[Nelanna Light]

Požemyje vis dar buvo šalta. Nepadėjo ir tai, kad pamoka buvo teorinė ir reikėjo tiesiog sėdėti savo vietoje ir nieko nedaryti. Tik klausytis ir retkarčiais atsakyti į kokį nors klausimą. O klausimų šioje pamokoje buvo kaip niekad daug. Nelanna stipriau įsisupo į šiltą mantiją ir stengėsi nenustipti iš šalčio. Ot būtų įdomu, jei kas nors sušaltų ir numirtų pamokoje. Įdomi antraštė „Magijos žiniose“ turėtų būti: „Mokinys mirtinai sušalo Nuodų ir vaistų pamokoje“, pagalvojo mergaitė ir mintyse nusijuokė. Pagalvojusi, kad kalbėjimas irgi prideda kažkokio judesio jos kūnui (visgi kalbant juda burna - vis šis tas), Nelanna atsakė į profesorės klausimą:
- Šį eliksyrą galima panaudoti tuomet, kai vidurvasarį labai pasiilgstama žiemos. Išburtos snaigės šiek tiek primintų žiemą.
Na ir kas, kad karštą vasaros dieną snaigės greit ištirps, dar pagalvojo pirmakursė.

[Meghan Natali Pritz]

Švilpiukė tikrai nebuvo pasiruošusi dar vienai teorijai. Tiek turint omeny jos ribotas smegenis, tiek vargšus nervus. Deja deja, profesorė neketino jų pagailėti ir uždavė dar vieną klausimą. Garbė dievams, šis jau buvo paskutinis. Tik reikėjo kažkaip sutelkti proto likučius ir į jį atsakyti. O jau tada... laisvė. Laisvė daryti ką nori. Laisvė įsikarti į medžius. Laisvė nugvelbti iš virtuvės maisto ir nemiegoti visą naktį. Namų darbai palauks. Visas pasaulis palauks. Meghan labai reikėjo laiko sau.
Tačiau prieš tai - atsakymas. Pakėlusi ranką rudaplaukė tarė:
- Jeigu, pavyzdžiui, rengčiau pasirodymą žiemos tema, snaigės tikrai nepamaišytų. Ir kaip dekoracija, ir kaip tikrovę sukurianti detalė. Tai ypač tiktų baletams ar operoms. Nors, geriau pagalvojus, visiems pasirodymams.
Tikėdamasi, kad profesorė nemelavo ir šis klausimas tikrai paskutinis, Meg išsitraukė nediduką lapelį ir ėmė ant jo paišalioti, stumdama laiką. Be to, reikėjo sugalvoti, ką sakys Dori. Ir kaip pasieks Apelsiną.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

- Nereikia gėdytis, jeigu nesiseka. Visada gali apkaltinti profesorių, - sumurmėjo Deoiridh pakankamai tyliai, kad Krisina to negirdėtų. Nejučia susimąstė, kad ne tik kerėjimas, bet ir nuodai ir vaistai būna nuolat nuskriausti savo profesoriais. Už Monicą Lilly Moonlight, aišku, blogiau nebūna, bet ir šita Krisina nebuvo kažkokia tobulybė.
- Gerai, neatsakinėsiu daugiau į klausimus, o egzaminai yra tik mano reikalas, - nesusilaikė garsiai nepakomentavusi grifė. Jautėsi visiškai iššvaisčiusi savo laiką. Norėtų - pasimokytų iš vadovėlio. Na, nenorėtų, žinoma, bet argi tai profesorės reikalas? O čia sėdėti ir klausyti, kaip kažkokia klastuolė rėkia, ji visai nenorėjo.
- Jeigu ta mažė dar žviegs kaip skerdžiama kiaulė, tikrai ką nors jai padarysiu, - pratarė Deoiridh atsisukusi Dori. Žinojo, kad jos mokosi tame pačiame koledže, tačiau tai nerūpėjo. Kodėl ji turi klausytis kažkokios mažvaikės rėkavimų? Ir kaip čia pasiruošti egzaminams? Tikrai geriau būtų sėdėti bibliotekoje.
Deoiridh jautėsi vis labiau nepatenkinta šita pamoka. Žinoma, tai buvo galimybė praleisti šiek tiek nerūpestingo laiko su Dori, paplepėti ir galbūt pajuokauti. Vis dėlto sėdėti pamokoje ir nieko joje neišmokti buvo daugiau nei kvaila. Net pasilinksminti nepavyko!
Laimei, Dori, regis, nebuvo nusiteikusi visai nieko nenuveikti. Deoiridh susidomėjusi pažvelgė į rutuliuką ir pakėlė akis į draugę. Lūpose atsirado nieko gero profesorei Krisinai nežadanti šypsenėlė.
- Žinai… - tyliai sumurmėjo škotė. - Šita pamoka jau tuoj baigsis. Nėra prasmės kelti chaosą. Bet užtat kitą kartą…
Kilstelėjusi antakius paėmė rutuliuką ir saugiai įsidėjo jį į kišenę. Dabar suprato, kaip yra apmaudu baigti Hogvartsą. Jeigu šitai išdaiga pavyks, kas gadins profesoriams nervus kitais metais?..

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Ši pamoka buvo keista. Elliw neprisiminė, kodėl, tačiau buvo visiškai dėl to tikra. Ar gali būti, kad ji matė ne neLiuciją? O galbūt Liuciją? Nors ne - pamačiusi geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje to fakto tikrai nepamirštų.
- Norint paerzinti tuos, kurie nemėgsta žiemos! Eliksyras primena žiemą! - garsiai suriko į galvą atėjusį protingą sakinį Elliw. Ar jis tikrai buvo protingas, ji nė neįsivaizdavo, o netrukus pamiršo, kad kažką sakė.
Daug svarbiau buvo išsiaiškinti, kur šiuo metu yra teleskopas. Jis kažkur išnyko, ir tai dabar buvo svarbiausias dalykas pasaulyje. Tik kur jo reikėtų ieškoti?
Nespėjus apie tai ilgiau pamąstyti (kitaip sakant, pamiršti, apie ką galvojo), kažkas priėjo. Elliw supykusi pakėlė akis, bet netrukus baisiausiai apsidžiaugė: tai buvo Liucija! Ji, atrodo, kažko paklausė apie teleskopą, bet koks vis dėlto skirtumas? Geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vėl atsirado!
- Liucija! - patenkinta sušuko klastuolė. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl nepastebėjo draugės anksčiau. Ar ji gali būti tokia žiopla? - Kur buvai dingusi?
Elliw balse skambėjo nuoširdus susirūpinimas. Ar jos draugei viskas gerai? Juk ji taip seniai nesutaisė jokio teleskopo! TIkriausiai dėl to dabar labai liūdėjo. Vadinasi, reikėjo pataisyti draugei nuotaiką.
- Ar galėtum sutaisyti mano teleskopą? - paklausė Liucijos Elliw. Deja, tik dabar prisiminė, kad prietaisas yra kažkur dingęs. Tai buvo labai slegianti situacija, tad klastuolė susiraukė. - Gal žinai, kur mano teleskopas? - vėl prasižiojo, visai pamiršusi, kad ką tik jau uždavė klausimą apie astronomijos prietaisus. Džiaugsmą, kad geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vėl grįžo pas ją, gerokai temdė nežinia, kur galėjo išnykti didžiausia brangenybė. Ką daryti?..

[Cassidy Melens]

Vovere klausydamasi mokinių atsakymų ir nusiskundimų tuo pačiu metu stebėjo Dori ir šalia jos esančią draugę kurios tyliai šnibždėjosi ir atrodė labai keistai. Kažkas čia ne taip įtariu, kad jos kažką rezga. Pagalvojo mergina kai mokiniai nutiko pradėjo šnekėti :
- Taigi visi kurie atsakė gauna du taškas. O tie kurie dėl jo yra nepatenkinti galite kreiptis į direktorę dėl manęs,- suprantama šviesiaplaukė galėjo mokinius apibarti ar nubausti, bet tiesiog ji buvo labai pavargusi ir kuo greičiau norėjo pabaigti šią pamoką. Ir jau norėjo atsisveikinti, bet pavėlavo. Nes suskambo varpas ir visi mokiniai išėjo iš klasės, o juos sugaudyti yra tiesiog neįmanoma misiją.
Na ką gi padarysi jeigu jie nenorėjo atsisveikinti. Pagalvojo profesorė ir pradėjo tvarkyti klasę. Užtruko gal šiek tiek mažiau negu valandą ir dar truputį apsižvalgiusi anglė pasiėmė teleskopą norėdama jį grąžinti jo savininkei išėjo iš kabineto ir jį užrakino.