0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Palatos
« Atsakymas #585 Prieš 4 metus »
Po Herbologijos pamokos merginai labai pradėjo skaudėti nudegusia vietą. Norėjosi atsigulti ant šaltų grindų ir vartytis nuo skausmo. Bet lėtais ir sunkiais žingsniais ji sugebėjo nueiti iki palatų. Camilla jautėsi silpnai, bet tai galėjo būti net nuo nudegimo, nors kas žino koks skysčio poveikis ant mergaitės. Klastuolę siūbavo į visas puses pamačiusi madam Pomfri pirmakursė vos nenukrito. Ji pasodino ją ant vienos iš lovų ir pradėjo apžiūrinėti žaizda. Vienuolikmetė nieko beveik neprisimena iš tos akimirkos kai madam Pomfri jei valė žaizda , bet Milla gulėjo kaip lavonas vos vos jausdama ką seselė darė. Jei davė kažkokia tabletę ir Cornet pradėjo merktis akys.  Gal tai buvo migdomieji tai buvo paskutinė tamsiaplaukės mintis prieš užmigdama.
Po valandėlės Camilla pradėjo busti į akys švietė ryški šviesa. Mergina pamatė šalia lapelį nuo Pomfri
Citata
Labas
Ateik paimti vaistų vakare arba rytoj ryte tau viska papasakosiu, bet jeigu dar nelabai gerai jautiesi gali pagulėti iki vakaro. Ir jeigu šalia tavęs nėra dar tavo draugų tai reiškia jie dar ateis
Madam Pofri
Juodaplaukė nusijuokė na įdomu ar ji žino kas mano draugai ar ateis penktakursiai
. Padėjusi lapeli kur jis gulėjo Milla atsigulė ir užsiklojo, bet staiga pirmakursė išgirdo kažką ateinant. Mėlynakė pašoko ir pradėjo stebėti kas ten. Giliai įkvėpusi ji pradėjo laukti. 
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Palatos
« Atsakymas #586 Prieš 4 metus »
Per herbalogijos pamoką Emma pamatė Millos keistą nudegimą ir labai susirūpino. Dar labiau išaugo baimė dėl draugės, kai ši po pamokos pasuko į ligoninės sparną. Tačiau varnanagė iš karto negalėjo jos aplankyti, nes matė, kad klastuolei reikia pailsėti ir atsigauti.
Po kelių valandų mergaitė pasuko link palatų, abejodama, ar ją kas nors įleis. Rudaplaukė čia lankėsi pirmą kartą. Įžengusi į ligoninės sparną Emmą pasitiko tyla. Staiga jos dėmesį patraukė lovos girgždesys ir pirmakursė pasuko galvą ten.
Lovoje sėdėjo Camille, o nudegimo nebuvo taip ryškiai matyti.
-Labas, kaip jautiesi?-varnanagė pasisveikino dar nespėjus prieiti prie lovos.
Nuėjus prie draugės Emma apsidairė ieškodama kėdės. Deja, jos nebuvo, tad mergaitė atsisėdo ant paties lovos kraštuko ir pažvelgė į Millą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Emma Shade »

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #587 Prieš 4 metus »
Sužinojęs kas nutiko Millai, Aleksas greitai atsidūrė ligoninės sparne, palatose.  Susiradęs reikiamą palatą Gilbert nedrąsiai pasibeldė. Vis dėl to prikelti mergaitės, jai ši miega nesinorėjo. Atidaręs duris rudaplaukis sutriko. Prie Camillos dar sėdėjo pora kartų varnanagių bendrajame kambaryje matyta mergaitė. Vis dėl to Gilbert išlaikė rimtą veidą ir nusprendė pagaliau susipažinti.
-Labas, aš Aleksas Gilbert,-maloniai pasisveikino vaikis,-tas pats išsišokėlis.
Paminėjus save kaip išsišokėlį Alekso veidas automatiškai apniuko, bet vaikinas vėl greitai nustatė rimtumą. Galiausiai varnanagio akis grįžo prie Cami. Mergaitė iš pažiūros atrodė sveika. Tai šiek tiek apramino vienuolikmetį.
-Kaip tu? Labai skauda? - paklausė Aleksas prisiminęs ir savo nedegimą. Vis gi, pagal esmę jis skysčio turėjo gauti daugiau. Nudegusią vietą ir jam skaudėjo, bet varniukas tylėjo ir kentė .

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Palatos
« Atsakymas #588 Prieš 4 metus »
Tik užėjus Emmai mergaitė plačiai nusišypsojo. Širdyje iškart pasidarė gera. Minutėlę pražiopsojus į draugę klastuolė pagaliau tarė:
-  Na jau geriau,- Camilla palietė žaizda, ji skaudėjo daug mažiau,- galima sakyti, kad jau neskauda.
Pirmakursė žiūrėjo į šalia gulintį lapelį ir galvojo kada jei ateiti pas madam Pomfri. Norėjus tarti merginai staiga ji išgirdo dar kažką ateinant. Atsidarė duris. Tai buvo Aleksas Millos veide atsirado dar viena plati šypseną. Tik jos patys geriausi draugai nebuvo niekada susitikę. Mėlynos akys nužvelgė į draugų pusę. Vienuolikmetė prisistačius Aleksui tyliai sau tarė:
- Mano du geriausi draugai susitiko,- bet pakėlus nosį ji atsakė į Alekso klausimus.- Na man jau tikrai geriau ir nesiruošiu čia sėdėti iki vakaro. Gal norit kažkur nueiti? Kartu?
Klastuolė žiūrėjo į savo draugus ir kažko laukė.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Palatos
« Atsakymas #589 Prieš 4 metus »
Laukdama Millos atsakymo Emma išgirdo kažką ateinant ir atsisuko. Link jų artėjo tas pats "išsišokėlis", kaip jį mintyse vadino rudaplaukė. Vis dėlto mergaitė nustebo, kad berniukas pats save ir pavadino išsišokėliu. Aleksas... Manau iš jo visko bus galima tikėtis. Tačiau mandagus pasisveikinimas Aleksą iš karto pakėlė varnanagės akyse ir nenuteikė priešiškai.
-Labas,- taip pat draugiškai atsakė varnanagė,- aš Emma Shade.
Išgirdusi klastuolės balsą pirmakursė vėl atsisuko į draugę.
-Žinoma, galėtume. Amm... Gal prie ežero?- rudaplaukė viltingai pažvelgė į Camille ir tik po to į Aleksą.- Aš neketinu čia praleisti daugiau laiko, negu reikia. Ši vieta nėra labai maloni, nors būtina.
Emma šyptelėjo ir pakilo nuo lovos. Nuo nepatogaus sėdėjimo ant lovos krašto kojos buvo sustingusios, tad mergaitė norėjo jas kiek pramankštinti.

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #590 Prieš 4 metus »
Aleksas tik nusišypsojo mergaitėms ir tyliai klausėsi jų pokalbio. Varniukas šiuo metu būtų sutikęs eiti, bet kur su Emma ir Milla.
-Taip, ežeras tiks kuo puikiausiai, - taip pat viltingsi pritarė rudaplaukis išgirdęs Shade pasiūlymą. Sėdėjimas palatoje kėlė jam blogus jausmus. Vaistų kvapas, balta patalynė, baltos sienos ir baltos lubos vertė jaustis kaip psichiatrinėj ligoninėj. Dabar Aleksas būtų atidavęs visus savo pinigus, kad tik galėtų iš čia kuo greičiau išsineždinti. Gal dėl tokios priežasties varniukas ir nėjo į ligoninės sparną dėl savo nudegimo. Vis dėl to prisiminus nudegimą, Aleksas instinktyviai pasikasė ryškiai raudonos odos lopinėlį ant savo rankos. Jai tokie vyresniokų išpuoliai dar kartosis, Gilbert tikrai nebelankis mokyklos.

*

Neprisijungęs Camille Cornet

  • II kursas
  • *
  • 206
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Jausmai keičiasi - prisiminimai ne .-.
Ats: Palatos
« Atsakymas #591 Prieš 4 metus »
Mergina žiūrėjo į savo draugus. Ji buvo užsiklojus balta antklode. Viskas buvo balta kartais klastuolė galvojo kodėl palatos ne pastelinės spalvos, o baltos. Didesnė tikimybė patekti į rojų? O gal žmogus tiki demonu, o ne dievu? Be to jeigu vaikai tai baltos palatos nelabai atrodo jiems priimtinos. Camilla pasiėmė burtų lazdelė ir vėl užsigalvojo. Bet jeigu esame mes. Burtininkai. Tai gal žemėje yra ir demonų su angelais? Supratus, kad ji jau fantazuoja neįmanumus dalykus klastuolė atsistojo nuo lovos ir ant lapelio užrašė.
Citata
Ateisiu dar vakare ačiū
Camilla Cornet
Pažvelgus į draugus Juodaplaukė tarė:
- Tai einam prie ežero?
Mėlynakė išėjo iš palatos ir nusišypsojo draugas.
„Pačius svarbiausius savo gyvenimo žodžius mes ištariame tylėdami“
Paulo Coelho

*

Paul

Ats: Palatos
« Atsakymas #592 Prieš 4 metus »
Palatoje pirmakursė ant varnanagio rankos pastebėjo tokį patį nudegimą. Susiraukė, bet nieko nesakė. Nujautė, kad jis tylės, kol negalės iškentėti. Pati Emma kreiptųsi kuo greičiau, kad mažiau laiko praleistų ligoninėje.
Stebėdama Camille varnanagė buvo paskendusi savo mintyse. Prie ežero, tai prie ežero, bet kuo toliau nuo miško. Vis dar nenoriu ten atsidurti, kas nors vistiek nutiks, nors dabar ir diena.
-Ko gi dar laukiam? Eime!-Emma nudžiugusi nuėjo paskui pagaliau pakilusią draugę.-Eini?- rudaplaukė atsisuko į Aleksą ir nieko nelaukdama su klastuole išėjo iš ligoninės sparno ir apsidairė. Debesys buvo užtraukę dangų, tačiau nebuvo matyti, kad lis. Nesijautė vėjo, bet varnanagė sudrebėjo, pažvelgusi į Uždraustąjį mišką. Neveltui jį vadina Uždraustuoju. Po pirmo apsilankymo jau nesinori į nė pažvelgti. Tačiau kada nors teks ten dar kartą pabuvoti. Emma atsirėmė į sieną ir susidėjo rankas, laukdama Alekso. Ar jį ir jo nudegimą ant rankos pastebėjo Madam Pomfri ir dabar jo nepaleis?

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #593 Prieš 4 metus »
Mergaitėms išėjus Aleksas dar pastovėjęs taip pat greitai dingo iš palatų. To betrūko, kad Pomfri prisiknistų prie jo sveikatos. Nudegimų skausmą dar buvo galima iškesti, o jai situacija pablogės Aleksas galės pasiskolinti vaistų iš Cami. Net jai Aleksas merdėtų, tikriausiai vis tiek atsisakytų apsilankyti ligoninėje. Faktas tas, kad kada nors varnanagio mokiniui ten tikrai apsilankyti reikės. Gal dabar jis ir jaučiasi puikiai apart erzinančio skausmo, bet po kelių valandų vaikis gali nualpti. Savo tokios įgimtos ligos, Aleksas nelaikė rimta. Jai kas tai ir pastebėdavo, Gilbert tik gūžteldavo pečias ir pasakydavo, kad papraščiausiai užmigo. Geriau gauti nuobaudą ar areštą, nei apsilankymą pas gydytojus.

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #594 Prieš 4 metus »
Po ilgų bandymų užtempti ėjimą Aleksas vis tiek pasiekė ligoninės sparną ir tuo pačiu palatas. Vaikinas ir vėl net nepasisveikinęs nusiemė savo ranką nuo brolio kaklo ir atsisėdo ant vienos iš lovų.
Buvo gan keista lankytis čia kaip pacientui, bet jai brolis dabar pradės su juo bendrauti, nuo kiekvieno ir menko sužeidimo berniukas bus priverstas apsilankyti ligoninėje.
-Štai ir atėjom,-tarė Aleksas Julianui,-o dabar jau galim eit. Pažadą tesėjau ir ligoninėje apsilankiau.
Tai pasakęs vyresnėlis nušoko nuo lovos ir greitu žingsniu, kuris kainavo skausmo aimanas patraukė durų link. Gilbert tikrai nežadėjo žaisti daktarų ir ligonių žaidimo. Jis nuo sužeidimu nemirs, o gyvybei pavojus negresia. Aleksas nematė jokio reikalo trukdyti Madam, tad nusprendė muilą kol dar niekas jo tokio čia nepamatė.

*

Angelina Presley

Ats: Palatos
« Atsakymas #595 Prieš 4 metus »
Galiausiai broliams dvyniams priėjus Hogwartco ligoninę Julian lengviau atsiduso. Jaunąjam klastuoliui buvo tikrai nelengva laikyti puse brolio svorio. Bet svarbu, kas Aleksui buvo lengviau eiti. Galiausiai Aleksui nebesispyriojus vaikinukas apsidžiaugė, nes ir taip visą kelią iki čia jo brolis dvynis bandė atkalbėti Julian, kad šis tik nenuvistų Alekso į ligoninę sparną. Bet pasirodo klastuolis peranksti apsidžiaugė. Šio brolis pasileido "tekinomis" eiti prie durų. Julian iškart suregavęs nubėgo ir užstojo jam kelią ir tuoj pat parvedė jį bei pasodino atgal ant lovos. Galiausiai atėjus madam ir pradėjus tvarkyti brolio žaizdas rudaplaukis lengviau atsiduso. Tai reiškė, kad jo brolis daugiau negalėjo pabėgti, dėl ko Julian džiaugėsi. Jam daugiau nieko kito neliko tik stebėti kaip madam tvarko Alekso žaizdas

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #596 Prieš 4 metus »
Pabėgimo planas neišdegė ir Aleksas brolio vėl buvo nuvestas ir pasodintas kaip mažas vaikas ant lovos. Galiausiau ilgai laukti nebereikėjo ir pro palatos duris įėjo ir pati Madam. Vyresnėlis net nepasisveikino, o tik sunkiai atsiduso. Jos pasirodymas reiškė, kad egzekucija prieš varniuką tuoj prasidės. Gavęs paliepimą iš seselės nusivilkti suplyšusius savo marškinėlius Aleksas nenorom juo sunkiai nusimetė nuo savo kūno atidengdamas dar daugiau įbrėžimų, žaizdų ir smulkių randelių. Skystis kurį seselė pylė ant berniuko žaizdų degino ir vertė varnanagį aimanuoti.
-Gal jau baigėm? - sumurmėjo berniukas pažvgdamas tai į Jul, tai į Madam. Daugiau jis kentėti nesiruošė, tad staigiai vėlnušoko nuo lovos. Jokių pleistrų, bintų ar tvarsčių Aleksas nebesulaukė. Ši gydymo dalis jau ir taip išvargino pirmakursį.

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #597 Prieš 4 metus »
Pabėgimo planas neišdegė ir Aleksas brolio vėl buvo nuvestas ir pasodintas kaip mažas vaikas ant lovos. Galiausiau ilgai laukti nebereikėjo ir pro palatos duris įėjo ir pati Madam. Vyresnėlis net nepasisveikino, o tik sunkiai atsiduso. Jos pasirodymas reiškė, kad egzekucija prieš varniuką tuoj prasidės. Gavęs paliepimą iš seselės nusivilkti suplyšusius savo marškinėlius Aleksas nenorom juo sunkiai nusimetė nuo savo kūno atidengdamas dar daugiau įbrėžimų, žaizdų ir smulkių randelių. Skystis kurį seselė pylė ant berniuko žaizdų degino ir vertė varnanagį aimanuoti.
-Gal jau baigėm? - sumurmėjo berniukas pažvgdamas tai į Jul, tai į Madam. Daugiau jis kentėti nesiruošė, tad staigiai vėl nušoko nuo lovos. Jokių pleistrų, bintų ar tvarsčių Aleksas nebesulaukė. Ši gydymo dalis jau ir taip išvargino pirmakursį.

*

Angelina Presley

Ats: Palatos
« Atsakymas #598 Prieš 4 metus »
Vos Aleksui nusimovus suplėšytus ir kiek kruvinus marškinėlius Julian sukando dantis. Jis suprato koks skausmas turėtų kamuoti jo vyresnėlį brolį. Visur buvo pilna sužeidimų, įbrėžimų. Iš kaikurių mažais lašeliais sunkėsi kraujas, o ant kaikurių jau buvo susidaren krešuliai. Madam nieko nelaukusi pradėjo valyti ir "tvarkyti" žaizdas. Iškart pasigirdo Alekso skausmo aimanos ir inkštimai. Kai žaizdos jau buvo sutvarkytos Aleksas greitai atsistojo kas tikrai nepatiko jo broliui Julian.
- Sėdi čia. Jeigu jų tau neapibintuos arba neuždės pleistrų tau bus tik blogiau. - Tarė jaunasis klastuolis vėl pasodindamas brolī ant lovos ir duodamas savo ranką.
- Imk. Jeigu skaudės gnypk arba spausk. Žinok padeda. - Vėl gi tarė rudų plaukų savininkas griežtoku žvilgsniu pažvelgdamas į brolį. Jo žvilgsnis ir tesakė : "Sėdi kaip didelis ir net nebandai bėgti.".

*

Aleksas82

Ats: Palatos
« Atsakymas #599 Prieš 4 metus »
Dar kartą pabėgimo planas buvo sugriautas. Arba Aleksas tikrai tragiškai kūrė planus, arba jo broliukas sugebėjo viską sugadinti. Julian pasiūlius savo ranką Aleksas garsiai nusijuokė
-Gal dar ir mane vesi? - žaismingai kilstelėjo antakius jis. Aišku žaismingus tuoj dingo seselei vėl pradėjus tvarkyti vargšo varniaus žaizdas. Buvo gerai, kad Madam nieko neklausinėjo, o tiesiog tyliai darbavosi toliau. Jai baigus ir sutvarkius visas net ir menkiausas žaizdeles Aleksas su palengvėjimu atsiduso.
-Ar dabar jau galiu eit? - pažvelgęs į brolš paklausė ir jau trečią kartą šiandien nušoko nuo tos pačios lovos. Ant vyresnėlio Gilbert kaktos puikavosi gan didelis jo odos pleistras nervinantis jaunuolį. Pirmoji užduotis iš čia išėjus jau buvo aiški. Vaikis norėjo kuo greičiau nusilipdyti tą lipnų poperėlį.