[Lina Catamans]

Laiškas Linai Catamans nuo Edmundo Catamans

Lina,
Na nuoširdžiai... Tavo laiškas mane sukrėtė. Niekada nežinojau, kad taip jautiesi apie savo mamą. Tačiau garantuoju. Žinau, netikėsi. Bet aš garantuoju. Niekada manęs neprarasi. Nors nesi mano biologinė dukra, man visada buvai dukra. Myliu tave ir dėl tavęs padarysiu viską. Laikrodį paėmiau saugiai, jis supakuotas pridėtame pakete. Dėl manęs nesijaudink. Rytoj susitvarkysiu su Milda. Nežinau, kas bus, bet nors ir nenoriu sužeisti savo žmonos ginsiuosi jei prireiks. Neleisiu dukrai prarasti ir antro tėvo. Myliu tave Lina niekada tuo neabejok.
Su meile,
Edmundas Tėtis.

Skaitomas laiškas buvo sulietas ašaromis, o laikrodis persiųstas profesoriui Senkleriui.

[Gruodė Rimeikaitė]

Sveikutis Eion

Viskas. Man gana. Susitiksim per išvyką į Kiauliasodį ir tu daugiau neišsisuksi. Dabar daug nerašau, pakalbėsim, kai susitiksim.
Prašau ateiti, nes jei ne, vis tiek sugalvosiu kaip tave susirasti.
Mums būtinai reikia pasikalbėti. Man neramu.
Iki
Gruodė

[Lina Catamans]

Laiškas nuo Edmundo Catamans Linai Catamans.

Labas Lina,
Norėjau tau pranešti, kad mama jau pastebėjo, kad laikrodžio nėra. Na galiu pasakyti, kad ji gerokai pasiuto ir ėmė visur ieškoti. Kaltino visus, kad paėmėme. Net Ditę. O tai jau visai apsurdiška. Kaip gi tavo katė galėjo iš Hogvartso teleportuotis? (Ji šiaip to negali tiesa? Juk iš magiškos parduotuvės pirkta? Gal kokių galių turi?) Bet jei rimtai tai daugiau nieko ekstremalaus. Tiesiog pasiutusi ir daugiau apie nieką negalvoja. Ir norėjau, dar dėl kai ko pasitikslinti. Dabar, kai jau aprimę emocijos visos ir niekas nebegręsia.  Ar nesigaili to ką parašei? Turiu galvoje. Nu žinau, kad netaip suformulavau. Turiu galvoje... Ar išties nori pradėti mane vadinti tėčiu ir panašiai. Ar tai nebuvo tiesiog žodžiai iš baimės. Aš jausčiausi daugiau nei pagerbtas, bet jaučiu, kad tau gali būti per didelis žingsnis. Atleisk man, jei klystu. Myliu tave, Lina.
Edmundas

[Lina Catamans]

Laiškas Edmundui Catamans nuo Linos Catamans.

Labas, Edmundai.
Džiaudiuosi, kad mama nesielgia kažkaip labai blogai. Ar ji tikrai kaltino Ditę? Na šito nesitikėjau. Bet šypseną sukėlė. Bet noriu užtikrinti, kad mano katė yra paprasčių paprasčiausia (nors ir mieliausia pasaulyje žinoma). Bet ji nemoka teleportuotis. Na bent jau niekada apie tai manęs neinformavo. Beto iš Hogvartso negalima keliauti oru (taip burtininkai vadina teleportavimąsi). Kažkokie kerai to neleidžia.
O dėl kito tavo klausimo. Na... Kai jau viskas nurimo išties gailiuosi taip sureagavusi. Nes išties nors širdyje laikau tave tėčiu, visų pirma visada man būdavai draugas. Todėl gal išties geriau nieko nekeisti ir likti prie vardų. Nesuprask to neteisingai. Tai nieko nekeičia, bet jaučiu, kad taip bus geriau. Myliu tave Edmundai.
Lina

[Mayra Llewellyn]

Gerb. Direktore Evenstar,

Tikiuosi šis laiškas pasiekė Jus greitai. Esu Mayra Llewellyn, Oliverio ir Elioto Llewellyn motina. Norėčiau Jūsų paprašyti leidimo mano sūnui Oliveriui Llewellyn vykti kartu su Prof. Senkleriu į Kiauliasodžio miestelį. Suprantu, kad šis prašymas yra neeilinis ir suprasiu, jei Jūs negalėsite jo priimti.

Mano sūnus, Oliveris, yra labai jautrus vaikas ir jam šiuo metu sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos ir rutinos Hogvartse. Iki jam atvykstant į Jūsų mokyklą lankėmės pas specialistus ir jie patarė, kad berniukui būtų naudinga atidėti mokslų pradžią metams arba kartais susitikti su šeima, bent jau kol jis įsitvirtins mokykloje.

Išvykos nebūtų dažnos - kartą ar du per mėnesį, vienai ar dviem valandoms. Prof. Senkleris sutiko palydėti berniuką iki miestelio ir atgal. Suprantu, kad mano prašymas yra neeilinis, bet šie susitikimai labai padėtų užtikrinti gerą Oliverio psichologinę būklę bei padėtų jam pasiekti aukštus rezultatus.

Jei Jūsų sprendimui priimti reikalinga specialisto raštinė rekomendacija, galiu ją pateikti. Taip pat, jei mano prašymo negalite priimti, ar sutiktumėte įvykdyti jį dalinai, esu atvira diskusijai ir kompromisams. Mano vienintelis siekis yra užtikrinti Oliverio psichologinę gerovę.

Lauksiu jūsų atsakymo.

Pagarbiai,
Mayra Llewellyn

[Milanas Lestreindžas]

Labutis Eion

Nežinau kiek tu mane prisimeni, mat matėmės visai neilgai. Susitikom tą dieną, kai tu buvai Kiauliasodyje su Gruode kavinėje Gorgonių akys ar kaip ten ji vadinasi.
Aš rašau tau su pasiūlymu susitikti, kai vėl bus mokyklos išvyką į miestelį. Galim kad ir Trijose šluotose pasimatyti. Planuoju užsiimti nauja veikla ir pagalvojau, kad gal ir tau praverstų šioks toks darbelis. Man reiktų patikimo žmogaus, o judu su gruode draugai, tai ir pagalvojau tau parašyti.
Iki.
Lauksiu atsakymo


Milanas Lestreindžas

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Auri,

praėjo šiek tiek laiko, ir supratau, kad pasikarščiavau. Neturėjau taip su tavimi kalbėti po to nutikimo vaikų žaidimų aikštelėje. Tuo labiau, kad Timotis jokios žalos Hannah nepadarė. Tada tikrai labai išsigandau, kad nukentėti galėjo ir mano dukra, todėl ir supykau. Labai atsiprašau už tą reakciją ir tikiuosi, kad ji nesugriaus mūsų bendravimo. Mažyliai nekantrauja su tavimi susitikti, todėl norėčiau žinoti, kad galėsime visi kartu ką nors nuveikti. Mūsų draugystė man labai svarbi, todėl negaliu leisti mano išgąsčiui ją sugriauti.

Labai tikiuosi sulaukti atsakymo į šį laišką.

Dafydd

[Kaja Adams]

Adrijau,

labas! Kaip gyveni? Rašau tau dėl vieno dalyko. Auris Senkleris labai susidomėjo mano apyranke, kai pasakiau, jog tai tavo dovana. Pradėjo klausinėti, o tada net kerėjo. Įsiminiau burtažodį, bibliotekoje susiradau, jog tie kerai patikrina, ar daiktas nėra užkeiktas. Gal jam visai stogas pavažiavo?

Žodžiu, pagalvojau, kad jei turi valandėlę, atlėk į Kiauliasodį penktadienį devintą valandą ryto, man nebus pamokų. Jei esi laisvas, duok žinot, galėtume susitikti pas lepečkoję.

Kaja

[Adrijas Volkeris]

Sveikutė.

Nuo kada penktadienio rytais tau nėra pamokų? Tu gi ne penktakursė ir langų nebūna. Na, bet gerai. Ateisiu. Tada ir pasikalbėsim apie pamokų praleidinėjimą.
O dėl Aurio Senklerio... Nekreipk į jį dėmesio. Galėsim irgi apie tai pasišnekėti, nors nematau prasmės kreipti į jo keistenybes dėmesį.
Iki

Adrijas Volkeris

[Auris Senkleris]

Dafydd,

Ar žinai, kodėl Timotis taip pasielgė? Aš jo paklausiau ir jis man atsakė. Jis pasakė man, kad taip padarė, nes manė, kad jeigu nuskriaus blogą vaiką, jį pasiims tėtis. Nežinau kodėl tą mergaitę tokia palaikė. Bet tai taip siaubinga. Tai baisu, ką pridarė mano tėvas. Ieškau jam psichologės, noriu kuo greičiau pradėti konsultacijas.
Dafydd, Galbūt turėjau jį labiau prižiūrėti, bet aš norėjau, kad pažaistų, kad irgi pasijustų vaiku. Kaip ir tu nori, kad tavo vaikai būtų laimingi. O manęs jis bijo ir nežaidžia, jei žino, kad žiūriu. Jis niekada niekam nieko panašaus nebuvo padaręs. Todėl buvau toks ramus. Ar Hannah viskas gerai? Ar ji labai neišsigando?
Nenoriu su tavimi pyktis. Manau, kad suprantu tavo išgąstį. Ir man gaila, kad tą dieną taip nutiko.
Iki.
Susitiksim ar susirašysim.
Auris

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Shane,

žinau, kad jau seniai neturėjome kontakto. Jo beveik visai neturėjome, ar ne? Bet štai praėjus gal aštuoneriems metams po paskutinio susitikimo rašau tau.

Turbūt kyla klausimas, ko iš tavęs noriu. Atsakymas gana paprastas - nieko. Man nieko nereikia, ir tu man nieko neskolingas. Turbūt tiesiog atėjo laikas sužinoti, kaip tu gyveni. Ką veiki ir kuo vertiesi. Labai prašau - atrašyk bent kelis žodžius. Kad bent žinočiau tave esant gyvą.

Šis laiškas turi ir kitą priežastį. Mano sūnus (tavo anūkas!) nori susipažinti. Negalėjau to pažadėti, tačiau šis laiškas yra pareiga jam. Galbūt jį netgi prisimeni - kai susitikome paplūdimyje, jį matei. Mano sūnus tavęs neprisimena - aną kartą buvo visai mažas. Bet jam išreiškus norą susipažinti su seneliu, bent pabandyti jus suvesti yra mažiausia, ką galiu dėl jo padaryti.

Nemanau, kad tarp mūsų gali atsirasti ryšys. Praėjo per daug laiko. Bet prašau ką nors parašyti, kad galėčiau bent šiek tiek patenkinti tavo anūko smalsumą. Jeigu norėtum susitikti, vėlgi pranešk.

Labai lauksiu bent kokio nors atsakymo.

Tavo sūnus Dafydd

[atsakymas į laišką niekada nebuvo gautas]

[Auris Senkleris]

Gerbiamiesiems ponams Mendel

Ponia Rubėja ir Pone Kevinai,
Mes niekada nebuvome susitikę, bet gali nutikti, kad teks kada susimatyti akis į akį. Jei nevykdysit mano sąlygų.
Atsiprašau, aš baisiai nemandagus.

Esu jūsų abiejų dukrų mokytojas Auris Senkleris. Taip, dirbu toje baisioje Hogvartso mokykloje, kuri jus taip siaubingai gąsdina.
Na va, formalumai baigti, dabar prie esmės.

Pirmą savo dukrą išmetėt iš namų kaip žaisliuką. Būtų įdomu žinot kodėl? Būtų įdomu žinot ar taip būtumėt išgrūdę biologinį savo vaiką. Manau ne.
Aš žinau visą tą istoriją. Jei jums įdomu pats palydėjau Dori į vaikų namus. Nors ji juk turėjo tėvus.
Ar jūs šiaip įsivaizduojate kaip jai teko gyventi, kai nusprendėt pamiršti, kad esat jos tėvai?
Dabar štai atkeliavo antra jūsų dukra į mokyklą. Matyti, kad kartojasi visa istorija. Ir dabar jau einu prie laiško pabaigos. Jeigu ši istorija baigsis kaip ir pirmoji aš pasistengsiu kad ir jūsų istorijoje atsirastų kokių nelemtų nutikimų.
Jūs jau patikėkit, norėdamas tikrai galiu ką nors pagadinti.
Magija, stebuklai. Na žinot tų nelemtų burtininkų triukai.
Manau supratot tiesa? Jeigu Leticija neteks namų, jei nepradėsit normaliai su ja elgtis, aš galiu imtis savo burtų lazdelės ir ji nukryps į jūsų pusę.
Tai tiek.

Nuoširdžiai jūsų
Auris Senkleris

[Deklanas W. Senkleris]

Tėve,

kodėl manęs neperspėjai, kad Hogvartse yra mokoma tokios nesąmonės kaip žiobarotyra? Turėsiu kankintis iki pat šešto kurso. Kuo skubiau parašyk direktorei Evenstar ar pačiai Magijos ministerijai ir informuok, kad tokių nesąmonių mokiniams nereikia. Aš į tas pamokas nevaikščiosiu.

Be to, šitoje mokykloje yra kažkoks Auris Senkleris. Jis jau prie manęs pristojo ir neatsikabina. Bandė aiškinti, kad yra mano giminaitis, ir nesiteikia girdėti, kad taip nėra. Jam irgi parašyk ir liepk nuo manęs atstoti. Jis yra profesorius, bet moko ne tą absurdišką žiobarotyrą. Į jo pamokas aš irgi neisiu. Maža to, jis dar ir mano koledžo vadovas. Laiške direktorei dar paprašyk, kad jį išmestų iš darbo.

Deklanas

[Auris Senkleris]

Linėja

Aš atsiprašau. Už viską. Už savo silpnybę, už svajones, kurių netekome. Už skausmą, kurį tau sukėliau.
Aš atsiprašau, kad susitikus po tiek metų elgiausi taip absurdiškai. Jau tiek laiko galvojau apie tave, o tada susitikome šitaip netikėtai. Ir aš eilinį kartą pasidaviau savo emocijoms. Taip manau įskaudinau ir tave ir išgąsdinau Timotį. Tada, kai tą šeštadienį išsiskyrėme turėjau jam būtinai papasakoti apie mus, apie mūsų praeitį. Turėjau su juo pasišnekėti, nes jis išsigando ir net buvo nuo manęs pabėgęs.
Aš labai tikiuosi, kad tu nuėjai toliau, kad po to, kai prieš daug metų aš priėmiau blogiausią savo gyvenimo sprendimą tu susikūrei sau gerą ateitį. Aš nenoriu, kad dėl manęs tau skaudėtų, nors jau šitaip kaip tik ir pasielgiau. Bet neverta. Neverta apie mane galvoti. Tu tokia stipri, kupina užuojautos. Nemanau, kad tau patiktų, jei prirašyčiau krūvą pagyrų tau, nors yra daugybė dalykų, kuriuos turi. Taigi, čia ir sustosiu. Aš norėjau pasakyti, kad visada kol buvome kartu, nuo pat vienuolikos metų statei mane ant kojų, tempei per gyvenimą. Padėjai man, palaikei. O ką gavai iš manęs per visą tą laiką? Nereikia tau tokio žmogaus šalia kaip aš. Tada aštuoniolikos negalvojau apie tai. Galvojau apie save, savo baimes. Apie tai, kad pasidarei man tokia svarbi. Ir todėl... Na tu supranti.
Dabar, kai vėl susitikome aš dar kartą pamačiau koks esu.
Nežinau ar tai gerai. Negerai vėl viską priminti, priminti save ir mūsų praeitį. Atleisk man prašau, kad ir vėl po tiek metų įsiveržiau į tavo gyvenimą. Gal ir nereikėjo man rašyti tau...
Bet aš
labai noriu tavęs atsiprašyti.

Auris

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Gerbiamas profesoriau Senkleri,

Prieš šešiolika metų iš mūsų buvo pagrobtas kūdikis. Daugybę metų nieko apie jį nežinojome ir tik visai neseniai išsiaiškinome, kad jis buvo ne tik išgabentas į Airiją, bet ir pakeistas vardas. Tai, žinoma, labai apsunkino mūsų darbą, todėl paieškoms iššvaistėme visą sūnaus vaikystę ir paauglystę.

Pagaliau pavyko atrasti siūlo galą ir išsiaiškinome, kad berniukas šiuo metu gyvena jūsų globoje. Suteiktas vardas yra Eion Faolán Bláán Breathnach, nors tai mums yra visų skaudžiausia - berniuko vardas visai ne toks. Norėtume galų gale susipažinti su sūnumi ir suteikti jam namus, kuriuos jis turėjo turėti visą gyvenimą.

Po poros savaičių atvyksime į Kiauliasodį. Didelis prašymas - ar galėtumėte atvykti kartu su berniuku? Tai labai jaudinanti akimirka ne tik mums, bet ir jam, tad galbūt jis norės, kad pabūtumėte šalia.

Viliamės, kad netrukus galėsime susitikti su sūnumi. Labai laukiame šio susitikimo.

Pagarbiai,
Eion Faolán Bláán Breathnach tėvai