[Kaede Siobhán OConnor]

     - Kokia gera idėja! Ačiū, taip ir parašysiu, - Kaedei visai nerūpėjo ar tai tiesa, ar tas vaikas taip tik sugalvojo, tačiau dirbti darbą baisiai tingėjo, o jo pasiūlytas variantas bent jau skambėjo logiškai, tad būtinai tuo ir pasinaudos. - Kuo tu vardu, beje? Čia tavo sesutė? - jie atrodė gana panašūs, gal. Bet turbūt vis tik tik draugė, O'Connor bus apsikvailinusi.
     Tamsiaplaukė išsitraukė plunksną ir pergamentą bei ėmė skrebinti popierių. Buvo nuobodu, bet kito pasirinkimo neturėjo. Bent jau, nereikėjo galvoti atsakymo. Tam berniukui Kaedė buvo tikrai dėkinga. Užklausta kaip sekasi, mergina atsakė, kad savo darbą jau baigė ir parodė prirašytą lapelį. Na, ką ten prirašytą, su pora sakinių, tačiau jai tiko.
     - O kaip jums sekasi? - Kaedė žvilgtelėjo į mergaitės lapelį, kursi buvo tuščias. - Incendio galimai buvo sukurtas labai anksti, nes žmonėms ugnies reikėjo nuo pat akmens amžiaus ir tai buvo vienas pirmųjų dalykų, kurį jie bandė išgauti, tad manau, drąsiai gali rašyti taip.
     - Aš turbūt varysiu jau perskaityti, o tu? - žvilgtelėjo ji į Oliverį, tačiau jo veido mina neatrodė taip, tarsi jis trykštu noru tą daryti, tad Kaedė pasišovė padėti ir net neapsvarsčiusi, kad berniukas tam galėtų prieštarauti ar jam galėtų būti nejauku, pasiėmė jo prirašytą lapelį ar atėjo prieš klasę.
     - Mano burtažodis buvo Rictusempra - tai yra kutenimo kerai. Manau, jei buvo sukurti viduramžiais, nes tuomet pilyse būdavo pilna juokdarių, kurie visaip turėdavo linksminti karalių ir kitus didikus, tad galimai sugalvojo tokį burtažodį, kad greičiau pakeltų jų nuotaikas. Taip pat noriu perskaityti Oliverio darbą, nes jis nenorėjo savo darbo skaityti prieš klasę, - tarė Kaedė ir perskaitė lapelyje parašytą tekstą. Tuomet grįžo į suolą, grąžino lapelį ir kreipėsi į mergaitę:
     - Na, parašei?

[Erka Forrm]

  Tačiau ir Kaedė turėjo ką pasakyti. Na, gal ne pasakyti - ji pradėjo rėkti. To sulaukus, kaip ir tada, kai ant jos rėkė Eliotas, Erka kilstelėjo antakius, tačiau tik akimirkai - greitai tą miną pakeitė įtūžis.
- Kaip drįsti?! - įsiplieskė. Dabar praeitis, kai pati elgėsi taip pat, jos galvoje nebeegzistavo. Mergina priėjo prie Kaedės, stovėjo visai prieš ją. - Tavo žiniai, mačiau, tačiau ar manai, kad būčiau priėjusi ir spyrusi jai? Ne, būčiau priėjusi ir sudrausminusi, tačiau... Tačiau man net nespėjus pradėti kalbėti, žiūriu, ji susiėmus už krūtinės guli! Labai juokinga, ar ne?! - Erka sekundei atsikvėpė, tačiau jos monologas (ji specialiai kalbėjo taip, kad Kaedė nespėtų įsiterpti) dar nesibaigė. - Oconnor, - tik dabar Erka suvokė, kad ši mergaitė turi tokią pat pavardę, kaip ir praeitais metais dirbęs kolega. - Kodėl man atrodo, kad jei Eva būtų pametusi lapelį po tavo suolu, tu jo taip pat nebūtum gražiai padavusi, o kaip ji pradėjusi šaipytis?! Ir ne, jos neginu, ji tikrai pasielgė netinkamai ir dar apie tai su ja pakalbėsiu, bet tu, - bakstelėjo pirštu jai į krūtinę. - Iš tokio amžiaus žmogaus tikėjausi daugiau! Beje, elgiesi taip pat kaip ji, gal ir tu norėtum gauti spyrį į krūtinę?! - jau praktiškai rėkė. - Klastūnynas praranda šimtą penkiasdešimt taškų! - šitai pasakė taip pat garsiai, bet jau atsisukusi į mokinius. - O tu mėnesį sėdėsi pas mane po pamokų! Greit išmoksi, ką mano pamokose galima, o ko ne! - Daugiau Erka nieko nesakė, tik bukai į ją paspoksojusi, grįžo į savo vietą. Noras su mokiniais bendrauti švelniai ir pagarbiai, kad ir ką jie padarytų, staiga visam laikui pranyko.
  Erka, vis dar piktu veidu, atsisuko ir į Eliotą ir, jau nerėkdama, tačiau balso tonas nesušvelnėjo, pasakė:
- Sėdat atskirai, dirbat ir tik nedrįsk ant manęs rėkti!
  Paskui prakalbo ir Eion, tačiau šįkart Erka jau kelis žodžius išbėrė:
- Priešistorė yra istorinis laikotarpis, prasidedantis žmonijos atsiradimu. Tavo žiniai, mes apie ją mokytis turėtume, kad gautume bent kokį supratimą apie žmonijos kilmę. Būdamas žmogumi, turėtum to norėti. O dabar viskas, daugiau jokių klausimų!
  Tačiau tuo metu nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pabaigą. Tad Erka, šiek tiek atsidususi ir iš laimės, ir iš liūdesio, paskelbė pamokos pabaigą:
- Viskas, laisvi!