0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Freddy Moonhead

Užšalęs ežeras žiemą
« Prieš 12 metus »
Ežeras buvo visiškai užšalęs, vietomis padengtas baltu ir švariu sniegu. Sniege buvo galima įmatyti žmonių, kačių, briedžių ir įvairių neaiškių padarų pėdų. Neapsingtos vietos visad buvo užimtos čiuožėjų, o ledas - išraižytas pačiūžų. Aplink buvo gražu, gaivu ir šviesu - dvelkė žiema. Kitoje ežero pusėje kyšojo žalios eglių bei pušų viršūnės, nupuoštos baltais sniego karoliais. O stačioje pakrantėje ilsėjosi balti, belapiai medeliai, krūmai, su ryškiomis, raudonomis spanguolėmis ir neaiškiomis mėlynomis uogomis.
Dovydas White: Per trumpa žinutė!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Dovydas White »

*

Freddy Moonhead

Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #1 Prieš 12 metus »
Per vėją ežero link artėjo dvi figūros - viena aukšta, kita visai mažutė - apsisiautusios ilgomis žieminėmis mantijomis. Eidami jie turėjo aukštai kilnoti kojas - sniego buvo iki blauzdų. Išvalytų, ar bent išmindžiotų takelių nebuvo, tik pavienės žmonių pėdos. Jau buvo pradėję temti. Dangus beveik tuščias, tamsios, išblukusios mėlynos spalvos, jame plaukiojo vos keli plunksniniai debesys. Prie horizonto driekėsi rausvi ir violetiniai ruožai, įspėjantys apie žiemiškus šalčius. Švelniai snigo.
-Patinka man žiema. - sumurmėjo Fredis. - Viskas miega, o mano širdis plaka...

*

Esther Cathole

Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #2 Prieš 12 metus »
-Taip, žiema neblogai, bet man vis vien labiau prie širdies pavasaris,- atsakė Esther klampodama sniegu, kurio buvo tiek, kiek jau senai nebuvę.
Jos tamsiai raudona, beveik bordinė mantija buvo nusėta baltais ledo taškeliais - snaigėmis. Visos tokios panašios - bet vienodų nerasi.
-Nors gerai pagalvojus, žiema yra tobula,- išlemenusi nusišypsojo mergaičiukė,- Palauk! Žinai, tu man apie savo pomėgius nepasakojai. Nenorėtum dabar papasakoti, kol praminsime tokį kiekį sniego?-paklausė ir vėl išsišiepė.
Esther jautė kaip jos ploni verstos odos batai pradeda šlapti, todėl praleido Fredį į priekį, kad galėtų eiti kiek pramintu takeliu.

*

Freddy Moonhead

Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #3 Prieš 12 metus »
-Kur kitur? Gi ką tik atėjom! - Nusijuokė Fredis. - Eime ant ledo, nebūk nuoboda! Žinai, ką tik kažkas atsitiko. Viduje kažkokia ugnelė užsidegė! - Kikendamas sumurmėjo.
Iš tiesų atrodė viduje kažkas užsidegė, energijos užtaisas. Pasišokinėdamas, kaip vaikas nubėgo prie ežero kranto ir atsargiai užlipo ant ledo. Pirmieji žingsniai - apdairūs ir atsargūs, o vėliau drąsiai žengė tolyn. Kelis kartus pašokinėjo, įsitikindamas, kad ledas tikrai tvirtas.
-Ateik, visai nebaisu! Atrodo, tvirčiau nei žemė. - Vėl nusijuokė ir ištiesė ranką į mažą raudoną figūrėlę ant kranto, jau beveik apgaubtą tamsos.

*

Esther Cathole

Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #4 Prieš 12 metus »
Esther neatsispyrė Fredžio pasiųlymui - nepatikliai, ir kiek nedrąsiai padėjo vieną koją ant ledo ir patikrino ar ledas iš tiesų toks jau tvirtas. Niekas nesutraškėjo, todėl mergaitei pasirodė, kad čia pakankamai saugu. Nežengdama dideliais žingsniais, o tiesiog vilkdama kojas ji priartėjo prie Fredžio ir žiūrėdama jam tiesiai į akis tarė:
-Žinai, o čia daug smagiau nei aš maniau,-kikenančiu balsu pasakė Esther ir pašokusi į orą pabandė sujudinti ledą.
Dar labiau įsidrąsinusi atsitraukė nuo jo ir pradėjo lakstyti ant storo, apsnigto ledo. Belakstydama mergaitė kiek suglumo, gal būt labiau išsigando. Kas gi čia galėtų būti?!
-Eeei, Fredi, kas čia? Kas čia per raudona švieselė po ledu?- paklausė mergaitė ir atsitraukė kelis žingsnius.

*

Maikas Homelis

Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #5 Prieš 11 metus »
Maikas atėjo prie ežero. Buvo ganėtinai šalta todėl jis kiek drebėjo nuo šalčio. Žvilgtelėjęs į ežerą pastebėjo jog jis užšalęs. Paprastai  jis tuoj pat pultu paslidinėti tačiau viskas šiandien buvo kitaip. Apskritai Maikas tiksliai nesuprato kodėl jam šiandiena šitaip liūda darosi. Maikas užlipo ant ledo. Kažkas nežymiai sutraškėjo bet tuojau pat liovėsi. Maikas pradėjo vaikščioti užšalusiu ežeru. Tačiau ežeras buvo apsnigtas todėl nelabai jam sekėsi slidinėti. Maikas pasižiūrėjo į tolį. Ežeras buvo tikrai gana platus todėl  jam nebuvo jokio noro jį apieti ir netgi juo vaikščioti. Maikas tuomet nulipo nuo ledo. Verčiau jau būčiau tenais ir nuskendęs pagalvojo. Tuomet patraukė link pilies. Bet pala, ar jis kartais nepametė tik savo burtų lazdelės? Ogi ir pametė. Susivokęs jog pametė burtų lazdelę Maikas grįžo atgal. Nors tiesa sakant nebuvo jokio noro ieškoti lazdelės. O ir paieškos sekėsi nekaip. Maikas spjovė į tai. Tuomet Maikas nė trupučio nepergyvendamas dėl tos prakeiktos burtų lazdelės patraukė į Hogvarstą. Nors ir  galvojo ką darys pamokose be jos bet surasti burtų lazdelę tokiose pusnyse buvo praktiškai neįmanoma. Maikas išėjo i pilį.

*

Neprisijungęs Elena Cholmondeley

  • VII Kursas
  • *
  • 110
  • Taškai:
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #6 Prieš 11 metus »
Elena skindamasi kelią pro pusnynus ir lenkdama plikas medžių šakas, kad nesubraižytų veido ir taip neprailgintų jos kelionės, galiausiai išėjo į takelį, kurį vedė vieniši stirnos pėdsakai link ežero, ant kurio šiltesnėmis žiemos dienomis čiuožinėdavo Elena, kai buvo pirmakursė. Aišku, niekuomet nepamiršdavo ir draugių, kurias mielai būtų iškeitusi į kojinių porą, dvylika galeonų ar žavią orchidėją ant lango. Mergina prunkštelėjo nuo to prisiminimo.  Grifė ilgesingai pažvelgė į tolį. Jos kojos pačios ėmė eiti kalneliu apačion, link užšalusio ežero, ant kurio spindėjo sniegas. Po penkių įtemptų minučių atsargaus ėjimo, Elena sudribo pusiaukelėje ir rankomis sugriebė sniego, kuris šaldė jos rankas. Dangus tviskėjo įvairiausiomis spalvomis - nuo raudonos iki mėlynos. Elena šyptelėjo. Atgavusi  jėgas ji atsistojo ir nučiuožė nuokalne link ežero. Mergina nesusilaikė. Ji paėmė pagalį, juo stuksendama skynėsi kelią tolyn. Tik vienoj vietoj ledas trakštelėjo. Kad ir kaip grifė norėjo eit toliau, ji apsigalvojo ir nuėjo atgal. Palaukusi kelias minutes ant kranto, nuėjo.

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 246
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Gaze into the fire, surrender to them
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #7 Prieš 11 metus »
Velinas ėjo ledu. Jis traškėjo po jo kojomis, bet ledas nors ir tokį vaikiną kaip Velinas lengvai išlaikė. Mokinio plaukai senai bebuvo kirpti, Jie netvarkingi plaikstėsi vėjuje. Tai jį patį kiek erzino, bet... Ne tiek kad drįstu pats nusikirpti sau plaukus. Vis gi gal merginoms labiau toks patiks, o jeigu kas, kurios nors varnanagės paprašys kad patrumpintu plaukus, bet ne iki kareiviško lygio. Taip beeidamas pastebėjo figūrą apsigaubusią juodų apsiaustu. Ji rankoje laikė kažką pažįstama. Uodega. Keturios kojos. Blizgančios akys. Katė. Ta žmogystą laikė jo katę, jo vienintelę mielą draugę. Nepatenkintas sukando dantis. Pagreitino žingsni ir netrukus atsidūrė prie tos juodai apsisiautusios žmogystos. Kaip paskiau pamatė, tai buvo auksaplaukė mergaitė pirmakursė rodos. Bet jo katę akivaizdžiai laikė nepatogiai. Katytė nepatenkinta sukniaukė.
- Ko reikia? - piktai paklausė mergaitė.
Varnanagis nieko neatsakė, tik pirštu parodė į katę.
- Ji mano, - kone rėkdama išrėžė.
Nuo tokios jos pareiškimo vaikiną suėmė juokas. Nuo kada jo numylėtoji keičia šeimininkus? Uh, neturi laiko jis tokiems žaidimams. Išsitraukė savo burtų lazdelę ir nusitaikė į mokinę, bet toji tai pamačius pirma sušuko burtą:
- Aqua Eructo , - ir vandens čiurkšlė pasileido iš jos lazdelės tiesei mokiniui į veidą.
Veliną tai supykdė, oi kaip supykdė. Geriau jau nebūtų to ji padariusi.
- Everte Statum , - sušuko varnanagis ir mergaitė nugriuvo jos lazdelė jai iškrito iš rankos. Ji vos tai suvokusi griebėsi lazdelės vėl, bet... - Fumos , - kitą burtažodį pasakė vaikinas ir aplinkui atsirado tirštas rūkas.
Keista, bet iš to rūko pasigirdo burtažodis.
- Petrificus Totalus, - kaip liūdna mokinukės gerai praskrido pro šalį, turbūt gerai nenusitaikė.
Penktakursis nusišypsojo. Apgailėtina. O gi stovėjo visai šalia mergaitės. Ją kuo puikiausiai matė, nes rūkas jau buvo pradėjęs sklaidytis.
- Sectumsempra, - sušuko Velinas nusitaikęs į mergaitę. Akimirksniu lyg su kardu, ant josios kūno atsirado gilios žaizdos. Ji sukliko iš skausmo, kraujas nudažė ledą raudoną spalva. Varnanagiui pasirodė kad į panašu į braškių ledus. Nuo tokios minties jis nusikvatojo. Pašaukė savo katę vardu, bet šioji jau buvo dingusi. Vėl. Vienintelis garsas kurį girdėjo, tai mokinės aimanos ir maldavimai palikti ją gyvą. O gal geriau nužudyti? Ne... Šį kartą nebus geraširdžiu. Nepadės jai. Nenužudys aukos. Paliks kankintis. Tai kvaila, bet ar gi jį kas nors čia pažįsta? Ne. Tad nėra dėl ko rūpintis. Mokinys patenkintas nuėjo, vis galvodamas kur gi jo katytė pabėgo.

*

Neprisijungęs Alexandra Kennedy

  • III kursas
  • *
  • 112
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #8 Prieš 11 metus »
Po ligos Lexi buvo atsargesnė... Nebraidžiojo po pusnis kaip mėgo, o vaikščiojo po jau išmindytus takelius. Šaltas oras stingdė plaučius, taigi burtininkė kiek aukščiau užsirišo šaliką.
Vis dėl to - ledas nuo rudaakės kojų buvo už dviejų metrų, o paslidinėti niekas nedraudė.
Oh, I'll be God dammed! - linksmai tarė sau Lexi ir įsibėgėjusi pradėjo čiuožti ledu. Ji jautėsi lyg mažas laimingas vaikas... Toks, koks buvo, kol jos mama buvo gyva... Kol Džordžas, Lexi ir Margaret buvo laiminga šeima...
Užsigalvojusi Lexi kiek susvyravo ir neteko pusiausvyros. Bum! Duslus kritimas ant sušąlusio ežero.
Burtininkė pradėjo juoktis... Pati iš savęs. Iš nesąmonių kurias visada mėgo krėsti.
- Dabar manęs jau niekas nepakels, - juokėsi Lexi, kad jos juokas, atrodė, aidėjo per visą Hogvartsą.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 467
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #9 Prieš 9 metus »
((Varniukai ir varniukės, švenčiam kalėdas! :)))
Luelė per pusnis pėdino link ežero. Tolumoje žvilgėjo ledas ir sniego pusnys, žvaigždžių šviesa atsispindėjo ant sniego. Varniukė buvo užsivilkusi žieminę mantiją, su Varno nago šaliku ir mėlynomis pirštinėmis. Luelės plaukuose buvo įsegta bugienio šakelė. Šeštakursė šypsojosi ir po nosimi niūniavo seną kalėdinę dainą ,,Bėkit bėkit, hipogrifėliai".
Atėjusi prie ežero, Luelė nedrąsiai pabandė užlipti ant apsnigto ledo. Šiam nė negirgžtelėjus, varniukė įsidrąsinusi žengė pirmyn. Paėjėjusi kiek toliau nuo kranto, Luelė sustojo. Apsidairiusi nusprendė, kad ši vieta tiks visų varniukų kalėdiniam sambūriui. Nusišypsojusi mergina išsitraukė lazdelę ir mostelėjusi keletą kartų, sukūrė sniego žibintus, kurie po minutės jaukiai spingsėjo tamsoje ant sniego mesdami švelnius šešėlius. Nužingsniavusi atokiau nuo žibintų rato, burtais Luelė pravalė sniegą, atidengdama žvilgantį ledą. Čia bus galima pačiuožinėti.
Grįžusi prie sniego žibintų, mergina išbūrė keletą ore plevenančių liepsnelių, kad būtų šilčiau. Deja, ji nenutuokė, iš kur gauti, ant ko atsisėsti, taip pat jai buvo visiškai neaišku, kaip atgabenti eglutę. Taigi, niūniuodama ji ėmė laukti kitų varniukų. Luelė nuoširdžiai tikėjosi, kad kas nors susiprotės ir atgabens eglutę, bei sugalvos, ant ko sėdėti.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Kathleen Wilde

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #10 Prieš 9 metus »
((Varno Nago Kalėdinis RPG))
Kathleen brido per baltus pusnynus link užšalusio ežero nešina mažo ryšulėlio. Buvo šalta, vėjas kedeno jos rudus plaukus, Varno Nago šaliką ir pirštines, taip pat rausvai nudažė veidą. Tolumoje žibėjo dideli ir gražūs žibintai, tad pamaniusi, kad tai ženklas, ji pasileido bėgti link jų. Pavargusi nuo bėgimo ir su skaudančiais raumenimis Kathleen pastebėjo šeštakursę Luelę ir pamojo jai ranka. Ji matyt buvo čia jau senokai, nes ore pleveno liepsnos ir šildė šią gražią vietą, o sniegas buvo pravalytas, kad būtų galima pačiuožinėti. Kathleen pasisekė, kad paskutinę minutę prieš išeinant ji prisimė pasiimti savo senas pačiūžas. Jos pačiūžos buvo apdevėtos, melsvos spalvos su blizgučiais. Nepaisant jų senumo Kathleen vistiek labai mėgo šias pačiūžas, nes šios kėlė jai gražius prisiminimus. Nieko nelaukdama Kathleen turėjo įsitikinti, kad šis ledas yra pakankamai tvirtas, kad ji čiuožinėtų, mat kaip ją tėvai mokė - atsargumas gėdos nedaro.
- O čia saugu čiuožinėti? - paklausė ji Luelės ir tvirtai suspaudė maišelį su pačiūžomis.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 467
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #11 Prieš 9 metus »
Luelė stebėjo per pusnis atbrendančią figūrėlę. Šioji, pasiekusi ežerą, pamojavo Luelei. Mergina atsakydama taipogi pamojavo. Personai priartėjus, Luelę išvydo varniukę, turbūt pirmakursę. Šioji nedrąsiai priėjusi paklausė, ar čia saugu čiuožinėti. Ji su baime žvelgė į ledą. Luelė šyptelėjo ir linktelėjusi tarstelėjo:
- žinoma. Jis tvirtas kaip sušalusi žemė.
Kad būtų įtikinamiau, Luelė užlipo ant nuvalyto ledo ir smarkiai pašokinėjo. Paskui nusijuokė ir smalsiai pažvelgė į varniukės rankose esantį ryšulėlį.
- ar čia pačiūžos?- paklausė šeštakursė.- beje, mes nesusipažinom. Aš Luelė.
Mergina nusišypsojo mergaitei įraudusiais žandais ir mostelėjo ranka.
- hm... aš čia truputį papuošiau, tačiau, deja, nenutuokiu, iš kur gauti eglutę...
Luelė nejaukiai šyptelėjo ir įsispitrėjo į mergaitę.
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Kathleen Wilde

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #12 Prieš 9 metus »
((Varno Nago Kalėdinis RPG))
Šeštakursė šyptelėjo ir linktelėjusi tarstelėjo:
- Žinoma. Jis tvirtas kaip sušalusi žemė.
- O tu tikrai įsitikinusi? - paklausė Kathleen.
Kad būtų įtikinamiau, mergina užlipo ant nuvalyto ledo ir smarkiai pašokinėjo. Paskui nusijuokė ir smalsiai pažvelgė į Kathleen rankose esantį ryšulėlį.
- Ar čia pačiūžos?- paklausė šeštakursė.- Beje, mes nesusipažinom. Aš Luelė.
- Taip, čia mano senos pačiūžos! - atsakė Kathleen. - Aš žinau kas tu - girdėjau tave kalbant didžiojoje salėje. O aš esu Kathleen arba Kath, kaip kam patogiau.
Mergina nusišypsojo ir mostelėjo ranka.
- Hm... aš čia truputį papuošiau, tačiau, deja, nenutuokiu, iš kur gauti eglutę...
Luelė nejaukiai šyptelėjo ir įsispitrėjo į Kathleen.
- Galim ją nulipdyti iš sniego! - šaukia ji ir žvalgosi į Luelę.

*

Neprisijungęs Brielle Siri Devers

  • Burtininkė
  • ****
  • 467
  • Lytis: Moteris
  • Ella está tratando de matarme
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #13 Prieš 9 metus »
Luelė ėmė juoktis. Kathleen šūkavo taip, lyg Luelė būtų buvusi už kilometro nuo jos. Vis dar tebesijuokdama Luelė tarė:
- žinoma, galime nulipdyti eglutę iš sniego! Tik nešauk taip!
Luelė apsidairė. Aplinkui buvo didžiulės sniego pusnys, taigi, medžiagos eglutei neturėtų pritrūkti. O pirštinės? Juk pirštinės gali peršlapti! Valandėlę pamąsčiusi, varnė išsitraukė lazdelę ir bakstelėjo ja į savo pirštinėmis apmautas rankas, tardama ,,impervius". Pirštinės iš pažiūros niekuom nepasikeitė, tačiau tapo nelaidžios vandeniui. Pažvelgusi į Kath, Luelė tarė jai:
- nagi, duokš savo pirštines. Padarysiu taip, kad jos nešlaptų.
Laukdama, kol varniukė paduos jai pirštines, Luelė dairėsi aplink. Snaigės tyliai leidosi ant merginos mantijos ir plaukų, švelniai gulė ant sniego. Luelės išburti sniego žibintai skleidė jaukią šviesą.
Staiga merginos žvilgsnis užkliuvo už netoliese stovinčio žmogaus. Pamiršusi Kath pirštines, Luelė priėjo prie tos vienišos personos. Tai buvo juodai apsirengusi mergina. Vienintelė spalva jos aprangoje buvo mėlynas varno nago šalikas. Luelė nusišypsojusi tarė:
- sveika. Aš Luelė. Linksmų Kalėdų. Kuo tu vardu?
Šypsodama Luelė smalsiai žiūrėjo į varnę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 metus sukūrė Gabrielė Devertes »
"If he wants to sleep with half of London, he should sleep with half of London"

*

Neprisijungęs Klerė Hikari

  • III kursas
  • *
  • 489
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We're all mad here.
Re: Užšalęs ežeras Žiemą
« Atsakymas #14 Prieš 9 metus »
((Kiek suprantu, Gabrielle, rašai už Luelę Žalialapę, taiaš rašysiu kaip ir su ja. Jei kas ne taip, rašyk))
Keitė žingsniavo miško link. Nors neturėjo maisto, ji norėjo aplankyti testralius. Fasas dėl to gali burbėti kiek tik jis nori, bet ji savo draugų nepaliks. Nors ji jiems- ne šeimininkė ar dar kas, jie jai visąlaik buvo brangūs.
Išvydus ežerą, mišką ir kitas apylinkes, varnė sulaikė kvapą. Viskas buvo apsnigta ir blizgėjo. Nuostabiausias buvo ežeras- jis buvo užšalęs. Keitė norėjo mesti viską ir lėkti čiuožinėti, kai pastebėjo tris ten jau stovinčias merginas. Varniukė akimirką dvejojo, tada nulėkė prie ežero ir čiūžtelėjo. Ledas buvo kur kas slidesnis, nei Keitė numatė- mergina taip slystelėjo, kad vos nenuvirto ir atsitrenkė į iki tol nematytą mergaitę.
-Atsiprašau,-greitosiomis atsiprašė Keitė.- Nenorėjau.... tiesiog neapskaičiavau,-mergina pastebėjo, kad mergaitė, į kurią varnė atsitrenkė, taip pat su Varnanagės šaliku.- Aaa... aš Keitė, o tu?
Dabar Keitė jau atpažino krante stovinčią Luelę Žalialapę ir nusišypsojo.
-Labas, Luele!- šūktelėjo.
No one else is dealing with your demons
Meaning maybe defeating them could be the beginning of your meaning, friend.