0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
[Tema: kvidičas]

Švelnus vėjelis virpino jauną žolę ir spalvotas vėliavas. Šviesios akys neaprėpė viso horizonto, bet buvo patenkintos matomu vaizdu: kol kas tuščia kvidičo aikšte. Kol kas. Būtent čia Sigurdas planavo surengti pamoką - puikiai žinojo, kad mokinių energija puikiai išsilies čia, o ne spoksant į profesoriaus sėdynę šiam lendant po lentyna. Jis dar neatsigavo po ano karto, kai turėjo krapštyti įstrigusį paršą. Šiais metais nežinia kiek prarado savigarbą - užtektinai, jog prarastų skaičių, pakankamai, jog su trenksmu išeitų iš čia ir niekada nebegrįžtų. Nors niekada negaus pavyzdingiausio dėstytojo apdovanojimo, bent jau išliks mokinių atmintyje. Kaip kvailys. Pašiepė pats save, lipdamas žemyn tribūnos laiptais. Netrukus turėjo nuskambėti varpas, bet islandas priešinosi kojas skubinančiam kuždesiui.
-Matau, kad nepatingėjot susirinkti. - tokie buvo pirmieji žodžiai prasidėjus pamokai. Dėjosi esantis surūgęs - taip paprasčiau ir jam, ir kitiems. - Šiandienos tema - kvidičas. Pirmą kartą jis buvo paminėtas Gudvino Knyno laiške pusbroliui maždaug 1150 metais, nors jau daug anksčiau burtininkai žaidė panašius žaidimus. Iš laiško matyti, kad tuo metu jau buvo sugalvoti tiek žaidėjų pozicijų, tiek įrangos pavadinimai. Taip pat tame laiške buvo paminėta naujovė medžius, naudojamus kaip vartus pakeisti trimis stiebais su lankais viršuje. - monotoniškai dėstė Sigurdas, trokšdamas kuo greičiau pasiekti praktinę dalį. Perkėlęs svorį nuo vienos kojos ant kitos, jis tęsė toliau. - Vis dėlto tuo metu dar nebuvo tokio dalyko kaip Aukso Šmaukštas. Jis atsirado po daugiau nei šimtmečio. Tiesa, iš pradžių tai buvo paukštelis, mažas ir nepaprastai greitas - jį reikėdavo sugauti. Ši naujovė prigijo, atsirado nauja žaidėjo - gaudytojo - pozicija, tačiau tos rūšies paukščių pradėjo sparčiai mažėti, kadangi jie buvo naudojami kiekvienose rungtynėse. Todėl burtininkas Baumanas Wraitas sukūrė Aukso Šmaukštą, kuris atkartojo paukščio formą, svorį ir net skrydžio ypatumus. Tai išliko iki mūsų dienų. O šiandien... Ne, nesitikėkite, kad leisiu žaisti kvidičą. - griežtai nutraukė pavienius džiaugsmo šūksnius. - Po visą aikštę ir tribūnas išslapsčiau įvairius daiktus, kurie yra susiję su kvidiču ir jo istorija. Raskite juos ir atneškite man.

Pamoka iki 2023-08-11. Reikalauju bent dviejų postų po 600 simbolių.
Paslėptų daiktų skaičius ribotas. Paslėpti daiktai: Gudvino Knyno laiško kopija, skraidanti šluota, šalmas, nuotrauka su Auksinio Šmaukšto pirmtaku, Auksinio Šmaukšto išradėjo portretas, kritlis, Švilpynės žaidėjo marškinėliai.
Jei turite klausimų, kreipkitės. Chaosas visada laukiamas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 mėnesius sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 9 mėnesius »
Šįkart Džezefa neturėjo nė menkiausio troškimo vėluoti. Aną kartą jai buvo baisiai gėda. Bet taipogi nebuvo noro anksčiau keltis. Tačiau Džez rado išeitį: kėlėsi tokiu pat laiku kaip visada ir greičiau susiruošė į pamoką. Todėl nevėlavo ir jau stovėjo... ne, ne klasėje, o kvidičo (nors mokslo metai jau ėjo į pabaigą, Blek dar nenutuokė kas per velnias tas kvidičas) aikštėje. Džezefa klausėsi profesoriaus. Jo dėstoma istorija mergaitei pabodo ir Džez nuėjo į šalį ir pradėjo galvoti, ką čia nuveikus vietoje nuobodžios istorijos klausymosi. Nusprendė, kad pats metas apeiti kvidičo aikštę ir ją apžiūrėti. Blek aikštėje buvo pirmąkart. Grįžusi po trumpučio pasivaikščiojimo ji dar spėjo nugirsti, kad profesorius neleis žaisti kvidičo. Dar išgirdo pamokos užduotį. Surasti kažkokius niekniekius? Jis gal kvailas, tas profesorius? Tokius žaidimukus galima ir per pertraukas pažaisti. Neketinu dirbti tarnų darbo. Pamanė. Tačiau po keleto minutėlių į galvą pradėjo lįsti kitokios mintys. Bet jau turiu 116 taškų. Būtų gerai, jeigu už daiktų ieškojimą tapčiau geriausia Hogvartso mokine. Tokia mintis skambėjo viliojamai, ir Džezefa nusprendė, kad vis dėlto ieškos daiktų.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 9 mėnesius »
Ir dar viena to kvailio pamoka. Eilinė nesąmonė, kuri yra tiesiog siaubingai nuobodi ir niekam nereikalinga. Kvidičas? Kam tai gali būti įdomu? Žinoma, pats žaidimas gal ir visai smagus, tačiau apie jį mokytis? Koks skirtumas, kelintais metais kažkoks kvailys sugalvojo tokį sportą?
- Šita pamoka yra tokia nesąmonė, kad jau geriau nupjaučiau visą kvidičo aikštės žolę, - suburbėjo klastuolis ir piktai išsišiepė. Nežinojo žolę pjaunančių kerų, bet ją nudeginus darbas irgi bus atliktas, ar ne? Apsidairė Athenos, bet jos nepastebėjo. Su ta mergina griauti pamokas buvo itin smagu, tačiau šį kartą teks veikti vienam. O gal ir ne - netoliese dirbo (tiksliau, Eion nuomone, apsimetė, kad dirba) kažkokia mažė, kuri pasilinksmino per ankstesnę šito prakeikto škotpalaikio pamoką. Ji, ko gero, jį mėgsta neką labiau nei pats Eion. Nuostabu. Išsitraukė lazdelę ir nužygiavo prie tos mergaitės.
- Kaip sakai, gal jau laikas nupjauti žolę šitoje aikštėje? - paklausė nerūpestingai rankoje sukinėdamas lazdelę. Ar ji supras užuominą? Nežinia, bet jaunasis airis laukė, kada prasidės nuotykis.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 367
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 9 mėnesius »
Nelanna tikrai pasiilgs šios vietos. Net jei nebuvo gera kvidičo žaidėja, vis tiek mėgo čia būti, praskrieti šluota virš aikštės, iš aukštai apžiūrėti pilies apylinkes. Atrodė simboliška, kad su kvidiču nesusijusi pamoka vyko būtent čia, aikštėje. Taip dar geriau pavyks jai nepamiršti visų čia buvusių nutikimų.
Kvidičo istoriją mergina buvo skaičiusi knygoje "Kvidičas amžių bėgyje", bet tikrai ne pro šalį dar kartą ją prisiminti. Galbūt iš profesoriaus Hallgrimssono ji sužinos naujų tos istorijos interpretacijų. Juk istorija nėra vien tik sausi faktai - labai svarbu ir tai, kaip žmogus interpretuoja vieną ar kitą nutikimą, jo priežastį ir padarinius.
Kvidičo aikštė nemaža. Kas joje yra buvęs, puikiai tą žino. Užduotis rasti keletą paslėptų atributų nebus lengva, teks paplušėti. Nelanna nusprendė pradėti nuo tolimiausio aikštės galo ir eiti link profesoriaus. Šitaip jai atrodė logiškiau, nes tikėjo, kad sugaiš mažiau laiko.
Kiti mokiniai, atrodė, ieško daiktų chaotiškai, neturėdami jokios sistemos. Bet jeigu jiems taip tinka, tebūnie. Pasiekusi aikštės galą, Nelanna apžiūrėjo tris stypus, kurių viršuje buvo lankai, per kuriuos metamas kritlis. Čia nieko nebuvo.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 9 mėnesius »
Kažkoks berniukas žygiavo prie Džezefos su lazdele rankoje. Blek truputį nusigando, kad jis ją puls. Bet berniūkštis atėjo ir pasiūlė nupjauti žolę. Džez pažiūrėjo kaip jis sukioja savo lazdelę. Pamažu suprato, ko jis nori. Šita mintis skambėjo dar viliojamiau. Pirmakursė pamąstė ir apsisprendė.
- Puiki mintis. Tik aš nežinau burtažodžio, galinčio tai padaryti. - Šitai sakydama mokinukė jautėsi kaip paskutinė kvailė. Be to, jai į galvą atėjo dar kai kas. - O nemanai, kad būtų smagiau pjauti žolę būnant ore? Supranti, pagalvojau, gal moki šaukiamuosius kerus? Galėtum prikviesti mano ar tavo, jei turi, šluotą. Nebent... - Džez mintyse pakartojo priešpaskutinius Sigurdo žodžius. "Susiję su kvidiču." - Daiktai, kuriuos paslėpė profesorius yra susiję su kvidiču! O jeigu vienas iš daiktų - tai šluota? Jei vis dėlto nemoki šaukiamųjų kerų, galim pabandyti rasti šluotą ir pjauti žolę skraidydami! Taip būtų dar daugiau sąmyšio. Beje, mano vardas Džezefa. Koks tavo? - Paskui Blek pagalvojo. Tas bernas, kad ir kiek jam metų, atrodė vyresnis už ją. O ką pasakys kiti varnanagiai, kai sužinos, kad susidraugavau su klastuoliu? Šita mintis kažkodėl baugino. Džezefa apsižvalgė. Ir pamatė tai, ko bijojo. Nelanną. Ji buvo Varno nago prefektė. Susiimk. Jei skrisi, ji negalės tavęs pasiekti ir nubausti.

*

Patricijaa

Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 9 mėnesius »
Nekenčiu tavęs. Nekenčiu tavęs. Nekenčiu tavęs. Niršo ji lėtai savo keista trapia eisena vėžliodama į kvidičo aikštę. Neapykanta buvo skirta Rūgpieniui, kuris sugalvojo čia vesti pamoką. Skausmas. Skausmas ir nuolat skausmas. Ir dar nuovargis. Dažnai plėšė galvą. Skaudėdavo lankstytis, rankos ir kojos atrodė kaip seni niekam nereikalingi ir nelankstūs pagaliai. Norėjosi užvožti šitam profesoriui dėl to, kad turėjo čia ateiti. Bet tam irgi nelabai buvo energijos. Jis užsivedė pliurpti. Patricija atsisėdo ant žemės. Bet paskui pasigailėjo supratusi, kad turės atsistoti ir vėl išsijudinti. O kai išgirdo jo užduotį, tai tik atsiduso. Įsivaizdavo, kaip vaikščios ir šniukštinės ieškodama tų niekam nereikalingų daiktų. Kaip nuvargs. Apėmė neviltis. Ji ir šiaip visada jautėsi sudirgusi. Dėl savo apsauginio kupolo nejautė vėjo, saulės šviesos, kitų žmonių prisilietimų, daiktų švelnumo, šiurkštumo. Nieko. Jei basa sugalvotų lakstyti ant žolės nejustų jos švelnutės po kojomis. Nejustų lietaus lašų ant veido. Nejustų snaigių ant odos. Taip. Kupolas ją saugojo nuo lūžių. Bet jis atėmė kitus dalykus. Kvaila niekam nereikalinga pamoka. Staiga pasirodė, kad ims ir apsižliumbs visiems matant.Ji sukando dantis. To nebus. Simoneti atsistojo. Prisivertė surasti bent vieną daiktą. Ji negali čia tiesiog apgailėtinai sėdėti ir virkauti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 9 mėnesius »
Vos tik pasiūlė šitai mergaitei smagiau praleisti laiką pamokoje, iš karto pasigailėjo. Nesitikėjo, kad ji pradės tiek pliurpti. Eion nespėjo nieko įsiterpti, taigi tiesiog klausėsi. Ar bent jau apsimetė, kad tai daro, o iš tiesų jau svarstė, ar nevertėtų jam palikti šitos mergužėlės vienos ir eiti sau. Jautėsi švaistąs laiką. Kas bus, jeigu jis nespės sugriauti prakeikto škotpalaikio pamokos?
- Aš šluotos neturiu, be to, šaukiamieji kerai man nesiseka taip gerai, kad pasikviesčiau ją iš pilies, - pagaliau įsiterpė klastuolis. Ką nors deginti skraidant gal ir nebloga mintis, bet... Dirbti per šitą pamoką?! Na jau ne, Eion čia atėjo tikrai ne to.
- Na, jeigu tu nori ieškoti tos šluotos, tai prašom, - abejingai ištarė žvilgtelėdamas į lazdelę. Bet aš tau galiu padėti ir kitu būdu. Levicorpus!
Staigiai nukreipė lazdelę į mergaitę, nors abejojo, kad pasiseks. Šiaip ar taip, šitų kerų anksčiau niekada nenaudojo, tik buvo juos kažkur girdėjęs. O kol kas apsidairė - buvo labai įdomu sužinoti, kaip į tokį akibrokštą reaguos nemėgstamas profesorius.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 9 mėnesius »
Džezefa pasiklausė ne itin malonios berniuko kalbos, o tada tas kvailys kažkokiais kerais pakabino mergaitę ore. Čia ne pagalba, toli gražu. Blek atkeikimo nemokėjo, tačiau turėjo gana naudingą daiktą - lazdelę. Pirmakursė nukreipė ją į tą kvailą berną ir pasistengė prisiminti kažkokius kerus. Staiga į galvą atėjo net du burtažodžiai. Mergaitė nusprendė panaudoti juos abu iš karto.
- Rictusempra, scourgify! - Išrėkė ji. Suprato, kad kutenimo kerai tikrai pavyko, nes iš lazdelės išlėkė sidabrinės šviesos pliūpsnis. Dėl scourgify kerų Džezefa abejojo. Juos Blek tebuvo girdėjusi, tačiau jų nesimokė. Pirmakursė prisiminė dar dvejus burtažodžius. Juos buvo naudojusi, tad turėjo pavykti.
- Aquamenti! - Ledinės mėlynos spalvos nebuvo nė ženklo. Džez pamėgino dar kartą - nieko. Gerai, pamėginsiu paskutinius kerus ir tada mano burtažodžių sezervas bus išsekęs.
- Tarantallegra! - Raudona šviesa pliūptelėjo iš lazdelės. Gal pavyko. Tuomet mokinė tarė tam šviesiaplaukiui:
- Klausyk, gal jau nuleisk mane, kol nesuveikė kerai, jei dar nesuveikė. Tai tikrai nėra pagalba. - Dabar lauksiu kol jis mane nuleis.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 9 mėnesius »
Na va, visas bandymas ką nors nuveikti kartu baigėsi labai jau nesėkmingai. Mergiotei aiškiai nepatiko, kad jis pakabino ją ore. Tiesą sakant, kerų sėkmė nustebino ir patį Eion, tad kurį laiką jis tiesiog spoksojo į Džezefą. Staiga prisiminė taip ir neprisistatęs, bet nebeketino to daryti. Mažiausiai reikėjo "profeeeeeesoriaaaaaau, Eion mane skriaudžia!!!"
Netrukus kažkodėl prasidėjo keistas kutenimas, ir klastuolis ėmė prunkšti. Ne iš karto suprato, kad tai šitos varnanagės darbas, o susivokęs gerokai suirzo.
- Na...gi nagi... Kokie mes... Gudrūs... - vis dar kikendamas sumurmėjo. Ji ir dar kažką kerėjo, bet Eion stengėsi nekreipti dėmesio. Laimei, pagaliau kerai išsivadėjo, ir jis galėjo ramiai žiūrėti, kaip jaunesnė mergaitė kaba ore.
- Nustok čia jau rėkauti tuos burtažodžius, jeigu nieko nesugebi, - burbtelėjo Eion, tačiau tada protinguolė paleido dar vieną sėkmingą. Klastuolis nevalingai pradėjo šokti, o tai jam visai nepatiko. Taikytis nelabai norėjo, bet vis dėlto pavyko pakelti ranką nukreipiant lazdelę į Džezefą, ir Eion tarstelėjo: - Liberacorpus.
Ištarė burtažodį visai nesusikaupęs, tad neįsivaizdavo, ar gali tikėtis sėkmės.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 9 mėnesius »
Džez šyptelėjo pamačiusi, kad berniūkštis prunkščia nuo kutenimo ir kaip po to šoka. Tuomet vyresniokas pabandė ją nuleisti, tačiau nieko neįvyko. Tikriausiai jam nepavyko. Laimė, Džezefa nugirdo atkeikimą.
- Liberacor... - Ištarė ji nukreipusi lazdelę į save. Nebaigė sakyti burtažodžio, nes prisiminė, kad jei nukris ant kietos žemės, susižeis. Nagi, nagi, prisimink kažkokį minkštinantį burtažodį. Prisimink... Staiga atsiminė vieną labai vaikišką burtažodį, išmoktą iš Badžio. Nukreipė lazdelę į žemę po savimi ir ištarė:
- Spongify. - Dabar jau rizikuosiu. Panaudojau suminkštinimo kerus, bet vis tiek nedrąsu. - Liberacorpus. - Džezefa pasakė pilną atkeikimą. Ir bumbtelėjo ant kietos minkštos žemės. Tada atsistojo, nusivalė žoles nuo savęs ir giliai pakvėpavo.
- Ė... Ačiū. - Tarstelėjo berniokui. Jei Džez nebūtų iš jo išgirdusi atkeikimo, būtų tebekabėjusi ore, tad jautėsi turinti padėkoti. - Ačiū, kad pasakei atkeikimą. Tu bent pabandei. - Žvilgtelėjo į nevalingai judančias vyresnioko kojas. - Stop. - Pasakė Blek. Tikėjosi, kad pavyks. - Na gerai, galime neieškoti šluotos, bet aš kai ką sugalvojau. - Džez žinojo, kad mokykla turi šluotų sandėlį ir kad jis čia. Nurūko ten ir grįžo nešina dviem ne per gražiausiomis mokyklos šluotomis.
- Čia tau. - Vieną šluotą įgrūdo klastuoliui į rankas, o ant kitos stryktelėjo pati. - Skrendam? - Klausiamai pažvelgė į berniuką ir nelaukusi atsakymo stipriai atsispyrė nuo žemės ir pakilo. Džezefai patiko skraidyti.

*

Patricijaa

Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 9 mėnesius »
Taigi Grifė atsikėlė nuo žemės ir ėmė eiti. Dar taip neseniai galėjo bėgioti, šokinėti, šuoliuoti. Daryti ką nori. O dabar... Kartais pagalvodavo apie tai, kad galimai taip gyvens daug metų. Kad niekas neras kaip atkeikti jos tėvo netyčia užleisto prakeikimo. Tada palikdavo labai liūdna ir tokiomis dienomis guldavo lovoje ir nesikeldavo. Net į pamokas.
Mergina ėjo per lygutėlę aikštę. Bent jau žemė po kojomis nebuvo duobėta. Bent jau tiek. Eidama dairėsi. Bet niekur nieko nerado. Kol kas neketino pasiduoti. Jeigu jau čia atsivilko, tai bent vienas daiktas privalėjo būti jos surastas.
Eidama per aikštę ji prisiminė kaip žaidė čia kvidičą. Tada skraidė šluota, kovėsi su Dori, ieškojo šmaukšto, buvo sveika. O dabar kėblina per žolę kaip kokia senė. Noras paverkti vėl sustiprėjo. Ir kam išvis aš čia kažką darau? Pamanė. Bet ir toliau ieškojo.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 9 mėnesius »
Kerai nepasisekė, bet tai Eion neberūpėjo. Jis pasistengė, tad šita nebeturi kuo skųstis. Be to, panaudojo pirmuosius kerus tam, kad jai padėtų ieškoti tų nesąmonių. Ar bent apsimetė, kad tai padarė. O jeigu ji nieko nesuvokia, tai jau ne jo problemos. Be to, kerus panaudojo ir pati, tad viskas buvo gerai. Tuo labiau, kad netrukus ir pats nustojo šokti.
- Ačiū, - burbtelėjo ir kiek sutrikęs žiūrėjo, kaip Džezefa kažkur dingsta. Nelabai jam reikėjo, kad ji čia būtų, tad tik gūžtelėjo pečiais ir pradėjo svarstyti, kuo užsiimti toliau. Kiek apmaudžiai pagalvojo apie tai, kad neturi čia nė vieno augintinio. O kaip čia praverstų knisius! Jis tikrai paieškotų tų daiktų. Nespėjo sugalvoti, iš kur gauti tokį gyvūnėlį, kai grįžo toji varnė ir dar įbruko jam šluotą. Prisiminęs skraidymo pamoką su Gruode Eion kiek sutriko. Po to nė karto to nedarė, tad nežinojo, kaip seksis. Pirmas kartas buvo labai jau seniai.
- Na gerai, galime bandyti, - ištarė. Nenorėjo pasirodyti esąs bailys, taigi apžergė šluotą ir atsispyrė. Skraidymo įrankis nebuvo itin kokybiškas, tačiau skrido. Eion pakilo kiek aukščiau ir pabandė pasivyti Džezefą.
- Aš Eion, - galų gale prisistatė, nors neabejojo, kad draugais jie tikrai netaps. - Kaip manai, gal padegame žolę, o tada apsimetame, kad krentame nuo šluotų? - pasiūlė per vėlai susipratęs, kad išsidavė, ką reiškia jo "žolės pjovimas".
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 9 mėnesius »
Džez pažiūrėjo žemyn, pamatė, kad berniokas ją vejasi.
- Malonu susipažinti, Eion. - Ištarė ji kai Eion prisistatė. Eion... Gražu... - Tiesą sakant, man tavo vardas labai gražus. - Eion pasiūlė padegti žolę. - Tai va ką reiškia tas tavo žolės pjovimas. Apsimesti, kad krentame nuo šluotų? - Džezefa apmąstė berniuko pasiūlymą. Tai gal būtų šiek tiek nesaugu, bet... - Manau, kad tikrai galime tai padaryti. - Blek nužvelgė be jokios priežasties nemėgstamą profesorių. Akims klaidžiojant po kvidičo aikštę pamatė dar kai ką.
- Eion, klausyk, palauk čia. Gal man pasivaideno, bet nuskrisiu pažiūrėti. - Džez priskrido arčiau tos vietos kur kažką matė. Mergaitės spėlionės pasitvirtino. Ten gulėjo šluota. Pirmakursė čiupo ją ir grįžo prie Eion.
- Žiūrėk, radau šluotą! Dabar klausyk. Galėtume padegti šią šluotą, tada aš Wingardium leviosa kerais ją priskraidinčiau prie profesoriaus, o tu tais pačiais kerais galėtum užkelti nemėgstamą profesorių ant degančios šluotos. Juk būtų smagu, ar ne?

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 34
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 9 mėnesius »
Lina, šį kart susidomėjusi labiau nei iki tol buvusia herbologija, atėjo į pamoką. Šį kart magijos istorija vyko kvidičo aikštėje, kas žadėjo įdomią ir kiek kitokią pamoką. Oras buvo puikus ir varnės akys aprėpė horizontą ir ore besiplaikstančias spalvotas vėliavėles. Žodžiu diena buvo tikrai puiki ir Lina net norėdama nebūtų radusi kuo skųstis. O ji ir visai nenorėjo. Klausydama profesoriaus ji susikonspektavo trumpą kvidičo istoriją ir išsišiepė išgirdusi praktinę užduotį. Ieškoti daiktų tikrai turėtų būti įdomu. Juk taip ir pasportuos ir oru pasimėgaus. Taip nusiteikusi ji apsidairė ir pamačiusi, kad prie tribūnų dar nebuvo mokinių, nuėjo ton pusėn. Priėjusi prie tribūnų užvertė galvą ir jas apžiūrėjo. Iš arti jos atrodė gana didingai ir Linos mintyse iškilo vaizdas, kuriame tribūnose sėdėjo daugybė žmonių - ir mokiniai, ir profesoriai, ir tėvai bei globėjai- ir visi mėgavosi žaidimu aktyviai drąsindami savo komandą. Smagu, norėčiau pamatyti kažką panašaus. Gaila, kad dar nebuvau jokiose kvidičo rungtynėse. Juk teorija neperteiks sporto esmės. O ten kur magija ir šluotos, turėtų būti tiesiog fantastiškai daug veiksmo. Sukikeno ji ir apsidairė. Nusprendė tribūnas tikrinti nuo viršaus leisdamasi žemyn, nes taip atrodė logiškiau. Ji užsikarė viršun ir pasidairiusi pradėjo ieškoti.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 393
  • Lytis: Moteris
Ats: III MI pamoka visiems kursams / '23 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 9 mėnesius »
Tegu pasaulis prakeikia tą dieną, kada gimė tas klastuolis Eion. Tegu jam būna sukūręs kokią šlykščią pranašystę - tarkim, mirs iškrėtęs savo tūkstantis pirmąją niekšybę. Tokiu tempu gyvendamas jis jau seniai turėjo pasiekti pusiaukelę. Šios ir panašios mintys užplūdo Sigurdą, kai jis pastebėjo pamokoje nemėgstamą mokinį. Per daug kvaila buvo viltis, kad neklaužada laikysis ramiai, ypač nebūnant tarp keturių sienų bei kvėpuojant gaiviu pavasario oru. Ilgai laukti neteko.
Netrukus aikštėje nuskambėjo tariami burtažodžiai - tai berniokas kovėsi su tokia pat nutrūktgalve. Svaidėsi kerais kaip dideli, užmiršę aplinkinį pasaulį ir profesorių, kuris kietai suspaudęs lūpas juos stebėjo. Bet nesikišo. Pamokos eigai ir normaliems moksleiviems jie netrukdė (laimė, aikštė buvo didelė), tad islandas išmintingai pasielgė nuspręsdamas netrukdyti. Tiesiog tyliai stebėjo ir mintyse žymėjosi, kokius kerus jie naudoja - ką gali žinoti, gal pravers. Vis geriau, nei lįsti po stalu paskui kiaulę. Nors vaikinas ir nenorėjo pripažinti, viena iš ramios elgsenos priežasčių buvo nenoras patraukti į save dėmesį. Gali jie Hogvartsą susprogdinti, man nesvarbu.
Tačiau tokiai taktikai turėjo ateiti galas - kai persipildys Sigurdo kantrybės taurė, kuri, esant Eion netoliese, artipilnė pasidarydavo pernelyg greitai. Taip nutiko ir šįkart - nepraėjus net penkioms minutėms tiedu niekšeliai jau skraidė, iš sandėlio atsitempę šluotas. Išvydus šį reginį, ilgi pirštai stipriai suspaudė lazdelę.
-Silencio. Accio šluotos. - sumurmėjo šviesiaplaukis ir beveik iškart suprato, jog to neužteks. - Ebublio. - dar pridūrė, lazdelę nukreipęs į mokinius. Jie jau pasilinksmino, o dabar atėjo profesoriaus laikas bent kiek pasimėgauti šiuo pragarišku darbu.