0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 531
Žiobariškas taisymas

- Beveik pusę metų mokėmės taisyti įvairius žiobariškus daiktus įvairiais žiobariškais būdais, - garsiai kalbėjo Juzefas. - Tad šiandien viską užtvirtinsime praktiniu darbu ir pažiūrėsime, ar tikrai esate verti būti prileisti prie egzaminų, - kilstelėjo savo šviesų antakį. - Kiekvienas savo darbo vietoje matote padėtą sulūžusį žiobarišką daiktą. Prašome tą daiktą sutaisyti. Be burtų, žinoma. Reikiamas priemones jūs turite pasiimti iš dėžės, esančios ant mano stalo, - mostelėjo ranka į ją. - Ir pasiimti jas reikia ne bet kokias. Nepamirškite, kad drabužio neklijuosite super klijais, o bato nesiųsite adata ir siūlu, ar ne? Viliuosi, kad per šią pamoką klausimų bus mažai. Nes viską turite žinoti iš anksčiau! Juk jau vasaris!

Koks tai daiktas ir ką su juo reikia padaryti, sugalvokite patys. Daiktai yra švarūs ir nedideli, žinoma, žiobariški, o toliau tai gali būt bet kas. Kažką klijuoti, siūti, sukti varžtą ar dar kaip nors taisyti. Pamoka iki lapkričio 12 dienos. Bent 3 post'ai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 6 mėnesius »
Kvailiausia visatoje pamoka. Tiksliau, blogiausias visatoje profesorius. Jis turbūt kaltintų Eion bet kuriuo atveju. Net jeigu kokia kvaila pirmakursė susimuštų su kita pirmakurse, vis tiek kaltas liktų Eion. Šitai berniukas jau seniai pastebėjo, todėl stengėsi per nemėgstamo plikio pamokas elgtis šiek tiek ramiau. Nepastebėjo, kad kas būtų pasikeitę (o gal nenorėjo pastebėti), bet bent jau galės pasigirti Auriui, kad stengėsi.
Deja, šiandien nuotaika buvo visai prasta. Ilgai negalėjęs užmigti Eion sapnavo įvairias nesąmones, todėl atsibudo tiesiog pervargęs. Tikrai ne ta diena, kai norisi matyti itin nedailų profesoriaus Levinso snukį. Deja, mokslo metai artėjo prie pabaigos, tad reikėjo mokytis. Ar bent apsimesti, kad mokosi. Taigi dabar Eion sėdėjo pirmame suole ir demonstravo nuobodulį.
- Būtent. Mokėmės pusę metų. Galėtume jau pradėti ką nors naujo, - pusbalsiu reiškė nepasitenkinimą klastuolis. Ir pačiam pasidarė įdomu, ką profesorius turėtų daryti ar sakyti, kad Eion patiktų jo pamoka. Turbūt nebent išnykti.
Kurį laiką tiesiog sėdėjęs ir nieko nedaręs Eion galiausiai atsistojo ir nužingsniavo prie profesoriaus stalo. Jo darbo vietoje gulėjo batas, bet berniukas čiupo keletą varžtų. Pasirodė, kad profesorius Levinsas spokso tiesiai į jį, tad suraukęs nosį paėmė ir batams klijuoti skirtų klijų. Norėjo supilti juos visus ant tos bjaurios plikės, bet taip to ir nepadaręs grįžo į savo vietą. Ilgokai spoksojo į varžtus ir galiausiai vieną jų paleido kažkokiam netoliese sėdėjusiam mažiui į galvą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 6 mėnesius »
Adrijas šiandien pabėgo nuo Kajos. Vengė jos. Nes buvo klaikiai neišsimiegojęs. Visą naktį sapnavo, kad yra veidrodyje ir spokso į Vendigo, kuris vaiposi ir kvatojasi. O jis negali pajudėti. Sapnas buvo klaikus. Volkeris pabudo blogai nusiteikęs ir pavargęs. Taigi labai nenorėjo su kuo nors bendrauti. Nors dabar jau dažniausiai nepykdavo ant Kajos, ji buvo jo draugė. Bet šiandien labai nebuvo ūpo kalbėtis.
Į klasę įslinko paskutinis. Laisvų vietų jau nebuvo daug. Todėl nebuvo iš ko rinktis. Jis prisėdo šalia Walguno. Tai nebuvo blogai. Na, nebent Juzefas pradėtų savo nesąmones. Bet blogiausia buvo tas, kad čia pat egzistavo ir Elliw. Tegul tik pabando pasimaišyti man šiandien. Geriau tegul neišsidirbinėja.
- Sveikas. - Pasisveikino su Walgunu ir prisitraukė savo daiktą. Tai buvo Melsvi berankoviai marškinėliai su didžiule skyle nugaroje. Visa tai nuteikė tik dar niūriau. Siuvimo jis negalėjo pakęsti.
- Nemėgstu siūti. Nemoku to daryti. - Pasiskundė Walgunui. Atsiduso. Visai nenorėjo eiti adatos ir siūlo.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • IV kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 142
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 6 mėnesius »
  Ikelas atėjo į žiobarotyros pamoką. Truputį drebėjo, nes visgi šios pamokos profesorius buvo žiaurus, o kur dar vaiduoklis, kuris būtent per šią pamoką labai mėgdavo jam grasinti.
  Tačiau, jei vaiduoklis nelįs, pamoka turėjo būti nebloga. Ant Ikelo stalo stovėjo batas. Tik šįkart jau švaresnis nei praeitą kartą. Jau be vabalo. O tai buvo neįtikėtinai gerai.
  Klasutolis jau norėjo eiti paisimti priemonių, tačiau... Kažkas sunkaus dunkstelėjo jam į galvą!
- Ai! Skauda! - sušuko. Apsidairęs pamatė, kad tai buvo varžtas, tačiau nematė, kas jį metė. - Kas tai padarė? - vos neverkdamas paklausė. Tikrai skaudėjo, o jis norėjo rasti kaltininką. Bijojo, kad tai nebūtų vaiduoklis ar šiaip koks vyresnis mokinys, nes nei prieš vieną neatsilaikytų. O atkeršyti norėjo. Juk buvo aišku, kad varžtas mestas tyčia!

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 254
  • Taškai: 92
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 6 mėnesius »
  Walgunas sėdėjo pačioje geriausioje pamokoje pasaulyje. Prie jo kaip tik prisėdo Adrijas.
- Sveikas, - nusišypsojo grifas ir pradėjo klausytis. Užduotis neatrodė labai sunki, todėl Walgunas nusprendė, kad jei liks laiko, galės sutvarkyti dar vieną daiktą. Bet dabar jau abejojo tuo, nes kai praktiką atlikdavo su kažkuo, grifas užsikalbėdavo ir užtrukdavo tris kartus ilgiau. Tačiau būdavo tris kartus smagiau, todėl jis neprieštaravo.
- Visą gyvenimą maniau, kad moku nors minimaliai siūti, tačiau per pamoką, kai reikėjo tą daryti, man problemų kėlė net siūlo įkišimas į adatą, todėl dabar jau nebe taip pasitikiu savimi, - juokėsi. Ir išties, tada suprato, kad jam trūksta įgūdžių arba praktikos siūnant, todėl kelis kartus pasipraktikavo, tačiau tai taip užknisdavo, kad jis to nebenorėdavo daryti. - Kartais dar bandau, bet tai užknisa!
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 6 mėnesius »
Sevirina į pamoką neskubėjo. Žiobarotyros pamokos nebuvo jos mėgstamiausios, bet vistiek reikėjo eiti. Pirmakursei buvo šiek tiek liūdnoka, nes teko buti vienai. Prasidėjus pamokai mergaitė atidžiai klausėsi, nes kartais jai buvo sunku sutelkti dėmesį į vieną dalyką. Po paaiškinimo Sevirina šiek tiek persigando, nes galvojo, kad gaus daikta su, kuriuo neturės žalio supratimo ką daryti. Gavusi daiktą mergaitė nudžiugo. Gavo pliušinį, pūkuotą, minkštą meškiuką. Meškiukas buvo išplyšęs ir viduj nebuvo daug vatos. Sevirinai darbas neatrodė labai sunkus todėl ji galėjo pasinerti į kūryba kas švilpei labai patiko. Sevirina buvo kūribinga asbenybė. Jai patiko piešti, tapyti, siūti, karpyti ir visi tokie darbai todėl, kad ir kokios šios pamokos kartais būna nuobodžios ši buvo išskirtinė. Mergaitė iš karto pradėjo galvoti ir mąstyti kaip ką darys kas sekėsi puikiai, tačiau vėl susidūrė su problema - o kas jeigu nebus dėžėje jai reikalingų priemonių?Na ilgai nedelsusi Sevirina nužingsniavo ir pasiėmė jai reikalingų priemonių.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 6 mėnesius »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Šalia jo gulėjo elektroninis gyvūnėlis, kuris turėtų vaikščioti ir skleisti garsus. Vis dėlto jam trūko dviejų kojų, kurios gulėjo šalia. Elliw, kuri sėdėjo ant kėdės šalia to stalo, spoksojo kažkur. Vylėsi pamatyti Liuciją ar kurią kitą draugę. Deja, jos visos buvo išnykusios, tad velsietė jautėsi vieniša. Visai netrukus tą pamiršo ir atsistojo. Nužingsniavo į klasės priekį (nors pati to ir nesuprato) ir iš ten paėmė kažkokių daiktų. Neįsivaizdavo, ką su jais daryti, tad kiek pasvarsčiusi įsikišo į burną. Pabandė nuryti, bet nepasisekė - iš karto užspringo ir pradėjo baisiai kosėti. Ir toliau bandė eiti, bet nesisekė.
- Tai... Tu... Kalta, - šiaip ne taip išspaudė, bet netrukus užpuolė naujas kosulio priepuolis. Klastuolė paėjo dar kokį žingsnį į priekį, bet tada už kažko užkliuvo ir nugriuvo tiesiai ant stalo. Laimei, ant jo nebuvo nė vieno teleskopo.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 783
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 6 mėnesius »
Ai! Skauda! mintyse pašaipiai pakartojo mažiaus reakciją, kai paaiškėjo, kad varžtas pataikė tiesiog puikiai. Žinoma, Eion neketino prisipažinti, kad tai jo darbas, todėl ėmėsi pamokos užduoties. Batas šį kartą buvo žymiai švaresnis nei tada, kai klijavo pirmą kartą. Būtent. Ir vėl tenka daryti tą patį. Nes tu nieko daugiau nesugalvoji mintyse piktai kalbėjo su profesoriumi. Be to, tai, kad batas atrodė žymiai geriau, visai nepadidino noro dirbti. Vis dėlto Eion tarp atsiknojusio pado ir pagrindinės bato dalies pripylė klijų ir padėjo ant stalo. Spėjo, kad reikia kažkuo prispausti, kad klijai gerai padarytų savo darbą. Nieko geriau nesugalvojęs sukrovė visas kuprinėje laikytas knygas. Atrodė, kad darbas jau beveik baigtas - po kiek laiko pasiims knygas, ir tiek. Tad ką daugiau veikti? Lūpose atsirado nieko gero nežadanti šypsenėlė.
- Aš, - vis dėlto prisipažino Eion. Aišku, jau praėjo kažkiek laiko, tad mažas kvailys turbūt nesupras, kad tas žodis skirtas jam. Bet tai jau jo paties problemos - Eion mandagiai atsakė į klausimą, tad daugiau niekuo rūpintis nereikia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Eion Faolán Bláán Breathnach »
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 6 mėnesius »
- Taip. Įverti irgi nelengva. Bet tie dygsniai. Eisiu tuoj visko paimti. Galiu atnešti ir tau. Tik pasakyk ką paimt. - Būtent. Siuvimas užknisa. Adrijas pritarė Walgunui.
Jis jau planavo keltis, eiti. Bet užsisėdėjo. Visai šiandien nenorėjo nieko daryti. Užsižiopsojo į Elliw. Kuri kaip tik drožė prie mokytojo stalo. Tada pastvėrusi nuo jo kažką susigrūdo į burną. Ką ji išvis čia daro? Jos vieta beprotnamyje. Galvojo. Bet garsiai nekalbėjo. Mergina artėjo prie jų stalo ir tada lakotas suvokė, kad ji springsta. Kosti.
- Ei Walgunai, kokie kerai atkemša plaučius? Ar žinai? - Skubiai paklausė. Tada ji plojosi ant jų stalo. Adris ištiesė rankas, kad sugautų merginą. Iš galvos visiškai išdūko tie kerai.
- Ji uždus. - Pajuto artėjant paniką. Galvoje skriejo burtažodžiai. Bet jis vis neprisiminė kuris tinkamas.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 148
  • Taškai: 10
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 6 mėnesius »
     Mokslo metai jau bėgo visai į pabaigą ir Kaedės nerimas augo, mat neišvengiamai artėjo tas laikas, kuomet jai teks nešdintis iš Hogvartso. Tik kur? Iš Breto jokios žinios per visus mokslo metus nesulaukė. Pati irgi neišdrįso parašyti. Gal kaip nors reiktų užklausti dėdės?.. Gal jis ją priglaus? Ar bent jau duos patarimų ką daryti? Kaip išvengti kokių nors vaiko teisių ir globos namų?
     Nors ir kankino tokios mintys, susikaupti pamokose vis vien reikėjo. Galbūt bet kas kitas ir būtų šitą išsiblaškymą palaikęs „nuovargiu po visų mokslo metų“, „laukimu vasaros“ ir panašiai, bet O'Connor tai tik davė pliusų - bet jau nereikės aiškinti kas ją kankina iš tikro. Bet gal tikrai reiktų užsukti Brendanui pasipasakoti?
     Ji pažvelgė į ant stalo gulinčią įplyšusią suknelę ir tyliai susikeikė. Kruopštumas ir rankų darbas tikrai nebuvo jos stiprioji pusė. Tačiau vis dėl to pasiėmė adatą ir siūlus - bent jau pabandys. Tik klausimas ar ta suknelė pagerės ar pablogės po Kaedės darbo?
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 162
  • Taškai: 40
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 6 mėnesius »
   Nuėjusi iš dėžės pasiimti jai reikalingų priemonių Sevirina nusišypsojo, nes rado viską ko prireiks bandant sutvarkyti pliušinį meškiuką. Grįžusi į savo vietą mergaitė prisėdo ir nužvelgė klasėje vykstanti chaosą. Dauguma klasės vaikų kalbėjo, juokavo, dirbo. Deja vienintelė Sevirina buvo viena ir dėl to šiek tiek nusiminė. Grįžusi į realybe mergaitė tuoj pat ėmėsi darbo. Prieš tai rimtai pagalvojo darbo eiga ir kaip viską nori atlikti ir padaryti. Norėjo, kad meškiukas būtų kruopščiai ir gražiai sutvarkytas.
   Sevirina pradėjo paimdama vatos. Vatą ji įdėjo į meškiuko vidų. Pirmakursė nebuvo užtikrinta ar užtektinai vatos įdėjo, o gal net per daug. Toks jos darbas buvo pirmas todėl ji ir nervinos. Gal pakaks tiek vatos vėlgi neužtikrintai pagalvojo Sevirina. Tuomet reikėjo įverti siūlą į adatą. Tai mergaitei buvo sunkiausia. Atrodė, jog visą amžinybę ji bando įverti tą siūlą. Na ir pagaliau pavyko. Sevirina labai nudžiugo ir atsipūtė. Šiek tiek rankas skaudėjo, bet pailsėjusi kelias minutes mergaitė paėmė rusvos spalvos medžiagą ir žirkles. Atsimatavusi kiek prireiks medžiagos užlopyti skylę Sevirina iškirpo tą dalį.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 6 mėnesius »
Apsigynime nuo juodosios magijos bei nuoduose ir vaistuose Kristupas būdavo vienas. Minusų buvo daug, bet buvo ir vienas pliusas - jis gaudavo pailsėti nuo nuolatinio draugės čiauškimo. Tiesa, šiuo metu, kai visi ruošėsi egzaminams, to čiauškimo liko mažiau, bet vis tiek buvo iki soties.
  Ir va, jiedu sėdi dviese, profesorius Levinsas pasakoja užduotį, o Džezefa pašnibždom tauškia berniukui ausin.
- Džezefa, duodu tau suprasti, kad per šią pamoką nepataukši. Reikės susikaupti ir taisyti daiktus. Nežinau, kaip tau, bet man susikaupti tikrai reikės. Taigi duok ramybę. - Levinsui baigus kalbą pasakė Danil draugei. Išklojęs, ką mano apie nuolatinį jos šnekėjimą, jis nužvelgė savo daiktą. Tai, galima sakyti, buvo visas komplektas. Žaislinė mašina ir jos nuotolinio valdymo pultelis. Net nesimatė, kas jiems negerai. Kristupui teko sunkus daiktas, bet jam patiko taisyti būtent tokius dalykus. Švilpiukas ėmėsi mašinos apžiūros.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 6 mėnesius »
Džezefa Kristupui ausin čiauškėjo apie technologijų pamokas žiobariškoje mokykloje, ką ten darydavo ir taip toliau ir bla bla bla. Ne, jai į galvą neatėjo, kad Kristupas Ukrainoje mokykloje irgi mokėsi tokių dalykų. Jai svarbiausia buvo plepėti. Tačiau tuomet draugas jai pasakė, jog taukšdama jam trukdys susikaupti. Antrakursė susivaldė ir užčiaupė burną. Pirmą kartą per visą pamokos laiką pažvelgė į savo daiktą. Tai tikrai buvo lengvesnė misija nei Kristupo. Pilkas džemperis su skyle nugaroje. Skylė buvo vidutinio dydžio. Džezefa nejučia vėl prisiminė technologijų pamokas žiobariškoje mokykloje. Jai jos ne itin patikdavo, bet visai neblogai eidavosi. Nusprendė, kad čia, žiobarotyroje, yra beveik tas pats, kas ten.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 6 mėnesius »
Šią akimirką Danil jautėsi lyg Badžio garaže, kur per atostogas praleisdavo nemažą laiko dalį. Berniukui patikdavo ten krapštytis su visokiausiais laidais, lemputėmis, kai reikėdavo - netgi su Badžio Tesla.
  Iš išorės gedimų mašinytėje bei pultelyje nesimatė.
- Einu, pasiimsiu įrankius. - pasakė Kristupas Džezefai. Tada priėjo prie priemonių dėžės. Pažvelgė į ją, tikėdamasis, jog ten bus visas įrankių rinkinys. Bet, kaip visuomet, ko reikia, to nėra. Berniukui teko knistis tarp įvairiausių priemonių, ir atskirai imti kiekvieną veržliaraktį, atsuktuvą. Pasiėmęs būtent šiuos du įrankius, Danil grįžo prie mašinos. Pasidėjo priemones ant stalo, į rankas paėmė pultelį. Sumaigė kelis mygtukus. Nieko. Jis atsuktuvu atsuko kelis varžtelius, išėmė baterijas.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai: 34
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 6 mėnesius »
Žiobatyra. Eh. Tai nebuvo mėgstamiausia Linos pamoka. Aišku nebuvo ir taip, kad baisiai jos nekęstų. Ji suprato jos svarbą ir praktiškumą. Bet jai, kaip gimusiai žiobarų šeimoje, ji nebuvo tokia naudinga kaip grynakraujams, kurie neturėjo jokio supratimo apie žiobarų pasaulį. Šį kartą Lina atėjo su drauge. Miela varniuke Vega. Todėl buvo geros nuotaikos. Puiki kompanija galėjo ir labai nuododžias pamokas pataisyti. Jos atsisėdo kartu ir išklausė temą. Vėl taisymas. Eh. Kodėėėėėėl?... Ar profesorius nieko naujo sugalvoti negali? Praktinis darbas? Juk kiekvieną pamoką kažką taisome praktiškai. Negi bijo, kad sumaišysime super klijus ir siūlus ar varžtus? Lina paburbėjo mintyse. Jai iki gyvo kaulo buvo įgrįsęs visoks taisymas. Ji nebuvo labai įgudusi, bet žinojo, kad smulkius sugadinimus gėtų pasitaisyti, o stambesniems susirastų tinkamą taisyklą. Juk ir žiobarai ne visagaliai. Manau, kol batsiūviui neatneši taisyti arbatinuko tai kažką moki. Pamanė ji. Kol profesorius aiškino užduotį ji atsisuko į draugę ir tyliai sušnibždėjo:
- Ar tau neįkyrėjo vis kažką taisyti? Gal profesorius nori, kad jei kada netyčia teks dirbti žiobarų pasaulyje galėtume užsimaskuoti kaip profesionalūs meistrai ar ką?Juk ir žiobarai ne viską taiso. Kai ką išmeta, kai ką į profesionalias taisyklas nuneša.
Profesoriui baigus kalbėti, ant Linos stalo atsirado nuotraukos rėmelis. Jis buvo gana prastos būklės. Truputį klibėjo, stiklas buvo įskilęs o nuotrauka suplėšyta. Bet labai norint buvo galima jį sutaisyti. Pradinės išvaizdos jis neatgautų, bet vėl naudojamas būti galėtų. Jei jau taip profesorius reikalauja taisymo, tai sutaisysiu. Bet ir ne paprastai sutaisysiu, o pagražinsiu. Tie trūkumai bus jo išskirtinumai! Lina pasiryžo. Jai pabodo dirbti paprastai todėl nusprendė rėmelį paversti meno kūriniu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 mėnesius sukūrė Lina Catamans »