0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 531
Žiobariškas siuvimas

Buvo gruodžio pradžia. Po truputį jautėsi šventinė nuotaika. Žiobarotyros kabinetas - ne išimtis. Prie lubų kabėjo žiobariškos kalėdinės lemputės, žinoma, veikdamos kerų pagalba. Klasės priekyje ir gale puikavosi prikabinta nemažai kalėdinių kojinių.
- Labas rytas! - sušuko Juzefas. - Būčiau dėkingas, jeigu niekas, - piktai pažvelgė į kelis mokinius, - nesugadintų man šiandien nuotaikos. Juk artėja Kalėdos. Tai elkitės kaip žmonės, o ne pabaisos iš uždraustojo miško, gerai? Šiandien imsimės labai įdomaus dalyko. Siuvimo. Kai žiobarui suplyšta drabužis, jis jį siuva, - apie siuvyklas Levinsas nutarė nutylėti. Nusišypsojo Walgunui prisiminęs įvykį sporto klube. - Tam reikalinga adata ir siūlas. Prašome dabar pasiskaityti du paslapius vadovėlyje nuo šimtas ketvirto, - Levinsas luktelėjo, kol vaikai tai padarys. Ten buvo aprašyta ir nuotraukose parodyta, kaip reikia siūti. - O dabar nuo mano stalo pasiimkite po drabužį, adatą, žirkles siūlui nukirpti ir norimos spalvos siūlą. Nepameskite adatos ir neįsidurkite į pirštą! - perspėjo. - Jeigu kažkas neišeis, sakykit.

Drabužiai yra švarūs, juose skylės - nedidelės. Koks tai drabužis (apatinio trikotažo nėra) ir kokios spalvos bei kur yra skylė, sugalvokite patys. Atminkite, kad jeigu jūsų personažas nėra siuvęs, tai jam turėtų būti sudėtinga užduotis. Taip pat nepamirškite, kad gali kilti keblumų ir siūlą įveriant į adatą, ir rišant mazgą.
Tarpusavio nesutarimai, įvairūs nesusipratimai, nedidelės išdaigos, nepasitenkinimas pamokos darbu ir panašiai - visa tai leidžiama. Tačiau proto ribose. Nuo to neturi fiziškai nukentėti nei kiti personažai, nei sugriūti klasė.
Pamoka iki spalio 20 dienos. Bent 3 post'ai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 mėnesius sukūrė Juzefas Levinsas »

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 79
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #1 Prieš 7 mėnesius »
Netoli Kalėdos, netoli Kalėdos... Kalėdos, per kurias gausi tik dvi dovanas, vieną nuo Badžio, kitą nuo Džez, geriausios draugės. Šitaip pagalvojęs Kristis nelinksmai nusišypsojo ir toliau klausėsi profesoriaus Levinso.
  Beklausant berniuko viduje sukunkuliavo nervai. Žvalgas Badis, jo mokytojas sakė, kad po savaitės jie pradės siuvimo kursą. O pamoka apie siuvimą dabar. Ir visada taip, pamanė švilpis gesindamas nervus. Kristupas nusliūkino prie profesoriaus stalo. Nužiūrėjo visas priemones. Tada išsirinko drabužį su kuo didesne skyle, vidutinio storumo adatą, pačias paprasčiausias žirkles ir paprastus pilkus siūlus. Viską nusinešė ant savo stalo ir tik tuomet atsisėdo skaityti vadovėlio. Po minutėlės persigalvojo. Klaidos ir patyrimai padės labiau nei tekstas.
  Danil priėjo prie Džezefos iš nugaros.
- Privyt, razom? - ištarė jiems abiems įprastą ukrainietišką pasisveikinimą, kuris reiškė "Labas, kartu?".

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #2 Prieš 7 mėnesius »
Paauglystė yra fui. Eion negalėjo pakęsti šitų pokyčių, dėl kurių norėjo iš viso niekam nebesirodyti. Kalbėti nebegalėjo, nes buvo pernelyg gėda. Tarsi tą žinodami, kambariokai nuolat klausinėdavo visokių nesąmonių, į kurias kartais tekdavo atsakyti.
Taigi pamokoje klastuolis sėdėjo visai be nuotaikos. Šiandien jie nieko neturėjo valyti ir šveisti, bet nuo to nebuvo geriau. Eion norėjo pabūti vienas. Tiesa, pastebėjo nemėgstamą nevertėlę ir pasielgė priešingai - susirinko daiktus ir persėdo prie jos. Nieko nesakė - negalėjo žinoti, kaip balsas pasielgs šį kartą.
Vadovėlį skaityti nebuvo įdomu, tačiau Eion atsivertė reikalaujamą puslapį. Nė karto nieko nesiuvo - Airijoje suplyšus drabužiams taip ir vaikščiodavo, o Auris, ko gero, prireikus viską sutvarkytų burtų pagalba. Ir vėl kažkokia beprasmiška pamoka siuto klastuolis kartais vis piktai dėbtelėdamas į profesorių Levinsą. Jo niekada nepamėgs, kad ir ką sakytų Gruodė.
Netrukus atsistojo ir nužingsniavo prie profesoriaus stalo. Neabejojo: jis laukia, kol netinkamai besielgiantis mokinys ir vėl kažką pridirbs. Eion nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsena ir paėmęs reikiamus daiktus grįžo prie savo stalo. Nutrenkė priemones nevertėlei ir vėl nužingsniavo profesoriaus Levinso link. Jis turbūt klausia, ką šitas čia ir vėl daro, ar ne? O štai Eion tiesiog paėmė dar vieną reikmenų komplektą ir grįžo į savo vietą. Tyliai atsikrenkštęs pašaipokai ištarė:
- Labas.
Laimei, šį kartą žodis nuskambėjo beveik visai normaliai.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 463
  • Taškai: 85
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #3 Prieš 7 mėnesius »
Siūti? Tai - nesąmonių nesąmonė. Kas siuva drabužius? Jeigu drabužis suplyšo, vadinasi, reikia naujo.
Kaja dūsavo. Tačiau reikėjo bent kažkiek mokytis. O žiobarotyra - nepavojinga pamoka. Ir ta, kurią grifiukė supranta. Tad ji bandė skaityti vadovėlį, tačiau mintys vis nuklysdavo kitur. Tuomet ji skaitydavo iš naujo, bet makaulė vis tiek buvo tuščia.
O tada prie Kajos prisėdo... Eion?! Trylikmetė šiek tiek nusigando. Tačiau ant stalo dabar nebuvo pasidėjusi nei kokio nors išmanaus įrenginio, nei dar kokių kitų daiktų.
Ji nesuprato priežasties, dėl kurios klastuolis atsisėdo prie jos. Jeigu jis norės pasišaipyti, tada Kaja persės kitur.
Vaikinukas pasisveikino, o tai dar labiau nustebino šviesiaplaukę. Tikriausiai jam kažko iš jos reikia. Bet ko?
- Labas, - be jokio entuziazmo atsakė Kaja.
Eion atsinešė du reikmenų, skirtų siuvimui, komplektus. Kaja pagalvojo, negi gali būti taip, jog vienas skirtas jai? Na, pirmąjį komplektą jis nutėškė prie jos. Toks ketvirtakursio elgesys labiau gąsdintų nei žavėtų.
Mergaitė atsinešė sau reikmenis pati. Išsirinko kelnes su skyle šlaunyje. O siūlą paėmė rožinį. Kelnės buvo baltos. Priemones, kurias klastuolis galbūt atnešė jai, ji pastūmė į vidurį stalo.
Ji norėjo pasakyti Eion, kad yra ir kitų laisvų vietų. Bet nusprendė netampyti liūto už ausų. Jeigu jis čia sėdės ir nesikabinės, tegul sėdi. Kaja neprovokuos jo.

Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #4 Prieš 7 mėnesius »
O dabar tai bus. Galvojo perskaitęs vadovėlį. Bus smagumėlis. Kai supainios siūlus ir iš to drabužio liks kamuolys ar dar koks nelaimingas skuduras. Bet tamsiaplaukiui vis tiek patiko. Jautė tikrą entuziazmą eidamas paimti reikmenų ir drabužio. Pasiėmė kažkokius marškinėlius ilgomis rankovėmis ir grįžo atgal. Siūti tai visai nemokėjo. Kažkada, kai buvo jaunas vaikštinėjo senais nudriskusiais skarmalais. Siuvimas tada niekam nebuvo įdomus. Niekam nerūpėjo kaip atrodo Adrijo rūbai. Net jo mamai nelabai. Vendigo pasaulyje rūbų jam nereikėjo. O čia galėjo visko nusipirkti. Tai yra jam pirkdavo vaikų namai. Dabar jau turės pirktis pats. Bet kodėl gi nepažaidus su tais siūlais?
Lakotas pradėjo nagrinėti paveikslėlius vadovėlyje. Suvokė, kad turi įverti siūlą į adatą. Bet va dygsniavimas. O čia jau buvo kažkas tokio...

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #5 Prieš 7 mėnesius »
Buvo įdomu, kaip Kaja reaguos. Neabejojo, kad ji būtinai padarys kokią nors nesąmonę ir taip pralinksmins. Ir vis dėlto ne. Taip, ji padarė nesąmonę, bet ji labiau įskaudino nei prajuokino. Eion susiraukė. Ar aš netinkamas namų elfas? mintyse paklausė. Garsiai nieko nesakė dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, negalėjo žinoti, kokią nesąmonę iškrės balsas. Be to, nenorėjo, kad šita vėl pradėtų aiškinti, koks jis blogas.
Kai nevertėlė grįžo su reikmenimis, kilstelėjo antakius.
- Čia ne bomba, - tarstelėjo labai stengdamasis negirdėti balso nesąmonių. Pradėjo apžiūrinėti, ką pasigriebė sau. Tai buvo marškiniai su apiplyšusia apykakle. Jie buvo švelniai geltoni, o štai siūlas - ryškiai žalias. Ko gero, netiks. Eion tyliai sudejavo, bet neketino dar kartą eiti prie nemėgstamo profesoriaus. Jis ir taip tyliai ramiai dirba, ar ne? Nėra ko priekaištauti.
Nekreipdamas dėmesio į šalia sėdinčią mokinę (nors ir pats nežinojo, kokio velnio prie jos atsisėdo) pradėjo verti siūlą. Klaikiai nesisekė, ir galiausiai išseko kantrybė.
- Čia nesąmonė! - pernelyg garsiai riktelėjo ir numetė adatą ant žemės. Balsui toks rėkavimas nepatiko, tad jis staigiai pakilo aukštyn. Tirštai išraudęs Eion susidėjo rankas ant suolo, galvą - ant jų ir, regis, susiruošė miegoti. Pasidarė apmaudu, kad atsisėdo būtent čia. Dabar nevertėlė būtinai šaipysis iš to, ką Auris pavadino "brendimu".
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 463
  • Taškai: 85
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #6 Prieš 7 mėnesius »
Grifiukė negalėjo liautis stebėtis. Kodėl Eion atsisėdo prie jos? Mintį, kad jam ko nors iš Kajos reikia, pakeitė kita mintis. Galbūt jis nori man ką nors padaryti? Kažką negero. Gal profesorius Auris kalbėjosi su klastuoliu apie tą apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Ir tai vaikinukui nepatiko?
- Suprantu, kad ne bomba, - pasakė Kaja. - Tačiau tu nušveitei visa tai prie manęs nieko nesakęs ir aš nežinojau, kad šias priemones tu atnešei... man.
Kilo net mintis, kad Eion galbūt yra išgėręs kokio keisto eliksyro. O gal dalyvauja lažybose? Kad ir kaip ten bebūtų, jis vis tiek nesielgė mandagiai. Priemonės buvo numestos šviesiaplaukei palei nosį. Nejau ji turėjo pradėti džiūgauti? Na jau ne. Aš turiu išdidumo. Aš juk grifė!
Akies krašteliu Kaja stebėjo, ką veikia Eion. Pati tuo metu irgi darė tą patį - bandė įverti siūlą į adatą ir jai gana lengvai pavyko.
Eion sušuko, kad tai nesąmonė. Jau iš pradžių jo balsas skambėjo kažkaip neįprastai, bet dabar... Pasidarė juokinga. Tačiau Kajai šaipytis iš kitų neatrodė šaunus dalykas, dėl to susitvardė. Nors šypsojosi, bet, tarkim, dėl to, jog pasisekė įverti siūlą, ar ne?
- Profesorius sakė nepamesti adatos, - tarė Kaja. - Jeigu man ją paduosi, aš įversiu tau siūlą.
Gal jis serga?

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #7 Prieš 7 mėnesius »
O ji, pasirodo, dar ir visai buka. Argi neakivaizdu, kad daiktai skirti jai? Pats tikrai neketino siūti dviejų drabužių. Bet Eion tik pavartė akis ir daugiau nieko nesakė. Tuo labiau, kad pamokos užduotis jau buvo sugadinusi nuotaiką. Maža ką sakė tas kvailys profesorius! mintyse atkirto bendramokslei, bet garsiai ir vėl nieko nepasakė. Ji nepradėjo tyčiotis, kas, tiesa, nustebino. Bet žvilgtelėjęs į ją pamatė šypseną. Viskas aišku...
Na, bet adatą gal ir tikrai reikėjo rasti, tik kad jos niekur nesimatė. Eion atidžiai stebėjo tą vietą, kur numetė tą mažą daikčiuką, bet nieko nepastebėjo. Nuotaika dar labiau subjuro.
- Accio adatą, - galiausiai neteko kantrybės. Burtažodį sukuždėjo vos girdimai - kalbėti buvo pernelyg gėda, be to, šita šaiposi! Lazdelę nukreipė į tą vietą, kur adata nukrito, bet ar būtent ta ir atskriejo į ranką, nebūtų galėjęs pasakyti. Gali būti, kad ji ištrūko kokiam mokiniui iš rankos, bet buvo be siūlo. Tai jau neblogai. Nenoriai atsisuko į nevertėlę, bet nenorėjo, kad kvailas profesorius ir vėl kabinėtųsi. Krenkštelėjęs tarstelėjo:
- Tikrai gali įverti? Ačiū...
Tas paskutinis žodis labai nenoriai paliko gerklę, bet jį ištaręs Eion pasijuto šiek tiek geriau. Ji jam ne draugė, žinoma, bet kol kas jie dar nesusipyko.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 463
  • Taškai: 85
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #8 Prieš 7 mėnesius »
Kaja nukirpo siūlą ir surišo mazgą. Kas gali to nemokėti? Juk tai - juokų darbas! Gal visai gera pamoka, mintyse pagalvojo.
Eion kažką sumurmėjo, o tada pas jį atskrido adata. Trylikmetė pavydėjo. Jai jokie kerai taip lengvai neveikė. Ji žinojo, kad klastuolis tikrai nėra pavyzdingas mokinys. Kodėl jam sekasi, o Kajai ne?
Grifiukė jau nenumanė, kokios čia reakcijos iš vaikinuko tikėtis. Bet ji tikrai nesitikėjo padėkos. Kokia bitė jam įgėlė?
Tačiau dėkoti buvo per anksti. Nors savo siūlą mergaitė įvėrė be problemų, ketvirtakursio siūlo įverti niekaip nepavyko.
- Kvailas siūlas, - murmėjo Kaja prikišusi jį sau prie akių ir baksnodama jo galiuku į orą.
Šviesiaplaukė buvo tokia susikaupusi, kad net pamiršo galvoti apie tai, kas yra Eion balsui.
- O! - nudžiugo, kai pagaliau pavyko. - Štai, - padavė jam darbo vaisių.
Norėjosi dar ką nors nuotaikingo pasakyti, bet Kaja prisiminė, kad juk čia - Eion. Žmogus, sudaužęs jos kompiuterį. Žmogus, kuris virtuvėje ant jos šaukė. Tai kas, kad tai buvo seniai? Nieko Eion nepasikeitė. Čia kažkokia klasta. Vis dėlto jis - iš Klastūnyno.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #9 Prieš 7 mėnesius »
Ką gi, akivaizdu, kad nevertėlė ir vėl norėjo pasipuikuoti, kaip puikiai viską moka. Eion pastebėjo, kad pirmasis siūlas į adatą įlindo tikrai greitai, bet štai su jo priemonėmis mergiotė gerokai vargo. Turbūt aš kaltas mintyse nusivaipė Eion, bet galiausiai viskas pavyko.
- Ačiū, - cyptelėjo dar kartą ir skubiai nusisuko. Jeigu ne kvailas balsas, pamoka sektųsi visai neblogai. Pabandė surišti mazgą, bet netyčia nutraukė siūlą. Trumpesnę dalį numetė ant žemės ir giliai atsiduso. Vis dėlto žiobarotyra tikrai yra nesąmonė.
- Eee, Kaja? - galiausiai pasidavęs su mazgu kreipėsi Eion. Teisingas vardas, ar ne? Neketino prašyti pagalbos. Norėjo pasakyti visai ką kita. Galvojo, kad per atostogas galės pasakyti Auriui, kad pasielgė gražiai su nemėgstama mokine. Neryžtingai ir tyliai (gal taip mažiau girdėsis tos nesąmonės su balsu?!) tęsė: - Aš neturiu pinigų. Aš negaliu tau nupirkti naujo kompiuterio. Bet... Aš...
Ne, atsiprašyti buvo pernelyg sunku. Apsimesdamas, kad nieko čia neįvyko, Eion skubiai puolė siūti. Nemokėjo to daryti, tad visiškai nesisekė, o ir į skylę nelabai tepataikė. Bet visiškai to nepaisė - norėjo nukreipti mintis nuo ką tik pasakytų visiškai bereikalingų žodžių.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #10 Prieš 7 mėnesius »
Baigęs nagrinėti tą paveiksliuką, kuriame buvo nurodyta kaip įverti siūlą į adatą suprato, kad jau reikės šturmuoti tą reikalą.
Kažkodėl manė, kad įvers tą siūlą lengvai. Ir problemos prasidės dygsniuojant. bet... Maža adatėlė atrodė dar mažesnė jo rankose. Adrijui turbūt labiau tiko laikyti rankose lanką, ietį ar ką panašaus. Siūlas painiojosi tarp pirštų ir niekaip nelindo į tą mažą skylutę. Galėčiau tą padaryti burtų pagalba. Bet gi ne. Jau įsivaizdavo, kaip dėl to susirauktų gerbemasis profesorius. Ar jie dar priešai Adrijas neturėjo žalio supratimo.
Kurį laiką pavargus jam pavyko. Valio. Dabar reikėjo užmegzti mazgelį ir pradėti siuvimo procesą. Mazgą pavyko užmegzti lengvai. Tada jis vėl paėmė adatą, ketino pradėti. Jo marškinėliuose buvo skylė nugaroje. Ir tada kažkodėl siūlas tiesiog iškrito.
Adrijas pakėlė ranką ir paklausė Levinso.
- Profesoriau, kartą aš tą siūlą jau įvėriau. Ar antrą kartą galiu tą padaryti kerais?

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 463
  • Taškai: 85
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #11 Prieš 7 mėnesius »
Kaja linktelėjo, kai Eion jai dar kartą padėkojo tuo keistu balsu. Ir tuomet ėmėsi siuvimo. Deja, visiškai nesisekė. Įverti siūlą į adatą ir užrišti mazgelį - lengva užduotis. Bet siūti... Tos kelnės, jos buvo per storos. Ir išvis, grifiukė nežinojo, kaip reikia siūti. Niekada nebuvo to dariusi. Tie aprašymai ir nuotraukos vadovėlyje tikrai nepasižymėjo aiškumu. Adams pradėjo galvoti, kad šiandien užteks ir tiek. Kai kurie mokiniai išvis juk dar kamavosi su siūlo vėrimu.
Kaja matė, kad ir Eion nesisekė. Jam neišėjo užrišti mazgelio, o dar jis nutraukė savo siūlą. Jis kreipėsi į šviesiaplaukę ir ši jau galvojo, kad vaikinukas paprašys pagalbos, bet. Bet jis prakalbo apie visai ką kita. Tyliai ir neryžtingai. Taip pat jis nebaigė savo kalbos. Ar jis norėjo atsiprašyti? Tikriausiai profesorius Auris jam liepė tai padaryti, pamanė Kaja. Aišku, taip ir bus.
Tačiau Kaja nemėgo pyktis. Ji buvo draugiška. Aišku, ji ir Eion tikrai niekada netaps draugais, nes nors Kaja ir atleisdavo greitai, tačiau to, ką Eion padarė su jos kompiuteriu, ji niekada nepamirš. Bet jeigu jie galėtų nebebūti priešais, grifiukė tikrai tam neprieštarautų.
- Aš suprantu, - irgi tyliai pasakė ji. - Man nereikia naujo kompiuterio, nors ir nežinau, kodėl tada taip padarei. Pykau ir norėjau atkeršyti, todėl pati prisikabinau prie tavęs virtuvėje. Žinai, tada aš... Tada aš nežinojau, kad...
Kaip jam pasakyti, kad tada aš nežinojau, jog Eion neturi tėvų? Aišku, kad dabar profesorius Auris jau bus pasakęs, kad Kaja viską žino.
- Nežinojau tavo situacijos, - šiaip ne taip pabaigė sakinį. - Ir turbūt tave skaudinau kalbėdama apie... tėvus.
Nors čia tu viską pradėjai, pagalvojo mintyse. Prisiminė tą kartą, kuomet Eion priėjo prie jos bibliotekoje. Tą reikšmingąjį kartą, kada jis sudaužė kompiuterį. O juk ji iš pradžių neįtarė nieko blogo. Jis sugebėjo ją apgauti neteisingais pasakojimais apie tai, kas yra nevertėlis. Tas kartas ir jai buvo labai skaudus. Bet jis bent apie tai prakalbo. Nors tai buvo seniai. Ar jis iš tiesų gailisi? Ar tai vyksta tik todėl, kad liepė profesorius Auris?
Nors trečiakursė sakė, kad daugiau tikrai nebandys siūti, tačiau dabar ir vėl pradėjo bandyti tai daryti. Reikėjo kažkuo užsiimti, nes ji jautėsi nesmagiai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 mėnesius sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Juzefas Levinsas

  • Žiobarotyros profesorius
  • *
  • 531
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #12 Prieš 7 mėnesius »
Jis stebėjo mokinius. Regis, Kristupas siūlys kartu dirbti Džezefai, o Eion... ką? Juzefas, neregėtai susiraukęs, spoksojo į Eion. Jeigu jis prisikabins prie Kajos... Levinsas prisiminė kelias baisias situacijas, kurios per Breathnach buvo nutikusios jo pamokoje. Šiaip jau vaikėzas šiais metais elgėsi tikrai normaliau, ypač pastaruoju metu. Bet niekada negalėjai žinoti, kas ir kada jam vėl užeis. Juzefas to nesveiko vaiko nekentė. Visada nekęs.
Jis akylai stebėjo klastuolį. Aišku, šis pradėjo nervintis, numetė adatą. O kaip kitaip. Bet Kaja jam padėjo. Juzefas nelabai pažinojo tos grifės. Matėsi, kad ši yra tinginė. Tačiau problemų nekėlė. Niekada nematė, kad ji draugautų su Breathnach. Nors Breathnach su niekuo nedraugaudavo. Kiek plikis žinojo. Su visais tik lupdavosi. Bet dabar vaikai kažką sau tyliai kalbėjosi, taip pat ir dirbo. Todėl galiausiai Levinsas nusuko žvilgsnį nuo bjauraus vaikiščio. Tačiau buvo pasiruošęs. Žinojo, kad bet kurią akimirką gali prireikti griebtis burtų lazdelės.
Visai netikėtai į Juzefą kai kas kreipėsi. Demonas. O gal ne demonas? Dabar jau mėlynakis nebuvo tikras, kas yra ši persona. Tačiau vis tiek Adrijumi nepasitikėjo, nors pokalbis tada Kiauliasodyje Juzefą kiek nuramino. Ir dar tas grįžimas į pilį. Adrijas galėjo išduoti aurorams, jog matė profesorių nuošalioje vietoje. Bet neišdavė. O gal neišdavė dėl to, kad prieš baigdamas Hogvartsą galėtų Juzefą nužudyti? Arba pats vis tik ne šiaip sau atklydo į nuošalią Kiauliasodžio vietą.
- Jokiais būdais, Volkeri, - rimtai atsakė profesorius. - Čia yra žiobarotyra, o žiobarai, jeigu kažkas nepasiseka, neturi prabangos naudotis kerais. Ar tik nebūsi pamiršęs surišti mazgo? - padarė prielaidą.
Tada nuėjo prie Adrijo neva pasižiūrėti, kas ten tiksliai atsitiko, o iš tiesų bežodžiais kerais įvėrė jam tą siūlą ir, žvilgtelėjęs į galbūt demoną bei jam šyptelėjęs, nupėdino žiūrinėti, kaip sekasi kitiems mokiniams.
Juzefui patiko skirstyti mokinius. Jam patiko arba mėgstamiems, arba vyresniems mokiniams daryti tylias nuolaidas. Patiko nemėgstamiems mokiniams nuolaidų nedaryti ir, kaip tik, bandyti juos sumauti. Nelabai Levinsas buvo sąžiningas profesorius. Jo pamokose Varno Nagas gaudavo daugiasiai taškų. Dėl tų nuolaidų beplaukis nebuvo tikras, bet kas liečia taškus, mokiniai, žinoma, tą dalyką tikrai galėjo pastebėti.

Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #13 Prieš 7 mėnesius »
- Atrodo kažką rišau. - Atsakė.
Ir puiku. Gerai. Vadinasi, sėdės su ta adata visą nuostabią pamoką. Koks jam skirtumas naudosiu tą magiją ar ne. Kažkodėl Levinsas dar nutarė prieiti. Ir kas gi dabar? Ar jis man skaitys moralą apie magijos naudojimą žiobarotyros pamokose. Bet ne. Jis nieko tokio nepasakė. Pats kažkodėl nusprendė įverti siūlą į adatą. Ką tai turėtų reikšti? Bet aišku gerai. adrijas galės toliau dirbti. Gal visgi baigėsi demono era? Susimąstė. Na ir gerai. O tai man jau nusibodo.
Toliau jis pradėjo siūti. Perdurti medžiagą jėgos jam užteko. Tai nebuvo problema. Blogiausia buvo pats siuvimas. Dygsniai atrodė kreivi, nedailūs. Ir kai lakotas baigė bei apžiūrėjo savo darbą žinojo, kad niekada nebevilkėtų tokio drabužio. Adrijas nukirpo siūlą. Gražiai padėjo siuvimo reikmenis. Sulankstė tuos marškinėlius. Aš tiesiog eisiu į parduotuvę ir pirksiu sau rūbus. Nusprendė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 781
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antra žiobarotyros pamoka
« Atsakymas #14 Prieš 7 mėnesius »
Nepagalvojęs, kad su neužrištu mazgu siūlas gali sėkmingai palikti drabužį, tad iš siuvimo nebus naudos, Eion kuo ramiausiai dirbo. Ar bent apsimetė, kad dirba, nes profesoriaus ir toliau negalėjo pakęsti. Atsainiai ir nesistengdamas siuvo, bet, deja, netrukus Kaja pradėjo šnekėti. Iš pradžių viskas atrodė gerai, bet netrukus Kaja supykdė. Tiksliau, ne tiek pati Kaja, kiek supratimas, kad ji žino viską. Viena yra gyventi pas Aurį, bet štai kad Erka išpliurpė ir apie tėvus... Gal aš ten gyvenu, nes mano tėvai... mintyse ieškojo priežasties apkaltinti Erką. Nelabai sekėsi - jokia logiška priežastis, kodėl jis turėdamas tėvus gyventų pas profesorių, į galvą neatėjo. Bet vis tiek kalta Erka. Juk ji ir išpliurpė šitai nevertėlei, kur jis gyvena.
- Jai iš viso reikėtų patylėti! - staiga sušuko klastuolis. Balsas, aišku, vėl pakilo iki dangaus, ir Eion dar labiau susierzino. Dar pikčiau kibo į darbą, bet netyčia stipriai patraukė siūlą, ir jis visas išsinėrė iš drabužio.
- Nesąmonė, - garsiai ištarė klastuolis ir piktai pažiūrėjo į profesorių Levinsą. Jis kaltas, kad nesiseka pamokos darbas. Nušveitė marškinius ant grindų ir piktai sukryžiavo rankas. Daugiau dirbti jis tikrai neketino.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.