[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Mergaitė atrodė kažkokia nuskriausta ar užguita. Tai sudomino. Žinoma, Dafydd žinojo, koks Bretas gali būti, bet ar jis taip elgiasi ir su šeimos nariais? Per paskutinį susitikimą, kurio metu susitarė dar kartą pabandyti susibendrauti, šis žmogus kiek paatviravo apie savo šeimą. Gal tai proga sužinoti kiek daugiau? Laimei, bent jau kol kas Bretas buvo nusiteikęs draugiškai, nors turbūt visi Sautendo gyventojai žinojo, kaip greitai tai gali pasikeisti.
- Jeigu ji tavo sesuo, kodėl tau tenka prižiūrėti? - draugiškai pasidomėjo. Žinoma, kažkada ir pačiam gali tekti prašyti dvynius, kad kurį laiką pabūtų su jaunesniaisiais. Bet tą darytų nebent tada, kai jie jau yra pakankamai dideli, kad tai padarytų, o pats norėtų kažkur išeiti su Mayra. O štai Bretas už tą mergaičiukę atrodė gerokai vyresnis. Negi jis nedirba? Kaip tada išlaiko dukterį?
- Aš Dafydd, - vėl pažvelgęs į mergaitę atsakė į klausimą. Ji atrodė mandagi, o gal tik išgąsdinta. Negi taip bijo savo brolio? - Kuriame Hogvartso kurse mokysiesi?
Dafydd atsargiai pažvelgė į Bretą. Akivaizdu, kad jis pyko ant sesutės, o gal jos net nemylėjo. Nežinia už ką, bet gali žinoti, gal jo bendravimas su ta mergaite keistuolį suerzins.
- Smagu turėti brolių ar seserų, su kuriais gali gerai sutarti, - nejučia pratarė raudonplaukis ir vėl pagalvodamas apie savo brolį. Nesuprato, kodėl paskutiniu metu dažnai jį prisimena, tačiau buvo būtent taip. Neįsivaizdavo, ką tas nekenčiamas žmogus veikia, bet jeigu ne Mayros įtikinėjimai, kad nieko gero iš to nebus, ko gero, būtų su juo susisiekęs. - O jūs esate trys ar turite daugiau brolių ir seserų? - dar pasidomėjo Dafydd žvilgčiodamas tai į Bretą, tai į Atheną.

[Brett OConnor]

Dafydd, aišku, apie O'Connor šeimą žinojo mažai, tačiau jo klausimai erzino. Ne jo tai buvo reikalas, ir tik bandymas susibendrauti sutrukdė trinktelėti šitam šventeivai į nosį.
- Nes kažkodėl visam pasauliui atrodo, kad tik aš galiu tai padaryti, - nepatenkintu tonu atsakė į klausimą Bretas ir dar vienu žudančiu žvilgsniu perliejo sesutę. Jeigu ne ji, šis susitikimas galėtų būti visai smagus.
Aš Athena, o jūs? mintyse nusivaipė žavusis jaunikaitis, tačiau prisivertė patylėti. Nenorėjo Dafydd parodyti, kaip nekenčia šitos mažės. Jam ir taip kyla pernelyg daug klausimų. Na nieko - išlips iš traukinio ir primins Athenai, kad reikia patylėti. Kad ji iš viso visiems tik našta. O dar ir šventeiva Dafydd su ja bendrauja... Ir dar būtinai apie Hogvartsą! Temą, kuri vis dar yra skaudi. Bretas piktai nužvelgė raudonplaukį, bet nutylėjo. Veltis į ginčus dabar nei laikas, nei vieta. O išsilies ant prakeiktos mažvaikės. Tik tą padarys vėliau. Prie keturių akių.
- Brolių ir seserų turėti smagu? - nepatikėjo geidžiamiausias Britanijos bomžas. Dafydd, ko gero, niekada nepatyrė to, ką reiškia, kai vienas šeimos narys yra svarbesnis už kitą. Baigė Hogvartsą, turėjo visas galimybes. Tiesa, jo vaikystė tarsi irgi nebuvo lengva, bet... - Gal. Jeigu visi šeimoje lygūs, - po kiek laiko pridūrė atsisėdęs šalia raudonplaukio. Kuo toliau nuo sesutės. - Bet ne tada, kai vienas kažkodėl yra prastesnis už kitus.
Dar vienas žudantis žvilgsnis smigo į Atheną. Galima pamanyti, kad tik ji kalta dėl itin trumpo laiko, kurį daug patrauklesnis jos brolis praleido Hogvartse.
- O mūsų yra daug, - po kiek laiko pridūrė žavusis brolis.

[Athena OConnor]

Brett pažįstamas, kurį Athena su broliu sutiko traukinyje, atrodė iš tiesų labai malonus. Jis gražiai bendravo su Athena, buvo labai malonus ir mandagus.
Tiesa, išgirdusi klausimą, susiprato, jog jis mąsto visiškai taip kaip Brett'as. Athena ir jam atrodė lyg našta, kuri buvo užkrauta ant visų kitų. Rudaplaukės lūpas paliko tylus atodūsis ir ji greitai nudelbė savo akis žemyn. Nenorėjo apsiverkti ar kaip nors kitaip reaguoti.
Išgirdusi klausimą, adresuotą jai, kiek susimąstė, kadangi nežinojo ar gali atsakyti. Bijojo, jog brolis gali kaip nors ją nuskriausti, tačiau tuo pat metu pagalvojo apie tai, jog jis nelabai galėtų jos mušti viešoje vietoje.
- Ketvirtame, - sumurmėjo smaragdinių akių savininkė pradėdama žaisti su savo pirštais. Greitai ji pajuto piktą ir žudantį brolio žvilgsnį. Suprato, kad gerai jai tikrai nesibaigs. Ypač girdėdama ir perkratydama brolio žodžius apie nebuvimą vienodais. Klastuolė jautė baimė ir dėl to ant savęs pyko, kadangi nesugebėjo netgi būti dora savo koledžo atstove.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Ką gi, akivaizdu, kad ši situacija darysis vis įdomesnė. Mergaitė atrodė užguita, o štai Bretas neslėpė nepasitenkinimo, kad tenka ją prižiūrėti. Gal Athena savo brolio bijo? Pažvelgęs į ją Dafydd pajuto gailestį. Ar ji mušama, nežinia, bet tikėtinai gyvena šiek tiek panašų gyvenimą į tą, kurį pačiam teko tverti pirmuosius dvidešimt metų. Bet ji buvo tyli ir mandagi. Pats paauglystėje jau turbūt būtų nuvertęs traukinį nuo bėgių. Kita vertus, su juo niekas nesiterliodavo ir į Skersinį skersgatvį nevažiuodavo. Vadinasi, kad ir koks Bretas stengėsi būti piktas ir visoks kitoks, visai blogas jis nebuvo. Net jeigu tai tebuvo baimė - jis juto ir pareigą. Ką, tiesa, įrodė ir jo elgesys dukters atžvilgiu.
- Na taip, smagu, - kiek sutriko Dafydd, tačiau tai, ką Bretas pasakė vėliau, prislėgė. Velsietis daugiau nei gerai žinojo, ką reiškia, kai vienas brolis yra svarbesnis už kitą. Dėl to sau ir pažadėjo niekada gyvenime neišskirti nė vieno savo mažylio. Dėl to blogai jautėsi, kai Eliotas atvirai pasakė besijaučiantis nemylimas. - Šeimoje visi privalo būti lygūs, - dusliai pridūrė. - Tiek teisės, tiek pareigos visiems turi būti vienodos.
Nuotaika pasikeitė, o ir nedrąsus mergaitės atsakymas vertė susimąstyti. Norėjosi jai kažkaip padėti, tik kaip tai padaryti? Jo paties mažyliai buvo gerokai jaunesni, tad draugais turbūt netaps.
- Ar turi jaunesnių brolių ar seserų? - dar paklausė Dafydd, šį kartą žiūrėdamas tik į Atheną. Jeigu taip būtų, galbūt galėtų susibendrauti su dvynukais. Tai gal padėtų ir šiai tyliai mergaitei. - Kokias pamokas labiausiai mėgsti Hogvartse? - dar pridūrė vildamasis bent kiek išjudinti Breto sesutę.

[Brett OConnor]

Norėjosi gerai kaukštelėti per galvą. Tik Bretas nežinojo, kuriam - šventeivai Dafydd ar iki gyvo kaulo įgrisusiai Athenai. Ar negali jie abu tiesiog užsičiaupti?! Žinoma, pats priėjo prie Dafydd ir nė nepagalvojo, kad jis pradės pažindintis su šita niekam tikusia mergiote, kuri tiesiog per daug valgo. Na, bet šventeiva to nežino, o pats turėdamas penkis milijonus vaikų turbūt stengiasi bendrauti su kiekvienu.
- Taip, šeimoje visi turi būti lygūs, - piktokai burbtelėjo geidžiamiausias Britanijos bomžas dar vienu žudančiu žvilgsniu nužvelgęs sesutę. Vis dar negalėjo suprasti, kuo ji geresnė. Tokia niekam tikusi kvaiša, o štai jau trejus metus mokosi Hogvartse. Ir ten, žinoma, valgo. - Negi ir tu tai patyrei? - nejučia susidomėjo. - Žinai, ką reiškia, kai esi žemesnės klasės nei šeimos nariai?
Gal tai ir yra ta sunki vaikystė? Et, ir kodėl čia turi egzistuoti šita mergiotė? Jeigu ne ji, būtų galima įdomiai padiskutuoti ir sužinoti apie Dafydd daugiau. Bretas atsisėdo šalia Athenos ją beveik pritrėkšdamas prie lango. Vylėsi, kad ji susipras čia esanti nepageidaujama. Aišku, šventeiva Dafydd bandė dar su ja kalbėti. Ko gero, vis dar nesuvokė, kaip tai yra beviltiška.
- Na, dink iš čia, - piktai pratarė sesutei daug žavesnis jos brolis. Dabar visiškai nenorėjo mergaitės matyti. Paėmęs už rankos stipriai trūktelėjo vildamasis, kad taip ji susivoks pasitraukti ir atsisėsti kur nors kitur. Toliau nuo jo.

[Athena OConnor]

Dafydd neatrodė toks jau blogas. Kalbėjo visai protingai, tačiau Athenai visi bendraujantys su jos broliu atrodė blogi. Kaip geras žmogus gali bendrauti su Bretu? Jis juk pabaisa. Jis visai nesiskaito su žmonėmis ar šeimos nariais. Athenai dažnai būdavo baisu tiesiog būti su juo, kadangi jis galėjo bet kada ją užmušti. Tiesa, greičiausiai taip jis elgdavosi tik su savo sese, bet O'Connor pavardės savininkė negalėjo būti tuo užtikrinta.
Raudonplaukis labai daug kalbėjo apie lygybę. Smaragdinių akių savininkė norėjo pasakyti, jog jų šeimoje visi lygūs, kadangi visi nieko neturėjo, tačiau nedrįso, kadangi bijojo, jog ją užsipuls brolis ar netgi gerokai trinktels.
Išgirdusi klausimus adresuotus jai vos ne iš karto pradėjo kalbėti.
- Aš jauniausia šeimoje, tad turiu tik vyresnius brolius ir seseris, - ištarė nuleisdama akis į žemę. Sekantis Dafydd klausimas Athenos veide sukėlė šiokią tokią šypsenėlę. Hogvartsas, nors ir nebesijautė ten ji taip gerai kaip anksčiau, vis tiek kėlė jai džiaugsmą.
- Man labiausiai patinka kerėjimas ir nuodų ir vaistų pamokos. Jos įdomiausios, - norėjo pridėti, jog padeda apsiginti nuo brolio, tačiau to negalėjo sakyti.
Vos po kelių akimirkų, mergaitė pajautė kaip brolis ją tiesiog prispaudė prie lango. Kiti žodžiai ją išgąsdino, kadangi Breto tonas buvo šiurkštus ir nemalonus, tad ji, nors ir nelabai norėjo, atsistojo ir atsisėdo ant kėdės, kuri buvo per praėjimą nuo brolio ir Dafydd. Ten ji sėdo todėl, kad matytų kai brolis lips ir nenuvažiuotų, kur nereikia.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Šis susitikimas galėjo būti tikrai įdomus. Bretas parodė, koks iš tiesų yra žmogus. Tai turbūt tik įrodė, kad jiems geriau nebendrauti. Kokia gali būti draugystė su tuo, kuris pasibjaurėtinai elgiasi su gerokai jaunesne seserimi? Ji atrodė rami ir kukli mergaitė. O gal tik užguita. Jai aiškiai reikėjo meilės ir artimo žmogaus, o ne nuolatinio pykčio. Tik kaip tą Bretui pasakyti ir jo neįsiutinti.
- Teko, - trumpai tarstelėjo ir linktelėjo. Daugiau apie tai nepasakojo. Gal praėjusio susitikimo metu ir būtų paatviravęs. Bet dabar, pamatęs, kaip jis elgiasi su vaiku, suprato, kad vis dėlto reikia saugotis. Tokio nė už ką neprileistų prie savo šeimos.
- Nuodai ir vaistai būdavo smagu, - padrąsinamai nusišypsojo Athenai Dafydd, bet Bretas kažkodėl vėl supyko. Tai nustebino ir suerzino. Niekaip negalėjo suprasti, ką jam padarė ta vargšė mergaitė. Ji visai neatrodė verta tokio elgesio. O gal Bretas išlieja savo pyktį ant jos? Akivaizdu, kad gerokai jaunesnė sesutė nelabai gali apsiginti, galbūt brolio netgi bijo. Ko gero, teks bandyti kažką padaryti jos labui.
- Nagi, ko tu taip širsti? Argi ji padarė ką blogo? - pratarė atsargiai žvelgdamas į Bretą. Neabejojo dabar sulauksiantis pykčio porcijos, bet jau geriau šitas pikčiurna širsta ant jo, o ne ant vargšės negalinčios apsiginti mergaitės. Nusisukęs nuo to keistuolio žvilgtelėjo į jo sesutę. Bandė suprasti, kaip ji jaučiasi. Pasidarė apmaudu, kad yra gerokai vyresnė nei jo dvynukai. Ko gero, jai praverstų pabendrauti su tokiu aktyviu berniuku kaip Eliotas, bet argi trylikos ar keturiolikos metų paauglei bus įdomu su devynmečiu?
- Ar jis visada su tavim taip? - kuo tyliau paklausė. Nenorėjo, kad Bretas tai išgirstų. Ir taip jau, ko gero, užsitarnavo jo nevaldomą pyktį.

[Brett OConnor]

Dafydd nebuvo nusiteikęs atvirauti. O štai mieloji sesutė buvo nusiteikusi nervinti savo žavųjį brolį. Jeigu ne čia sėdintis šventeiva, Athena tikriausiai ilgai nebeišgyventų. Kodėl ji turi vaidinti kažkokią nuskriaustą vargšelę? Po galais, ji gauna valgyti! Mokosi magijos! Bet ne - vis tiek sėdi susiraukusi ir vaidina auką! Na nieko, prieš grįždamas Bretas ją taip pamokys, kad maža nepasirodys.
- Nori papasakoti daugiau? - paklausė, nors neabejojo, kad taip nebus. Tik jau ne prie Athenos, o, be to, Dafydd dabar tikriausiai nuspręs, kad jis, Bretas, iš tiesų yra labai piktas. Dėl to žavusis jaunikaitis dar labiau supyko. O tada šventeiva atvirai pradėjo ginti tą niekam tikusią nevėkšlą.
- Širstu? Tu manai, kad aš širstu? - vos girdimai iškošė geidžiamiausias Britanijos bomžas. Su didžiausia neapykanta pažvelgdamas į Dafydd. Netrukus žvilgsnis, žinoma, nė kiek nesušvelnėjęs nukrypo ir į sesutę. Tik per ją viskas sugriuvo. Jie su šituo raudonplaukiu galėjo tapti draugais. Bet ne, čia būtinai turi trintis ir ta kvaiša!
Pakilęs nuo kėdės atsistojo šalia Dafydd ir piktai stumtelėjo jį. Jeigu gins tą kvaišą, nieko daugiau nėra vertas. Atsisukęs į sesutę atsisėdo šalia. Atsisuko į ją ir labai jau maloniai nusišypsojo (tiesa, tai nebuvo "žavioji" šypsena, kuria vyrukas žavėdavo paneles). Dabar ji tikrai turi susiprasti, kad išlipusi iš traukinio labai nukentės.

[Athena OConnor]

Baimė tekėjo visu mergaitės kūnu. Athena tikrai nesijautė gerai. Ji norėjo, jog ši kelionė arba niekada nesibaigtų(nes tada brolis negalės jos mušti), arba pasibaigtų kuo greičiau. Tada skausmas ir baimė greičiau dingtų. Viskas baigtųsi ir gal Athenai būtų geriau. Galbūt ji prarastų sąmonę broliui bemušant ją ir ji nieko nebejaustų. Viskas pasidarytų juoda ir jai tiesiog būtų ramiau.
Išgirdusi komentarą apie nuodų ir vaistų pamoką, O'Connor šyptelėjo. Jai patiko, jog galėjo nors šiek tiek pasikalbėti apie Hogvartsą, kadangi namuose to daryti ji negalėjo, nes Bretas iš karto supykdavo.
Dabar jis irgi pyko. Labai pyko ir mergina puikiai suprato, jog vos nuėjus kur toliau nuo stoties ji bus sumušta ir greičiausiai netgi pati nebepareis namo. Baimė ir vėl sukaustė visą jos kūną, rudaplaukė nebenorėjo nieko.
Tylūs Dafydd klausimas pasiekė Athenos ausis. Smaragdinių akių savininkė sunkiai nurijo seiles.
- Taip, - galiausiai ištarė mergaitė tyliai nudelbdama akis žemyn. Ji nenorėjo matyti savo brolio pikto žvilgsnio, kurį jautė it kokį deginimą ant savo odos.

[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Situacija darėsi vis keblesnė. Kad ir ką sakytum Athenai, Bretas būtinai supyks. Atrodė, kad jis svajoja apie išnykstančią sesutę. Buvo įdomu, kodėl taip reaguoja į šitą tylią ir kuklią mergaitę. Vis dėlto Dafydd nebuvo toks kvailas, kad užduotų tokį klausimą. Deja, jis neįsivaizdavo, ar verta bandyti išsiaiškinti ką nors daugiau. Norėjosi padėti mergaitei - pernelyg žinojo, kaip ji jaučiasi. Tiesa, nė kiek neabejojo, kad bijo brolio, ko pačiam patirti neteko. Bet argi gali kaltinti daug smulkesnę ir jaunesnę merginą, kad ji išsigandusi?
- Nenoriu apie tai kalbėti, - stengdamasis neparodyti, kaip vėl pradėjo nepasitikėti Bretu, tarstelėjo Dafydd. Ir ilgokai svarstė, ar verta rizikuoti. Galiausiai ryžosi: - Bet argi Athena kalta, kad tu jautiesi prastesnis už kitus? Prisimenu, ką pasakojai apie Hogvartsą, bet ji čia niekuo dėta.
Žinoma, gali būti, kad ką tik pasirašė mirties nuosprendį. Kai buvo toks pavargęs, tikrai nebūtų galėjęs muštis su Bretu. Užkerėti gal ir nebūtų problema, bet žiobarų pilname traukinyje tikrai neketino to daryti. Ką gi, reikia tikėtis, kad tie patys žiobarai apramins ir šitą vyruką, nors dėl to Dafydd toli gražu nebuvo tikras.
Atsisuko į Atheną ir išgirdo jos tylų patvirtinimą. Klausiamai žvilgtelėjo į Bretą, bet dabar buvo svarbiau sužinoti ką nors daugiau.
- Ar žinai, kodėl jis taip daro? - paklausė. Pasvarstęs, kad gal reikėtų parašyti Graham ir paklausti patarimo pridūrė: - Ar bandei su kuo nors apie tai kalbėti? Ką apie tai galvoja jūsų tėvai?
Tiesiog negali būti, kad tėvams nerūpi ši situacija, ar ne? Jeigu jau Bretas jaučiasi esąs prastesnis už kitus (turbūt ir Atheną. O gal tik Atheną), tėvai jo tikrai neturėtų ginti. Tad kas vis dėlto čia darosi? Žinoma, tai ne Dafydd reikalas, bet pats turėdamas nuostabią šeimą pradėjo svarstyti, ar nereikėtų kažkur kreiptis, kad atitinkamos institucijos patikrintų O'Connor gyvenimą.

[Brett OConnor]

Pff. Šventeiva ką tik patvirtino esąs tikras šventeiva. Toks, koks jis buvo iki keisto, tačiau įdomaus susitikimo paplūdimyje. Ir vėl nieko nepasakos. Ko gero, nutarė, kad daug žavesnis vyrukas nevertas girdėti tos širdį veriančios istorijos. Tai įžeidė. Aišku, nenori kalbėti. Tau rūpi tik kuo daugiau sužinoti apie mane. Ir ką tu su tuo darysi? širdo Bretas, tačiau garsiai nutarė iš viso nieko nebesakyti. Vis dėlto neištvėrė: šventeiva dar atviriau pradėjo ginti prakeiktą Atheną.
- Ne, žinoma, ji dėl nieko nekalta. Bet kuo ji geresnė už mane, ką?! Kodėl jau keletą metų mokosi Hogvartse, kai aš ten turėjau keturis mėnesius?!
Balsas pakilo, ir žavusis jaunikaitis neapykantos kupinomis akimis varstė tiek Atheną, tiek Dafydd. Norėjo abiems gerai trinktelėti ir keliauti sau. Deja, vagonas nebuvo visai tuščias, o traukiniui sustojus žmonių įlipo dar daugiau. Jauna porelė atsisėdo visai netoli jų. Vadinasi, reikėjo bent jau pasistengti elgtis kaip normaliam žmogui. Bet kaip tą padarysi, kai prakeiktas Dafydd seilėjasi iš noro padėti Athenai? Bretas kuo puikiausiai girdėjo tyliai šventeivos tariamus žodžius, tačiau tik garsiai prunkštelėjo ir nusisuko. Turėti reikalų su prakeikta sesute jis tiesiog neturėjo energijos.