0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Daržas
« Atsakymas #60 Prieš 1 metus »
Su tokia nepagarba taikstytis buvo labai sudėtinga. Reikėjo išlaikyti ramybę ir taip įrodyti mergaitei (ir, žinoma, sau), kad yra rimtas suaugęs žmogus, kurį reikia gerbti. Ir, po velnių, nustoti tyčiotis!
O kol kas Moondragon tylėjo. Pasidarė keistai gera. Galėtų dažniau rinktis tokią taktiką pats sau pasakė profesorius, bet tada laimė baigėsi: grifiukė prašneko.
- Nepanašu, kad supranti taisykles, - tarstelėjo. Apie pavojingus augalus gal ir gerai pastebėjo, bet to pripažinti profesorius tikrai neketino. Dar to betrūko! - Apie čiobrelius ir gėles normaliomis sąlygomis išmoko tėvai. Siekiu, kad mokykloje įgytumėte platesnį išsilavinimą. Deja, magiški augalai mėgsta gintis, dėl to ir atrodo, kad jie kelia pavojų. Ar pati nesigintum, jeigu tave kas pultų? Augalas lygiai taip pat pasakytų, kad esi pavojinga! Beje, pradžiuginai. Pasirodo, bent kažką išgirsti per pamokas. Nesitikėjau.
Balsas buvo kupinas sarkazmo, bet tai Turner nerūpėjo. Reikėjo galų gale šitai mokinei parodyti, kad ne ji yra pasaulio bamba. Taip, tai buvo geras išsireiškimas.
Vėl stojo palaiminga tyla. Gal buvo verta baigti šitą nesąmonę ir keliauti atgal į pilį? Ko gero, taip. Matthew žiojosi pranešti šitą naujieną, bet tada Moondragon vėl pravėrė žabtus.
- Jeigu norėčiau jus pribaigti, jau būtumėt negyvi, - suburbėjo atsakydamas. Buvo daugiau nei akivaizdu, kad netiesioginis priekaištas yra skirtas jam. Nereikėjo jam veltis į šitą profesorišką velniavą. Deja, jau buvo per vėlu. Teks kažkaip baigti mokslo metus ir per kiekvieną pamoką tikėtis, kad Moondragon ten nebus.
Ar reikėjo ją paleisti? Vis dėlto taip nieko ir nenuveikė. Nebent įrodė, kad yra visiškai beviltiška. Buvo apmaudu - Matthew visiškai užteko Pritz nesąmonių.
- Kadangi sugadinai lysves, teks paruošti naujas, - staiga į galvą atėjo mintis. Prie daržo krašto stovėjo kastuvas, kurį dabar Turner atnešė ir įbruko Melody į rankas. - Dirbk.
Šaltis nesitraukė, tad profesorius nusisukęs sriūbtelėjo šildyklės.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Daržas
« Atsakymas #61 Prieš 1 metus »
  Žvaigždėtas dangus iš lėto vis labiau prisipildė naujomis išryškėjusiomis žvaigždėmis ir žvarbus vakaras tik dar labiau panašėjo į naktį. Šaltas vėjo gūsis privertė išsijudinti Uždraustojo miško medžių viršūnes ir gerai įsiklausius grifė net išgirdo kaip kažkur trakštelėjo lūždamas medžio kamienas. Ošimas nustelbė pelėdų ūbavimus, tačiau deja, profesoriaus balso- nesugebėjo.
- O kas jei tėvų neturi?- karčiai paklausė profesoriui pradėjus aiškinti apie priešhogvartsinį mokymą.
  Pirminius Turner žodžius Melody nuleido negirdomis. Susigaudžiusi, jog vos neišsidavė esanti našlaite grifė ėmėsi taisyti susiklosčiusios padėties.
 – Juk kaip žinia nemaža dalis hogiečių neturi tėvų... Be to, tai jūsų- profesoriaus paskirtis mokinti vaikus! Ir... Kalbant apie platesnį išsilvinimą, turite omeny susipažinti su mirtinais augalais ir kvailais profesoriais, tiesa?- šyptelėjo, nors žinojo, kad profesorius tokioje tamsoje tikriausiai to net nepastebės. – Negalvojau, jog mokinė gali jus pradžiuginti. Juk tikriausiai jus džiugina tik alkoholis?
  Įdomu, ir kaip jis dar vis gyvas? Dažnai girtas, kerėti nemokantis ir dar- Hogvartso profesorius. Pavojingiausi trys žmonių tipai magijos pasaulyje... Ir visi jie viename žmoguje. Kodėl jis negali paprasčiausiai girtas nušokti nuo stogo ir nutraukti kančias tiek sau, tiek kitiems? Ir vos grifei pamanius apie mirusį profesorių, profesorius užsiminė apie mirusius mokinius.
- Drįsčiau abejoti,- nuobodžiaujančiu balsu tarė trylikmetė. Su savo kerėjimo ir mokinių suvaldymo sugebėjimais jis nebent musę užmuštų,- sukikeno mintyse. – Kaip matau, iki šiol jums nekaip sekasi...
  Netikėtai rankose lyg iš niekur atsirado kastuvas. Kaip tokioje tamsoje jis iš viso surado tą kastuvą?- pirmiausia šovė mintis, o vėliau ji gavo darsyk nustebti- profesorius buvo ant tiek kvailas, jog jo smegenėlese neužteko proto suvokti, kaip pavojinga įsakinėti grifei... Trečiakursė tvirčiau sugniaužė kastuvo rankeną ir prisiartino herbologui iš nugaros. Jau ruošėsi kaip reikiant užvožti kastuvu per galvą, kai netyčiomis išvydo profesorių geriant. Štai kodėl jam nešalta. Na kagi, tereikia palaukti kol jis visiškai nusigers, o tuomet laisvai galėsiu palikti jį likimo valiai,- suraizgaliojo planą, priėjo prie kažkokio medelio augusio šalimais ir numetusi kastuvą išsidrėbė po žvaigždėmis.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Daržas
« Atsakymas #62 Prieš 1 metus »
Ji neturi tėvų? kiek nustebo Matthew nė neketindamas patikėti, kad po to išsakyti žodžiai nebuvo bandymas apsimesti patikėjęs, kad Moondragon rūpinasi kitais mokiniais. Kita vertus, ji buvo teisi: Hogvartse išties buvo pernelyg daug likimo nuskriaustų vaikų. Vis dėlto ne to jie čia dabar susirinko, tad reikėjo tęsti pradėtą užduotį. O ji buvo priversti šitą nepakenčiamą mergiotę atlikti areštą.
Ji ir toliau kažką vapėjo, tačiau geriausia buvo nekreipti dėmesio. Aiškintis su niekuo nesidominčiais vaikais paprasčiausiai nebuvo jėgų. Norėjosi eiti į kabinetą ir ten pagaliau ramiai išgerti. Kiek galima slapstytis ir apsimesti, kad visai nenori nė gurkšnelio? Labai reikėjo įtraukti dar vieną, bet Matthew pasistengė susilaikyti. Vėliau.
- Tiesiog užsičiaupk ir pradėk darbuotis, - neištvėrė Turner. O ir kaip čia ištversi, kai šitie padarai vienas už kitą baisesni? Norėjosi bėgti ir rėkti. Prieš tai dar gerai trinktelėjus šitai nepakenčiamai grifei.
O ji, regis, visiškai nebuvo nusiteikusi dirbti. Pagulėti sugalvojo! Šito Matthew nesitikėjo, tad nežinojo, ką daryti dabar. Kaip su ja bendrauti? Negalvojo, kad ji yra tokia pabaisa. Na taip, neklaužada paauglė, bet kad šitaip nejaustų ribų?.. Tai buvo visiškai netikėta. Taigi kurį laiką Matthew stypsojo vietoje ir galiausiai nugėrė dar vieną gurkšnį. Tik tai galėjo padėti.
Galiausiai priėjo prie poilsiaujančios Moondragon. Piktai pažvelgė į ją, bet kol kas nieko nesakė. Nuoširdžiai (ir naiviai) vylėsi, kad to užteks, ir mergaitė pagaliau susivoks turinti atlikti užduotį. Deja, vos po akimirkos prarado kantrybę.
- Ir kiek dar planuoji čia drybsoti? - griežtai paklausė. Šį kartą balsas išties buvo griežtas ir netenkantis kantrybės. Po galais, jeigu reikės, pats pastatys šitą mergą ant kojų, subruks kastuvą į rankas ir užkerės užvaldymo kerais!

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Daržas
« Atsakymas #63 Prieš 1 metus »
  Septinta? Aštunta valanda vakaro? O gal jau ir dešimta? Melody jau seniai pametė skaičių. Tačiau kuo toliau, tuo laikas neėjo lėčiau ir grifė žinojo, jog dar valanda, dvi, ir Hogvartso pilies langai užtems palikdami daržą skęsti aklinoje tamsoje. O jau tuomet- laikykis! Jei Akilanda pričiups kokį mokinį klaidžiojantį koridoriais naktį- gero nelauk. Tačiau nakvoti po atviru dangumi grifei nebuvo problema, priešingai- tai buvo pramoga.
  Žvaigždėtame danguje Melody netrukus išvydo Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyną, o kiek toliau mintyse sujungusi ryškiausias žvaigždes grifė jau įsivaizdavo drakoną. Trylikmetė neturėjo supratimo ar išvis egzistuoja drakono žvaigždynas, tačiau net jei ir nėra- ji pati gali tokį susikurti savo mintyse. Drakono žvaigždynas vėl sužadino svajones ir gulėdama po atviru dangumi trečiakursė įsivaizdavo pirmąjį susitikimą su drakonu. Žinoma laisvėje, o ne kokiam burtininkėlių zoologijos sode.
  Netikėtai iš kažkur atslinko šešėlis, o žvaigždes užstojo tamsus siluetas- gerbiamasis profesorius... Kažkaip greitai nusigėrė... Jau galvojau, teks čia nakvoti. Nors būčiau visai nieko prieš,- šyptelėjo mintyse. Didžiam nusivilimui siluetas prašneko ir Melody įsitikinusi, jog dar ne viskas baigta, tik tyliai atsiduso.
- Iki kol jūs mane išleisite arba mirtinai sušalsite,- atvirai atsakė grifė. Arba tol kol tapsite visiškai girtas,- pridūrė mintyse. – O dabar būkite malonus ir netrukdykite man laukti jūsų mirties. Juk jei neketinate manęs išleisti iš arešto, neketinate šildytis prie laužo, nes liepėte užgesinti ankstesnįjį, neketinate naudoti kerų, nes nemokate kerėti, belieka vienintelis dalykas- nakvoti čia ir mirtinai sušalti. Aš neprieštarauju.
  Melody tik gūžtelėjo pečiais ir atsistojusi persikėlė į kitą medžio pusę. Galėtų jis greičiau nusigert ir viskas būtų baigta... Nenori, nereikia, rinktis jam. Tačiau aš vis tiek rasiu kaip ištrūkti. Arba su malonumu jį užkerėsiu. Tamsiaplaukė dėl atsargumo sugniaužė kišenėje buvusią lazdelę ir vėl pakėlė akis į naująjį Drakono žvaigždyną.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Daržas
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
Matthew nebegalėjo išsirinkti, kuris iš jų blogiausias - Pritz, Moondragon, Forrm… O gal vis dėlto Senkeris? Žinoma, tai tik šių dienų perlai, herbologas kol gyvas nepamirš broliukų Gilbert ir panelės Ashfield su “waaaah” bulve priešakyje. Tad ką jis vis dėlto čia veikia, jeigu nuoširdžiai nekenčia tų prakeiktų vaikigalių? Ko gero, laikas pagaliau išties kelti sparnus ir ieškoti kokio nors prasmingesnio darbo.
Nespėjus sugalvoti darbo, kuris būtų mažiau prasmingas nei Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje, mieloji Moondragon vėl išsižiojo. Ir, žinoma, nepasakė nieko, ką norėtųsi išgirsti. Turner negirdimai atsiduso ir pažvelgė į mergaitę.
- Išleisiu tuomet, kai atliksi užduotą darbą. Kaip manai, ko mes čia susirinkome? Pagulėti ant žolės? Gulėk kiek nori, kai tai yra tavo laisvas laikas. Jeigu nepastebėjai, dabar esi arešte, į kurį pakliuvai dėl nepakenčiamo elgesio. Elgiesi kaip darželinukė.
Matthew suprato neatrodantis labai “rimtas”, bet dabar tai ir nerūpėjo. Norėjo greičiau pabaigti šitą nesąmonę ir pagaliau ramiai išgerti. Ir kas sugalvojo, kad mokiniams reikalingas areštas? Pats ją pakvietei, ar ne? ne itin džiaugsminga mintis sušmėžavo galvoje. Matthew susiraukė. Vis dėlto kažką daryti reikėjo. Čiupo prakeiktą kastuvą ir priėjo prie nepakenčiamos mokinės. Kurį laiką laukė, kol ji teiksis atsistoti, tačiau kur ten - tik labai jau demonstratyviai persikraustė į kitą medžio pusę. Negalėdamas patikėti, kad tokie mokiniai iš tiesų egzistuoja, Turner vėl priėjo prie jos ir šiurkščiai griebęs už rankos pastatė ant kojų. Nedaug trūko, kad pakeltų nuo žemės ir stipriai papurtytų. Vis dėlto jis buvo profesorius, tad susilaikė nekaukštelėjęs kastuvu per galvą, o tik subruko jį į ranką. Suspaudė mergaitės petį, kad ji nesugalvotų pasprukti.
- Geriau jau imkis darbo, kol ne per vėlu, - pratarė ir tik tada suprato, kad tai galėjo nuskambėti kaip grasinimas.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Daržas
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
  Melody jau buvo beužmieganti, kai profesorius regis vėl teikėsi parodyti savo galias ir apsimesti profesoriumi baudžiandžiu mokinę. Deja, panašu, jog tai ne itin sekėsi, nes areštas labiau panašėjo į mokinės eksperimentus su kerais ir profesoriaus gėrimo vakarą, nei į bausmę.
- Atleiskit, tačiau tikrai nepastebėjau jog dabar esu arešte,- kuo ramiausiai pripažino grifė. Joks sveiko proto žmogus nebūtų to pavadinęs areštu. Nors kita vertus, kada paskutinį kartą kažkas yra mates sveiko proto žmogų? – O dėl elgesio irgi nesutinku. Nepakenčiamą elgesį jūs pats ir sukūrėte… Juk jeigu būtumėte šį elgesį pakentęs, jis nebūtų buvęs nepakenčiamas, tiesa?
  Grifė kilstelėjo antakį, nors viduje tiesiog nesitvardydama kikeno iš profesoriaus kvailumo. Spektaklis darėsi vis įdomesnis- suaugęs žmogus ne vienerius metus mokantis mokinius, bandantis įtikinti ir priversti bene trigubai jaunesnę mokinę imtis atlikinėti jo paties skirtą bausmę…
- kaip darželinukė?- prunkštelėjo tamsiaplaukė. – Profesoriau, tai katras darže praleidžia daugiau laiko- aš ar jūs?
  Grifė tiesiog atsakinėjo į "gerbiamojo" profesoriaus klausimus ir komentavo bergždžius herbologo žodžius, turinčius priversti mokinę imtis darbo. Gerai pagalvojus, po tiek daug komentavimo praktikos ji gal net galėtų taikytis į kvidičo komentatorių gretas? Nors kurgi, ką gi ji išmano apie kvidičą?..
  Mintis išblaškė netikėtas prisilietimas ir vos Melody spėjo susivokti, ji jau stovėjo su kastuvu rankose. Vėl. Nemalonūs šiurkštūs pirštai suėmė petį ir grifė pasišlykštėjusi pro dantis iškošė:
- Manau jau per vėlu,- paslaptingai prabilo kišenėje stipriai gniauždama lazdelę. Šiaip taip susitvardžiusi paslėpė veide norą užkerėti profesorių ir žvilgsniu parodė dangun duodama suprasti jog turėjo omenyje artėjančią naktį. – Ir nepatariu grasinti mokiniams, profesoriau. Juk nenorite,kad jus išmestų iš darbo, tiesa?
  Grifė paskutinįsyk priekaištingai nužvelgė profesorių ir numetė kastuvą šiam prie kojų. Vienu grakščiu judesiu išsilaisvinusi iš profesoriaus gniaužtų, ji apsigręžė ir tiesiu taikymu pasileido pilies link, palikdama profesorių vieną tvarkytis su savo daržais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Melody Moondragon »
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Daržas
« Atsakymas #66 Prieš 1 metus »
  Buvo naktis. Roma stovėjo darže ir laukė mokinio, kuris eilinį kartą sugebėjo užsidirbti areštą. Ji laukė Eion. Pasirinko tokį laiką tik dėl to, nes manė, kad tai bent kiek jį atves į protą ir vien dėl to, kad nereiktų daugiau tokiu metu eiti jis nedarys tiek nesąmonių. Tačiau dabar tamsiaplaukė pati save keikė, kad pasirinko tokį laiką. Daug mieliau dabar ji būtų miegojusi. Tuo labiau jai buvo šalta.
  Darže nebuvo malonu. Profesorei nepatiko augalai. Vis dėlto ji dėstė ateities būrimą, o ne herbologiją ir ne šiaip sau. Augalai ir visi persodinėjimo ir kitokie su jais susiję darbai jai visiškai nebuvo prie širdies. Dabar profesorė save keikė ir dėl to, nes pasirinko tokią absurdišką vietą. Tikrai galėjo pasirinkti kokią malonesnę vietą. Ar tuo labiau daryti areštą kabinete. Bet ne. Nesugebėjau pasirinkti normalios vietos. Pagalvojo moteris. Dabar ji apie šiltą kabinetą galėjo tik pasvajoti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daržas
« Atsakymas #67 Prieš 1 metus »
Naktis. Naktis, po galais! Kodėl reikia eiti į lauką vidury nakties? Jeigu jį pričiups bet kuris profesorius, kad ir koks normalus būtų, būtinai paskirs areštą! Niekam nebus įdomu, kad jis būtent arešto ir eina atlikti. Kažkokia nesąmonė, ar ne? Net ir geriausias profesorius (nors tokių ir nebuvo) taip paprastai šios situacijos nepraleistų.
Būtent dėl to Eion į areštą ėjo gerokai pavėlavęs. Norėjo, kad nelemta profesorė Keit gerokai pasikankintų jo belaukdama. Jeigu pasiseks, bus jau ir išsinešdinusi, o jis galės grįžti į kambarį ir ten apsimesti, kad miega. Na, iš tiesų tai tik gadins gyvenimus bendrakoledžiams ir kambario draugams, bet koks vis dėlto skirtumas.
Deja, priartėjęs prie daržo pastebėjo, kad mieliausioji Keit čia tebėra. O gal jis supainiojo laiką ir visai nevėlavo? Ne, taip negalima. Šita neturi patikėti, kad jis yra bent kiek mandagus. Po galais - trečias areštas per pusmetį?! Tai yra trimis areštais per daug. Už šitą profesorė Keit dar atsiims. Tik čiaupas, deja, liko kambaryje. Na nieko, jis nepabėgs.
Būdamas visai netoli daržo berniukas gerokai sulėtino žingsnį - niekaip negalėjo sugalvoti, kaip čia įspūdingiau pasisveikinus. Ar atsisveikinus. O gal tiesiog tylėti? Bet ne, tai jau būtų pernelyg nemandagu.
- Ne, aš visai nenoriu tavęs matyti, todėl galime neapsimetinėti, - galiausiai pratarė prisiartindamas prie nekenčiamos profesorės.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Daržas
« Atsakymas #68 Prieš 1 metus »
  Vis dėlto po kiek laiko profesorė pastebėjo Eion. Tai teikė vilties. Gal viskas greitai baigsis? Nenoriu čia būti ir šalti, tačiau jis nusipelnė. Pagalvojo Roma.
  Ji pamatė, kad prie daržo pirmakursis sulėtino žingsnį, todėl nepernelyg garsiai šūktelėjo:
- Prie daržo nėra prasmės lėtinti.
  Jam atėjus ji išgirdo sakinį, kuris ją nustebino. Tačiau nustebino tik dėl to, nes visa tai buvo nuoširdu. Tamsiaplaukė retai iš mokinių išgirsdavo ką nors nuoširdaus. Na, iš gerai besielgiančių kartais, tačia iš blogai - beveik niekada.
- Sveikinu. Beje, man irgi ne itin malonu čia būti, todėl kuo greičiau pabaigsi - tuo greičiau abiems bus gerai, - pasakė ji. Nenorėjo taip bendrauti, tačiau ji visada stengdavosi elgtis taip kaip mokiniai. Tą darydavo todėl, kad jie gautų tai ką patys duodavo.
- Kaip matai čia yra išrautų augalų. Prisiekiu, kad juos išroviau ne aš. Tą dieną kai į mane metei čiaupą tą pastebėjau. Tavo užduotis be magijos viską sutvarkyti, - pasakė bei nusišypsojo. - Galintys pagelbėti daiktai štai čia, - pasakė Roma ir mostelėjo ranka į daiktų krūvelę.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daržas
« Atsakymas #69 Prieš 1 metus »
Aišku, ta kvaila profesorė pradėjo kažką rėkaloti, bet Eion to nepaisė. Nelabai rūpėjo jam šitos moteriškės nuomonė, nes ji buvo daugiau nei akivaizdi - neapykanta nuo pirmosios sekundės. Po galais, vis dėlto pirmųjų pamokų metu jis nieko labai blogo nepadarė!
Keista, kad po nelabai mandagaus sakinio neišgirdo krūvos nuobodžių moralų. Tai netgi sutrikdė, tačiau nuo to elgesys neketino tapti mandagesnis. Eion kilstelėjo antakius.
- Jeigu taip nemalonu čia būti, ko atėjai? Galime skirstytis kas sau, nuo to visi bus laimingesni.
Berniukas apsisuko ir jau ruošėsi eiti sau, bet išgirdo dar vieną sakinį. Jis aiškiai parodė, kad profesorė Keit neketina jo taip paprastai paleisti - ji pranešė užuotį. Ji buvo tokia nesąmoninga, kad Eion garsiai prunkštelėjo.
- Kas aš tau?! - garsiai pasipiktino. Nė už ką neketino raustis po žemę. Ir dar vidury nakties. Žiemą. Ar šita kvaiša visai proto neteko ? Ko gero, taip ir buvo, bet Eion nutarė dėl visa ko pasitikslino: - Ar tu visai iš proto išėjai? Ar niekada jo ir neturėjai? Aš to nedarysiu!
Vėl apsisukęs pradėjo lėtai tolti nuo profesorės.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Daržas
« Atsakymas #70 Prieš 1 metus »
- Na, suteikiu tau tai ko norėjai. Juk akivaizdu, kad taip elgiesi tik norėdamas mano dėmesio. Aš tau jo suteikiu. Prašom, - pasakė Roma. Taip, ji tikrai nenorėjo čia būti, tačiau vis dėlto nenorėjo Eion taip ramiai paleisti. Nenorėjo netesėti pažado.
- O kas aš tau, kad gali gadinti mano pamokas ir į mane mėtyti sunkius daiktus? - paklausė dar labiau supykusi. - Žinoma, kad jos netekau. Kaip galima likti su protu gavus į maukaulę iš čiaupo? Gal nori tą išbandyti su tavim? - paklausė, tačiau nieko neketino daryti, žinoma. - Eik dirbti, - kodėl jis negali tiesiog ramiai atlikti darbo? Visiems būtų ramiau? Pagalvojo profesorė. Puikiai suprato, kad nebus lengva, tačiau taip pat puikiai suprato, kad nepasiduos. Nenorėjo, kad viskas vėl būti kaip jis užgiedos.
- Šiandien viskas nebus kaip tu užgiedosi. Eini dirbti. Ir neišeisi tol kol nepabaigsi darbo! - dabar jau ramiai pasakė, tačiau pamatė, kad jis jau pradėjo tolti. Laimė, lėtai. - Niekur neisi! - dabar jau tikrai supykusi šūktelėjo.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daržas
« Atsakymas #71 Prieš 1 metus »
Eion sutriko. Niekada negalvojo, kad jam reikia dėmesio. Tik jau ne šitos erzinančios profesorės. Bet ji būtent to dėmesio gavo. Galėjo paprasčiausiai ignoruoti nepakenčiamą mokinį, ar ne? Norėjosi paklausti, kodėl ji tai daro, bet atsakymas, tiesą pasakius, nelabai tedomino.
- Aš… - norėjo piktai atsikirsti klastuolis, tačiau suprato, kad profesorė Keit pirmą kartą gyvenime prašneko logiškai. Tegul ir nepakenčiama, ji buvo jo mokytoja. Taigi jis taip ir liko tylėti. Tai jau buvo pažanga, tad dar ir atsiprašymo tikrai nereikėjo tikėtis.
Verta pastebėti, kad toks susimąstymas nė kiek nepadidino noro dirbti. Būtent dėl to jis norėjo tiesiog išeiti - kol nesusipyko dar labiau. Tik, aišku, profesorė neketino jo taip paprastai išleisti. Išgirdęs šūksnį sustojo ir netgi teikėsi atsisukti. Kiek laiko stovėjo ir žvelgė į profesorę ir galiausiai žengė žingsnį atgal.
- Aš nenoriu, - visiškai ramiai pratarė. - Aš pažadu, kad per jūsų pamokas daugiau blogai nesielgsiu, - tarstelėjo ir nejučia prisiminė, kad kažką panašaus žadėjo ir per pirmąjį areštą. Tad dėl visa ko pridūrė: - Tikrai.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Daržas
« Atsakymas #72 Prieš 1 metus »
- Ką tu? Ar tai dar vienas aiškinimas, kad neturėtum čia būti? Verčiau atvirkščiai, - pasakė. Abejojo, kad jis būtent tą ir norėjo pasakyti, tačiau galbūt po šių jos žodžių jis neturėtų bent jau tokiais būdais išsisukti. Roma labai norėjo tuo tikėti, tačiau suprato, kad vilčių mažai.
  Paskui profesorė išgirdo, kad jis to nenori. Tai jos nenustebino. Iš šio mokinio tą jau buvo girdėjusi. Ir ne kartą. Jis daug ko nenorėdavo, tačiau niekada nepagalvodavo, kad egzistuoja žodis reikia. Tuo labiau jis pats save atvedė į šio žodžio teritoriją. Pagalvojo tamsiaplaukė.
- Ar esi girdėjęs tokį žodį reikia? Pats save pastatei į tokią situaciją, kad reikia kliautis tuo žodžiu. Pats dabar ir dirbk, - pasakė. - Aš puikiai mačiau kaip po savo pažado nuostabiai elgeisi. Dirbk, - pasakė ir nuisšypsojo. Tikrai neketino pasitikėti juo. Ypač žinant tai, kad jo vienintelis tikslas - jai pakenkti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Daržas
« Atsakymas #73 Prieš 1 metus »
Kodėl šita profesorė neklauso tada, kai reikia, kad išgirstų, o  kai geriausia būtų, kad negirdėtų nieko, būtinai atsako? Nebaigtas sakinys tam ir buvo nebaigtas, kad profesorė Keit nesužinotų, kas buvo norėta pasakyti. Tik argi ji gali suprasti tokį elementarų dalyką? Žinoma, ne.
- Nieko, - burbtelėjo. Norėjo pranešti, kad tai ne jos reikalas, bet šį kartą susilaikė nuo tokių žodžių. Nenorėjo erzinti dar labiau. Na, tiesą sakant, norėjo, bet tada tikrai iš čia neišeitų.
Ji vėl kažką pradėjo vapėti, bet berniukui viskas jau buvo nusibodęs. Pastūmęs profesorę priėjo prie įrankių, kurie turėjo "padėti" pasodinti kvailus augalus. Argi ne kvaila arešto užduotis? Ir kam tą daryti naktį? Paėmė kauptuką ir gerai apžiūrėjo. Neįsivaizdavo, kam jis reikalingas - Airijoje teko dirbti daugybę purvinų darbų, bet nė vienam iš jų nenaudojo tokio keisto įrankio.
- Aš nemoku, - piktai pasakė ir nušveitė kauptuką į šoną. Pažvelgė į profesorę neapykantos kupinomis akimis. - Gal jau galima grįžti į pilį?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Daržas
« Atsakymas #74 Prieš 1 metus »
- Nebūna nieko kai kalbi, - atsakė taip pat burbėdama. Kažko panašaus ir tikėjosi. Jis nedirbs, burbės, o galiausiai pradės prunkšti. Tai nutikdavo beveik visada. Skirtumas nuo kai kurių kitų mokinių būdavo tas, kad profesorė neįsivaizdavo kaip elgtis su Eion. Žinoma, ji tikėjosi, kad atras kokį būdą su juo normaliai bendrauti.
  Roma pajuto, kad yra stumiama. Žinoma, nieko kito iš Eion nereikėjo tikėtis, tačiau ji vis tiek nustebo, todėl iš įpročio tarė:
- Ai.
  Žinojo, kad niekas nepadės. Matė, kad pirmakursis abejingas kitų skausmui.
- Tai nenaudok šio įrankio. Yra ir kitų. Be to, galėtum būti toks malonus ir manęs nestumdyti? - šaltai tarė. - Na, tu nepadarei nieko, mane stumdei ir dabar prašaisi išeiti? Galvok iš naujo! Kol neatsiprašysi ir neatliksi darbo niekur neisi! Aišku?! - pasakė jau piktai. Nesuprato kodėl Eion tiesiog nedirba. Negi jis nesupanta, kad darydamas tokias nesąmones tik ilgina savo buvimą čia? Pagalvojo tamsiaplaukė.