[Erka Forrm]

  Pačiame Londono pakraštyje stovi didžiulis ūkis. Jame auginami gyvūliai, įvairios gėlės, o pati ūkio puošmena, pagrindinis pinigų šaltinis - didžiulis kukurūzų labirintas, kuris tiks ir azarto ieškantiems paaugliams, galvojant, kaip rasti išėjimą, ir romantiškoms porelėms, norinčioms palydėti vakarą kukurūzuose.
  Pats labirintas užima didžiulį plotą, auginami milijonai kukurūzų, kurių po pramogos nemokamai galima paragauti. Tačiau taip pat preš kiekvieną sezoną yra užburiamas - žmogui visiškai nerandant išėjimo, kelias, kuriuo jis eina, gali pasisukti jo naudai į teisingą kelią. Tad iš šio labirinto išeis kiekvienas. Tačiau, kad tai nenutiktų tada, kai lankytojai dar nori bandyti išeiti savo jėgomis, prieš pramogą informuojama - tam reikia į arčiausiai esančią kukurūzų sieną paleisti žiežirbas.
  Taip pat šalia labirinto yra ir nedidelis, tačiau vaikų labai mylimas ūkis. Čia galima sutikti kelias karvutes, asiliuką pelėtrūną, įvairių žąsų bei vištų. Taip pat yra tikimybė pamatyti ir savo uodegą išskleidusį povą!
  Labirintas, kadangi yra magiškas, dirba visais metų laikais. Apsilankymas kainuoja du galeonus suaugusiajam ir vieną galeoną vaikui. Tai yra labai populiari pramoga šeimoms su vaikais.

[Auris Senkleris]

Atėjo žiemos atostogos. Visi keturi jie sugrįžo namo. Auris vis dar turėjo vilties kažkaip suartinti Erką ir Eion. O ir šiaip juk nesėdėsi namie per visas atostogas. Pasieiškojęs surado kai ką visai naujo ir įdomaus ir pasiūlė jiems išvažiuoti visiems į ūkį.
Būtų pasiūlęs pabandyti išeiti pasiskirsčius į komandas. Palenktyniauti kam greičiau pavyks. Bet jau žinojo kokios jos būtų. Eion eitų su juo arba su Timočiu. Erka turbūt irgi Eion nesirinktų. O jei jis pasirinktų Timotį, tai kažin ar brolis būtų labai laimingas. Taigi atmetė tą pasiūlymą.
Kai susimokėjo įžengė į labirintą. Kuris jam priminė siaubo romaną Kukurūzų vaikai. Bet apie tai aišku nekalbėjo. Norėjo Erkos paklausti kaip jai einasi mokyti. Bet pagalvojo, kad Eion kartais neklauso jos pamokose. Jei ji apie tai užsimintų jie susikivirčytų. Pats jau irgi ne kartą apie tai su vaikinuku kalbėjosi.
Aukšti augalai slopino triukšmą. Tai buvo keista vieta. Tyli, rami. Brrr, tikrai atrodė, kad iš kokio užkampio ims ir išlįs tie pasiutvaikiai iš to romano.
- Ką norėtumėt pasigaminti per Kalėdas? - Juk tai tema, dėl kurios niekas neturėtų rietis ar ne? Gal kaip nors įsivažiuotume pakalbėti apie ką nors išties reikšmingo. Ne vien maistą.

[Erka Forrm]

  Buvo kalėdų atostogos. Erka, kartu su visa savo "šeima", keliavo į kažkokį kukurūzų labirintą. Tiesa, ji tokiuose pasibuvimuose jautėsi keistai, atrodė, kad neturėtų priklausyti šiai šeimai. Eion, Timotis ir Auris... Jie visi puikiai sutarė vienas su kitu, o Erka... Na... Ji su Auriu, žinoma, sutarė gerai, tačiau Timotis labiau mėgo Eion. O kaip į ją žvelgia, ar nejaučia neapykantos, Erka nežinojo. O ką jau kalbėti apie patį Eion - kad ir kaip ji stengėsi, susitaikyti su juo nepavyko. kadangi dabar dirbo Hogvartse, šis išdidžiai jai rodydavo, kokia bloga ji yra ir kaip jam nepasisekė, kad turi su ja matytis. Ji jautėsi atskirta, žinojo, kad nedaug kam jos čia reikia, ji turėtų šiai šeimai nepriklausyti. Ir Erka suprato, kad bent Eion, o gal ir kiti, gal net Auris, tuo tikrai apsidžiaugtų.
  Tad ji ėjo ir skendėjo savo mintyse. Nemanė, kad bus gerai, jei ką nors kalbės - ar jos kalbos kažkam būtų įdomios ar bent jau pakenčiamos? Vargu.
- Nežinau, gal pyragą, - tyliai pasakė ir gūžtelėjo pečiais. Koks jai skirtumas, ką reiks gamint? Valgys viską.
  Kalėdos anksčiau būdavo labai Erkos laukiama šventė, tačiau dabar ji šį status praleido. ir kas čia tokio - jos praeina kaip kiekviena diena, nepaisant to, kad pati ką nors nuperka namiškiams ir kažką gauna. Kokia čia šventė? Jei nejaustų pareigos, mielai būtų likusi ir Hogvartse, tačiau... Norėjo pabandyti įtikti, tad, kadangi su kolegomis irgi nieko nebūtų nuveikusi, teko grįžti, bent jau tam, kad Auris jaustųsi ramiai... Galimai.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kodėl Erka privalo eiti su jais? Daryk ką nori, bet Eion nepajėgė žiūrėti į ją kaip į seserį. Nepajėgė ir turbūt niekada nepajėgs. Žinoma, atvirai Auriui to niekada nesakė, nors įtarė, kad jis ir taip viską supranta. Bet jeigu supranta, kodėl... Ką gi, turbūt todėl, kad jam visi globotiniai lygūs. Ir visai nesvarbu, kad Erka teoriškai jau yra suaugusi. Netgi labai teoriškai, mat į suaugusį žmogų ji vaikinukui visiškai nebuvo panaši.
Nelabai žinojo, kaip veiks šitas labirintas. Ar jie eisi visi kartu? O gal po vieną? Bet jeigu po vieną, kokia prasmė tada čia eiti? Auris turbūt nori praleisti laiko kartu. Kaip šeima. Kita vertus, jeigu eis visi kartu, tai reikš, kad jam teks visą šitą laiką tverti Erką.
Maisto tema buvo visai paprasta ir nekalta. Eion net pagailo Aurio. Jis labai stengėsi situaciją padaryti bent šiek tiek jaukesnę. Ką gi, turbūt reikia pasistengti ir nustoti rodyti tą priešiškumą Erkai. Bent jau prie Aurio.
- Pyragas skamba gerai, - pritarė Erkai. Tiesą sakant, tai vienodai švietė, bet bandė parodyti esąs kruopelytę draugiškas. Pažvelgė į Timotį laukdamas jo nuomonės, nors norėjo tiesiog greičiau pradėti šitą labirintą. Ką gali žinoti, gal bus netgi įdomu.

[Timotis Senkleris]

Timotis jautėsi nepaprastai laimingas, nors jo veide, elgesyje, aišku, tai labai ir neatsispindėjo. Pastaruoju metu jis apskritai atrodė kiek gyvesnis, daugiau šnekėjo, nors pasitaikydavo visokių dienų ir jis vis tiek nepriminė įprasto, smalsaus, guvaus vaiko.
Aurio buto namų gyventojai visi kartu niekur neidavo. Nebent pavalgydavo virtuvėje, tai ir būdavo visas jų bendravimas kaip ketvertukui. O štai šiandien jie atvyko į kažkokį ūkį, įžengė į labirintą. Timotis nežinojo, ką čia tiksliai turės daryti. Eis paskui visus ir tiek. Na, ir darys kažką, jeigu bus paliepta.
- Vištienos šlaunelių su bulvių koše, - atsakė į didelio brolio klausimą.
Tačiau kai Erka ir didelis Eion (jis dabar tikrai labai labai didelis) pasakė apie pyragą, Timotis pasitaisė:
- Nors geriau pyragą.
Timotis nesuprato, kodėl visiems taip patinka pyragai. Na, ir jam jie būdavo skanūs. Po to, kai prisikimšdavo skanios vištienos, kepsnių ar panašaus rimto maisto.
Pajutęs didelio brolio Eion žvilgsnį berniukas pažvelgė į jį ir nusišypsojo. Paėmė jį už rankos. Norėjo už rankos paimti ir didelį Aurį. Mylėjo jį, nors ir pasitaikydavo dar akimirkų, kai jausdavo jam pyktį arba baimę. Bet dabar viskas buvo daug geriau. Tad paėmė už rankos ir kraujo ryšio broliui. O tada pagalvojo, kad nori paimti ir Erkai, bet neturi trečios rankos. Todėl paklausė Eion:
- Ar paimsi Erką už rankos?

[Auris Senkleris]

Norėjo atslinkti gerai pažįstamas nerimas ir kažkoks susikaustymo jausmas. Visai toks kaip tada, kai jie šventė Eion gimtadienį, kai Erka ir Eion pirmą kartą susitiko Timotį. Aišku šventimas jau per daug skambiai pasakyta. Bet ne. Jis neleis sau pradėti nerimauti ir galvoti. Iš to nieko gero nebus.
- Tai galima gaminti ir vištienos šlaunelių su bulvių koše ir pyrago. Kaip manai Erka, kokį galim išsikepti? Prisimeni tą su mangais?  - Nusišypsojo prisiminęs kartelį, kai jie pasidalino tą tortą per pusę.
- Ir dar galėtume nueiti visi į Kalėdinę mugę.
Timotis paėmė juos abu už rankų. Berniukas išties pastaruoju metu atrodė pagyvėjęs. Auris ketino pakviesti Erką įsipinti į šią grandinę, bet Timotis viską pakreipė kitaip. Gal ir gerai? Gal jei jiems pavyktų smagiai papramogauti o Eion su Erka kažką veiktų kartu gal jie tada užmirštų tuos savo nesutarimus.
- Į kurią pusę sukam? - Įėjus į labirintą ir kiek paėjėjus pasitaikė išsišakojimas. - Net neįsivaizduoju kaip iš jo išeiti.

[Erka Forrm]

  Erka skendėjo savo mintyse. Vis tiek šioj šeimynoj dabar nepritapo, tą kuo puikiausiai suprato. Tad tiesiog ėjo galvodama apie kažlką ne to. Iš minčių ją pažadino tik tolesnės diskusijos apie maistą.
- Nežinau, man nėra skirtumo, - gūžtelėjo pečiais. - Kadangi jau esame keturi, galėtume pasigaminti bent dalį, o gal ir visą, tradicišką Kūčių stalą. Kai mūsų daugiau, jį jau bent dalinai pavyktų suvalgyti, - dar vieną variantą pasiūlė, mat pilno stalo valgiusi nebuvo - su Auriu tiesiog gamindavo tai, ką norėdavo. Tačiau dabar šovė tokia visai viliojanti mintis. - Man atrodo, būtų smagu.
  Timotis paėmė Aurį ir Eion už rankos, tad Erka pasijuto dar toliau už šios šeimynos. Buvo akivaizdu, kad jie daug geriau jaučiasi trise.
- Žinoma, jiems gi gerai trise, kam aš čia reikalinga? - tyliai sumurmėjo taip, kad niekas negirdėtų, paėjusi kelis metrus atgal. Tada kitų nebesiklausė, vis tiek juose Erka greičiausiai reikalinga nebuvo. - Ah, Erkute, bent jau negadink kitiems laiko... Jiems turi būti smagu, jei nebus, greičiausiai bent du iš jų apkaltins tave. Jei Timotis pats nesugalvos, vis tiek bus Eion pusėje, o tas mielai tave žemins...

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Maisto tema vertė jaustis nejaukiai. Atrodė, kad Auris iš paskutiniųjų bando priversti jį ir Erką bendrauti ir sutarti. Kartais net pasidarydavo jo gaila. Niekas nekaltas, kad Eion nemėgsta Erkos. Taip buvo visada, ir tai, kad jiems teko kartu apsigyventi, jausmo visai nepakeitė. Taip, vaikinukas kartais tikrai stengdavosi, bet buvo įsitikinęs, kad sulaukia tik nenoro bendrauti. Galiausiai liovėsi. Būdamas namuose su Erka kalbėdavo tik esant reikalui. Na, o Hogvartse... Argi jis kaltas, kad erzinti profesorę kartais būna velniškai smagu?
Paėmęs Timotį už rankos pasijuto smagiau. Broliukas kažkaip suteikė visam šitam reikalui jaukumo. Tik kad jo klausimas sutrikdė. Visai nenorėjo liesti Erkos, bet būtų tą padaręs. Dėl Timočio. Tik kad atsisukęs pamatė ją gerokai nutolusią.
- Erka to nenori, - pratarė Timočiui ir pajuto netgi šiokį tokį liūdesį. Taip, gal turėtų pasistengti labiau, bet kokia to prasmė, kai "sesutei" tai aiškiai nerūpi? Prisivertė jai pasakyti: - Timotis nori, kad tu prisijungtum prie mūsų.
Netgi ištiesė ranką jos link, tačiau viduje sukosi mintys, prašančios Erkos į šį kvietimą nereaguoti. Tik Auriui paklausus, kur sukti, Eion suprato nieko nebepasakęs apie maistą ar kalėdinę mugę. Geriausia būtų likti namuose, bet nenorėjo gadinti tėčiui šventės. Taigi tiesiog galva parodė į dešinę pusę ir neužtikrintai ištarė:
- Gal ten?

[Timotis Senkleris]

Timotis nežinojo, kas yra kalėdinė mugė, bet norėjo į ją nueiti. Norėjo eiti visur, kad tik jie būtų penkiese. Tai yra, keturiese. Vienas, du, trys, keturi, mintyse suskaičiavo ketveriukę berniukas.
Septynmetis nustebo, kai didelis Auris pasakė, jog neįsivaizduoja, kaip išeiti iš labirinto.
- Galima išeiti per ten, - tarė ir pamojo link įėjimo, pro kurį jie čia neseniai įžengė.
Vis tik paleido abiejų didelių brolių rankas, norėjo, kad kažkuris eitų pirmas. Gal būtų geriausia, jei pirmas eitų didelis Auris. Nes didelis Eion dabar susikibs rankomis su nedidele Erka, ar ne, ir jie eis gale?
- Kodėl nenori? - liūdnai paklausė Timotis Eion.
Labai tikėjosi, kad Erka duos ranką broliui Eion. O jeigu ne, tai galbūt paskui duos Timočiui? Septynmetis nusišypsojo Erkai.
- Man patinka tavo gyvatė, - pasakė.

[Auris Senkleris]

- Būtų gražu ir smagu. Visi turėtume ką veikti, kol paruoštume patiekalus. - Sutiko su Erkos pasiūlymu. Manė, kad tikrai sugalvotų kuo ir Timotis galėtų prisidėti.
Atrodė, kad tuojau puls į paniką. Kaip tada, kai vyko Eion gimtadienis, kai atsirado Timotis. Bet prisivertė į viską žiūrėti ramiai. Nors buvo taip liūdna. Labai liūdna. Kodėl nemokėjo padaryti ko nors, kad Erka ir Eion sutartų geriau?
- Mes pro ten įėjome, tai kaip žaidimas Timoti. Kai reikia rasti kitą išėjimą. - Paaiškino broliukui. Tada patraukė prie Erkužės. Apglėbė merginą per pečius ir atsivedė prie visų.
- Klausykit, mums gana sunkokai einasi. Bet kodėl nepabandyti iš naujo? Kalėdos, nauji metai, nauja pradžia. Kaip manot ar nebūtų galima pabandyti palikti šitų nesutarimų ir pabandyti pažinti vienas kitą? Tik pagalvokit kaip būtų smagu. Prašau, pabandykit įsileisti į galvą idėją, kad mes visi kartu galime būti puiki komanda. Erka, Eion, tam reikia laiko. kaip reikėjo laiko ir man, kad leistumėte save pažinti. Galėtume čia ir dabar išsiaiškinti viską, kas negerai. Ir pabandyti ką nors keisti. Nagi, pabandykit suteikti vienas kitam progą.

[Erka Forrm]

- Taip, tikrai smagu, kai grįšim, galėsiu paieškoti internete, ką ten žmonės paprastai gamina, - šyptelėjo. Kažkaip pajuto norą valgyti kažką tradiciško. Nors nenumanė kodėl.
  Paskui nugirdo, kad Erka kažko nenori. Mergina greitai kilstelėjo antakį.
- Ko aš nenoriu? - nesusiprato. Dar nesuprato, kodėl kur nors išėjus, visada likdavo visko nesuprantanti. Atrodo, visi puikiai žino, ko nori ir panašiai, tik Erka nepritampa...
  O štai Timočiui pasakius, kad jam patinka jos gyvatė, Erka dar labiau išpūtė akis.
- Hm? - nesusivokė, ką į tai turėtų atsakyti. Taip, Timotis buvo gana keistas vaikas ir Erka jau prie jo spėjo priprasti, gal dėl to, kad šis gerokai daugiau bendravo su Eion, ne su ja. Kažkaip Eion nieko nereikėjo daryti, kad berniukas jį laikytų geriausiu draugu, o štai į Erką... Tai buvo dar vienas dalykas, kuris merginą ir pykdė, ir liūdino... Ir kaip, po velnių, ji turėtų su visais taikytis, kaip norėtų Auris, jeigu visiems į ją nusispjaut?! - Gerai? - sutriko. Ir ką į tokį reikėtų atsakyti? Erkai irgi patinka jos gyvatė ir ką?
  Auriui atsivedus ją prie jų, viskas atrodė dar labiau sugadinta. Buvo aišku, kad kitiem dviem šeimos nariams jos tikrai nereikia. O Erka dabar norėjo pabūti arba viena, arba tik su Auriu. Atrodė, kad jei dabar kažką sakys, iškart gaus priešiškumo, lyg jos čia nereikėtų. Todėl nieko ir nereikėjo sakyti.
- Auri, tu gi žinai, prašau, neversk visada to daryti... Gi galim paieškoti išėjimo ir be tokių... - tyliai sušnibždėjo jam į ausį, vis dar eidama šalia. Nenorėjo kad kiti girdėtų, tačiau... Tokių nesąmonių nenorėjo, tik nedrįsko pasakyti, kad tai yra būtent nesąmonės.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Maistas rūpėjo mažiausiai. Eion neabejojo, kad per Kalėdas vis tiek bus nejauku. Kartais nuoširdžiai stengėsi pamėgti Erką. Priimti ją į savo susikurtą šeimą. Deja, kažkodėl nesisekė, nors ir pats nebūtų galėjęs pasakyti, kodėl.
- Tu nenori, kad aš paimčiau tau už rankos, - ramiai atsakė į klausimą ir netgi teikėsi paaiškinti: - Vos tik išgirdai apie tokią galimybę, skubiai atsitraukei. Timotis norėjo, kad būtume visi kartu.
Priekaištingai dėbtelėjo į Erką. Tai ji nenorėjo sutarti, bet atrodė, kad kaltas liks jis. Taip visiems paprasčiau, ar ne? Kad ir kas benutiktų, kaltinti jį, Eion.
Auris bandė juos priversti bendrauti. Nuoširdžiai bandė. Bet ką daryti, kai tai tiesiog buvo neįmanoma? Erzinti Erką per pamokas buvo ypatingai smagu. Kodėl? Nežinia, bet gali būti, kad viskas prasidėjo jam dar būnant pirmame kurse. Eion tiksliai neprisiminė, kas ten įvyko, bet žinojo: jie su Erka nesutarė niekada.
Apsidairė labirinte. Teoriškai čia turėjo būti smagu, bet kol kas jiems nesisekė. Taip, Aurio tikrai gaila. Jis pernelyg stengiasi dėl kažko, ko niekas negali pakeisti.
- Galime bandyti eiti ten, - parodė į vieną iš praėjimų ir nelaukdamas, ar kas nors seks iš paskos, patraukė į tą pusę.

[Timotis Senkleris]

Timočiui toks žaidimas pasirodė keistas, bet jis nieko apie tai nesakė. Sutapatino šį labirintą su tuo ant lapo, kai darželyje flomasteriu, keičiančiu spalvą, ieškojo per kurį pieštą takelį pasiekti šokoladinę varlę. O pasiekęs iš tiesų varlę gavo.
Ar ir čia yra taip pat? Ar radę išėjimą jie gaus šokoladinę varlę? Gerai, šokoladu pasidalins, bet kaip dėl kortelės? Juk ji tik viena. Tačiau kaip apskritai eiti šiuo labirintu? Lape jis matė viską iš viršaus, o čia - ne.
Timotis viduje nuliūdo. Nedidelė Erka su juo nesileido į kalbas apie gyvatę. Jis labai norėjo daugiau pabendrauti su Erka, tačiau pačiam reikėjo nemenkai drąsos norint ką nors užkalbinti. Norėjosi pasišnekėti su Erka apie gyvačių kalbą. Ar tikrai ji nesupranta, ką kalba jos gyvatė, kaip ir sakė didelis brolis? Negi jiems visiems iš tiesų kažkas negerai, kad jie girdi šnypštimą, kai gyvatės šneka? Timotis vis dar buvo įsitikinęs, kad tai ne jame kažkas neįprasto, o kituose.
Aplink ėmė tvyroti įtampa. Anksčiau Timotis neatkreipdavo dėmesio, tačiau neseniai ėmė suvokti, jog Eion ir Erka vienas kito nemėgsta. Pačiam Timočiui irgi nepatiko keli berniukai iš kitų grupių, bet jis jų tiesiog vengdavo. Fredis sakė, kad jeigu kažkas nepatinka, reikia eiti muštis. Tačiau raudonplaukiui nepatiko muštynės. Jis tikėjosi, kad Eion ir Erka nesimuš.
Matydamas, jog Erka jau nėra viena, o su dideliu Auriu, Timotis pasijuto geriau ir tiesiog ėmė pėdinti paskui didelį Eion. Tačiau šis labirintas buvo baugesnis nei pieštas. Pasidarė nejauku, berniukas ir vėl paėmė brolį Eion už rankos ir žvilgtelėjęs į jį nusišypsojo.