, kad jam labai norisi viską patirti iki pat galo. Gal galėtų nuo jų pabėgti ir gal grįžtų į klasę. Bet absurdiškas smalsumas vedė jį pažiūrėti kas bus toliau. Juk tai pamoka. Aš vis tiek liksiu sveikas. Pagalvojo ir nespėjęs apsvarstyti ar tai gerai atsikerėjo.
- Štai ir aš vyrukai. - Džiugiai pasakė ir kol jie stovėjo sustingę bei nustebę nėrė lauk iš namelio.
Dūmė per kažkokį miškelį kiek turėdamas jėgų. JO vijikai pagaliau išsijudino ir Grifas girdėjo jų žingsnius sau už nugaros. Bėgdamas pro medžius išniro į pamiškę. Ir ten susidūrė su antru būriu inkvizitorių. Pagalvojo, kad dėl jo sutelktos tos pajėgos. Pagalvojo kaip baisu turėtų būti kažkam, kam tai dėjosi išties, kas neturėjo jokių kerėjimo sugebėjimų. Juk tokių buvo tūkstančiai. Kai antrasis būrys sugavo Adrį nusprendė nesipriešinti. Tas smalsumas tebevedė pamatyti kas bus toliau.
- Mes jį turime. Turime.
- Jis gali tapti beveik nematomu. Patys matėm. - Informavo jį laikančius žmones trobelę šturmavęs dvasininkas.
Jį apstojo ratas vyrų o kiti tempė į kaimelio aikštę. Adris ėjo romiai. Net šypsojosi. Jam buvo lengva nes žinojo, kad tai tėra pamoka. Bet jei tai vyktų išties... Na jei tai vyktų išties būtų ir toliau likęs užsibūręs praskiedimo kerais.
Galop viskas prasidėjo. Atvestą aikštėn jį pririšo prie stulpo. Aplink buvo sukrautas laužas. Tada reikia pasakyti pajuto baimę. O jeigu visgi jaus skausmą? Keista, tikrai susijaudino. Viskas atrodė taip tikra.
Susirinko kaimo gyventojai. Kažkas užtraukė dievą šlovinančią giesmę, kiti pritarė. Paskui dvasininkas pasakė.
- Čia susirinkome dėl paklydusios sielos. Dėl to, kuris susidėjo su pačiu Liuciferiu, pačiu velniu, šėtonu. Susirinkome, kad jis būtų išlaisvintas nuo savo nuodėmingo kūno. Galbūt dievas dar pasigailės tavo sielos. Atsakyk ar gailiesi.
- Neturiu už ką. Tai jūs mane žudot. - Jei tai būtų realybė galbūt būtų tylėjęs. O gal ir ne. Dabar nežinojo. Po trumpos maldos buvo padegtas laužas. O dar po kažkurio laiko jis vėl atsidūrė klasėje. Jautėsi sklidinas įspūdžių ir minčių.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
Ats: I MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 10 mėnesių »
Sigurdas šiek tiek įsižeidė, kai klastuolis suabejojo jo mąstymo sugebėjimais. Tas mažius visai nežiūri, ką kalba. Gal todėl ir paskatino klastuolį suvalgyti sausainį, kad kurį laiką negadintų pakrikusių nervų. Deja, bendraujant su juo reikėjo ypatingai atsargiai rinktis kiekvieną žodį, mat mokinys netrukus triukšmingai atsisuko. Profesorius iš karto pasigailėjo paminėjęs varles, bet kitaip negalėjo - juk ne veltui net tris metus dėstė apie gyvūnų priežiūrą. Nei garsiai, nei mintyse spėjęs nusikeikti, pajuto šaltus šleptelėjimus ant veido. Viena žaliaodė nusileido ant stalo, o kitos įsikūrė ant kaktos bei skruosto.
Islandas, tiesą sakant, to visiškai nesitikėjo, tad akimirką akys buvo išplėstos iš nuostabos, tačiau pasistengė greitai susitvardyti. Karštligiškai tramdydamas ūmai iškilusius prisiminimus apie Deoiridh ir jos varliškus išpuolius prieš vargšus profesorius, šviesiaplaukis žvilgsniu paleido Avada Kedavra į berniūkštį.
-Kadangi atidavei augintines, gali laisvai suvalgyti tą prakeiktą sausainį. O ar žudau, ar ne, čia jau ne tavo reikalas. Nekišk nosies kur nereikia. - rėžė jis, rinkdamas nuo veido jaukiai kurkiančias varles ir dėliodamas ant stalo. Žiaumok jį ir atsiknisk tu nuo mano galvos, o tai pirma laiko išeisiu. Nors ne, čia ne itin vykęs grasinimas. Sigurdo kantrybė nebuvo begalinė, bet jis tikėjosi iki pamokos galo nepanaudoti jokių kerų prieš tą dygų it kaktusas klastuolį.
-Ir kitą kartą nesinešk augintinių, - pridūrė, puikiai žinodamas, kad kitą kartą vėl išgirs varlių kurkimą. Giliai giliai jautė, jog jos kelia dvejopus jausmus. - Čia ne magiškų gyvūnų priežiūros pamoka.