0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

  Laikas Hogvartse neprailgo. Ariella savo kabinete ar klasėje praleisdavo daug laiko, žvakių šviesoje skaitydavo knygas ir tiesiog mėgavosi paprastais, tačiau stebuklingais dalykais. Jos negąsdino net faktas, kad šioje mokykloje buvo daug žmonių, dažniausiai jausdavosi rami ir gyvybinga, buvo kupina šviesios bei gėrį skleidžiančios energijos.
  Žinoma, burtų ir kerėjimo mokyklos pilies dar puikiai nepažinojo. Na, tiksliau geriausiai pažinojo pirmąjį aukštą, kuriame ir buvo įkurta klasė, kurioje vaikai išsiaiškindavo žiobarų gyvenimo sunkumus ir įdomybes, mat čia Brown ir praleisdavo didžiąją dalį savo laiko. Kabinete vyraujanti ramybė, jo dizainas bei viskas, kas buvo aplinkui ją tiesiog ramino, padėdavo susikaupti tada, kai reikėdavo įvykdyti ką nors svarbaus. O kaip žinia, mokytojos gyvenime, tai buvo kasdienybė.
  Trisdešimtmetė vylėsi, kad bus tokia ryžtinga ir nekiš nosies, kur nereikia, mat toki būdu galėjo prisivirti nemenkos košės, o būti išmesta iš Škotijoje įsikūrusios mokymo įstaigos, nenorėjo. Šiuo metu ši pilis buvo jos vieninteliai namai, profesorė vylėsi, kad juose išbus ilgesnį laiko tarpą.
  Gaila, bet tądien oras už lango pasitaikė niūrus, kadangi dažniausiai gyvybingai atrodantys tvirti medžiai lingavo į kiekvieną pusę it drebulės, lietaus lašeliai vis atsimušdavo į langus, beveik visad saulės nušviesta pieva buvo nusidažiusi pilkesnio atspalvio spalvomis, o pažvelgus toliau, matydavosi krūva purvo balų, dėl kurių beveik visi tūnojo pilyje. Stipri audra pablogino ir dalies nuotaikas, o Ariella nebuvo išimtis.
  Visą dieną vis žvilgčiodama į laikrodį, moteris, kaip visad, niūniavo tą pačią svajingą melodiją, rankoje laikomas žiobarotyros vadovėlis buvo užverstas - Brown neturėjo nuotaikos net gilinti žinių į tai, kad mokė šioje mokykloje, na, o tai nereiškė nieko gero, ypač tokiai merginai, kaip Varno Nago koledžo vadovė. Ant stalo buvo pastatytas ir arbatos puodelis, kuris, aišku, jau ne kartą buvo pripildytas to pačio skysčio. Pirmiausiai manė, kad arbata pataisys nuotaiką, tačiau teko nusivilti. Ką gi, Brown tiesiog nusisuko nuo problemos ir kelis kart apėjo klasę, ją apžiūrėdama. Norėjo įsitikinti, kad viskas buvo savo vietose, tai jai buvo svarbu, nors ir nebuvo perfekcionistė.
  Pro klasės duris įžengę vaikai priminė, kad už kelių minučių nuskambės varpas, tad raudonplaukė savo pavargusiu žvilgsniu nužvelgė mokinius ir nukulniavo atsistoti prieš visą klasę. Kaip ir kiekvieną pamoką.
  - Labas vakaras, - stengdamasi kalbėti taip pat maloniai, kaip ir anksčiau, tarė. - Tikiu, kad kiekvienam nėra labai smagu į žiobarotyros pamoką atvykti tokiu laiku, kada dažniausiai pamokos jau būna pasibaigusios ir jūs laukiate vakarienės. Derėtų priminti, kad jei galėčiau, šios pamokos laiką perkelčiau į kitą dieną, tačiau to pakeisti negaliu, - atsiprašomu žvilgsniu pažvelgė į mokinukus ir gūžtelėjo pečiais.
  Nuo savo stalo paėmė žiobarotyros vadovėlį ir atvertė keturiasdešimtą puslapį, kuriame ir buvo paskelbta pamokos tema. Nežymiai atsiduso, tačiau džiaugėsi, kad pasiruošusi jai buvo, tik abejojo, ar vaikai bus tuo patenkinti.
  - Taip...- nutęsė ir iš karto prabilo: - Šiandienos pamokos tema yra žiobarų kulinarija. Na, tai kiekvienas pasakykit po faktą, susijusį su ja, - pakelė savo mėlynas, gilias akis į mokinius. - Nesikartokite, nes negausite taškų, - pabaigė savo mintį ir krestelėjo ant kėdės prie savojo suolo, užvertė vadovėlį ir pasiryžo išklausyti mokinių nuomones, faktus bei hipotezes.

  [Teorinė dalis iki penktadienio (09 24).]
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Dori buvo įsitaisiusi klasės viduryje. Praeitos pamokos pabaigoje klastuolė pastebėjo, kad iš jos akių ištryškusias ašaras profesorė pamatė. Ačiū šventiems goblinams, kad ji nesugalvojo prie manęs prieiti ir paklausti, ar viskas gerai. Dori turejo pripažinti, kad šita pamoka buvo pakankamai rimta, ne taip, kaip, pavyzdžiui, kerėjimas, kurį profesorė Sabrina pavertė kažkokiu pajuokos objektu. Tokią rimtą pamoką, išrinktasis Poteri! Ariella antrakursei patiko labiau nei Lukas, tačiau per Luko pamokas čia ateidavai tiesiog prastumti nuobodžios pamokos, na, nes tiesiog reikia. Tačiau ji tikrai buvo suknistai nuobodi, o pas Ariellą atmosfera vyravo kitokia. Jeigu dvylikmetė neklydo, raudonplaukei tikrai patiko profesoriauti.
Oras už lango buvo tiesiog siaubingas. Apskritai, diena nebuvo lengva. Per apsigynimą nuo juodosios magijos Mendel šiandien siaubingai susimovė, o per nuodų ir vaistų pamoką ji ir vėl pagamino kažkokį dvokiantį viralą. Tačiau išgirdusi pamokos temą klastuolė nudžiugo. Kulinarija, tik pamanykit! Dori pilvas gailiai sugurgė. Ji jau įsivaizdavo, kaip didžiojoje salėje kerta daržovių kepsnelius, o desertui skanauja šokoladinį tortą... Apie maistą šnekėti norėjosi ir net labai. Skaniai pavalgyti mergaitė mėgo. Dvylikmetė sau pažadėjo, kad iš principo neatsakinės žiobarotyroje į klausimus, kuriuos užduos profesorė, tačiau nesusilaikė ir pakėlusi ranką prabilo:
- Įdomiausias dalykas žiobarų kulinarijoje man atrodo tas, kad jie turi labai ilgą laiką laukti, jei nori pagaminti ką nors, ką reikia marinuoti, kildinti ir panašiai. Pavyzdžiui, - vaidino, kad susimąstė, - jeigu žiobaras sugalvos kepti vištą, tai jis mažų mažiausiai kelias valandas turės laukti, kol į tą vištą įsigers visi prieskoniai, ir tik tada galės kepti, įsivaizduojate? O jeigu keps bandeles, kuriose yra mielių, taip pat turės tiesiog laukti, kol tešla pakils! Ne taip, kaip mes, burtininkai, - dabar jau didžiuodamasi tarė, - pamosim lazdele ir mūsų patiekalas jau pasiruošęs būti iškeptas.
Dori kalbėjo drąsiai ir tvirtai, tačiau viduje ji vis tiek jautė didelį kartėlį. Kaip sumauta, kaip, dėl Merlino barzdos, visa tai sumauta. Didžioji dalis mokinių bando išsiaiškinti, kuo žiobarų gyvenimas yra kitoks nuo normalaus gyvenimo, o Dori apie tuos išsigimėlius žino viską ir slaptai bei tyliai mokosi, koks yra tas įprastas magų gyvenimas... Kai viena mergina Klastūnyno mergaičių miegamajame pasakojo apie labai skanią marinuotą žuvį, kurios marinavimosi laikas turi būti itin ilgas, Mendel negalėjo suprasti, kaip perpiet užmarinavusi toji mergina iškart ir kepė. Tai kur laikas, skirtas tai žuviai išsimarinuoti? O, kaip Dori nustebo, kai sužinojo, jog yra buitinių burtažodžių ir lazdelės judesių, kuriais visa tai galima atlikti vos per kelias sekundes! Tai Mendel labai žavėjo, bet dar labiau nei žavesys, mergaitę aplankė pyktis. O mama man liepdavo pusę valandos skusti bulves, kai tą galima padaryti vienu lazdelės mostu užburiant skustuką ir rūpintis kitais reikalais.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
  Abigailė su gurgiančiu pilvu įsitaisė žiobarotyros kabineto viename iš pirmųjų suolų. Jau taip norėjo kulniuoti į Didžiąją salę, kur galėtų pavalgyti.. Na, bet varnė nieko blogo negalėjo pasakyti- juk tai pamoka pas pačią Varno Nago vadovę. Raudonplaukę, kuri Nestrof pirmąją žiobarų tyrinėjimo pamoką sukėlė dvejopos reakcijos. Tačiau visumoje burtininkė džiaugėsi visai imlia profesore ir koledžo vadove.
  Siaubingai niūrus ir slegiantis oras paveikė varnanagės nuotaiką, tad ji bandė paslėpti save po ta netikra "man viskas gerai" šypsena. Mergaitė ilgėjosi tėčio, tų smagių pokalbių ir naujų arba kaip tik šimtus kartų girdėtų istorijų prie arbatos puodelio. Abigailė nepajuto, kad būtų pasiilgusi mamos, nes neturėjo tokio ryšio, kokį puoselėjo su tėčiu. Tėtis jai visad buvo kaip geriausias draugas. Per vasarą praleidusi kiek įmanoma daugiau laiko su tėvais, žaliaakė į Hogvartsą grįžo nelaiminga, nors po kelių savaičių situacija pasitaisė. Tačiau toks lietingas oras trečiakursei priminė namus, išsiilgtąjį Londoną..
  Savo mintis grąžinusi į klasę, Nestrof įsiklausė į Ariellos tariamus žodžius.
  Nors ir apie kulinariją nežinojo daug, nes nemėgo gaminti, šį tą prisiminė iš buvusios draugės žiobarės namų. Kai burtų ir kerėjimo mokyklos mokinė dar buvo visai mažytė, ji dažnai leisdavo laiką pas kaimynystėje gyvenančią draugę, mat jos ir Abigailės tėvai sutardavo. Draugės mama visuomet ruošdavo nuostabius valgius ir desertus, o mergaitės ją stebėdavo. Gaila, kad kaimynių tėvai susipyko ir jos nustojo matytis.
 Išklausiusi kažkokios klastuolės, kuri išsamiai, su pavyzdžiais išdėstė vieną iš faktų, Abigailė neužtikrintai pradėjo:
-Na, mane labiausiai trikdo tai, jog žiobarai turi įdėti labai daug darbo, jog pasiektų norimo rezultato. Tuo tarpu burtininkams užtenka mostelėti burtų lazdele, ir rezultatas bus pasiektas.
Supratusi, jog trūksta pavyzdžių, tuojau pat suskubo jų išdėstyti.
-Galiu įvardinti ir pavyzdį. Na, pavyzdžiui.. Pavyzdžiui mišrainės darymas. Kol smulkiais kubeliais supjaustai daržoves, tai tikrai užtrunka ir reikalauja nemažų pastangų. O burtininkas gali tiesiog ištarti tam tikrą burtažodį, ir daržovės per sekundę bus supjaustytos.
 Varnanagė stebėjo Brown veido išraišką ir bandė susitelkti ties kitų mokinių atsakymais.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
  Henrieta ramiai sėdėjo suole ir laukė prasidedant pamokos. Nors dėl blogo oro visai nesinorėjo dalyvauti pamokose, antrakursė žinojo, kad tai būtina. Likti antriems metams nesinorėjo, tad dabar nori nenori teko dalyvauti pamokose.
  Profesorei uždavus teorijos klausimą grifiukė pabandė susikoncentruoti ties pamokos tema. Mergina ėmė laužyti galvą stengdamasi prisiminti ką nors susijusį su žiobariška virtuve. Bėda ta, kad Henrieta ne ką nusimanė apie žiobarų kulinariją, juk buvo grynakraujė.
  Skambant kitų mokinių atsakymams Antrakursė vis naršė po atmintį stengdamasi prisiminti nors vieną faktą, kuris tiktų šiai temai. Ir galiausiai šį bei tą sumasčiusi iškėlė ranką.
- Žiobarų virtuvėje mane kiek trikdo, kad jie turi skirti laiko paruošti ir gaminimo įrangą. Pavyzdžiui, išvalyti puodą arba, jeigu turi dujinę viryklę, susiieškojus degtukų kelias minutes stengtis užkurti ugnį. Burtininkų pasaulyje šiuos darbus už mus atlieka burtai. - tarė grifiukė ir ėmė laukti profesorės įvertinimo, nors ir nesitikėjo, kad jos atsakymas bus itin geras.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
     Iš Nikolės veido buvo kuo aiškiausiai galima spręsti, jog ji ir vėl turėjo nemigos naktį. Ir kada gi tokios pas ją baigsis? Turbūt niekada, nes depresija tai jau tikrai nesiruošė niekur keliauti.
     Šią pamoką Willialmą jo vyresnioji sesuo slėpė po suolu ir keletą uždangalų. Žinoma, paliko vietos ir orui, jog brolis galėtų kvėpuoti. Šiandieną Willialmas pasitiko prastos nuotaikos, kuri iki šiol nebuvo pagerėjusi, tad depresija serganti mergina labai bijojo, kad šis nepravirktų, nes tada visi esantys šiame kabine sužinotų apie Nikolės brolį... Būtent dėl šios priežasties Parker, kaip ir visada, turėjo prigriebusi Willialmui maisto iš virtuvės, kur namų elfai labai dosnūs.
     Penktakursės mintys buvo nukreiptos į brolį ir į bijojimą, kad minėtasis nepradėti verkšlenti, jog mokinė nieko negirdėjo kas vyksta palinka. Nei mokytojos, nei vaikų, nei varpo dūžių, nei dar ko. Bet vos tik atleido vadėles, į jos ausis pasipylė krūvos žodžių, kuriuos ji buvo praleidusi.
     Kulinarija, žiobarai, faktai, teorija... Negi dabar žiobarotyra?
     Sutrikusi rožinių plaukų savininkė apsidairė aplinkui ir pamatydama žiobarotyros klasę, žiobarotyros profesorę ir dar keletą kitų dalykų patvirtino savo faktą. Tada norom nenorom paklausė kelių mokinių atsakymų ir dar didesniom nenorom pravėrė burną.
     - Žiobarai kulinarijoe dažnai naudoja įvairias receptų knygas. Mums jų, kaip žinia nereikia, nes galime vienu mostu viską padaryt. Tokias knygas dažniau naudojame eliksyrų gamyboje, - sumurmėjo tokiu depresuotu, liguistu, nesveiku balsu, jog bet kas išgirdęs galėjo patvirtinti, kad Nikolei kažkas labai negerai. Jeigu būtų išgirdęs, nes ji kalbėjo taaaaip tyliai, jog tikimybė išgirsti buvo kokie  penki procentai iš šimto.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Meg sėdėjo žiobarotyros pamokoje ir svajojo, laukdama jos pradžios. Nieko konkretaus, net negalėtum pavadinti to svajonėmis. Tiesiog paklaidžiojimai po fantazijų šalį. Abstraktūs, nekonkretūs ir neaiškūs. Jei kas nors galėtų skaityti jos mintis, garantuotai nesuprastų nė žodžio.
Prabilo profesorė ir Meghan kaip mat nusileido ant žemės. Tiesą sakant, nusileido su trenksmu, mat nenorėjo praleisti nei vieno profesorės žodžio. Po praeitos pamokos praktikos raudonplaukė žiobarotyros profesorė užsitarnavo neginčijamą Meg pagarbą. Retas profesorius yra toks... neįprastas ir keistas (gerąja prasme), todėl Ariella Annė Brown lengvai gavo švilpiukės palankumą.
Išgirdusi teorijos klausimą Meghan sutriko. Apie virtuvę, juolab žiobarų, ji išmanė panašiai tiek, kiek karvės apie kosmosą. Tačiau rudaplaukės mintyse atsirado jos draugės Dori balsas. Švilpiukė pasistengė prisiminti, ką jai draugė kadaise pasakojo apie žiobarų, konkrečiau, jos mamos kulinariją. Rudaplaukė mintyse pakartojo Dori žodžius ir, pakėlusi ranką, išbėrė:
- Žiobarai naudoja begalę prietaisų ir įrankių virtuvėje. Be to, jiems reikalinga elektra. Pavyzdžiui, jiems reikia begalės skirtingų skustukų, peilių, o dar ir kažkokių gruzdintuvų, plaktuvų, virtuvinių kombainų ir panašių dalykų. O štai burtininkams užtenka vos kelių įrankių (nors ne visada prireikia ir tų) ir burtų lazdelės. Taip pat žinoti reikiamą burtažodį ir viskas bus padaryta.
Meg nutilo ir atsilošė kėdėje laukdama, kaip profesorė reaguos į jos atsakymą. Rudaplaukė nebuvo tikra, kad atsakė teisingai, tačiau vylėsi, mat šios profesorės nuvilti tikrai nenorėjo. Be to, mergaitė žinojo, kad Dori jai nemeluotų, todėl, jei viską pasakė nesumaišiusi faktų, atsakymas turi būti teisingas. Meg sunėrė rankas ant krūtinės ir ėmė klausytis kitų atsakymų.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Nuo ko pradėti?
Buvo sudėtinga. Sunku. Skaudu. Danielis nejautė ramybės, bet žinojo, jis turi judėti į priekį. Praleisti trečio kurso egzaminai ir trečią kartą kartojamas antras kursas. Ne, tai nebuvo pasaulio pabaiga. Tai buvo karti sąžinės graužatis. Problemos buvo kitos.
Danielis kliūtojo paskutiniame suole prie lango kairėje eilėje. Buvo sudėtinga neišsiduoti.
-Žiobarų kulinarija skiriasi tik tuo, kad jie nenaudoja magijos ir visokiausių keisčiausių ingredientų, kuriuos augina ir naudoja mūsų visuomenė,- ramiu balsu prabilo. Karštis nepranyko,- Žinoma, jie daugiau naudoja elektros, bet tai nereiškia, kad ir burtininkai negali jais naudotis. Tai nėra didžiausias skirtumas, - dirstelėjo į dar niekados nematytą švilpę. Turbūt grynakraujė, jei pamiršo apie puskraujus, kurie gali žinoti apie du pasaulius. Susivaldė dar vienai neatkirsti, jog abi pusės naudoja receptus - tai kuo gi naudojasi per nuodų ir vaistų pamokas?
Po pastale suspaudė kairį riešą. Valdykis. Trylikametis užmerkė akis. Šiluma jį erzino. Giliai įkvėpė ir iškvėpė. Teorija turėtų jau greitai baigtis, ateis praktika ir bus lengviau. Kai visi laužys galvas, niekas nepastebės, kas jam yra.
Iš tikrųjų, jis pasigailėjo, kad pasirodė pamokoje. Bet nieko nenutiks blogai? Kiek užmatė, visi buvo nepažįstami, tad neturėjo kilti problemų. O viso labo, jei kažkam iškils klausimų, sumeluos. Gi niekas nežino, kas jis yra.


Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
  Raudonplaukė apsidairė. Klasėje tūnojo tiek pat mokinių, kaip ir kiekvieną mielą žiobarytoros pamoką, tad profesorė galvojo, kad jos vedamos pamokos vaikus sudomino. Tai ją privertė šyptelėti. Nudžiugti privertė ir tai, kad kažkas prabilo su noru atsakyti į teorinį klausimą. Vadinasi, ne be reikalo uždavė šį klasei.
  Pirmoji prabilusi klastuolė Ariellai pasirodė matyta. Dori pačią pirmą pamoką jos klasę paliko su ašaromis akyse, na, o tai Brown prisiminė tiesiog puikiai. Ech, nesinorėjo, kad pirmoji pamoka taip paveiktų mergaitę, tačiau nemanė, kad vertėjo gailėtis priimto sprendimo. Dvylikametė neatrodė silpna, tuo labiau atkulniavo ir į kitą žiobarotyros pamoką, viskas tikrai nebuvo blogai. O ir pirma atsakinėjo, tad Varno Nago koledžo vadovė tiesiog vylėsi, kad Dori nesijaučia prastai po visko, kas nutiko.
  Kai antrakursė Klastūnyno koledžą atstovaujanti mokinukė pabaigė savo atsakymą į klausimą, Brown tik linktelėjo net nepraverdama burnos, nepakomentuodama atsakymo, kurį pasakė Mendel. Tiesa, vos susilaikė, tačiau tai nebuvo svarbu.
  Kai prabilo varnė, Ariella automatiškai jai šyptelėjo. Reikėjo pripažinti, kad labiausiai ir prijautė savo auklėtiniams, žinoma, niekuomet neskyrė jiems daugiau taškų, nei kitų koledžų mokiniams. Tiesiog kartais neatrasti favoritų buvo labai sunku. Galbūt tai buvo ir Ariellos Annės Brown klaida, tačiau varniukai jos akyse buvo it angeliukai, tiesa, nevisi, apie dalį jau girdėjo iš kitų dalykų mokytojų. Nekultūringas varnas, kur tai matyta, - pamintijo, tačiau įsiplieksti daugiau minčių šia tema nenorėjo. Dėl to vilkolakė ėmė klausytis kitų atsakymų, mėgindama nepražiopsoti nė vieno. 
  Visų mokinių atsakymai buvo daugmaž teisingi (bent jau atitiko temą), tačiau azijietę suglumino dar vienas dalykas. Liguistu balsu atsakymą pateikusi varnė tikrai neatrodė sveika, o tai Ariellą išgąsdino. Na, tiksliau neramino, mat faktas, kad varnė atrodė prastai reiškė ir tai, kad jautėsi bent porą kartų blogiau. Trisdešimtmetė mąstė ką galėjo pasakyti mergaitei. O gal verčiau visai nieko nesakyti ir pasielgti kaip su klastuole Dori? - pasirėmė smakrą ranka, klausydama kitų vaikų atsakymų, bet nesugebėdama į juos susikoncentruoti. 
  Tačiau galiausiai klasėje įsivyravo tyla. Bent jau žiobarotyros žinovei taip pasirodė. To pasekoje ji pakilo nuo kėdės ir net negalvodama rizikuoti, aptariant vaikų atsakymus, tyliai atsiduso.
  - Šaunu, kad pateikėte tiek daug savo žinių šia tema, - vangiai šyptelėjo. - O atsakymą ar jos teisingos, ar ne, sužinosite tik tada, kai įvykdysite praktikos darbą, - nutilo pažvelgdama kažkokiai varnai į akis. Jų žvilgsniai susidūrė, bet Annė jį skubiai patraukė. Šiuo metu jai to reikėjo mažiausiai. - Manau, kad dalis galėjote numanyti kokia praktika jūsų laukia. Vos man mostelėjus lazdele, klasėje atsiras daug įvairiausių, žiobarų virtuvėje pamatomų, įrankių. Taip pat receptų knygose reikėtų susirasti ir receptą, kuriuo vadovaujantis gaminsite kažkokį valgį. Pamokos laikas ribotas, tad, jei nenorite šioje klasėje praleisti ilgesnio laiko, vertėtų išsirinkti ne tokį sunkų, žiobariško patiekalo, receptą, - pridūrė ir nuo stalo paėmusi savo juodmedžio lazdelę, pora mostų klasę pavertė viena didele virtuve. Čia buvo galima pamatyti viską, kuo žiobarai naudojosi, gaminant valgį. Orkaitės, viryklės, keptuvės, puodai, peiliai.... Pala, Ariella, ar tu vaikams davei peilių?! Tai gal jau pradėti rašyti pasiteisinimą, kodėl mano klasėje, per mano pamoką, žuvo bent pora mokinių? - kilstelėjo antakius ir nurijo burnoje susikaupusias seiles.
  - Beje, dalis žiobariškų įrankių yra pavojingi, tad jei nežinote kaip jais naudotis, geriau prieikite prie manęs, - dėl visa ko pasakė ir pradėjo stebėti mokinius, pradedančius pamokos praktikos darbą. - Dirbti galite ir po vieną, ir poromis, man yra svarbiausia pamokos rezultatas.

  [Manau, kad įraše praktikos darbą paaiškinau gana aiškiai, tačiau jūsų personažas turėtų pagaminti kažkokį žiobarišką patiekalą. Visi įrankiai ir produktai klasėje yra, patiekalas turėtų būti gaminamas pagal receptą.
  Praktikai reikia dviejų įrašų po mažiausiai 1500 simbolių, arba trijų, kurie būtų trumpesni, tačiau bent 600 simbolių, taip pat jeigu norite, kad Ariella jūsų personažui pagelbėtų/skirtų areštą ar šiaip atkreiptų dėmesį - parašykite į pm.
  Pamoką uždarysiu spalio septintą dieną]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Ariella Annė Brown »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Ant šalia stalo stovinčios kėdės susigūžusi sėdėjo mergaitė, vilkinti ryškiai rausvą ir gerokai per mažą megztinį. Tai, žinoma, buvo Elliw, pati sėkmingiausia visų laikų Hogvartso mokinė. Ji neprisiminė, kur esanti, tačiau atkakliai spoksojo į priešais ją esančią moterį. Ar ji buvo profesorė, ar kieno nors mama, ar tiesiog eilinė ne ne ne ne ne ne ne ne ne neLiucija, mergaitė nežinojo. Bet ji kažką šnekėjo, o tai reiškė, kad galbūt reikia klausytis.
Žinoma, velsietė netruko pamiršo, kad galbūt kažko reikia klausytis, tad nieko ir negirdėjo. Kalbėjo ir aplinkui sėdintys žmonės, kurie galbūt buvo jos klasės draugai. Na, ne draugai, žinoma. Tuo Elliw įsitikino, kai pamatė kalbančią bjauriąją ne neLiuciją. Šitą mergiūkštę reikia gerai pamokyti! Tik ji kalta dėl... Visko! Nesvarbu, kad paskutinę minutę nieko blogo neatsitiko, vis tiek viskas yra tik ne neLiucijos kaltė!
Aplinkui įvyko kažkokie pasikeitimai, kurie Elliw buvo visiškai nesuprantami. Ji neprisiminė, ar toji moteris ką nors apie tai sakė, bet nusprendė nekreipti dėmesio. Ne, dabar reikia gerai pamokyti tą bjaurią mergiūkštę! Galbūt reikėtų trinktelėti teleskopu jai į galvą? susimąstė velsietė. Buvo galima pamanyti, kad tokia idėja jai į galvą atėjo pirmą kartą gyvenime: Elliw atrodė labai jau entuziastinga.
- Tai tu kalta! - suriko ji artindamasi prie ne neLiucijos. Ta mergiūkštė buvo tiesiog neįtikėtinai bjauri! Kad ir ką reikėjo padaryti šios pamokos (jeigu tik Elliw išties buvo pamokoje) metu, jai trukdo tik šita bjauri mokinė! Vadinasi, reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad ji nebetrukdytų.
Elliw čiupo kiaušinį, kuris dėl ir dievams nežinomų priežasčių mėtėsi visai netoliese ir vėl atsisuko į ne neLiuciją. Ak, kaip ji nekentė šitos bjaurios mergiūkštės! Ilgai negalvojusi ji paleido kiaušinį ne neLiucijos link. Gal bent tai ją pamokys, kad negalima taip bjauriai elgtis?! Kad ir ką bjauraus ji padarė...
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Visą teorinę pamokos dalį Deoiridh tupėjo po savo suolu varlės pavidale. Vos išgirdusi pamokos temą, ji suprato, kad čia bus siaubingai nuobodu. Gaminti ji visiškai nemokėjo, o Matthew, savaime suprantama, virtuvėje lazdelės nenaudojo. Kaip ir bet kur kitur. Ką tokioje pamokoje galima išmokti naujo? Visiškai bereikalingas laiko švaistymas! Tikrai geriau paieškoti keturkojų draugių. Kažkodėl per pamokas jų nebesusitikdavo, tad tiek Matthew, tiek Davina mieliau likdavo mergaitės miegamajame, ir Deoiridh jautėsi vieniša.
Praktika varlės nenustebino - būtent to ji ir laukė. Na, nelaukė, mat užduotis skambėjo labai jau nuobodžiai. Žinojo, kad atlikti reikės būtent tai, ką dabar ir aiškino profesorė. Klasėje kilęs sujudimas privertė žaliaodę sunerimti: niekada negali žinoti, kad niekas tyčia ar netyčia ant jos nenužlips. Taigi teko pasiversti į žmogų ir apsimesti, kad labai rimtai dirba.
Vos tik įgijusi dvikojo padaro pavidalą Deoiridh iš karto pastebėjo gerai pažįstamą veidą. Nežymiai šyptelėjusi ji suprato: ši pamoka gali būti ne tokia jau ir nuobodi. Jeigu kartu dirbs, turės laiko pasišnekėti. Jeigu pagamins ką nors skanaus, bus galima suvalgyti.
Žengiant žingsnį Sigurdo link drąsa kažkodėl dingo. Nepaisant to, kad vis dar buvo sunku suprasti, kas tarp jų vyksta, situacija buvo aiškesnė nei prieš metus ar porą. Buvo aišku tai, kad kažkas vyksta. Deja, tai nepadėjo dabar jaustis drąsiau, tad Deoiridh buvo gerokai sutrikusi.
Vis dėlto noras bent kiek smagiau praleisti pamoką nugalėjo, ir ji nervingu žingsniu prisiartino prie koledžo draugo. Galvoje sukosi mintys, neleidžiančios apsispręsti, nuo ko reikėtų pradėti pokalbį, tad teko imtis paprasčiausio sprendimo:
- Labas.
Nagi, nebūk tokia nuoboda, pasakyk ką nors įdomaus ar šmaikštaus! Deja, nei kas nors įdomaus, nei šmaikštaus į galvą neatėjo, tad Deoiridh taip ir stovėjo spoksodama į grindis. Jautėsi be galo kvailai, bet negalėjo nieko padaryti: visos geros idėjos buvo kažkur išnykusios.
- Aš… - galų gale pabandė mergaitė. - Visiškai nemoku gaminti. Siūlau praktikos su manimi neatlikti.
Aišku, ji susimovė. Pasakė visišką nesąmonę, kuri tik dar kartą parodys jos visišką nesugebėjimą bendrauti. Nusivylusi savimi rudaplaukė spoksojo į grindis ir svajojo apie tai, kaip išnyksta nuo Žemės paviršiaus.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Mendel nejučiom šyptelėjo. Iš tikrųjų tai jai patiko karts nuo karto kažką pagaminti. To jau seniai nebuvo dariusi, nes Hogvartse arba valgydavo didžiojoje salėje, arba įsmukdavo į virtuvę, kur būdavo aptarnauta namų elfų.
Per vasaros atostogas maisto gaminimas jai buvo tarsi terapija. Mergaitė namuose neturėjo draugų, tiksliau nenorėjo jų turėti, nes kas norėtų bendrauti su tais nevykusiais žiobarais, o su tėvais santykiai buvo labai komplikuoti. Jai visiškai nebuvo kas veikti, tad arba ji skaitydavo magiškas knygas, arba ką nors gamindavo. Bent jau gaminant mama prie jos nekibdavo, nes pamačiusi, kad Dori skaito knygą, kurios viršelio nuotrauka juda, ji labai susinervuodavo.
Dori nuėjo prie vieno iš laisvų virtuvinių stalų. Prieš pradėdama ji pamojo Meg, taip kviesdama draugę atlikti darbą kartu.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
  Henrieta susikaupusi klausė mokinių, kalbėjusių po jos, atsakymų. Atsakinėjančiųjų nebuvo labai daug, tad neužilgo mokinių balsai klasėje nutilo ir vėl prabilo profesorė Brown.
  Išgirdusi pamokos praktikos užduotį antrakursė neteko žado. Ji gyveno vaikų namuose, o ten vaikams buvo užginta eiti į virtuvę! Taigi paskutinį kartą gamino devynerių, kai dar buvo gyvi jos tėvai. Bet ir tai nesiskaito, nes jos abu tėvai buvo burtininkai ir dažniausiai gamindavo burtų pagalba.
  Mergina dar kurį laiką karščiavosi, tačiau po kelių minučių šiaip ne taip susitvardė. Juk gaminti neturėtų būti taip sunku? Pagalvojo Antrakursė ir nusiteikusi, kad reikia nors pabandyti ką nors paruošti patraukė prie receptų knygų.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
     Ar Nikolė atsakė teisingai, ar ne - jai mažiausiai rūpėjo. Šiuo metu jai labiausiai rūpėjo ant kelių gulintis ir vos ne veriantis Willialmas. Prašau, tik neverk! Maldavo savo brolį Varno Nago koledžo mokinė. Jugi gali neverkti, ane? Žiūrėk, dusiu tau dar maisto. Tiesa, rožinių plaukų savininkė niekada nė nesusimąstė, jog gali brolį peršerti, jai rūpėjo tik tai, jog jis nebūtų alkanas.
     Nugirdusi dalį praktikos Nikolė kilstelėjo galvą ir apsidairė aplink. Na, kol kas klasė vis dar buvo tokia kokia buvo - nepasikeitusi. Bet vos tik trumpaplaukė spėjo mirktelėti ir tada vėl atsimerkti - klasėje jau viešpatavo įvairūs žiobarų virtuvės reikmenys ir miltais apibarstyti suolai. Iš pradžių netikėdama savo akimis pilkaakė daug kartų mirksėjo ir trynė akis, kol suprato, kad jai nesivaidena. Tuomet klausiamai žvilgtelėjo į mokinius, tikėdamasi rasti atsakymą į taip ir neužduotą klausimą - ką reikia iš vis daryti šioje pamokoje? Bet deja, išvydo ne atsakymą o... o velnią žmogaus pavidalu! Kokį velnią tas velnias žmogaus pavidalu čia veikia?! Maža to, anas pradėjo poteriauti savo įprastą maldelę pavadinimu "Tai tu kalta".
     Nežmoniškai (turiu jus nuraminti, jog ir ne velniškai) persigandusi mokinė pradėjo panikuoti, jog anas velnias dar ką nors padirbs jos broliukui. Supanikavusi ji puolė kišti jį po suolu, bet baisiai persigando kai pro šalį pralėkė kažkoks žalias kiaušinis ir tėškęsis į sieną visą ją išterlino. Na jau ne, manęs į tą reikalą nevelk! Aš ir taip turiu pakankamai rūpesčių. Įskaitant ir tavęs, velniau, atsikratymą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Nikolė Parker »
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Meg priešiškai dėbtelėjo į rudaplaukį netoliese sėdintį vaikinuką, kuris labai akivaizdžiai pataisė jos atsakymą. Koks jo skirtumas, kaip aš atsakinėju?! Negaliu gi aš visko žinoti tobulai. Irgi matai, atsirado profesorius. Jei taip nori mokyti kitus, kam gūžtis suole? Eik į klasės priekį, prieš visus.
Švilpiukei reikėjo visų valios pastangų, kad to neišrėžtų nepažįstamajam į akis. Laimei, profesorė Brown nuo metu paskelbė praktiką ir Meg nebereikėjo rūpintis kažkokiu švilpiu, nes teko galvoti kaip, dėl Merlino meilės, ką nors pagaminti, nesugriaunant mokyklos. Laimei, pro šalį einanti Dori pamojo Meghan, kviesdama prisijungti ir praktiką atlikinėti kartu. Meg džiaugsmingai pašoko iš vietos ir nuskubėjo prie draugės, į didžiulę profesorės padarytą virtuvę.
- Sveika. - pasisveikino su drauge švilpiukė ir čiupo pirmą pasitaikiusią receptų knygą. - Ką gaminsime? Nes aš apie kulinariją nieko nenutuokiu. - linksmai prisipažino rudaplaukė ir staiga suvokė, kad dabar, būdama su Dori, pirmą kartą per kelias dienas, ji iš tiesų šypsojosi. Meghan suprato, kaip stipriai jie prisirišo prie savo draugės ir kaip nepakeliama jai būtų, jei Dori dingtų ar išduotų ją. Šis suvokimas trenkė Meg kaip žaibas ir šypsena kaip mat dingo iš jos veido. Norėdama nusiraminti, švilpiukė ėmė vartyti receptų knygą, ieškodama ko nors paprastesnio. - Štai. - po kelių minutėlių tarė rudaplaukė. - "Cezario salotos". Atrodo gana paprastai. Gaminam šitą? - paklausė Meghan nervingai kramtydama lupą ir tikėdamasi, kad Dori neatkreipė dėmesio į jos nuotaikų kaitą, nors taip viltis buvo kvaila.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
Natūralu, kad Alrisa neturėjo jokio noro dirbti. Nepaisant apetitiškos temos, nė nesiteikė atsakinėti - kam aušinti burną dėl kažkokių niekų, kai po kelių minučių bus galima prisikimšti iki soties? Be to, reikėjo rūpintis, jog Jonas ir Saliamonas nenukentėtų nuo bestijos, besišvaistančios teleskopu. Netroško pagalvoti apie vieno iš augintinių žūtį, ypač nuo tos bjaurybės rankos. Todėl klastuolė atidžiai ją stebėjo, nors pastaroji buvo užsiėmusi kitais reikalais.
Sunku prisipažinti, kad kabineto pavertimas į virtuvę visiškai nesužavėjo. Akys kaipmat sublizgo, išvydusios visą šį grožį. Paukščiai taip pat pastebėjo pasikeitusią aplinką - beregint puolė prie dubens su maltais džiūvėsiais.
-Ei, ei! - pasipiktinusi šūktelėjo mergaitė, bet veltui. Balandis ir papūga jau smaguriavo, nekreipdami dėmesio į nieką kitą pasaulyje. Netgi šiek tiek dresiruotas Saliamonas lesė kaip išalkęs begemotas.
-Ech... Jūs išalkę veltėdžiai... Negalit palaukti... - bumbėjo Alrisa, pliumpindama prie peilių stovo. Ne receptų knygos. Reikėjo iškart griebti šakočiui už ragų ir pradėti gaminti. Išsirinkusi vidutinio dydžio peilį, ji pradėjo landžioti po spinteles, žvalgytis, kažin ko ieškoti. Sulig kiekviena sekunde vis labiau niuro, burbėjimas darėsi vis garsesnis. Plaukai vis pikčiau buvo atmetami atgal, šiems užkrintant ant veido. Su trenksmu užvėrusi paskutinį stalčių pratrūko:
-Kad tave teleskopas nutrenktų! Ir drįstate tai  vadinti žiobarotyros pamoka! Kulinarija! Pft! O Nutellos tai nėra! - užmirštas peilis virpėjo rankoje tarsi magiškas įrankis, skirtas išgelbėti pasaulį nuo burtininkų, nežinančių apie šį saldų rudą kremą. Klastuolė pabrėžtinai garsiai atsiduso, bet jau tapo aišku, jog išsikvėpė. Nors prie jos lįsti dar buvo pavojinga.
-Kvailiai neraliuoti... - murmėjo mokinė, traukdama iš maišelio batono riekę. - Teks improvizuoti.