[Juzefas Levinsas]

Žiobariškas vairavimas

Taigi, taigi, taigi. Dar vieneri mokslo metai. O Walgunas - šeštakursis. Regis, dar ką tik tėvas su sūnumi apsipirkinėjo Skersiniame skersgatvyje prieš pirmą kursą, o štai, mokytis Hogvartse jo vaikui liko vos dveji metai...
Žiobarotyra buvo pakankamai nuobodi pamoka. Na, Juzefas juk nieko dėl to negalėjo padaryti. Kartais būti žiobaru nėra labai įdomu, ypač, jeigu laikas suktis buityje. O vaikus to Levinsas privalėjo išmokyti. Juk būtų nei viens, nei du, jeigu jie nemokėtų naudotis šluota šlavimui arba neskirtų indų ploviklio nuo klozeto valiklio.
Tačiau dabar Juzefas norėjo suteikti įspūdžių. Walgunui. Norėjo, kad dveji paskutiniai metai mokykloje ateinant į tėvo pamokas jam būtų įsimintinesni ir smagūs. Aišku, negalės prižadėti, jog aktyvi bus kiekviena pamoka, tačiau bent jau šiandien ji - kitokia nei įprastai.
- Nepamirškite, kad turėsite apsimesti žiobarais! - vesdamas vaikus į Kiauliasodį šią saulėtą rugsėjo dieną šnekėjo Juzefas. - Prašau niekuo per daug nesistebėti ir neišsiduoti, nekalbėti apie jokius magiškus dalykus, kad ir kokie jie mums būtų kasdieniai! Kitaip teks kviesti užmaršintojus ir mane išmes iš darbo, - paskutinį sakinį pridūrė tik sau mintyse. - Gerai, visi įsikimbame. Keliaujame!
Mokiniai nešyklės pagalba kartu su plikiu atsidūrė Londone. Kompanija išlindo iš už kampo ir nupėdino į šalia stūkstantį atrakcionų parką. Prieš tai Juzefas pasakė:
- Atsiminkite, kad tai nėra tikras žiobariškas automobilis. Apie juos plačiau pasimokysime kitą pamoką klasėje. Tačiau šiandien patirsite, ką reiškia važiuoti bei vairuoti. Ir stenkitės per daug vieni į kitus nesitrankyti!
Netrukus jie stovėjo prie atrakciono „Autodromas“. Atrakcionas turėjo nemažai erdvės. Tai buvo didžiulis plokščias stačiakampis, nuklotas juoda danga. Atrakcioną dengė stogas. O vidury išdidžiai laukė daug nedidelių įvairiausių spalvų mašinyčių.
- Yra gazas ir stabdis, - pasakė Juzefas. - Užsisekite saugos diržą. Nagi, pirmyn linksmintis! Tiksliau mokytis, - paskutinį sakinį beplaukis ir vėl pridūrė tik savo galvoje.
Juzefas stovėjo ir stebėjo, kaip mokiniai lipa į mašinėles. Tikėjosi, kad Breathnach nieko neužmuš.

Mokiniai apsirengę žiobariškais drabužiais. Kas turėjo, persirengė saviškiais, kas neturėjo - davė Juzefas (normalius, švarius rūbus). Taip pat visi mokiniai yra palikę burtų lazdeles klasėje. Kitaip būti negali - Levinsas prieš vykstant patikrino. Personažai gali pykti dėl drabužių ir lazdelių, tačiau tai visiems privalomas dalykas.
Į mašinėles sėskite po vieną arba po du. Jeigu esate tikrų tikriausias grynakraujis, galite nesuprasti, kam skirtas vairas. Juzefas pamiršo tai paminėti.
Atrakcionas yra užsakytas tik jiems, tačiau pačiame parke nemažai žiobarų, taip pat šalia vaikšto darbuotojai ir prižiūri, jog viskas būtų gerai.
Kadangi pamoka aktyvi, galimas šioks toks triukšmas, chaosas. Galite bijoti lipti į mašinėlę, nemokėti jos vairuoti, trankytis mašinėlėmis vieni į kitus, susižeisti ir pan. Tarpusavio konfliktai taip pat leidžiami, tačiau proto ribose: reikėtų nepamiršti, kad tai - žiobarotyros pamoka, kuri turi temą.
Bent trys postai, pamoka iki gruodžio 12 dienos.

[Lumita Pandora OConnor]

  Žiobarotyros pamoka su nuotykiu? Geriau gi būt negali! Lumita džiaugėsi, kad apart uniformos buvo pasiėmusi su savimi ir žiobariškų rūbų. Profesorius Levinsas ar tiksliau jo pamokos mergaitei kuo toliau tuo labiau pradėjo patikti. Su nešykle persikėlus į Londoną O’Connor nesunkiai atpažino kur yra vedama. Atrakcionuose lankėsi dažnai kai buvo mažesnė, o „Autodromas“ buvo turbūt vienas iš paprasčiausių atrakcionų, bent pačios pirmakursės nuomone. Į mašinytę ji įsėdo viena ir (kaip ir reikalauja visos taisyklės, deja) prisisegusi saugos diržą pradėjo važinėti po aikštę skirtą šiems automobiliukams. Atrodo vienai pamokai ji grįžo į vaikystę. Tai buvo tikrai puikus jausmas! Žalios akys žvilgtelėjo į neryžtingus bendramokslius, o kad tik jie žinotų kiek prarado nesilankę prieš tai atrakcionų parke.

[Sevirina Mckenna]

Ši pamoka Sevirinai buvo ypatinga. Su Hestiju kartu keliavo į kiauliasodį ir kalbėjosi apie tai kas jų laukia. Jie turėjo būti žiobarais. Berniukui tai tikriausiai atrodė lengva ir paprasta bet Sevirina jaudinosi. Mergaitė keistai atrodė su ne savo rūbais. Tai jai buvo neįprasta. Na, o dar teks kitų žiobarų akivaizdoje būti tokia kaip jie. Antrakursė nenorėjo nutolti nuo Hestijo. Su juo gal geriau seksis išgyventi šią pamoką nepridirbus nieko baisaus.
  - Gal galėtum nepalikti manęs? - pasiteiravo į draugą, kadangi kuo toliau tuo labiau bijojo, - neįsivaizduoju kaip seksis man neprisidirbti ir tikrai bijau.
Nukeliavę nešyklės pagalba į atrakcionus Sevirina suprato, kad viskas prasideda. Tuomet visi priėjo kažkokius atrakcionus ,,Autodromas". Mergaitė tuo pačiu metu klausėsi profesoriaus ir apžiūrinėjo žiobarus.
  - Galim kartu sėstis, - paklausė Hestijo ir įlipo į vieną iš mašinyčių tikėdamasi, kad berniukas sės drauge. Tada apžiūrėjo mašiną ir pradėjo dar daugiau bijoti. Nesuprato nė vienos dalies kurios buvo prieš akis.
  - Ammm, Hestijau ką čia reikia daryti? - dvejodama klausė Sevirina.

[Eliotas Llewellyn]

Apsimesti žiobaru nebuvo įdomu. Jie su Oliveriu lankė žiobarišką mokyklą ir ten turėjo slėpti, kad jų mama ir tėtis burtininkai. Eliotas daugybę kartų norėjo draugams pasigirti baisiausiai laukiantis Hogvartso. Šiaip ne taip pavyko neišsiduoti (arba išsidavus apsimesti, kad juokavo), o dabar ir vėl apsimesti žiobaru! Na jau ne. Eliotas iš karto nusprendė, kad ši pamoka jam nepatinka.
Na gerai, užduotis įdomi. Tuo labiau, kad kaip tik tokios mašinos nedavė pavairuoti atrakcionų parko darbuotojas. Eliotas turbūt būtų šokinėjęs iš džiaugsmo, bet tas apsimetimas žiobaru... Ne, tai tikrai viską gadino.
Įlipęs į vieną iš mašinėlių berniukas pamojo Oliveriui sėsti į gretimą. Regis, kažkokia mergaitė pasiūlė Hestijui sėsti kartu, bet Eliotas tikrai neketino dalintis savo pramoga. Na jau ne.
- Važiuojam! - patenkintas sušuko pirmakursis, visai pamiršęs, kad šiuo metu vyksta pamoka. Pamatė kažkokį berniuką ir pradėjo važiuoti link jo. Neketino jo sužeisti, tiesiog taip atrodė visų smagiausia. Saugos diržo, žinoma, neužsisegė.

[Lumita Pandora OConnor]

  Palyginus su vaikyste, dabar ši mašinytė atrodė lyg važiuoja labai lėtai. Norėjosi greičio, azarto. Kaip skraidant su šluota. Iš kitos pusės, tokios mašinytės buvo skirtos vaikams nuo kokių keturių ar penkių metukų, tad lėtą važiavimą galima buvo suprasti. Kaip norėčiau, kad man Kalėdoms padovanotų panašią mašiną, kuri važiuotų šiek tiek greičiau pagalvojo mergaitė. Kas buvo Kalėdos sužinojo Hestijo dėka, tačiau mama vis tiek kasmet dovanodavo kažką gimtadienio, Kalėdų progoms, o kartais pirmakursė gaudavo dovanas ir be progos.
  Netyčia atsitrenkusi į atramas, Pandora vikriai apsisuko ir nuvažiavo į kitą pusę, tiesiai į Elioto valdomą mašinytę. Juk šitos mašinytės turi atlaikyti tokius susitrenkimus, jos tam skirtos.

[Oliveris Llewellyn]

Tai skambėjo baisiai. Oliveris žinojo, kad tėtis nemėgsta vairuoti. Sėdėdamas už vairo jaučia įtampą ir bijo kur nors įsirėžti ir taip susižeisti. Tad kaip jis pats gali dabar vairuoti? Net jei mašina nėra tokia, kokios važinėja gatvėse, o ir atsitrenkus nieko neatsitiks, tokia veikla visiškai nežavėjo. Berniukas stovėjo šalia brolio ir su siaubu stebėjo, kaip kiti lipa ir pradeda važiuoti. O jam turbūt dar ir nepavyks. Eliotas, žinoma, irgi buvo patenkintas šia pamokos tema, tad jo paragintas Oliveris prisivertė įlipti į vieną iš mašinėlių. Užsisegė saugos diržą ir pastebėjo, kad brolis to nepadarė.
- Eliotai, diržas! - neryžtingai bandė priminti broliui, bet jis jau nuvažiavo. Tiesiog paliko jį, Oliverį, vieną. Pasidarė nesmagu, ir akyse susikaupė ašaros. Tai dar tik pati mokslų Hogvartse pradžia, o jam jau per sunku. Tuo labiau, kad paspaudus pedalą mašinėlė nė nekrustelėjo iš vietos. Jis tikrai šitam per kvailas... Laimei, pagaliau pagalvojo pabandyti kitą pedalą, ir mašina iš karto šoktelėjo į priekį.
- Eliotai?! - persigandęs sušuko. Turbūt reikėjo kreiptis į profesorių, bet broliu pasitikėjo labiau. O dabar mašinėlė pernelyg dideliu greičiu artėjo prie Elioto ir kažkokio berniuko.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ką gi, netrukus paaiškės, ar profesorius Levinsas iš tiesų gali elgtis kaip žmogus. Eion buvo įsitikinęs, kad šitas plikis su juo elgtųsi blogai bet kuriuo atveju. Bet reikėjo išsiaiškinti, ar Auris vis dėlto nebuvo teisus. Taigi dabar klastuolis vilkosi būrelio gale ir nė nebandė įsivaizduoti, kas čia bus per pamoka. Mielai būtų paklausęs, kaip profesorius suorganizavo, kad tos vietos darbuotojai priimtų jį su gauja mokinių. Jeigu žiobarams tai yra įprasta pramoga, eiti į tokią vietą su klase turbūt itin keista. Tuo labiau, kad žiobariškose mokyklose klasėse būna vieno amžiaus mokiniai. Bet kadangi kalbėtis su nemėgstamu profesoriumi Eion neketino, iš viso nieko nesakė. Tik tyliai piktinosi šitaip švaistantis laiką, kai galėtų pasimokyti transfigūraciją ar kerėjimą.
Galiausiai visi atkako į reikiamą vietą, tad reikėjo sėstis į tą mašiną ir pradėti vairuoti. Bėda ta, kad profesoriaus paaiškinimas buvo labai jau skurdus. Jeigu niekada nesi to daręs, tikrai nesugebėsi mintyse piktinosi Eion ir dėbtelėjo į nemėgstamą plikę. Profesorius turbūt tik ir laukė, kada jie susimaus, bet klastuolis suteikti tokio malonumo. Vietoj to priėjo prie kažkokios mergaitės. Taip, anksčiau teko su ja susidurti. Ir netgi susimušti. Vis dėlto dabar penkiolikmetis tiesiog paklausė:
- Ar kada važinėjai tokiais daiktais?

[Hestijas Mullins]

  Pamoka buvo tokia nuostabi! Hestijas per mokslo metus labai pasiilgdavo žiobarų pramogų, visgi šios jam buvo artimesnės nei burtininkų, o tokios žiobarotyros pamokos... Ak, tai buvo tiesiog nuostabu...
  Į pamoką atėjo kartu su Sevirina, tad tai turėjo būti dar nuostabesnė pamoka! Tačiau ji, rodos, šiek tiek išsigando, todėl paprašė dirbti kartu. Hestijas neprieštaravo, visgi sunkioms magijos užduotims jam irgi reikėdavo pagalbos.
- Žinoma! - iškart apsidžiaugė, nes žinojo, kad dirbti su Sevirina tikrai bus smagiau!
  Priėjus mašinytes, Hestijas iškart patarukė prie pirmos laisvosios. Staigiai įlipo, o tada pasislinko į šoną, prie vairo, kad galėtų sėsti ir Sevirina. Norėjo važiuoti dviese, tikėjosi, kad draugė neprieštaraus.
- Tiks važiuoti dviese? Gal galėčiau iš pradžių vairuoti? Paskui apsikeisim, - nusišypsojo.

[Ikelas Garver]

  Ikelas ėjo su visais link kažkokio pramogų parko, labai laukdamas, ką čia galima nuveikti. Tačiau priėjus teko šiek tiek nusivilti - tai buvo mašinėlės. Bet bent viena leido patikėti, kad tikrai buvo smagu - atrodė, kad jos galėtų būti greitos.
  Berniukas įsėdo į vieną iš mašinyčių, jau norėjo važiuoti, tačiau jam užplaukė baimės banga, kaip dabar nutikdavo dažnai. Labai staiga imdavo kažko bijoti, o paskui nutikdavo kažkas, lyg stebuklas ir jis nebebijodavo! Dabar pradėjo jaudintis dėl saugumo, tačiau tada prisiminė vieną dalyką iš seno instruktažo, kai prieš kokius tris ar keturis metus paskutinį kartą važiavo. Ak, kaip jis to pasiilgo! Čia turėjo būti diržas! Šviesiaplaukis išlipo iš automobiliuko ir pasižiūrėjo. Ir tikrai - diržą jis buvo prisėdęs! Ikelas greitai įsėdo ir jį užsisegė. Viskas, jis buvo saugus, visa baimė dingo!
  Pajudėjo lėtai, bet buvo taip smagu, kad pradėjo važiuoti tikrai greitai. Tačiau staiga pamatė, kad tiesiai į jį važiuoja kita mašinėlė, rodos, nenorėdama pasukti, kas Ikelą privertė sutrikti. Tačiau laiko veltui nešvaistė - pats pabandė kuo greičiau pasukti į šoną.
  Tačiau nespėjo, nes mašinėlės visgi lėkė labai greitai, todėl jie atsitrenkė vienas į kitą. Berniukas nepastebėjo, kas nutiko kitiems vaikams, važiavusiems mašinėle, tačiau ir pačiam problemų užteko - jis pradėjo didžiuliu greičiu suktis. Apsivemsiu!
- Žiaurusis profesoriau, padėkite! - sukliko visa gerkle, nė nepajausdamas nei garso, nei to, kaip į profesorių kreipiasi. Bet jam reikėjo pagalbos!

[Sevirina Mckenna]

Sevirinos nuomonė apie pamoką keitėsi akimirksniu. Vieną minutę pamoka labai smagi ir atrakcionų parkas gundo, o kitą jau mergaitė nori, kad greičiau pasibaigtų, nes nemokėdama nieko valdyti atrodė tuoj užsimuš.
Visgi ji stengėsi išlikti drąsi, o dar ir šalia turėjo Hestijų kuris atrodė, kad visada pagelbės jei reikės.
  - Žinoma. Viena net nedrįsčiau, - pritarė mergaite, - ir aš manau apsieisiu ir be vairavimo. Neišvaldysiu tos mašinos aš, - šyptelėjo Sevirina.
Nors viskas atrodė įdomiai, bet antrakursė visa tai matė pirmą kartą todėl rizikuoti nenorėjo. Na, bet ji ir vėl džiaugėsi, kad nebuvo viena.
  - Na pradedam? - paklausė Hestijaus ir pradėjo važiuoti. Iš pradžių viskas buvo gerai ir visai smagu. Bendrakoledžis vairavo todėl Sevirinai nereikėjo nerimauti. Kolkas važiavimas jai tikrai patiko ir vėl pamoka buvo smagi.

[Leticija Mendel]

Leticija atsidūrė Londone. Londone. Širdis taip daužėsi, kad atrodė, jog išlėks pro gerklę. Ji gali pabėgti. Pabėgti ir grįžti namo pas tėvus. Dabar negalvojo apie tai kaip nuostabu per akimirksnį atsidurti tokioje tolimoje vietoje. Nieko nemąstė. Tik bandė sukurti planą kaip pabėgti. Gal profesorius jos nepamatys? Ji prasėlins atsargiai pro visus, išeis iš parko. Letė buvo gana savarankiška ir tikrai ras kaip grįžti. Suras reikiamą stotelę ar stotį ir grįš namo. Namo. Taip įrodys mamai, kad jokios raganystės nerūpi.
Iš pradžių apsimetė, kad apžiūrinėja mašinėles. Renkasi. Įsimaišė į būrelį vaikų. Vis žvilgčiojo į profesorių ir kai pagaliau pasirodė, kad gal nepamatys tiesiog apsisuko ir skubiai patraukė tolyn nuo atrakciono. Reikia išlėkti iš parko teritorijos ir bus saugi. Ji grįžta namo. Pagaliau.

[Kristupas Danil]

- Džezefa, baik taukšti man ausin. Prašau, baik. - vos ne dejavo Kristupas jau Kiauliasodyje. O juk dar laukė visa kelionė su ta tauškalų bomba. Laimei, bent kol nešyklė juos nešė, Džezefa negalėjo kalbėti. bet vos pastačius kojas ant žemės, tas pragaras vėl užvirė. Danil nusprendė viską nuleisti negirdomis ir nieko nebesakyti, mat suprato, kad nieko nepeš. Tiesiog linksėjo galva į draugės pasakymus.
  Kai buvo paprašytas apsirengti žiobariškai, Kristupas apsivilko įprastus žvalgo drabužius. Tik apsiaustą paliko, mat žvalgų sistema veikė tik Ukrainoje bei Suomijoje, tad galėjo įtartinai atrodyti berniukas su dėmėtu apsiaustu. Saksų peilį bei lanką su strėline irgi paliko, pasiliko tik trumpą svaidomąjį peiliuką, kurį lengva paslėpti. Keliavo su Džezefa. O pamokos temą dievino.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Nauji mokslo metai ir naujos patirtys - Hogvartso pamoka ne Hogvartse. Įdomiai. Apie kartingus Kaedė žinojo, tačiau niekada nebuvo gavusi progos jų išbandyti. Na, bet ir nelabai jie viliojo. Nors gal ši pamoka pakeis jos nuomonę?
     Palikusi lazdelę ir uniformą mokykloje, mergaitė su visais kartu traukė į Kiauliasodį. Dar niekad jame nebuvo, nors šiemet Bretas ir pasirašė leidimą vykti į jį, tačiau progos ten apsilankyti Kaedė dar nebuvo gavusi. Žinoma, tiek jo to Kiauliasodžio ir tematė - atvyko ir iškart išvyko. Tiesa, šitas keistas keliaviml būdas O'Connor, švelniai tariant, nelabai patiko. Ji nenorėjo pagakvoti apie keliavimą oru. Koks savižudis norėtų save taip kankinti keliaudamas tokiu prakeiktu būdu? Pagalvojusi, kad atgal teks grįžti tuo pačiu keliu, ji nusipurtė, tačiau dabar apie tai galvoti nenorėjo. Jai reikės sėsti į mašinėlę, nežinojo dėl to džiaugtis ar liūdėti iki kol netruks nepriėjo baltaplaukis, apie kurio egzistavimą Kaedė jau buvo pamiršusi, mat paskutinį kartą jie matėsi... senokai.
     - Ne, bet nemažai girdėjau. O tu ne? Nori, kad padėčiau? Tiesą sakant, kažkiek nusimanau, neturėtų būti labai sudėtinga, verčiau smagu.

[Juzefas Levinsas]

Regis, kol kas viskas buvo gerai. Levinsas stebėjo mokinius. O tada suriko:
- Breathnach! Tik nedarai nesąmonių!
Klastuolis užkalbino Kaedę. O Juzefas tiesog negalėjo uzmiršti tos baisios pamokos su sudužusiu buteliu. Tai buvo pati košmariškiausia akimirka per visus jo profesoriavimo metus. Eion jau nuo pavasario nepadarė nieko tokio, dėl ko jį reikėtų tempti pas koledžo vadovą ar pas direktorę. Tačiau plikis nenuleisdavo nuo jo akių. Ką ten žinosi, kada tam psichui užeis. O ką Juzefas dabar darytų, jeigu jam užeitų? Eitų skųsti jį Erkai? Tai atrodė tiesiog beviltiška.
Profesoriaus mintis apie Breathnach pertraukė Ikelas. Jis ėmė šauktis beplauko pagalbos. Žiaurusis? Koks aš jam žiaurusis, burbtelėjo mintyse. Tada pribėgo prie Ikelo. Jau norėjo trauktis burtų lazdelę, tačiau prisiminė esąs žiobariškoje vietoje. Ikelas sukosi, o vyras privalėjo jį sustabdyti. Tikriausiai atrodė kaip visiškas klounas, nes sekėsi sunkiai. Galiausiai pavyko, Ikelo mašina sustojo, o pats plikšius užsigavo koją. Mintyse riebiai nusikeikęs prabilo:
- Ikelai, aš nesu žiaurus. Visada gali kreiptis į mane pagalbos.
Šalia buvo dvyniai, kurių vardų Levinsas dar neįsiminė. Vienas dvynys nesegėjo saugos diržo.
- Užsisek, kad nesusižeistum, - pasakė Juzefas.
Bet visai nepiktai. Po to dar vaikui ir mirktelėjo. Juk ir pats vaikystėje važinėdamas tokiomis mašinytėmis niekada nesegėjo tų diržų. Aišku, iš kitos pusės, jis buvo už šituos vaikus atsakingas. Nebūtų gerai, jei kuris nors iš mašinytės iškristų, ar ne? Tiksliau - būtų blogai.
- Ar nei vienas neužsigavot? - paklausė Ikelo ir dvynių.
O tada pamatė artėjančią varnanagę Lumitą.
- Stabdyk! - garsiai sušuko.
Per visą tą šaršalą net nepastebėjo Grifų Gūžtos pirmakursės su Dori pavarde. Kuri tolo nuo atrakciono. Juzefas to nematė ir negirdėjo, bet vienas iš šio atrakciono darbuotojų prisivijo tą mergaitę ir paklausė:
- Kur trauki?
O po sekundėlės garsiai sušuko ir Juzefui:
- Mokytojau! Ar čia jūsų vaikas eina?

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Tiesą sakant, atrodė, kad toji Kaedė (kažkaip ten taip skambėjo jos vardas) pradės skeryčiotis ir isterikuoti. Bet ne, ji atrodė irgi taikingiau nusiteikusi. Eion nutarė nepriminti ankstesnių susitikimų.
- Na, aš... Ne, niekada nebandžiau ir neįsivaizduoju, kaip tai veikia, - atsakė ir piktai dėbtelėjo į profesorių. Tas, aišku, ir vėl prie jo prisikabino dėl nieko. Ką gi, daugiau nieko nesugeba, tik kaltinti nebūtais dalykais. Eion piktai prunkštelėjo, bet nemanė, kad nemėgstamas plikis vertas jo dėmesio. Nebuvo tikras, ar turi leisti bendramokslei jam padėti. Anas turbūt stebi, kurią mašiną pasirinksiu, ir specialiai sugadins jos stabdžius ar padarys dar kokią nors nesąmonę mintyse ištarė, bet Kaedei apie tai nieko nesakė. Gal vis dėlto profesorius Levinsas yra žmogus? Nors to tikėtis turbūt naivu.
- Kaip žinoti, kuris pedalas ką daro? - paklausė priėjęs prie laisvos mašinėlės. Norint ten buvo galima susėsti ir dviese, bet Eion visai nenorėjo būti atsakingas už kitą žmogų. Ypač jei Levinsas tikrai jam keršys už nieką. Apžiūrėjo mašinėlės vidų ir galiausiai atsisėdo. Tik vis tiek neįsivaizdavo, ką daryti toliau.
- Jeigu nebijai užsimušti, - nes šitas kvailys to ir siekia, - gali atsisėsti šalia, - pasakė Kaedei nežinodamas, kuris variantas būtų geresnis.