0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Gal ir gerai, kad Timotis atsisakė skristi. Maža ką, dar pačiam Eion reikėtų užsiimti ir tomis pamokomis, o tai būtų baisiau už viską. Taigi jis tik linktelėjo ir nieko nesakė. Tiesa, kažkodėl atrodė, kad pradėjęs mokytis Hogvartse šitas vaikas žais savo koledžo kvidičo komandoje, bet kas ten žino. Timotis dar visai mažiukas.
- Negalima mušti dėl to, kad pavargai. Juk tu daug išmokai, - sutrikdytas Timočio žodžių atsiliepė Eion. Džiaugėsi, kad mažiukas neįsižeidė ir nesupyko, bet vis tiek nelabai žinojo, kaip turėtų reaguoti. Tai, kaip Timotis kartais atvirai pasisakydavo apie mušimą, buvo keista. Pats apie vaikystę ir laiką Airijoje kalbėti vengė.
- Gerai, - linktelėjo. - Jeigu tik galėsiu tave pamokyti, kai čia būsi, galėsime susitikti ir tęsti raidžių pamokas.
Neįsivaizdavo, ar tą darys, bet tiesą sakant, buvo visai smagu. O dabar, regis, jau gali eiti, tad atsistojo ir susirinko raidėmis išmargintus pergamentus.
- Tada tu jo ramiai palauk čia, o aš jau eisiu, gerai? - pratarė ir neskubiu žingsniu paliko biblioteką. Kad atėjo čia pasimokyti, dabar visai nebegalvojo.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

Timotis linktelėjo, kai gerų plaukų berniukas pasakė, jog negalima mušti dėl to, kad jis pavargo.
- Gerai, - pasakė dėl raidžių mokymosi. - Aha, - turėjo omeny, kad ramiai palauks didelio Aurio.
Tuomet pamojavo nueinančiam Eion. Buvo iš tiesų buvo labai ramus. Gulėjo ant kilimo ir ilsėjosi, o mintyse skraidžiojo visos trys raidelės: T, E ir A.
Vėliau Timotis, kaip ir prieš tai, kol dar nebuvo atėjęs gerų plaukų berniukas, ėmėsi knygelių vartymo. Vis dar gulėdamas. Žiūrėjo į traukinuką. Tačiau pajuto, kad pradėjo merktis akys. Ir galiausiai vaikas užsnūdo.
Jį prižadino bibliotekininkė. Atrodė kiek nusigandusi, palietė raudonplaukiui kaktą, kalbėjo kažką apie sirgimą. Bet Timotis jautėsi gerai.
Vėliau jį pasiėmė didelis Auris. Timotis jam nesakė, ką veikė. Tačiau ant rankų vis dar buvo rašalo dėmės, tikros išdavikės, vaikas bandė jas slėpti. Penkiametis nepagalvojo apie tai, tačiau Auris tikrai sužinos, jog Eion jį mokė rašyti.