0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Alanas siaubingai neišsimiegojo. Visą naktį praskaitė knygą, o ryte dar susitiko su Deoiridh, kad išpieštų jai veidą.
Bet kad ir koks jautėsi nuvargęs atėjo į šią pamoką. Nė už ką nebūtų jos praleidęs.
Berniukas įsitaisė pačiame klasės gale ir pasirėmė ranka galvą. Akys lipte lipo nuo miego, profesorės žodžiai sklido kažkur pro šalį. Staiga, priešais Grifą atsirado lėkštelė su pyragu. Jis kilstelėjo galvą. Valgyti nenorėjo nes A. buvo neišsimiegojęs ir B. nemėgo slyvų. Taigi, tik linktelėjo padėkodamas profesorei ir tiek. Bet tada į galvą šovė mintis, juk ne miegoti čia atėjau.
Deoiridh sėdėjo pačiame priekyje ir atrodė klasiškai. Berniukas sėdėjo ir šypsojosi. Šį rytą, ieškodamas dažų lagamine rado net puikias triušio ausytes. Žinoma, jos ten kažkaip atsidūrė jaunėlės sesers dėka. Ir visai laiku jos ten atsirado. Įdomu, ką dar galėčiau rasti savo lagamine, jei pasirausčiau atidžiau? Alanas žinojo, kad tiek kuprinė tiek lagaminas yra viena absoliuti betvarkė.
Jis kaip tik ir atsegė kuprinę, išsitraukė lapelius pirktus Vizlių krautuvėje. Vieną išplėšė ir parašė.
Citata
Labas, Tai ko dabar nevalgai pyrago? Tikriausiai tau labiau patiktų morkų desertas ar ne?
Užteks pirmai pradžiai. Pamanė ir sulankstė raštelį į lėktuvėlį. Tas pakilo oran ir nuzvimbė ant Deoiridh stalo. Puikių daikčiukų galima rasti toje Vizlių krautuvėje. Šyptelėjo jis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Dori pasirodė, kad ir Zoey Sabrinos pamokos nėra pačios mėgstamiausios ir klastuolės lūpose nejučiom radosi šypsnis. Po to švilpiukė, atrodė, apie kažką pagalvojo ir įsidrąsinusi metė dar vieną akmenį į profesorės daržą.
- Nejaugi? O kaip turėtų tartis iš tikrųjų? - susidomėjusi paklausė. - Galėtum pabandyti, galbūt siųsis lengviau ir kokybiškiau?
Iš pirmo žvilgsnio Zoey nebuvo tas žmogus, su kuriuo dvylikmetė iškart rastų bendrą kalbą. Bet rado. Keista, tačiau kartais mergaitei patikdavo visai ne tokie žmonės, kokius ji įsivaizduodavo savo draugais. Bet Zoey jai kažkuo patiko. Galbūt todėl, kad jos elgesys nebuvo saldus? Tačiau Alano elgesys kažkiek saldokas, bet jiedu vis tiek draugai. Man arba žmogus patinka, arba ne, pasakė mintyse sau Mendel. Kažkada jau buvo tai sakiusi ir sau, ir kažkam kitam.
Mergaitės akys nejučiom nukrypo į Alaną, nes jis ką tik kažką kažkur metė. Popierinį lėktuvėlį. Jis skirtas... Deoiridh? Mendel širdis suspurdo. Alanas ir Deoiridh yra pažįstami? Galbūt jie draugai? Nuo tokios minties mergaitė šyptelėjo. Atrodė tokie skirtingi. Ir amžius jų skirtingas. Ką jie galėtų turėti bendro? Ir čia mergaitė išplėtė akis. Galbūt jie giminaičiai?! Juk Deoiridh kaip ir nepaneigė, kad gyvena turtingoje burtininkų šeimoje. Dori taip knietėjo išsiaiškinti apie grifę ką nors daugiau... Ji turės Alano apie tai paklausti!
Tačiau dabar buvo pamoka. Dabar Dori buvo su Zoey. Išklausiusi jos pasiūlymą Mendel kaip mat išsišiepė.
- Šauniai sugalvojai! - entuziastingai atsakė į pasiūlymą ir įsispoksojo į abi palaidines, kurias laikė Zoey.
Dori nemanė, kad šie drabužiai nebus reikalingi. Ji nutuokė, kad tai bus proga pakiaulinti profesorei. Mergaitės nuotaika iškart pasitaisė.
- Diffindo, - tarė nusitaikiusi į persikinę palaidinę ir ši prasikirpo.
Tą patį padarė ir su kita palaidine. Kažkas viduje sukirbėjo, mat šitų kerų Dori išmokė ne kas kitas, o Sabrina praeitais metais. Taip gimė ir Svogūno, dabar jau Džo, vardas. Tik nepradėk mėgti Sabrinos, pavertė akis tamsiaplaukė. Ji su savo maistu ir saldumu juk yra kažkas baisaus. Juk taip?
- Na štai, drabužiai prakirpti, - šyptelėjo greta esančiai merginai. - Galbūt norėtum pabandyti pradėti siūti? - paklausė.
Dori laukė atsakymo ir galvojo, ar Zoey pabandys tai daryti profesorės nurodytu burtažodžiu, ar patobulins.
Netikėtai Mendel dėmesį patraukė Levandos balsas. Antrakursė nejučiom išsišiepė. Šiandien ji jautėsi tokia svarbi. Nuotaika buvo išties pasitaisiusi.
- Labas! Tiesą pasakius, dar nebandžiau, bet galiu pabandyti.
Mendel paėmė kažkokias kelnes. Reikėjo paieškoti, kur jos buvo suplyšusios. Fui. Jūs rimtai? Dori susiraukė, mat kelnės buvo praplyšusios ties tarpukoju.
- Iki ko jinai nusirito, - atsiduso žvilgtelėjusi į profesorę. - Madon siūn bondžiur, - ištarė Mendel nutaikiusi burtų lazdelę į tą skylę.
Antrakursės nustebimui, kerai iškart suveikė. Veikiausiai prisidėjo tai, kad Dori šią akimirką buvo puikios nuotaikos. Tačiau viskas nebuvo jau taip idealu, nes po akimirkos ėmė siųtis neplyšusi medžiaga, o skylė taip ir liko.
- Gana, - griežtai pasakė ji ir nutraukė siuvimą, o tos praplyšusios kelnės nuskriejo tiesiai profesorei ant stalo.
Dori žvilgtelėjo į Levandą ir kelis kartus ištarė burtažodį, bet nieko siūti jau nebandė.
- Taigi, bandyk kalbėti vos ne prancūzišku akcentu, - aiškino ji Levandai, - pabrėždama pirmojo žodžio antrą skiemenį, o trečiojo žodžio pabaigą suminkštink ir ištęsk. Beje, Zoey moka prancūziškai, tai turbūt ji galėtų paaiškinti geriau už mane, - mirktelėjo švilpei.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
 Melodė labai nerimavo ir jaudinosi, nes tai buvo pirmoji jos kerėjimo pamoka. Ji tiesiog negalėjo susikirsti, mat pirmas įspūdis atmintyje lieka ilgam. Jei susikirs, tai istrigs atmintyje tiek profesorei, tiek kitiems mokiniams ir galiausiai pačiai Melodei. Tad grifė pasiryžo susikaupti ir atlikti viską nepriekaištingai, kas tikriausiai bus ne taip jau lengva. Tačiau, vos pamokai prasidėjus grifė įsitikino, kad tinkamai susikaupti bus tiesiog neįmanoma. Slyvų pyragas? Ar ši profesorė nusprendė papokštauti? Kaip tai padės man susikaupti? Mergaitė nuvijo mintis apie pyragą ir vėl sutelkė visą dėmesį į profesorę. Tačiau akys vėl nukrypo kiek kitur. Tik dabar Melodė pastebėjo profesorės uždegtas žvakutes, kurios spinduliavo, ne tik šviesą ir šilumą, tačiau ir jaukumą. Melode, ką tu darai? Juk žvakučių stebėjimas niekaip nepadės užsidirbti profesorės palankumą ar taškų Grifo Gūžtai! Tad grifės akys ir vėl įsmigo į kerėjimo profesorę. Po kelių nuobodžių profesorės paskaitos apie siuvimo kerus minučių pirmakursė įsitikino, jog ši profesorė tikrai mėgsta girtis ir... vadinti mokinius zuikučiais. Melodė kukliai šyptelėjo. Tačiau profesorei baigus savo ilgą ir tamsiaplaukės nuomone nuobodžią paskaitą, grifė ėmėsi darbo. Siuvimo kerais reikėjo susiųti kažkokios profesorės pusseserės drabužius. Ką gi, nors tai neatrodo kaip vieni reikalingiausių kerų, teks juos išmokti. Tik įdomu ar tas slyvų pyragas iš ties toks gardus kaip profesorė sakė, ar čia tik jos pramanai? Melodė nupėdino link profesorės stalo ir pasiemė keletą skylėtų drabužių. Tiesa grįždama dar spėjo nutverti gabaliuką slyvų pyrago. Grįžusi į savo vietą atsargiai paragavo profesorės kepto pyrago. Būna ir blogesnių, tačiau valgyti įmanoma.
 Mergaitė išsitraukė iš kišenės savo septynių colių, testralio uodegos plauko burtų lazdelę ir nukreipusi į vieną didžiausių neriniuotos suknelės skylių ištarė profesorės nurodytą burtažodį:
- Madon siūn bondžiur.
 Nieko neįvyko. Ilga bjauri rožinė suknelė kaip buvo, taip ir liko skylėta. Atsidususi Melodė nuramino save, jog tai buvo tik pirmas kartas, o kaip profesorė ir sakė, iš pirmo karto tikrai nepasiseks. Pirmakursė vėl nukreipė lazdelę į skylę ir ištarė burtažodį:
- Madon siūn bondžiur!
 Ir vėl nieko. Nesisekė ir trečiąjį, ketvirtajį ar, net penktąjį kartą. Tačiau grifės atkaklumas neleido nuleisti rankų. Tad atėjo ir šeštojo bandimo eilė. Melodė tvirtai suėmė burtų lazdelę, įsmeigė savo žydras akis į skylę suknelėje ir iš visų jėgų suriko:
- Madon siūn bondžiur!!!
 Mergaitė susigriebė surikusi kiek per garsiai, tad apsimetusi, jog nieko čia nebuvo atsisėdo ir įsmeigė akis į slyvų pyragą. Praėjus kelioms akimirkoms žvilgtelėjo į akivaizdžiai per ryškią rožinę suknelę iš Paryžiaus. Skylės kaip nebūta! Jaunoji burtininkė su pasididžiavimu dar kart metė žvilgsnį į buvusią skylę suknelės apačioje ir nieko nelaukusi puolė prie kitų skylių.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
   Suole sėdinti Sofi jautėsi keistai, ir galvojo kaip išvis čia pateko. Ji jau visus metus nebuvo įžengusi į šitą klasę. Noras lankyti Kerėjimą buvo daug mažesnis, nes kai nelanko Nuodų ir Vaistų ji nelanko ir Kerėjimo. Nors ji pasiilgo profesorės Spellman vedamų pamokų. Šilta ir rami. Tiksliai,- prisiminė,-juk dabar ji Wolfhard.
   Mergaitė mergina (dabar jai labiau patiko žodis mergina, nors vis tiek nepykdavo kai pavadindavo mergaite) neįdėmiai klausė profesorės žodžių, nes, kad ir kiek stengdavosi kažką nugirsti viskas išbėgdavo pro kitą ausies galą lyg skystis. Ji nugirdo burtažodį ir žodžius "suplėšytų drabužių", "turėsite kerais susiūti", "alio, drabužiai ant stalo". Info pakako.
   Sofi nerangiai pakilo nuo suolo nuo jo nušluodma vadovėlį. Apsimiegojusių akių savininkė lėtai atsiklaupė ir neatsistojusi užmetė knygą ant stalo. Linksmai vinguriuodama raudonplaukė priėjo staliuką ant kurio puikavosi skudurai. Žaliaakė pasibjaurėjus dviem pirštai paėmė švarką. Ji bent jau tikėjosi, kad ten buvo švarkas. Jis bent jau nelietė Chris pažastų ar kojų. Skylės Sofi nuomonės nepakeitė. Ji negalėjo į tai žiūrėti, tad pribėgusi prie stalo numetė buvusį švarką. Išsitraukė lazdelę ir nukreipė į turbūt didžiausia skylę:
- Madon siūn bondžiur,- mintyse burtažodis skambėjo geriau. Savaime aišku nepavyko. Netodėl, kad profesorė taip sakė - Sofi to neišgirdo, bet žinojo, kad profesorės pamokose nebūna burtažodžių, kurie pavyktų iš pirmo karto.
 - Madon siūn bondžiur,- pavyko, be daug pastangų. Po sekundėlės skylės nebebuvo.
 - Madon siūn bondžiur,- pabandė užlopyti kitą, mažesnę.
   Buvo nuobodu vis kartoti Madon siūn bondžiur, bet teko. Kai kuriuos kartus nepavykdavo, bet daugumą išėjo. Dauguma skylių nebuvo užsiūtą, tad:
 - Madon siūn bondžiur,- pakartojo, pavyko. Po šio karto jau nebepavyko.
   Raudonplaukę užkniso, tad ji nusmigo ant savo suolo. Miegojo, bėgo seilės, vėl negriuvo vadovėlis. Greit sumanė atsibusti, nes profesorei tai neatrodys gerai. Ji vėl nerangiai pakėlė vadovėlį. Tuomet įsižiūrėjo į tą nuskurėlį. Iš kažkur atsirado rašalo dėmė. Ji nebuvo didelė, bet vis tiek tai nebuvo gerai.
 - Madon siūn bondžiur,- nepavyko užsiūti šios.
  Drabužis vis dar gulėjo apdriskęs. Žaliaakė negalėjo žiūrėti į ji, tad padėjo jį ant kedės. Lazdelę įsikišo toliau ir giliau nei įprastai ir tiesiog sėdėjo, laukė kol vėl aptiks noras burti.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
 Nors iš pradžių sekėsi visai nekaip, dabar viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Skylės viena po kitos užsisiuvo ir pirmakursė su palengvėjimu atsikvėpė. Bet nors šlykščioji suknelė buvo visiškai susiūta, vis tiek atrodė bjauriai. Ir kaip galima tokią nešioti? Siūsi, nesiūsi rezultatas bus beveik toks pat, vis tiek bjaurus. Mergaitė su pasibjaurėjimu žvelgė į suknelę, bet po akimirkos žvilgsnis nukrypo prie kitų iš Paryžiaus atvežtų profesorės pusseserės drabužių. Bėje, šie taip pat nebuvo vieni gražiausių. Tie prancūzai ką visai neturi pinigėlių normaliems drabužiams nusipirkti? O gal Prancūzijoj tik tokias drapanas ir pardavinėja? Tokiu atžvilgiu, tie prancūzai visai neturi skonio... Mergaitė nukreipė savąją burtų lazdelę į nedidelę skylę neskoningos palaidinės rankovėje.
- Madon siūn bondžiur,- ištarė burtažodį ir skylė po minutės jau buvo užsiūta.
 Tačiau po gerų penkių minučių kerai jau įgryso. Kokia nuobodybė. Šie siuvimo kerai jau skersai gerklę lenda. Melodė išsidrėbė ant kėdės ir nužvelgė skarmalus ant jos stalo. Be reikalo gaištu laiką, juk vis tiek tokių "drabužių" jei taip galima juos pavadint, niekas nenešiotų. Ko gero ta profesorė viską išsigalvojo, o šiuos "drabužius" vos už kelis galeonus nupirko kokiam bobučių turguj. Grifė įsikišo savąją burtų lazdelę į kišenę ir išsitraukė iš kuprinės "Tipinių kerėjimų knygą 1 dalį". Melodė atsivertė purvinos rudos spalvos viršelio savininkės pirmąjį puslapį ir perbėgo akimis, bet niekas nelindo į galvą. Nors žiūrėjo į juodu ant balto parašytus žodžius, jų nematė ir nesuprato. Atrodė, kad knygoje surašyti tik bereikšmiai bla bla bla... Galiausiai mergaitė užvertė knygą ir darsyk peržvelgė klasę. Pamoka ėjo į pabaigą. Grifiukė nenoriai suėmė visus dailiai susiūtus drabužius į glėbį ir prisistatė prie profesorės stalo:
- Laba diena, profesore. Aš Melodė, naujokė iš Grifo Gūžtos. Ar per kerėjimo pamokas visada būna slyvų pyrago? (Mat Melodė jau pastebėjo, jog didžioji dalis mokinių nevalgė profesorės kepto pyrago. Tikriausiai jau atsivalgė)
 Melodė tvarkingai sudėjo savo susiūtus drabužius ant profesorės stalo ir patraukė savo suolo link. Paėjėjusi vos keletą žingsnių tamsiaplaukės akis patraukė ant žemės, prie pat vieno iš suolų gulinti kažkieno burtų lazdelė. Mergaitė pakėlė lazdelę ir padėjo gerai matomoje vietoje. Tačiau praėjus nemažai laiko niekas jos nepasigędo. Melodė vėl grįžo prie burtų lazdelės ir atidžiai apžiūrėjo. Maždaug 13-14 colių, tamsi ir elastinga... Ir vis gi keista, kodėl niekas dar nė nepasigedo lazdelės? Grifė nusprendė trumpam pasiskolinti lazdelę, o pamokos pabaigoje pažiūrėti ar kas nors jos nepsiges ir grąžinti. Ji grįžo iš kur atėjusi ir klausėsi už lango krapnojančių lietaus lašų. Panašu, jog oras visai nekoks. Tikriausiai šiandien niekas nė nosies laukan neiškiš. Tačiau kur aš  dėsiuos pilnutėlėje pilyje? Teks pėdinti į lauką... Mergaitė atsiduso ir kantriai laukė pamokos pabaigos.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Zoey šyptelėjo suole sėdinčiai draugei. Greičiausiai draugei. Mergina iš tiesų nežinojo ar žmonės, kurios ji laiko savais draugais ją laiko draugais. Iš tiesų daugelis žmonių jai buvo labai sunkiai suprantami. Jie jai buvo it kokia aukštoji žiobarų matematika.
- Tartis turėtų maždaug taip, - padarė pauzę kiek pagalvodama, kadangi prancūziškai kalbėjo senokai. - Madone siun bonžiur. Šiuo atveju e turėtų būti tariam. Tik labai abejoju, kad siūti seksis kokybiškiau,, - ištarė mergina šypteldama ir sukikendama. Žinojo, kad kažkada prancūzų kalba jai pravers ir Hogvartse. Tik keista, kad pravertė taisant burtažodį pamokoje.
Iš tiesų burtažodžio pataisymas suteikė merginai džiaugsmo, kadangi ji galėjo kažkaip padėti. Būti kažkaip naudinga ir reikalinga. Ji taip jausdavosi retai. Labai retai Ji beveik visada jausdavosi nereikalinga ir nenaudinga.
Greitai kerų pagalba, Dori viską sutvarkė. Zoey nusišypsojo būdama labai patenkinta. Joms tereikėjo susiūti šitas dvi palaidines ir padaryti pamokos darbą, už tai gauti taškų. Visi turėtų būti laimingi dėl to.
- Aš galiu pradėti, bet nežinau ar tarti teisingą prancūziškai variantą ar pasakyta profesorės, - tarė sukikendama prancūzė. Jos mintys nesisuko apie peiliuką dėl ko ji taip pat labai džiaugėsi.
Greitai prie Zoey ir Dori prisistatė kažkokia mergina, kurios violetinplaukė nepažinojo. Richter nutilo. Ji bijojo ką nors pasakyti, kadangi nežinojo kaip į tai reaguos čia ką tik priėjusi mergina. Greitai ji paklausė apie kerus. Dori tarus, kad Zoey moka prancūziškai, violetinių plaukų savininkė nuraudo.
- Moku, bet šie kerai yra prancūziškai neteisingi. O jei juos tariant kaip profesorė sakė tai reikia tarti beveik taip kaip sakė tarti Dori, tačiau antrą žodį reikia tarti minkščiau, - pasakė vis dar būdama raudona.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Pamažu Deoiridh ėmė nuobodžiauti. Niekaip negalėjo suprasti, ar Sigurdas jos nemato, ar dėl kažkokių priežasčių nusprendė šį kartą neprieiti. Galbūt reikėjo tą padaryti pačiai? Bet tai nebuvo labai įdomus variantas: labai jau norėjosi, kad būtent vaikinas prieitų prie jos triušio. Atrodė, kad islandas to nepadarys. Deoiridh laukė ir laukė, jau net pradėjo svarstyti, kad gal reikėtų atlikti pamokos darbą. Tiesą sakant, atrodė, kad pamoka jau turėtų baigtis: sėdėti ir laukti buvo siaubingai nuobodu, tad kiekviena minutė išsitempė iki begalybės.
- Ne, ilgiau čia tikrai nesėdėsiu, - suburbėjo grifiukė ir jau ruošėsi keltis iš suolo. Laimei, jos ausys pagavo artėjančius žingsnius. Ji sustingo ir ramiai laukė. Nuoširdžiai vylėsi, kad tie žingsniai priklauso ne kam kitam, o Sigurdui. Laimei, neklydo. Tiesa, jo reakcija gerokai sutrikdė. Ar islandas pagalvojo, kad taip būti neturi? Deoiridh kiek sunerimo, bet galiausiai nusišypsojo.
- Tai tik… Įdomesnis būdas praleisti laiką šitoje kvailoje pamokoje, - ramiu tonu paaiškino ji. Tuo metu ant stalo nusileido kažkoks lėktuvėlis. Žvilgtelėjusi į Sigurdą rudaplaukė sukikeno ir parodė jam laiškelio turinį. Nelabai norėjosi sakyti, kas laiškelį parašė (Jis tik vaikas! Sigurdas tikrai nieko blogo nepagalvos!), tad mergaitė tiesiog nerūpestingai atrašė:

Citata
Tiesą sakant, morkos tikrai neatsisakyčiau! Bet tik jau ne iš nuostabiosios Sabrinos.

Galvoje sukirbėjo mintis, kad nereikėtų pirmakursiui demonstruoti savo nuomonės koledžo vadovės atžvilgiu, bet ta nuomonė, ko gero, jau buvo ir taip akivaizdi. Deoiridh pažvelgė į klasės galą ir galiausiai pamačiusi Alaną paleido lėktuvėlį jo link. Nebuvo tikra, kad pataikė, bet svarbiau buvo praleisti laiką su Sigurdu.
- Ar man tik atrodo, ar šitos žvakės išties yra užuomina? - sumurmėjo ji pakankamai garsiai, kad islandas ją išgirstų. Kiek laiko apsimetusi, kad dvejoja, mergaitė čiupo artimiausią žvakę ir įdėmiai ją stebėjo. Nežinojo, ar tikrai verta antrą kartą paversti kerėjimo klasę chaosu. Vis dėlto profesorė nuostabioji Wolfhard tiesiog nuostabiai tiko tam reikalui, tad grifiukė nebedvejojo. Paėmusi artimiausią skudurą įkišo jį į ugnį ir kantriai palaukė, kol jis pradės smilkti. Numetusi jį ant žemės Deoiridh šypsojosi. Ugnis nebuvo labai užtikrinta, tačiau panašu, kad triukas pavyko.
- Gal kerėjimas nėra jau tokia bloga pamoka? - sumurmėjo ji Sigurdui. Tik dabar pagalvojo, kad paskutiniams mokslo metams einant į pabaigą vaikinas gali norėti mokytis. Kita vertus… Jis mergaitę kuo puikiausiai pažįsta, vadinasi, prieidamas žinojo, ko čia galima tikėtis. Deoiridh papurtė galvą taip leisdama triušio ausims sukrutėti.
Po kiek laiko grifiukė išsitraukė lazdelę ir nurkeipė ją į tebesmilkstantį drabužį - ar jo liekaną.
- Incendio, - tyliai, bet tvirtai ištarė grifiukė, ir ugnis iš karto užsiplieskė gerokai gyviau. Šiaip ar taip, ji yra kerėjimo pamokoje. Vadinasi, jai priklauso kerėti, ar ne? Mergaitė patenkinta atsisuko į Sigurdą tarsi laukdama jo įvertinimo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
  Antrakursė mergaitė sėdėjo kerėjimo pamokoje ir palengva lingavo nuo vėjo, kuris skverbėsi pro pravirus langus. Arletė nesiskundė, mat kerėjimo pamokos jai visai patiko, o ir supykdyti profesorės šviesiaplaukė tikrai netroško. Jau ir taip prisidirbo, nes šiais metais pamokų lankomumas buvo daug prastesnis negu pirmame kurse.
  Tačiau Russell vylėsi, kad mama, mokytojai ir šiaip asmenys, kuriems dvylikametės mokymosi rezultatai svarbūs, ją supras. Hogvartsas buvo... stebuklas. Ypatingas stebuklas, o stebuklais reikėjo grožėtis, juos tyrinėti. Tad ką būtų pasirinkę suaugusieji - kažkokią pamoką, kurios temą galėjo išsinagrinėti ir vadovėlyje, ar neužmirštamą horizontą, patirti daugiausiai azarto reikalaujančius nuotykius ir tiesiog mėgautis gyvenimu?
  Ir nors Arletė tikėjo, kad žmonės pasirinktų antrąjį variantą, dabar tūnojo kerėjimo klasėje ir privalėjo susikaupti. Išsiblaškiusi ji supras tik tiek, kad kažką pražiopsojo. O varniukė troško susirinkti visus taškus, kuriuos galėjo gauti. Tiesa, pamokos tema buvo keista, dėl to Russell buvo nuoširdžiai abejojanti, kad kažką padarys tinkamai. Na, bent jau galėjo pasimėgauti saldžiu slyvų pyragu, kurio skonis, žinoma, nebuvo geresnis nei didžiojoje salėje patiekiamo maisto, tačiau buvo anaiptol ne prastas. Ypač žinant, kad jį paruošė mokytoja Sabrina.
  Russell nedrąsiai ištiesė ranką ir pasigriebė šakutę. Burnoje tirpstantis pyragėlis praskaidrino jos nuotaiką, kaip ir tai, kad prieš Arletės akis išdygo Abigailė - jau seniai antrakursei pažįstama draugiška mergaitė. Nutuokė, kad jos bendradarbiavo ir anksčiau ir ar tik ne toje pačioje kerėjimo pamokoje? Svogūnai, šakelės... Taip, ta pamoka, o iš temos puikiai suprantama, kad pamoką vedė kerėjimo profesorė, - šyptelėjo stebeilydama bendrakoledžę.
  - Labas! - garsiau nei turėtų, prabilo ir nuoširdžiai vyptelėjo. Pakilusi nuo kėdės apkabino draugę, tačiau ilgai jos glėbyje laikyti paprasčiausiai negalėjo. Juk pamokos laikas buvo ribotas, bent jau taip sakydavo kiekvienas mokytojas.
  - Paimk, jei gali, - draugiškai linktelėjo dvylikametė. Širdyje tiesiog šokinėjo iš laimės, kad pamoką praleis ne viena, o su bendrakoledže. Galės šią valandžiukę prisiminti labiau, nei koks vaikas, kuris praktiką vykdė vienas, niekieno netrikdomas. Nors apsižvalgius Arletė nuoširdžiai tuo suabejojo. Jai atrodė, kad klasėje įsivyravo chaosas. Prasideda...

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Levandai išklausius viso Dori monologo akys ant kaktos iššoko. Ji bandė sudėlioti visas mintis ir prisiminti, ką reikia suminkštinti, o ką paryškinti, tariant burtažodį. Tai tikrai misija neįmanoma... Mergina apsidžiaugė, kai Mendel suolo draugė taip pat jai pagelbėjo. Tačiau tai nenumalšino visiškos sumaišties jos raudonoje makaulėje. Matyt, norint taisyklingai ištarti prireiks nemažai praktikos...
- Tiesą pasakius, vis dar jaučiuosi visiškame chaose, tačiau, manau, šį bei tą įsidėmėjau. Ačiū už pagalbą! - šyptelėjo klastuolė, būdama visiškai tikra, jog nieko nesugebėjo susigrūsti į galvą. Matyt, didelis plaukų sluoksnis ir storas kaukolės kaulas apsaugojo galvą nuo tokios sudėtingos informacijos.
Ji jau nusisuko ir norėjo žingsniuoti prie savo suolo, tačiau prisiminė, kad taip ir nepasisveikino su nepažįstamąja. Nors mergina buvo susinervinusi dėl nelemto burtažodžio ir neturėjo jokio noro dabar ieškotis draugų, tačiau taip išeiti ir net neprisistatyti šalia Dori sėdinčiai merginai buvo tiesiog nedovanotinai nebrandu ir neetiška.
- Beje, aš Levanda, - atsigręžusi tarstelėjo raudonplaukė.
Levanda laikė iškėlusi virš marškinių burtų lazdelę ir mintyse kartojo burtažodį tol, kol šis dar labiau susipainiojo. Netekusi kantrybės, ji medūzos žvilgsniu nužvelgė kreminės spalvos skarmalą ir kiek per garsiai sušuko:
- Madon sūn bondžiur! – marškiniai pradėjo beprotišku greičiu irti per visas siūles. Dėl Merlino barzdos, kas šįkart negerai? Ir dar visi stebisi, kodėl nenoriu eiti į pamokas...
Buvo akivaizdu, kad susiūti naujų marškinių iš skutelių jai tikrai nepavyks. Tad ši, kiek panikuodama, paslėpusi marškinių skutelius užanty, nusviedė juos ant pirmo pakliuvusio suolo, vos tik įsitikinusi, jog niekas į jos nebado žvilgsniu. Keturiolikmetė pasigriebė kažkokį seną bjauriai rudos spalvos švarką, bet, palyginus, nesmarkiai šian bei ten įplyšusį. Na, bent jau neturi tos didelės skylės nugaroje...
Tradiciškai, kelis kartus sumurmėjusi burtą ir negrabiai pamaskatavusi ore lazdele, ji nusprendė, kad yra pasiruošusi. Na, jei iš vis tokiam dalykui galima būti pasiruošusiam.
- Madon siūn bondžiur, - ištarusi žodžius, ji stebėjo, kaip adata lengvai skrodžia tankią švarko medžiagą po savimi palikdama ne idealias, bet vis šokias tokias siūles.
Nors klastuolė suprato, jog dabar turėtų jausti milžinišką pasitenkinimą savimi, tačiau pamokos užduotis sudegino visus jos galvoje likusius sveikus džiaugsmo neuronus. Jiems regeneruotis reikėjo to dešimties minučių miego, apie kurį ji svajojo jau mokytojai veblenant šiandienos pamokos temą. Žinoma, jei Levanda nebūtų tingėjusi, būtų persiuvusi švarką ar bent jau susiradusi kokią suplyšusią kojinę, kuriai reikėtų poros siūlių. Tačiau miegas, kad ir kietoje medinėje kėdėje skambėjo per gerai, o lengvas klasės šurmulys savotiškai migdė.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Regis, Zoey nemenkai jaudinosi, o gal drovėjosi, o gal ir tai, ir tai, kai Levanda priėjo prie merginų. Tačiau vis tik švilpiukė papasakojo Levandai, kaip reikia tarti tuos kerus, ir visi buvo laimingi. Levandai nueinant Mendel mirktelėjo tarė:
- Iki pasimatymo!
Taip šilta širdy pasidarė, mat pirmoji mokslo metų pusė antrakursei buvo ganėtinai sudėtinga. Jai teko įsivelti į nemažai konfliktų ir susirasti nemažai priešų. Tačiau dabar, pavasarį, ją supo daugiau draugų negu nemėgstamų personų, ir šią akimirką dvylikmetė jautėsi laiminga. Stengėsi mėgautis tokiomis akimirkomis, nes nežinojo, kiek laiko šita laimė gali trukti. Bet jau tik nebūk skysta, nepamiršk, kad esi klastuolė!
Bendrakoldžei nuėjus Mendel akys grįžo prie prakirptų palaidinių. Kažkodėl juodaplaukė norėjo, jog Zoey pradėtų siūti pirma, įgytų drąsos. Kodėl jai norėjosi tarsi globoti šitą merginą? Dori atsakyti į tą klausimą nei pati sau negalėjo, tačiau dabar taip jautėsi ir viskas.
- Madon siūn bondžiur, - tarė nusitaikiusi į drabužius.
Persikinė palaidinė ėmė siūtis, tačiau ne su kita palaidine, o tiesiog bet kur. Tiesa, Mendel tai padarė tyčia, pakreipė kerus ne ten. Tiesiog norėjo, kad ir Zoey pabandytų, galbūt jai pasiseks ir ji pasijus smagiai.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Alanas sėdėjo suole ir laukė atsakymo. Miegas pjovė juodai, taigi jis plačiai nusižiovavo. Ką ten reikia daryti? Bandė rasti galvoje kokį atsakymą, bet taip nieko ir nesuieškojo. Tada gavo atsakymą ir jį perskaitė. Ant lapo dar buvo daug vietos, taigi atrašė.

Citata
Nieko stebėtino, kad norėtum užkąsti morkų. Bet žinai, Grįžtant prie rimtesnės temos, tai manau būsiu pamiršęs tau pasakyt, kad tie dažai velniškai sudėtingai nusiplauna. Taigi, teks pavargti, kol jie visiškai išnyks.


Ant lapelio dar pripaišė besišypsančių veidukų ir vėl sulankstęs nusiuntė atgal.
Tada lėtai atsikėlė ir nugoglino prie profesorės stalo. Eidamas pastebėjo Dori. Ji sėdėjo su nepažįstama mokine, Taigi, Alanas Linktelėjo ir šyptelėjo pasisveikindamas su Dori ir nuėjo kur jam reikėjo.
Kai sugrįžo, turėjo paprastučius rausvus marškinėlius. Norėjo paimti kiek įmanoma paprastesnį daiktą. Koks dabar tas burtas? Nors labai nesidėmėjo, ką reikia daryti per pamoką, bet ir taip buvo aišku, kad jei drabužis skylėtas, tai reikia jį susiūti. Bet koks burtažodis? Galvoje švilpė vėjai.
Nieko jis taip ir nesugalvojo, mintimis klajojo kažkur kitur. O kai pastebėjo lauželį ant klasės grindų, tai net nenustebo. Per šiuos metus atrodo nebuvo nei vienos pamokos, kur tokie dalykai nevyko. Šį kartą, jis net nesiėmė gesinti ar dar ko daryti. Gana perdėtai į viską reaguoti, be to niekam juk nieko dar ir nenutiko. Pagalvojo. Marškinėliai tebegulėjo ant stalo.
Alanas iš kuprinės išsitraukė markerių rinkinį ir ėmė piešti ant marškinėlių. Piešė kaži kokius ornamentus, atrodė visai nieko. Tada ant kitos pusės užrašė.

Citata
Profesore, atsiprašau, bet man šiandien ne buriamoji diena.


Tada ėmė svarstyti nešti dabar jai savo kūrinį ar ne. Et, jei taip nieko nesugalvosiu ir neprisiminsiu burtažodžio, taip ir paliksiu.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Zoey šyptelėjo pasitvarkydama savo plaukus. Išgirdusi merginos vardą dar kartelį šyptelėjo.
- Malonu, aš Zoey, - tarė violetinių plaukų savininkė raudonplaukei. Ši pasirodė esanti labai maloni ir gera. Ji neužsipuolė Zoey ar nepadarė ko nors panašaus kaip įprastai elgiasi nauji žmonės, kuriuos RIchter sutinka. Dėl to mergina taip pat šyptelėjo. Ji iš tiesų džiaugėsi, kad šioje pamokoje su ja nesielgė kaip elgėsi ta mergina herbologijoje. O gal iš tikro visi žmonės nėra tokie blogi kaip žalsvų akių savininkei atrodo? Gal nereiktų apie visus žmones galvoti taip pat, kaip apie tuos, kurie tyčiojasi?
Staiga palaidinės pradėjo siūtis visai ne taip kaip reikia. Švilpė suraukė savo antakius.
- Aš pabandysiu, - tyliai tarė violetinių plaukų savininkė išsitraukdama savo lazdelę. - Madon siūn bondžiur, - pasakė kerus mergaitė. Palaidinės pradėjo siūtis viena su kita, tačiau viduryje siuvimo procesas sustojo.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
 Klasėje vyko siaubinga sumaištis. Tačiau Abigailė tuo jau nebesistebėjo-juk čia buvo ne kokia kita, o kerėjimo pamoka, vedama Pozityviosios Sabrinos Wolfhard. Visuomet per jos pamokas privalėdavo įvykti bent viena nesąmonė-tai kas numeta vieną kitą svogūną profesorei į pakaušį, tai paleidžia visiškai ne į temą kerus. Moksleivių išsidirbinėjimai net nebetrikdė Nestrof, kuri iš paskutiniųjų stengėsi susikaupti ir padaryti pamokos užduotis. Būtų naivu tikėtis, kad tai visuomet pavykdavo, bet svarbiausia juk buvo bandyti, tiesa?
 Užsigalvojusi varniukė pajuto, jog kažkas ją apkabino. Ir tas kažkas, be abejo, buvo kita Varno Nago mokinė Arletė, prie kurios rudaplaukė prisistatė vos pamačiusi ją, kad pamoka neprailgtų. Vis dėl to, vienai sėdėti juk tikrai nuobodu, o dviese bent persimesi keliais žodžiais. Mergaitė švelniai atsakė į apkabinimą ir nieko nepasakiusi nužingsniavo paimti drabužių siuvimui.
 Sugrįžusi, žaliaakė padavė kelis iš drabužių Arletei, o kelis pasiliko sau.
-Štai,-paduodama tepratarė.
 Na, o dabar sunkioji dalis. Bandyti tuos drabužius susiūti. Nuoširdžiai sakant, Abigailė šiek tiek apleido viltį kažką teisingai padaryt per šitos baltapūkės pamokas. Kad ir kiek bandydavo, vis tiek teišeidavo šnipštas. Na, kelis kartus yra pavykę vieni ar kiti kerai, bet žiūrint, kiek nepavyko, pašiurpdavo oda. Nestrof tikrai nebuvo gera kerėtoja, bet ką gi. Juk kiekvienas atsirenka tam tikrus dalykus, kurie jam patinka ir sekasi.
-Madon siūn bondžiur,-garsiai ištarė mergaitė, nukreipusi lazdelę į suplyšusią drabužio vietą. Tiesą sakant, trečiakursę kankino jausmas, jog Sabrina pati sugalvodavo burtažodžius. Jie absoliučiai nebuvo logiški, ar ką.. Kažkokie, hm, iš lempos.
-Madon siūn bondžiur,-su daugiau intencijos pasakė rudaplaukė. Na, be abejo, nieko nenutiko.
Po maždaug trylikos bandymų, kai buvo likęs vos lašelis Abigailės kantrybės, ji pabandė dar kartą. Ir nieko nenutiko. Kad ir ką bandytų-su daug intencijos, garsiau, tyliau, vienaip ar kitaip pakreipus lazdelę-kerai nesuveikdavo. Konkreti nesąmonė!
-Arlete, aš pasiduodu. Man neišeina,-tarstelėjo žvelgdama į tai, kaip sekėsi Russell.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Kai Zoey pradėjo siūti, abi palaidinės ėmė gražiai jungtis.
- Oho, kaip tiesiai! - pagyrė draugę.
Draugę? Kažkodėl Dori atrodė, kad gali švilpę vadinti drauge. Nors paprastai turėdavo praeiti šiek tiek daugiau laiko, kol dvylikmetė galėdavo vadinti kitą draugu. Pavyzdžiui, su Deoiridh Mendel matėsi jau ne vieną ir ne du kartus, tačiau jos drauge pavadinti niekaip negalėjo. Ne visiems tu turi patikti, Dori, pagalvojo mintyse mergaitė ir su šiokiu tokiu pavydu sušnairavo į Alaną, mat šiam, regis, su šeštakurse bendrauti sekėsi puikiai - jiedu susirašinėjo raišteliais. Nejau jie tikrai bus giminaičiai, svarstė Mendel.
Galiausiai siuvimas viduryje sustojo ir toliau siūti pabandė klastuolė.
- Madon siūn bondžiur, - pasakė ji nutaikiusi savo burtų lazdelę į taikinį.
Palaidinės ir vėl pradėjo siūtis, tačiau Dori siuvimas buvo išties klišokas, nepaisant to, kad dabar mergaitė stengėsi. Tačiau tai nei kiek nenuvylė, mat siuvimas, bent taip manė Dori, neišgelbės jos nuo kokių piktadarių ar panašiai, na, šitie kerai jai neatrodė itin naudingi. Tokių reikėtų mokyti nebent raganų mamų klubo nares, prunkštelėjo tamsiaplaukė. Tada pažvelgė į Sabriną ir pagalvojo apie tai, kad šiais metais ji mokė vaikus apie žiobarų cigaretes. Kas jai dabar užėjo, kad sumąstė nuo tokios temos pereiti prie siuvimo? Gal ir Sabrina gavo pylos nuo direktorės, kaip antai kažkada Matthew?
Palaidinė šleivai susisiuvo ir Dori ją nuskraidino profesorei ant stalo. Tikiuosi, kad tavo giminaitė yra siamo dvynė, mintyse pasišaipė.
- Man šiandienai jau tikrai užteks, - pasakė švilpei. - Tau tikrai šauniai sekėsi siūti, Zoey.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Triušio veide pasirodžiusi šypsena kiek nuramino be reikalo susirūpinusį Sigurdą. Jis pats tik kiek pakreipė lūpas ir klestelėjo šalia. Vis dėlto Deoiridh žodžiai įtikino - jei ne iki galo, tai tiek, kad buvo galima apie tai kol kas nebekvaršinti sau galvos. Vėliau galbūt susimąstys, kai vėl susidurs su škotės nenuspėjamumu, kuris, tiesą sakant, jam patiko. Islandas pats savęs nelaikė tokiu, tad... Deja (laimei?), visas mintis nutraukė ant suolo netikėtai nusileidęs lėktuvėlis. Šis tarsi panaikino visas nereikalingas emocijas, kurios vis dar trankėsi iš vieno sielos krašto į kitą, nuolat primindamos apie savo egzistenciją. Todėl nenuostabu, kad netrukus jis prunkštelėjo iš laiškelio turinio - kas siuntė tai, nėra svarbu. Vaikinas tiesiog džiaugėsi laiku su Deoiridh, stebėdamas, kaip ši paleido popierinį lėktuvėlį kažkur į klasės galą.
-Išties, kam jos daugiau yra skirtos? - pritarė merginai taip pat garsiai sušnibždėdamas, širdžiai laimingai dunksint kaip kūjo dūžiams - nors ne pati paskutinioji, ši pamoka tikrai bus nuostabi. Vis dėlto čia neteks pasimėtyti cepelinais, jau greičiau degančiais daiktais.
Apėmęs azartas Sigurdą privertė nelaukti. Jis taip pat čiupo artimiausią žvakę. Pagyvėjusios akys akimirką stebėjo žavingai mirgančią liepsną ir nukrypo škotės veidan, galbūt slapčia net tikėdamosios susitikti su jos žvilgsniu. Tačiau tai neįvyko - mėginimas uždegti skudurą buvo daug svarbesnis reikalas.
Beveik negirdimas atodūsis paliko lūpas, kai žvelgė į medinio suolo įrantas, marginančias jį skersai išilgai. Ne, jokie lėktuvai, lėktuvėliai ar neatpažinti skraidantys objektai negalėjo visiškai sunaikinti iš kažkur atsėlinusios melancholijos. Galbūt kalti tie visur persekiojantys paskutiniai kartai? O gal...
Dar sykį minčių tėkmę sustabdė Deoiridh šypsena:
-Gera, jei tik sugalvoji, ką tinkamo nuveikti. Ir jei šalia yra žmonių, kurie pritars tavo idėjoms. - kiek linksmiau pratarė islandas, dabar stebintis ne tiek triušio veidą, kiek mielai krutančias ausis.
Kadangi ugnis neįsidegė, mergina panaudojo kerus. Reikėjo netinginiauti, nes pamoka jau ėjo į pabaigą, o ji nebuvo spėjusi virsti visišku chaosu.
-Puiku, - kaip koks mokytojas pagyrė ją, - o gal šiek tiek pagerinkim tai? - paslaptingai pasiūlė jis. Šviesiaplaukis lazdele apibrėžė ratą bei kažin ką be garso ištarė. Skuduras pakilo oran ir tai, tiesą sakant, nebebuvo tiesiog deganti medžiaga - ji pavirto į tikrą ugnies kamuolį. Šis daiktas skleidė kaitrią šilumą bei stebino gal trisdešimties centimetrų skersmeniu. Vaikinas pasisuko į Deoiridh:
-Kur metam?
Akyse, kaip ir aną pamoką, žybčiojo žaismingos ugnelės.