[Matthew Turner]

Mokslo metai įsibėgėjo, tačiau Matthew noras mokyti toli gražu ne. Greičiau jau priešingai. Pamokų lankomumas buvo pusėtinas, bet štai mokinių elgesys jose… Kai kuriems (konkrečiau - Elodie Gold) pranešimas, kad šiltnamyje gali daugiau nesirodyti, aiškiai nepasiekė smegenų. Jeigu tos mergaitės galvoje smegenų iš viso esama, žinoma. Taip, Matthew tikriausiai turės keliauti pas Ariellą ir aptarti tos mokinės elgesį. Sunkiai atsidusęs herbologas atidarė šiltnamio duris, kurių šį kartą nė nebandė atrakinti kerais. Reikėjo, kad šiltnamis nenugriūtų.
Pamoka nusimatė sudėtinga. Žinoma, Matthew galėjo parodyti vaikams gražiai žydinčias gėles, kurios nekelia jokio pavojaus. Bet kam tokie augalai įdomūs? Tik jau ne tokiems neklaužadoms kaip Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos mokiniams.
Iki pamokos pradžios buvo likę visai nedaug laiko, tad Matthew kuo greičiau išdėliojo vazonus ant pakylų. Nežinojo, ar bus labai gerai, kai mokiniai dirbs (?) stovėdami ratu, bet keisti šiltnamio apstatymą nebuvo laiko.
Nuskambėjus varpui Turner apsižvalgė ir suprato viską spėjęs. Lyg ir. Eilinį kartą atsidusęs jis norėjo nužvelgti mokinius, bet greitai apsigalvojo: ar nepageidaujami asmenys ir vėl atsivilko į šiltnamį, jam žinoti visai nesinorėjo.
- Labas rytas, - stengėsi žvaliai pasisveikinti profesorius, nors ir pats juto, koks pavargęs jo balsas. - Šiandien pašnekėsime apie tokį įdomų augaliuką, vadinamą Stingdančiąja mandragora. Nesitikiu, kad laisvalaikiu domitės herbologija, tad teoriją pristatysiu pats. Kaip galite suprasti (arba ne), šis augalas yra visiems puikiai žinomos mandragoros atmaina. Ji nėra tokia pavojinga, mat riksmas ne nužudo, o sustingdo. Jaunos mandragoros, su kokiomis ir dirbsite, sustingdo penkiolikai minučių. Subrendę augalai gali padaryti ir nepataisomą žalą. Stingdančiosios mandragoros buvo išvestos Italijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Jame buvo gausiai naudojamos. Šių augalų lapai puikiai gydo nudegimus ir įpjovimus, tad geriausiai pamokoje dirbantiems mokiniams leisiu po kelis pasiimti.
Herbologas nutilo. Labai norėjosi, kad mokiniai patys suprastų, ką reikės atlikti. Deja, to tikėtis buvo pernelyg naivu.
- Šios dienos užduotis - persodinti Stingdančiąsas mandragoras. Priešingai nei įprastas mandragoras, šias turite ne rauti, o kuo atsargiau išimti iš vazono su kuo didesniu žemių kiekiu. Viską kuo atsargiau sudėkite į didesnius vazonus ir užpilkite specialiomis žemėmis. Ausinės nuo šio riksmo neapsaugo. Laikykite augalą kuo tvirčiau, kitaip jis jus sustingdys. - Matthew nutarė nutylėti apie specialius ausų kištukus, kuriuos ruošėsi įsidėti vos tik mokiniai pradės darbą. - Nebijokite spausti, mandragorai nieko neatsitiks. Jeigu viskas aišku, galite pradėti.
Herbologas nutarė, kad niekas į jį nežiūri, ir įsidėjo kištukus. Laukia nuostabi pamoka: net jeigu mokiniai ką nors ir sakys, jis vis tiek nieko negirdės. Matthew nusišypsojo.

[Manau, viskas aišku. Specialios žemės, kuriomis reikia apiberti mandragorą, labai smirda ir yra šleikščiai gličios. Jeigu kyla klausimų, rašykite PM (Dafydd arba DC). Bent trys postai, pamoką uždarysiu spalio 3 d.]

[Dori Mendel]

Dori stovėjo šiltnamyje ir klausėsi, ką pasakoja profesorius. Antrakursė negalėjo sakyti, kad ši pamoka neįdomi. Įdomi, nes mergaitė pamatydavo keistų augalų ir turėdavo galimybę prie jų prisiliesti. Bet, dėl išrinktojo Poterio, herbologija dvylikmetei buvo sunki, siaubingai sunki. Turbūt nebuvo pamokos, kai Mendel kas nors nebūtų atsitikę. Kad ir per praeitą pamoką: tos bjaurios saulėgrąžų sėklos apšaudė Dori žandą ir teko eiti prašyti priešnuodžio pas profesorių.
Tad Dori šiandien sau pažadėjo, kad visomis išgalėmis stengsis nesusimauti. Kad tik ji nenukentėtų ir bent vieną kartą neprireiktų pagalbos! Mendel dažniausiai pavykdavo atlikti užduotį taip, kaip reikia, ne taip, kaip per nuodų ir vaistų pamokas, per kurias nesugebėdavo nieko doro išvirti. Tačiau nors užduotis ir būdavo atlikta, klastuolė visada susižeisdavo...
Dori atsargiai, kaip ir liepė profesorius, išėmė augalą iš vazono su kuo daugiau žemių. Iš karto stengėsi kuo stipriau spausti. Jau per praeitą pamoką prisidirbo, kai nukreipė dėmesį kitur, ir būtent tada atsitiko nelaimė. Kol kas viskas, regis, ėjosi sklandžiai. Juodaplaukė atsargiai įdėjo stingdomąją mandragorą į tuščią vazoną ir delnu paėmė saują žemių. Ir čia prasidėjo. Pirma mergaitės mintis buvo tokia: kodėl aš nedėviu pirštinių? Antra: kodėl išvis žemes imu rankomis? Daugiau Mendel nieko pagalvoti nespėjo. Tos žemės buvo tokios gličios ir siaubingai smirdėjo, kad mergaitei pasidarė negera. Ji atlaisvino augalą ir šis ją sustingdė. Dori nukrito ant žemės.

[Arletė Russell]

  Laikas lėkė tiesiog nepastebimai. Antrakursė mokinukė net pamiršo, kaip pirmąją herbologijos pamoką nesugebėjo atlikti praktikos užduoties, kadangi kitos šio dalyko užduotys jai buvo pakankamai lengvos, didesnių nesklandumų nekilo ir šiaip, mergaitei herbologija visai patiko. Tiesa, negalėjo suprasti, kur atostogavo jos protas, kai ši manė, jog šis mokslas dėstomas Hogvartse bus tarsi pasivaikščiojimai po žiobarišką botanikos sodą - tokie pat ramūs, dar gali į kažką ir pavėpsot, tačiau šimtą kartų tikrai neitų. Ką gi, šios hipotezės paneigimas tikrai neišėjo į blogą. Juk varna kažką čia veikė, užsidirbo taškučius ir vis dar troško būti geriausia mokyklos mokine, tik, deja, šiais metais burtų ir kerėjimo mokykloje to norėjo vis mažiau ir mažiau. Motyvacija mokytis išgaravo kaip ir svajonė tapti geriausia ateities būrėja. Per vasarą suprato, kad tai yra ganėtinai nuobodu ir jai tai normaliai net nesisekė...
  Užtat herbologijos pamokoje ši buvo nusiteikusi dirbti. Per beveik tris mėnesius priprato skaityti iš lūpų, tad šįkart tai padarė lengvai. Supratusi, kokia užduotis jos laukia kilstelėjo antakius. Tai mes dabar visi sustingsim? - paklausė savęs dvylikametė ir žalsvomis akutėmis nužvelgė šiltnamį, kuriame ir vyko herbologijos pamoka.

[Andrew Link Grey Vilson]

Vaikinas pirmą kartą atėjo į Herbologijos pamoka. Grifas jau girdėjo koks kvaiša yra profesorius ir kaip jis nemoka burti. Kadangi Džeimso nuotaika buvo gera jis norėjo šia dieną ir pabaigti gerai pradedant nuo profesoriaus neklausymo baigiant šiltnamio susprogdinimu. Baigiant profesoriui pasakot kažkokias nesamones vaikis jiemėsi darbo išpirmo apsidaires pamatė kaip profesorius kažką įsideda į ausis. Aišku, kad Džeimsas šiek tiek išsiblaškė ir (ne)tyčia nuvertė vazoną su kažkokia gelyte kuris nukrites sudužo. Ar į jį kažkas atsisuko? Jam buvo visai neįdomu juk tai butų nepirmas kartas kai jis įšsišoka. Paslapčia išsitraukes lazdelę jis tarė:
-Bombarda
Ir pasilenkes išsigando kad bus išmestas iš Hogvartso.

[Arletė Russell]

  Vos jos galvą pasiekė tokia mintis, mergaitė pajuto grindinio suvirpėjimą, o tai reiškė tik vieną - kažkas tėškėsi ant žemės. Šviesiaplaukė išgąstingu žvilgsniu apžiūrėjo šiltnamį ir pastebėjo, kad ant grindų tūnojo sudužęs vazonas, tačiau tai mergaitei nebuvo naujiena. Dažnam vaikui taip nutikdavo, tad ši tik gūžtelėjo pečiais. Deja, žalsvos akutės pastebėjo dar vieną reginį, tik šis buvo šimtą kartų kraupesnis. Žalsvos akutės išsiplėtė, Russell nedrįso prieiti arčiau, tačiau neprasta rega atpažino merginą, kuri gulėjo ant grindų. Tai buvo Dori - klastuolė, su kuria Arletė susipažino dar pirmame kurse, jos kartu vaikščiojo po uždraustąjį mišką, ieškojo dvylikametės voro, lazdelės, sutiko nelauktų padarų, kurių pavadinimo, Russell smegenys, žinoma, neprisiminė.
  Antrakursės veidas buvo baltas it popieriaus lapas, o rankos drebėjo taip, kad Arletė nesugebėjo net prisiartinti prie vazono su gėle ir pabandyti jį paimti į savo rankas. Kraupus vaizdas burtininkę išgąsdino taip stipriai, kad rodos, trūko kruopelytės ir Russell palaikytų Dori kompaniją ant žemės. Tačiau varnė stengėsi nenualpti, norėdama to išvengti mergaitė giliai įkvėpė ir iškvėpė, papurtė galvą ir jau norėjo pasistengti grįžti prie darbo, tačiau smalsumo vedama ir negalėdama pratarti nė žodžio, liko stebėti draugės, nors ir nežinojo, ar Dori būtų leidusi varniukei ją vadinti taip.

[Matthew Turner]

Matthew nuoširdžiai tikėjo, kad ši pamoka bus geresnė nei praėjusi. Net jeigu kam nors nepasiseks, jie tebus sustingdyti. Kai pagalvoji, stingdančiosios mandragoros buvo visiškai nepavojingas augalas. Toks nepavojingas, kad mokiniams tikriausiai bus nuobodu. Vis dėlto profesorius įtikino save, kad jam labiau rūpi jo paties gerovė nei mokinių susidomėjimas. Paaugliai visada ras priežasčių būti nepatenkintiems, tad persistengti neverta.
Deja, net ir tokia paprasta pamoka negalėjo praeiti be nemalonių įvykių. Nelaiku atsisukęs į mokinius Turner pamatė kažkokią griūnančią mergaitę. Žinoma, to neišgirdo, tačiau akių užsikimšti nepagalvojo. Sunkiai atsidusęs profesorius priėjo prie nukentėjusiosios ir ją atpažinęs vos susilaikė riebiai nenusikeikęs. Ir vėl šita... niūriai prisiminė Matthew. Ne kas kitas, o Dori kvailai nukentėjo pirmojoje mokslo metų pamokoje. Ar ji gali bent kartą nesusimauti?.. Juodaplaukis šito nežinojo, bet panašu, kad ne. Labiausiai norėjosi palikti mokinę gulėti - šiaip ar taip, po penkiolikos minučių ji vis tiek atsigaus. Vis dėlto Matthew turėjo rodyti pavyzdį. Taigi jis paėmė Dori stingdančiąją mandragorą ir subruko ją atgal į vazoną, iš kurio augalas buvo išrautas - nereikėjo, kad šita žiopla mergaitė vos atsigavusi vėl nualptų. Nors, ko gero, nuo to visiems būtų geriau...
Dar kartą atsidusęs Turner išsitraukė iš kišenės tūbelę specialaus tepalo (nė neketino naudoti burtų) ir patepė juo Dori kaktą. Palaukė, kol ji atsimerks, ir griežtai pratarė:
- Būk atidesnė. Ir pradėk darbą iš naujo.
Nespėjus daugiau nieko pasakyti, šiltnamyje nugriaudėjo sprogimas. Matthew, žinoma, jo neišgirdo, bet skraidančių stalo gabalų nepastebėti buvo sudėtinga. Suirzęs profesorius apsižvalgė ir suprato, kad tai kažkokio nematyto pirmakursio darbas.
- Peledini! - garsiau nei ketino suriko Turner. - Penkiasdešimt taškų iš Grifų Gūžtos, o pats rytoj šeštą valandą prisistatai į mano kabinetą! Jeigu dar kada nors atsitiks kas nors panašaus, keliausi tiesiai į direktorės kabinetą.
Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Net ir Hatfield ar Gold nesielgė taip įžūliai. Kodėl negali bent kartą pamoka praeiti ramiai?..

[Dori Mendel]

Dori ant kaktos pajuto kažkokį keistą, stingdantį šaltį. Bet šiaip, regis, ji visai skaniai prieš tai miegojo. Pramerkusi akis klastuolė pamatė profesorių, kuris griežtu tonu ją sudraudė ir liepė pradėti darbą iš naujo. Iš naujo? Bet aš juk jau buvau padariusi pusę darbo, susiraukė antrakursė, tačiau nieko neatsakė. Vos Dori spėjo atsistoti ir nusitrinti nuo kaktos tą šaldantį tepalą, kuris, suprato, ją ir atgaivino, kodėl jis negalėjo tiesiog atgaivinti burtais, mergaitės ausis pasiekė kažkoks siaubingas sprogimas. Dori pastebėjo, kaip vienas iš grifų susprogdino stalą. Dvylikmetė susižavėjusi išsižiojo. Ji žinojo, kad turi padaryti kažką panašaus arba dar blogesnio. Antrakursė tikėjosi, kad per šią sumaištį jos niekas nepastebės. Kol profesorius šaukė ant kažkokio Pelėdinio, Dori išsitraukė burtų lazdelę ir tyliai, bet griežtai sušnabždėjo nusitaikiusi į eilę toliau esančių vazonų:
- Reducto!

[Henrieta Poter]

  Henrieta sėdėjo šiltnamyje. Pamoka buvo ką tik prasidėjusi ir grifiukė atsidususi prisiminė jaukų grifų gūžtos bendrąjį kambarį. Šiais metais ruduo buvo nepaprastai lietingas ir šaltas, tad antrakursė nepuoselėjo didelio noro ryte žingsniuoti per lauką į šiltnamį. Tačiau norint pereiti į kitą kursą reikėjo dalyvauti pamokose ir nori nenori ji turėjo tą daryti.
  Herbologijos pamokos buvo ganėtinai įdomios, tačiau pirmykštis entuziazmas mokytis buvo išgaravęs ir mergina labai nenoriai klausėsi profesoriaus Turner dėstomos praktikos užduoties. Profesoriui baigus, Henrieta tiriamai pažvelgė į stingdančiąją mandragorą. Ir nenorom nusprendė pradėti darbą. Juk kuo greičiau baigs, tuo greičiau galės grįžti į šiltą pilį. Grifiukė rūpestingai užsimovė pirštines ir atsargiai įkišo rankas į žemę. 

[Meghan Natali Pritz]

Meghan stovėjo šiltnamyje ir, na, negali sakyti, kad klausėsi profesoriaus, nes iš tiesų nesiklausė. Tačiau vis tiek iš dalies girdėjo, ką pastarasis sako. Bent jau pamokos temą. Bent jau dalį jos. Bent jau žodį. Gerai, iš tiesų Meg negirdėjo nieko, nes buvo per daug užsiėmusi savo reikalais, tai yra, apmąstymais. Konkrečiau kalbant, švilpiukė galvojo, kas, dėl Merlino meilės, vis dėlto yra Apelsinas ir kaip jį nukenksminti. Tačiau ši mintis greitai buvo nustumta į antrą planą ir, kol profesorius Turner vapeno kažką apie mandragoras, Meg eilinį kartą svarstė, kas, dėl Pelėdų meilės, jai darosi. Apie tai švilpiukė galvojo jau toli gražu ne pirmą kartą, tačiau tai nieko nekeitė, nes rudaplaukė vis tiek nieko nesuprato. Ničnieko. Faktai buvo, o išvadų - nė kvapo.
Mergaitė atsiduso. Jos smegenis pasiekė profesoriaus Turner žodžiai, skelbiantys praktikos pradžią. Meg krūptelėjo ir apsidairė. Švilpiukė suprato papuolusi į bėdą, nes net nežinojo pamokos temos. Rudaplaukei liko viena išeitis - žiūrėti, ką daro kiti. Dairydamasi Meghan pastebėjo augalą, esantį priešais ją ant darbastalio. Švilpiukei jis pasirodė matytas. Įtempusi smegenis rudaplaukė prisiminė, kad šis augalas vadinamas mandragora. O kodėl tada mums nereikia ausinių? nustebo antrakursė. Bet ne, mandragora atrodo kiek kitaip... Tai kas čia?
Netoli savęs mergaitė išgirdo duslų dunkstelėjimą. Atsisukusi pamatė ant žemės nukritusią savo draugę klastuolę Dori. Meg šūktelėjo iš išgąsčio ir norėjo pulti prie draugės, tačiau ją aplenkė profesorius. Kažkuo patepė Dori kaktą ir Meghan draugė atsigavo. Atrodė normaliai. Tačiau pati Meghan tikrai nesijautė atsigavusi. Medinėmis kojomis grįžo prie savo stalo ir pradėjo laužyti galvą, kaip atlikti užduotį. O, kad kas nors nutrauktų pamoką. Aš neįsivaizduoju, nuo ko pradėti.... pagalvojo antrakursė.
Panašu, kad Dievas, jei toks egzistuoja, švilpiukės maldas išklausė. Ir dar kaip. Per visą šiltnamį nugriaudėjo sprogimas. O jo pagrindinė jėga teko Meg, tiksliau, jos stalui, o kadangi mergaitė stovėjo prie jo, nemažai kliuvo ir jai. Smūgio jėga skaudžiai pabloškė rudaplaukę ant žemės ir jos gležną kūnelį kaip man padengė buvusio stalo skeveldros ir lūženos. Meghan drebėdama gulėjo ant žemės, kol ant jos krito ir leidosi dulkės, pagaliai ir skeveldros. Meg noras buvo išpildytas - pamoka nutrūko ir jai nereikėjo atlikinėti praktikos. Kol kas. Tačiau kokia buvo to kaina?
Pajutusi, kad blogiausia praėjo, švilpiukė drebėdama kilstelėjo galvą, tačiau nieko doro nesugebėjo įžiūrėti, nes vaizdas liejosi. Rudaplaukė panosėje tylutėliai nusikeikė ir vėl sukniubo, nes atsikelti nebuvo jėgų.

[Andrew Link Grey Vilson]

Atsistojas grifas pamatė kad priešais ji esantis stalas sprogo. Džeimsas tuo labai nusivylė ir šiek tiek išsigando. Nusivylė, nes norėjo susprogdinti visa šiltnamį, o išsigadno nes susprogdino šalia esančios merginos stalą kuri dėl smugio jėgos nukrito. Vaikno mintys sukosi tik apie tai kaip atsiprašyti merginos. Jis nuėjes prie visai mielai atrodančios rudaplaukės merginos ir ištiesė ranką tardamas:
-atleisk ne tau buvo skirta, norėjau susprogdinti šiltnamį su tuo nelabai protingu profesoriumi (jeigu jį galima tai pavadinti).
Staiga Džeimsas išgirdo kažkokį keistą lyg begemoto baubima ir įsiklauses išgirdo kaip profesorius atima iš Grifų gūžtos 50 taškų. Nesusilaikes jis per visą klase suklykė:
-KIEK!?! PENKIASDEŠIMT?!!!? JŪS IŠPROTĖJOTE!!???
Vaikis nusivylė atėjes į Herbologija ir žadėjo daugiau nebegryžti, nors kitą pamoką būtų specialiai atėjes jog sugadintu tam nieko nemokančiam asilui pamoką.
Apmastydamas apie viską jos netyčia garsiai pasakė:
-kvailys
Ir suprates ką padarė nuraudo. Aišku pamoka dar pilnai nebuvo sugadinta kas buvo liūdna tad pradėjo mąstyti Kaip įdomiau sugadinti pamoką sumąstes kolkas nedaryti nieko ir palaukti kol kažkas kitas kažką sugalvos. Jis net nepajuto kaip užsispoksojas į mergaite rudais plaukais kuriai susprogdino stalą jis keistai kaip niekada per pamoką užsnūdo.

[Henrieta Poter]

  Vos rankos atsidūrė žemėje, Henrieta susiraukė. Net per pirštines buvo jausti šlykštus žemių klampumas, o nuo jų sklindančio kvapo ko gero niekas nepajėgtų užgožti. Grifiukė papurtė galvą, kad prasiblaivytų ir stipriai suspaudė mandragorą. Jau buvo bekelianti augalą iš vazono kai šiltnamyje nugriaudėjo sprogimas ir į visas puses pabiro stalo atplaišai.
  Dvylikametė nustebusi apsižvalgė po klasę ir pastebėjo sprogimo vietoje pasilenkusį pirmakursį. Ji net žioptelėjo pastebėjusi, kad tas kvailys vilki grifų gūžtos uniformą. Šiuo metu grifų gūžta ir taip turėjo nedaug taškų, o dabar ir jis prisidėjo, tad apie metų taurę iš viso bus galima pamiršti! Lyg atsakas į jos mintis sgriaudėjo profesoriaus balsas skelbiantis, kad grifo gūžta netenka penkiasdešimties taškų ir grifiukė atsiduso. Diena ir taip buvo ne per geriausia, o dabar ritosi vis blogyn.
  Henrieta visai nebeturėjo ūpo toliau pasilikti šiltnamyje. Atrodė, kad geriau jau iš viso čia nebūtų atėjusi. Tačiau grifų gūžtai trūko taškų. Net daugiau nei prieš pamoką! Tad dabar išeiti būtų neapgalvotą. Antrakursė atsiduso ir vėl įkišo rankas į žemę. Kai suspaudė mandragorą ir jau buvo bededanti ją į kitą vazoną priešais stovintys vazonai sprogo.
  Grifiukė šoktelėjo iš netikėtumo ir netyčiomis atlaisvino mandragorą ir ši nukrito ant stalo. Kitą akimirką augalas suklykė ir mergina, nespėjusi nė dorai suprasti kas nutiko, sustingusi išsitiesė ant grindų.

[Meghan Natali Pritz]

Meghan gulėjo ant žemės padengta stalo lūženų, skeveldrų ir dulkių sluoksniu. Švilpiukės smegenys atkakliai reikalavo keltis, tačiau mergaitės kūnas ne mažiau atkakliai šiam reikalavimui priešinosi. Meg dar kartą nusikeikė ir, vos vos kilstelėjusi galvą, apsidarė. Kiek ji užmatė, šiltnamis atrodė kaip po karo. Gal ne visai visi paviršiai, tačiau dauguma buvo nukloti dulkių. Vaizdas vis dar kiek liejosi, tad rudaplaukė keletą kartų sumirksėjo, bandydama jį išryškinti. Padėjo. Rudaplaukė pamatė kažkieno kojas, kurių savininkas atėjo prie jos. Pirmoji mintis buvo, kad tai profesorius Turner. Tačiau Meg kaip mat atsikratė šios minties pastebėjusi juodą apsiautą. Tai buvo mokinys. Švilpiukė dar kiek kilstelėjo galvą ir jos ryškiai žalios akys susidūrė su atėjūno pilkai melsvomis akimis. Nepastebėjus nieko pažįstamo, rudaplaukės žvilgsnis nuslydo ant atėjusios berniuko krūtinės. Ant jos puikavosi Grifų Gūžtos emblema. Keista, kad ne klastuolis... pamanė Meg ir pamėgino atsisėsti. Jos kūnas rėkė protestuodamas, tačiau švilpiukė nekreipė į jį dėmesio. Meghan atsisėdus prabilo atėjęs grifas. Sulig kiekvienu jo žodžiu Meg antakiai kilo vis aukščiau. Kaip jis drįsta?! Per plauką manęs nesusprogdino, o dabar atėjo ir lyg niekur nieko teisinasi, kad taikėsi ne į mane. Irgi matai, erelis. Lažinuosi, kad proto turi ne daugiau už paršelį. Nors lyginti šitą grifą su paršeliu būtų įžeidimas paršeliui.
Nekreipdama dėmesio nei į berniuko žodžius, nei į jo paslaugiai ištiestą ranką, Meg atsistojo. Išdidumas ir puikybė neleido jai priimti pagalbos. Iš vis, kas tas grifas toks, kad galėtų vos pasikesinęs į jos sveikatą, siūlyti jai pagalbą?
Vėl galėdama į pasaulį žiūrėti įprastu kampu, Meghan žvilgsnį nukreipė į grifą. Mielai būtų jam vožtelėjusi, tačiau vis dar besisukanti galva neleido to padaryti. Be to, švilpiukė nenorėjo bėdų.
Išgirdusi profesoriaus žodžius, skelbiančius apie Grifų Gūžtos taškų minusavimą, Meg pritariamai linktelėjo, tačiau kaip mat pasigailėjo. Ne to, kad pritarė profesoriaus verdiktui, o dėl to, kad pradėjo suktis galva. Rudaplaukė greitai paėjėjo į šalį ir įsikibo į gretimo stalo kampą, laukdama, kol galva vėl atsistos į įprastą vietą. Belaukdama švilpiukė ėmė svarstyti, ką daryti toliau. Gėdingai išeiti iš šiltnamio nesinorėjo, tačiau tęsti praktikos irgi nelabai išėjo. Vien dėl to, kad nebeturėjo su kuo. Tad mergaitė priėjo prie išvados, kad reiktų profesoriui pranešti apie savo egzistenciją.
- Profesoriau.. - užkimusiu balsu sumurmėjo Meghan, tada atsikrenkštė ir pabandė dar kartą: - Profesoriau! Gal galėtumėte pasakyti, ką daryti toliau? Negaliu tęsti praktikos, nes neturiu nei..hm - Dėl Pelėdų meilės, kaip tas augalas vadinasi? - augalo, nei darbastalio. Savo pirštinių taip pat.
Išvardinusi nuostolius Meg atsiduso ir, stengdamasi nenugriūti, ėmė laukti, ką profesorius atsakys.

[Matthew Turner]

Labiausiai norėjosi riebiai keiktis ir išgerti taurę vyno. Deja, visi tie maži vaikai, kurie pavartė Matthew laiką pragaru, nė neketino nešdintis jam iš akių, tad ir toliau reikėjo apsimesti esant pavyzdingu profesoriumi. Grifas, turėjęs tiek įžūlumo susprogdinti stalą, jau krito herbologui į akis. Ką gi, jeigu jis dar kada nors apsireikš šiltnamyje, jam geruoju nesibaigs. Galės keliauti tiesiai pas direktorę.
Toks sprendimas buvo labai puikus ir protingas. Deja, Matthew nespėjo apsidžiaugti, kai ir vėl kažkas atsitiko. Dar vienas sprogimas? kuo nuoširdžiausiai pasibaisėjo juodaplaukis atidžiai nužvelgdamas šiltnamį. Dori Mendel. Mergaitė, savo kvailumu prilystanti nebent... Matthew nesugalvojo tinkamo palyginimo, bet skubiai priėjo prie jos.
- Dvidešimt taškų iš Klastūnyno! - garsiai pasakė profesorius mintyse keikdamas tą mergaitę. Nebuvo smagu atiminėti taškus iš savo paties koledžo. - Gali keliauti į pilį ir iki kitos pamokos gerai apgalvoti savo elgesį. Kad daugiau tavęs čia šiandien nematyčiau.
Peledinis, aišku, ir toliau kažką klykavo, bet Matthew suprato, kad geriau yra jį ignoruoti. Akivaizdu, kad visiškai beviltiškas. Geriau atkreipti dėmesį į tuos mokinius, kurie bent jau stengiasi kažką daryti. Kaip pavyzdžiui, dar viena Grifų Gūžtos atstovė. Garsiai atsidusęs Matthew priėjo prie jos ir atsitūpė.
- Dar viena žioplė, ar ne? - sumurmėjo jis, bet nesiskųsdamas išspaudė šiek tiek tepalo patepė Poter kaktą. - Neliesk pateptos vietos. Ir būk atsargesnė, - pratarė jis ir tik tada suprato užlipęs ant mokinės mandragoros. Jis pats negalėjo žinoti, ar ji vis dar klykia, tad paėmė augalą ir greitais judesiais sukišo jį į vazoną.
- Darbą pradėsi iš naujo, - griežtai pratarė profesorius. Atrodė, kad viskas bus gerai, bet kur ten. Atsisukęs į mokinius Matthew pastebėjo kažką jam įnirtingai aiškinančią mergaitę. Negirdėjo, ką ji sako, tačiau problema buvo daugiau nei akivaizdi. Neapykantos kupinu žvilgsniu nusmelkęs pirmąjį sprogimą sukėlusį grifą Turner priėjo prie Pritz.
- Tiesiog eik į kitą darbo vietą, - netekdamas kantrybės suburbėjo Turner. Jeigu reikia pirštinių, rasi jas ant mano stalo, tačiau žemės nėra pavojingos.
Jeigu dar kas nors atsitiks... Užbaigti minties Turner nesiryžo.

[Henrieta Poter]

  Henrieta pajuto kažką šalto ant kaktos ir atsimerkė. Ji vis dar nebuvo tikra kas nutiko. Buvo aišku tik viena - ši pamoka jau baigė išvaryti antrakursę iš proto. Mergaitė nebeturėjo jėgų ilgiau pasilikti šioje pamokoje. Atrodė, kad visi tik ir stengiasi išvesti ją iš proto! Vis per tą klaikų orą... Niūriai pagalvojo grifiukė pamažu keldamasi nuo grindų.
  Pažvelgus į stalą Henrietai nusviro rankos. Mandragora vėl buvo įkišta į žemę ir tai reiškė, kad darbą reikės pradėti iš pradžių. Akimirką antrakursei pasidingojo, kad geriausias variantas dabar būtų lėkti iš pamokos ir daugiau niekada nebekelti kojos į šiltnamį. Tačiau grifiukė pasistengė suimti save į rankas. Jeigu dabar pasitrauks, apie perkėlimą į trečią kursą galės pamiršti. Tad, atsidususi, dvylikametė pasitaisė nuslydusias pirštines ir įkišo rankas į žemę.
  Ir vėl pasijuto žemių klampuma. Kvapas jau nebebuvo toks aitrus, nes ilgą laiką dirbdama su žemėmis Henrieta spėjo įprasti prie jo. Mergina stipriai suspaudė mandragorą. Jai buvo pikta, kad iki šiol nesugebėjo atlikti užduoties! Grifiukė truktelėjo ir ištraukusi augalą iš žemių, nelaukdama kol koks nors kvailys vėl sutrikdys jos darbą sugrūdo stingdančiąją mandragorą į greta pastatytą tuščią vazoną. Augalas per šį procesą nė nespygtelėjo ir mergina pasijuto patenkinta savimi.
  Užbarsčiusi dar porą saujų žemių ant mandragoros Henrieta žengtelėjo žingsnį atgal ir nusimovė pirštines. Nors pamokoje pasitaikė trikdžių, ji pagaliau užbaigė darbą! Grifiukė patenkinta šyptelėjo. Pamoka visai išvedė ją iš kantrybės, tačiau vis dėlto ji žvelgė į savo užbaigtą darbą. Besišypsodama (kas šį rudenį buvo retenybė) mergina ėmė laukti kol profesorius Turner paskelbs pamokos pabaigą. 

[Dori Mendel]

Dori sukikeno. Susprogdinti vazonus jai pavyko. Regis, profesoriui ima trūkti kantrybė. Tačiau ką jis padarys? Užburti juk nesugebės. Šiltnamyje virė tokia sumaištis, viskas aplink sproginėjo, o mokiniai stingo.
Dori, žinoma, nesidžiaugė tuo, kad iš Klastūnyno buvo atimta dvidešimt taškų. Tačiau nusišypsoti privertė tai, kad iš Grifų gūžtos profesorius atėmė visus penkiasdešimt. Jeigu ne tas jo kerėjimas, būtų gal visai ir nieko koledžo vadovas, pamanė Dori. Bet jeigu visi šiti vaikai visus metus mokysis kerėti pas Sabriną, tikriausiai bus dar baisiau.
Antrakursė tiesiog negalėjo palikti pamokos neatlikusi darbo. Nors profesorius ją kaip ir išvarė, Mendel greitai apsimovė pirštines ir stipriai suėmusi stingdomąją mandragorą ją atsargiai ištraukė, įdėjo į vazoną, apibėrė tomis smirdančiomis žemėmis.
Jau norėjo nusimauti pirštines ir pasišalinti iš šiltnamių, tačiau žemių Mendel užpylė per mažai. Mandragora išsilaisvino ir antrąkart sustingdė mergaitę.