[Olivia Legrand]

Penktadienis. Mėgstamiausia Olivijos savaitės diena. O ypač penktadienio vakaras. Kad ir kaip nekęstų žmonių, brunetė labiau neapkentė mirtinos tylos. Šurmulys, triukšmas ir neslūgstantis judesys būtinas, norint užtildyti padrikusias mintis moters galvoje. Na.. Tiksliau perrėkti vidinį triukšmą išoriniu šurmuliu.
- Kaip visada, Bili, - kaip ir kiekvieną savo apsilankymą, barmeno vardą įvardijo klaidingai. Gal Brodis? Ar Bobis? Velniai žino. Vidutinio amžiaus vyras išreiškė nepasitenkinimą nepastebimu akių užvertimu, patiekdamas martinį aukštoje taurėje su keliomis žaliomis alyvuogėmis. Vardo galbūt ir neįsiminė, bet gėrimus daryt išmoko nepriekaištingai, dėkingai palinksėjo.
Pasukinėjusi pilnos taurės kaklelį tarp dviejų pirštų, pirmą gurkšnį patraukė godžiai. Net kūnu perbėgo maloni šiluma ir šioks toks atsipalaidavimas. Savotiškai šventė minčių lietų galvoje. Pastarosiomis savaitėmis vis sugrįždavo prie nuostabos jausmo - stebėjosi, kad Olivijai jau trisdešimt ir ši sveika, gyva vaikšto žemele. Manė, jog kojas pakratys kur kas jaunesnė būdama. Keliais gurkšniais užbaigusi kokteilį užsiprašė antrojo, alkūnėmis įsiremdama į baro stalviršį. Antrasis kokteilis, priešingai nei pirmasis neatnešė tiek laimės. Apkūnus, žemas, alaus pilvą vos pavelkantis senolis negailestingai drykstelėjo Olivijai per šoną. Tuo pačiu teliuškuojančiu alaus pilvu, o ir taip iki viršaus pripildyta taurė papuošė šalimais sėdinčios šviesiaplaukės merginos drabužius.
- Tu prakeiktas subingalvi, nešk iš čia devintą savo laimės mėnesį, kol nosis nepasruvo kraujais! - įžūliai, net kiek nuraudusiais iš pykčio skruostais rėžė Olivija. Prasprogusi pykčiu net nesusiprotėjo atsiprašyti martiniu apipiltos merginos.

[Felissa Deverell]

Melindą palikusi pas senelius, Felissa dar nenorėjo grįžti namo. Dideliame, dvarą jai primenančiame name būtų per daug tylu ir ramu. Labai nelaiku Bernardas turėjo išvykti į varžybas - kaip tik tą savaitgalį, kai jos tėvai išreiškė norą pabūti su anūke. Norėdama pasinaudoti retai išpuolančia galimybe kažkur išeiti, Felissa pasiūlė Dori prie jos prisijungti, bet draugė taip pat negalėjo. Kažkoks gyvūnas magiškų gyvūnų priežiūros centre gimdo ir Alanui teko pasilikti ilgiau darbe. Tad draugė buvo priversta rūpintis dvynėmis. Ak, kaip tyčia negerai viskas susidėliojo. Šitaip Felissa atsidūrė Kiaurame katile.
Ji buvo bebaigianti antrą margaritos taurę, kai pajuto ant kūno šaltį. Buvo taip paskendusi apmąstymuose, kad nei matė, nei girdėjo, kas vyko aplink, ir šitoks pojūtis ją gerokai nustebino. Pažvelgusi žemyn, pamatė šlapią dėmę ant savo naujosios suknelės, kartu su Bernardu pirktos Kiauliasodžio mados namuose rugsėjį. Prisiminusi, kaip abu įsispraudę į matavimosi kabiną sprendė, ar suknelė tiks, mergina išsišiepė. Bet kas kitas būtų dėl tokios minties gerokai nuraudęs iš gėdos, bet tik ne ji.
- Ei! Žiūrėkit, kur einat! - išsprūdo pasipiktinimo šūksnis. Tik dabar ji pastebėjo, kad šalia patogiai įsitaisiusi rudaplaukė mergina. Tikriausiai tai jos gėrimas dabar sunkėsi pro Felissos naująją suknelę.

[Olivia Legrand]

Perkreiptą žvilgsnį metė į blondinę. Rimtai? Prisimerkusi it gyvatė sušnypštė.
- Aš net nejudėjau, - atsikirtusi atžagaria ranka suėmė rubuilį už apykaklės. Nelabai orientavosi vyrukas, vien jau nuo alkoholio dvoko sklindančio iš plikio ištinusio veido galėjai apsvaigti.
- Krapštyk galeonus, - į griežtą moters pareiškimą pilvūzas žagtelėjo. Nesuprato, arba suprasti nenorėjo, tačiau Olivijos tai nestabdė. Pagūžčiojusi pečiais savavališkai ištraukė pora aukso spalvos monetų iš galinės vyro kišenės, stumtelėdama jį tolėliau. Pabirusių duženų garsas išdavė, jog šis įsimūrijo į kažkurį iš stalelių. Greičiausiai netrukus bus išprašytas.
- Prašau, moralinės žalos atlyginimas per skrandį, - monetas skambiai pabėrė per patį vidurį tarp savęs ir nepažįstamosios šlapia suknele. Kas į tokią skylę eina su prabangia, elegantiška suknute?
- Du martinio man, bet ką, ką išsirinks blondinė ir pageidautina švarų rankšluostį, Bobi, - caktelėjusi liežuviu išdėstė užsakymą. Velnias ir vėl pro šalį. Barmeno išraiška akivaizdžiai leido suprasti, jog ir antrą kartą su vardu nepataikė. Ne Bilis, ne Bobis, turi būt Brodis. Trečias kartas nemeluoji.
- Ačiū, Brodi, - netikrai nusišypsojo, tačiau nenorėdamas palaikyti kontakto dingo kitoje baro pusėje. Visgi, trečias kartas meluoja.
- Galiu prisiekt, kad jo vardas iš B raidės, - susiraukusi pradėjo garsią diskusiją.
- Gal jis manęs nemėgsta? - it iš tiesų būtų susimąsčiusi pateliuškavo aukšta stikline, - ne, negali būti. Aš nuostabi, - pokštelėjusi lūpomis vieną alkūnę atrėmė į baro stalviršį, kitą į medinę aukštą kėdę, taip automatiškai kūnu šiek tiek pasisukdama į blondinę.
- Maniau, kad nepilnamečiai čia nepageidaujami, - po ilgo laiko nužiūrėjo merginą sudėliodama savotišką komplimentą, jog šviesiaplaukė atrodo itin jauna. Šviesūs ilgi plaukai, be proto lygi oda, it nepriekaištingas žurnalų viršelių modelis.

[Felissa Deverell]

Felissa su nuostaba stebėjo prie baro vykstantį spektaklį. Ne kasdien kažką tokio pamatysi. Tikėjosi, kad tai jos nelies, bet labai suklydo. Ji visai nenorėjo į kažką veltis po sunkios dienos darbe, mieliau ramiai sau išgertų, pasinėrusi į apmąstymus, ir grįžtų namo. Būtų Bernardas namie, tikrai čia nekiurksočiau savęs gailėdamasi, galvojo mergina.
- Man to paties, kaip prieš tai, jei jau vaišinat, - tarė. - O rankšluosčio neprireiks. Nesu kokia nevertelė, kad negalėčiau savimi pasirūpinti.
Išsitraukusi burtų lazdelę iš slaptos kišenės rankovėje, ji išsidžiovino drabužius.
- Gal jis Benas? - pasiūlė savo variantą. Stengėsi negalvoti apie savo antrąją pusę iš B raidės. - Kodėl manot, kad nemėgsta? Manau, bet kas, kas sumoka už gėrimus, turėtų jam patikti.
Bent jau tokiu požiūriu ji vadovavosi rūpindamasi savo SPA klubu. Į visus "mėgstu, nemėgstu" privalėjo užmerkti akis, jei norėjo klube sulaukti lankytojų. Gal kada nors, kai dar labiau išpopuliarės, galės sau leisti rinktis, ką įleisti į klubą, o ko ne. O kol kas apie tokią prabangą galėjo tik pagalvoti.
- Atsiprašau, čia mane pavadinote nepilnamete? - nustebusi paklausė. Negi tikrai atrodo taip jaunai, ar visgi ši rudaplaukė perdeda?

[Olivia Legrand]

Nemažai laiko praėjo nuo pastarojo susitikimo burtininkų bendruomenėje. Mėnuo. Gal pusantro. Privengė vadinamų "saviškių". Vietos nerado nei tarp burtininkų, nei tarp žiobarų, tačiau gyvenimas tarp paprastų žmogystų atrodė kur kas paprastesnis, tad ir pamiršo burtų lazdelės naudą. Gautą rankšluostį pametėjo atgalios už baro.
- Nė nenutuokiu, bet prisiminsiu, - brunetės susiaurėjusios akys išdavė įtarumą. Na nors galvą krisk, bet niekaip neįstengė prisiminti barmeno vardo, o juk pasivaidendavo kiaurame katile karts nuo karto. Matė vyruką.
- Tu pažiūrėk į jo išraišką. Sutrauktas kaip razina, mintimis bando perrėžti man gerklę, - prunkštelėjusi pridūrė. Eilinį kartą pateliuškavusi gėrimu labiau pasisuko į merginą šalimais, be jokio gėdos ar pagarbos jausmo akylai nužiūrėdama šią.
- Tokia lygi veido oda džiaugiasi tik nepilnamečiai, - pagūžčiojo pečiais, užslėptai paaiškindama, jog pajauninimas neturėjo nuskambėti kaip įžeidimas. Priešingai.
- Į tokią skylę taip pat retas pukšėtų pasidabinęs elegantiška suknele, - sučepsėjusi lūpomis pridūrė, plaštaką it pažinties gestą ištiesdama merginos pusėn, - Olivija.
Kažin iš kur šitiek mandagumo atsirado. Įprastai Olivija kaip įkirpta į užpakalį nutraukdavo pokalbį su bet kokiu pašnekovu, bėgdavo kuo toliau į tylų kampelį, tačiau šiandien net ir blaivas liežuvis atsirišo. Troško kompanijos.

[Felissa Deverell]

Felissa dėbtelėjo į barmeną, pilstantį gėrimus kitiems klientams, bet nieko neįprasto jo išraiškoje nepastebėjo. Jai matyt vaidenasi, pasvarstė.
Į smuklę įvirto trys į juodus apsiaustus įsisupę sėbrai ir tiesiu taikymu patraukė prie baro. Felissa stengėsi nekreipti į juos dėmesio, bet dėl viso pikto tvirčiau suspaudė suknelės rankovėje įsiūtą lazdelę.
- Tikriausiai nuleisiu tai kaip komplimentą, - tarstelėjo po akimirkos. - Neturėjau noro po darbo eiti namo. Vyras išvykęs, dukra pas mano tėvus, - trumpai tarė. Tikrai nejautė pareigos aiškinti šio vakaro peripetijų.
Susivertusi į gerklę taurę margaritos, toji buvo jau trečia, Felissa atsisuko į šalia sėdinčia moterį ir paspaudė jos ištiestą ranką.
- Aš Felissa, - prisistatė. - O jus kas šį vakarą atginė į šią... kaip ten sakėte? Skylę.

[Olivia Legrand]

- Vyras? Dukra? - pakartojo su nuostaba, rodos, tik tiek ir teišgirdusi vykstančioje trumpoje diskusijoje. Blondinė atrodė tokia jauna ir švytinti, o jau apsikrovusi vaikais. Nejaugi pasaulyje nebeliko tokių žmonių kaip Olivija? Nenorinčių šeimos ir suprantančių priežastį kodėl netrokšta ištekėti ar tuo labiau prisigimdyti palikuonių.
- Žinai, niekada nesupratau santuokos prasmės, - po trumpos pauzės prabilo kiek ramesniu balsu, be įžeidimų. It norėdama padiskutuoti, mat martinis degančią galvą nugesino.
- Vis dar ieškau savo vietos žemėje, - mirktelėjo paaiškindama buvimo bare priežastį. Kartais rinkosi žiobarų barą, kartais prisimindavo "savus" Kiaurame katile. Ankščiau net gi pažįstamų sutikdavo, bet dabar, peržengus trisdešimtmetį retai išvysdavo pažįstamą veidą. Visi apsivaikavę, šeimyniniais reikalais užsiėmę. Tik brunetė taip kaip bastėsi po pasaulį ankstyvoje jaunystėje, taip ir dabar. Mažai kas pasikeitė. Galėjo pasidžiaugti tik įgyta patirtimi magizoologijos srityje. Šios toks hobis ir užsiėmimas padedantis greičiau prastumti savaitę. Galvoje akimirkai išniro motinos paveikslas, tačiau greitai šiuos prisiminimus suvilgė alkoholiu.

[Felissa Deverell]

- Kodėl tave tai stebina? - paklausė nusprendusi, kad jau užteks tų formalumų. - Tikriausiai dar nesutikai sau tinkamo vyro. Kai sutinki sau skirtąjį, atsiranda ir prasmė, - nusišypsojo.
Iš pradžių atrodė, kad brunetė ją laiko per jauna čia lankytis, dabar nustebo sužinojusi, kad Felissa ištekėjusi ir turi dukrą. Kad ir kaip atrodytų, jog viskas įvyko per greitai, bet laiko atgal ji tikrai neatsuktų. Nekeistų nei pažinties su Bernardu, nei to, kas nutiko vėliau.
- Manai, kad Kiaurame katile rasi tą vietą? - nustebo. - Kai didžioji dalis publikos čia - neaiškios kilmės raganiai, neatrodo tinkama vieta paieškoms. Nors viskas priklauso nuo to, ką bandai surasti. Kuo užsiimi gyvenime? Be kiurksojimo baruose penktadienio vakarą, žinoma.
Ištuštinusi taurę, ji nebyliai paprašė dar vienos. Rytoj į darbą nereikia, namie niekas nelaukia, tad kodėl nepaskandinus savo liūdesio margaritos taurėje?

[Olivia Legrand]

Moters veide sužaidė neryškus šypsnis. Nežinia ką galvojo nei išorėje, nei viduje. Neieškojo vyro, neieškojo šeimos. Laimės loterijoje pralošė seniai, o motyvacijos kovot toliau neatrado.
- Amžina meile netikiu, tad ir santuoka man nevisai suprantamas konceptas, - brunetės pečiai lengvais judesiais patrūkčiojo. Kalbėjo gana mandagiai. Ne kartą buvo įžeidusi aplinkinius vien dėl savo neįprasto mąstymo, tad laikui bėgant išmoko nuomonės laikytis subtiliau. Galimai po Olivijos kategoriškumu slėpėsi ir gilesnių priežasčių. Nenorėjo perduoti savo neigiamų genų vaikams. Tikrai nieko gero neužaugtų po brunetės sparneliu. Seniai sau deklamavo eiles, jog netyčia pastojusi nutrauktų nėštumą. Ne dėl savęs, ne dėl aplinkos, o dėl neišsivysčiusio vaisiaus. Taip būtų geriau, saugiau. Nereikėtų į šlykštų pasaulį paleisti mažo, niekuo nekalto sutvėrimo.
- Nemanau, - linktelėjusi drąsiai atsakė, gurkštelėdama velniai žino kelintą taurę martinio. Kažkokie silpni gėralai pasidarė. Auksines monetas mėtai, o naudos maža, net galva nesisuka!
- Bet sėdint čia nereikia galvoti kur ta mano vieta. Sėdint čia, visos problemos nublanksta, o martinis maloniai skalauja gerklę ir šildo skrandį, - šyptelėjusi paaiškino. Sučiaupusi lūpas sučepsėjo. Neturėjo kuo pasigirti gyvenime. Nieko neveikė, nieko nepasiekė, nieko neįprasto ar vertingo neturėjo.
- Spoksau į žiobarus ir kartais padedu gyvūnams. Daugiausiai energijos atiduodu drakonams, - per daug negalvojusi leptelėjo. Kartais nė pati nesuprasdavo ar magizoologijos sritis buvo pašaukimas, ar visgi laiko pratempimas. O gal hobis?
- O tu kuo užsiimi be pampersų keitimo ir seilių valymo? - pakilnojusi antakius pasiteiravo. Jau iš Amiros spėjo pastebėti, kad vaikai be proto daug seilėjasi. Su kiekvienu susitikimo panašėjo į senbernarus. Tikriausiai dėl to ir išsivystė Olivijos supratimas mėtyti žaislą vaikui, jog šis atneštų.

[Felissa Deverell]

- Supratau, - Felissa nusišypsojo. - Na, bet niekada nežinai, kas nutiks ateity.
Ji ir pati nebuvo numačiusi, kad gyvenimas susiklostys tokia linkme, tačiau neplanuotas posūkis išėjo į naudą. Atrodė, kad jeigu jau jai pasisekė, bet kas gali pasiekti tą patį.
- Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti, - niūriai tarstelėjo.
Tai ko pati kiurksai šiame bare vietoje to, kad pasimėgautum gyvenimu?, mintyse klausė savęs. Tikrai ne ką geresnį vakaro leidimo būdą pasirinko. Kas, kad namie nieko nėra, juk galėtų tą laiką skirti sau. Paskaityti knygą, pagulėti atpalaiduojančioje vonioje, gal net SPA procedūromis pasimėgauti.
Mintis apie knygą ją pralinksmino. Čia labiau Nelannos sritis. Sesuo knygą pavadintų smagiu laisvalaikio praleidimo būdu, o Felissai labiau prie širdies aktyvesnės veiklos. Tad kodėl tomis aktyviomis veiklomis neužsiima, o vietoje to murkso čia, tarsi gailėtųsi savęs?
- Bet taip, tiesą sakai, - po akimirkos pridūrė. - Čia tarsi gali atsiriboti nuo visko, pamiršti realybę.
Tai tarusi, užsivertė likusią taurę margaritos ir paprašė dar vienos.
- Tai sakai, esi magizoologė? - susidomėjusi paklausė. - Užaugau su gyvūnais. Namie nuolatos jų būdavo, ir dabar bent keletą galiu sutikti, parvykusi į gimtąjį miestelį.
Dirbti su drakonais, pasak mamos, ne kiekvienas gali. Tad naujoji pažįstama paliko jai įspūdį.
- Na, sauskelnių dukrai jau seniausiai nebereikia. Jai penkeri, - paaiškino. - Vadovauju Kiauliasodyje veikiančiam SPA klubui, - be užuolankų pridūrė. Jai visada buvo įdomi žmonių reakcija sužinojus, kuo ji užsiima, tad su nekantrumu laukė, kaip sureaguos Olivija.