0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Elliw nesuprato, kodėl ne neLiucija pradėjo skeryčiotis. Ji neprisiminė, kodėl artinosi prie tos bjaurios mergiūkštės, bet viena buvo aišku: viskas yra tik jos kaltė! Reikia ją pagaliau gerai pamokyti! Planas trinktelėti teleskopu į galvą jau buvo išnykęs iš mergaitės atminties, tad ji apsižvalgė. Čiupo netoliese stovėjusį džemo stiklainį ir netyčia trenkusi juo į teleskopą perskėlė. Pro įskilusią vietą pradėjo sunktis raudonos sultys. Elliw baisiausiai išsigando, bet neturėjo laiko bijoti: reikėjo prisiartinti prie ne neLiucijos ir paaiškinti, kad viskas - tik jos kaltė.
Prisiartinusi pabandė pastatyti viską aplinkui terliojantį stiklainį bjauriajai mergiūkštei ant galvos. Tegul išsipurvina jos plaukai, o ne teleskopas! Elliw nuoširdžiai negalėjo pakęsti ne neLiucijos ir kaltino ją viskuo, kuo tik nepamiršdavo apkaltinti.
Nusisukusi velsietė norėjo eiti sau, bet pastebėjo ir dar vieną nemalonų dalyką: klasėje buvo ir neLiucija! Teko sutrikti: ar dabar galima tikrai žinoti, kad dėl visko kalta ne neLiucija? Gal tai neLiucijos kaltė? Rudaplaukė stovėjo su teleskopu rankose ir mąstė. Deja, neįsivaizdavo, kuris variantas yra teisingas. Ak, ir kodėl pasaulyje tiek daug bjaurių mergiūkščių?.. Viskas yra tik jų kaltė, o Elliw nebežino, kurią kaltinti! Dėl to, žinoma, irgi buvo kaltos bjauriosios mergiūkštės. Velsietė neprisiminė, ar jau pamokė ne neLiuciją, bet nutarė, kad dabar yra neLiucijos eilė. Tik ką padaryti, kad ji galų gale įsisąmonintų, kokia bjauri yra? Tai buvo sudėtingas klausimas, ir Elliw susimąstė. Teleskopu trenkti į galvą nebuvo išeitis - ką gali žinoti, kas nutiks prietaisui?! Ne, reikėjo imtis tinkamesnių priemonių.
Ir tada ją išgelbėjo neaiškūs paukščiai, buvę netoliese. Būtinai pagriebs vieną iš jų, sugrūs į kažkokią baltą masę ir paleis tiesiai į bjauriąją neLiuciją! Taip, tai skambėjo tiesiog nuostabiai, tik paukščiai, deja, nebuvo nusiteikę bendradarbiauti. Elliw nepavyko pačiupti nė vieno iš jų, ji tik pati vos neįvirto į baltąją medžiagą. Supykusi mergaitė griebė dubenį su tuo neaiškiu daiktu ir prisiartino prie neLiucijos.
- Tai tu kalta! - suriko ji. Elliw - gera mergaitė, tad be reikalo miltų kitiems ant galvos nepila. Dabar apvertusi dubenį neLiucijai virš galvos bent jau žinojo turinti priežastį.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
- Šitą? - Dori pažvelgė į receptą. - Eee... gerai.
Dori receptas nepasirodė lengvas. Darbo daug - tinkamai paruošti skrebučius ir vištieną, o kur dar padažas. Tačiau ji pastebėjo, kad jos draugė kažkokia keista. Tai šypsosi, tai, regis, liūdi, todėl nesinorėjo jos nuvilti. Kai Mendel netyčia palietė Meg ranką, ir vėl pajautė neigiamas vibracijas. Šiuo metu ji yra pažeidžiama, nejučiom pagalvojo dvylikmetė.
- Manau, kad Cezario salotos bus puikus pasirinkimas, - mirktelėjo. - Gerai, pirmiausia reikės batoną supjaustyti į mažyčius gabalėlius. Jeigu gali, tai padaryk. Tiesiog ant lentelės. Kaip per nuodų ir vaistų pamoką.
Dori susimąstė.
- Klausyk, Meg. Kodėl per nuodų ir vaistų pamoką mes viską atliekame rankiniu būdu? Taip, kaip žiobarai gamindami maistą? - pakėlė antakius.
Iš tiesų keista.
- Tau seksis gerai, - patikino. - Įsivaizduok, kad verdi eliksyrą.
Dori užkaitė orkaitę ir paruošė skardą, į kurią Meg galės dėti supjaustytus skrebučius. Pati iš šaldytuvo ištraukė porą kiaušinių, juos nuplovė ir uždėjo virti. Nuėmusi laiką klastuolė nuplovė salotas ir pomidoriukus bei atsinešė prie Meg.
- Jei baigsi greičiau už mane, galėsi prisidėti prie salotų pjaustymo, - pasakė draugei.
Mendel pradėjo pjaustyti salotas. Iš tiesų ją labai nervavo tas skrebučių ruošimas, todėl ir davė šį darbą draugei.
- Paskui reikės sutarkuoti kietąjį sūrį, supjaustyti kiaušinius ir pagaminti padažą.
- Kad tave kur! - šūktelėjo Dori. - Pamiršau svarbiausią, vištieną! Ji keps kur kas ilgiau nei skrebučiai. Būk gera, Meg, atnešk tą vištą ir reikiamus prieskonius, ir būtinai atskirą lentelę su peiliu tam reikalui.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Greičiausiai nebuvo jokios logiškos priežasties, galinčios paaiškinti, kodėl Sigurdas pasirodė žiobarotyroje. Ko jam trankytis čia, jei galėtų kuo ramiausiai mokytis eliksyrų sudėtis ar praktikuotis kerus? Egzaminai, tiesą sakant, kėlė baimę ar bent jau šiokį tokį susirūpinimą, todėl septintakursis stengėsi nešvaistyti laiko veltui. Ši pamoka atrodė ne itin naudinga, ypač jam, pusę gyvenimo praleidusiam neburtininkų pasaulyje. Vis dėlto noras išleisti augintines pasilinksminti buvo pirmoje vietoje. Joms ežero krantai jau spėjo nusibosti, o ir oras šaltakraujų nelepino. Todėl jis neplanuotai atėjo čia, ketindamas tiesiog... Nors ką čia beapgausi - vaikinas tikėjosi pamatyti Deoiridh, nepaisant to, kad šioji nerodė didelio susidomėjimo žiobarais. Beliko tikėtis, jog animagė bus sumaniusi kokią nors varlišką išdaigą. Kažkodėl net į galvą neatėjo mintis, kad ji galėtų pasirodyti pamokoje vien dėl jo. Absurdiška, nes neįtikima.
Nedraugiškas lietus nepaliaujamai barbeno į langus, fone dudenant monotoniškam mokytojos balsui, kai išleido Eylfą ir Arją pasižvalgyti. Pagaliau po ilgų svarstymų islandas davė rupūžei vardą, kuriuo, rodės, ji buvo gana patenkinta. Tad nuo pečių nusirito sunkus akmuo, nuolat nedavęs ramybės.
Sulaukęs praktinės dalies Sigurdas nudžiugo. Iš dalies dėl to, kad maisto gaminimas sekėsi, galima sakyti, vidutiniškai. Jam patiko didžiulė virtuvė, į kurią ką tik pavirto klasė. (Ne)laimei, netikėtai tolesnius veiksmus nutraukė prisiartinusi Deoiridh. Akys nejučia sužibo.
-Sveika. - atsakė vaikinas, spėliodamas, kodėl grindys jai staiga pasirodė itin patrauklios. Nejauku? Nedrąsu? Jis pasitikėjo savimi labiau nei škotė, bet viduje irgi pajuto neiškų susikaustymą. Gal dėl mokinių, kurie taip pat ieškojo sau poros? Kurie slapčia žvilgčiojo jaunuolių pusėn... O gal... Mergina buvo greitesnė nei tirštame rūke klaidžiojančios mintys ir ištarė tai, ko islandas visiškai nesitikėjo. Neatlikti? Kilstelėjęs žvilgsnį suprato, kad ji vis dar spokso žemyn - beviltiška tai pakeisti. Ką ji norėjo tuo pasakyti? Įspėti? Keista atmosfera pakibo tarp jų, kol jis bandė įspėti rudaplaukės veido išraišką. Kaipmat pasidavė, kartu jausdamas augantį nusivylimą. Bet tai iš tikrųjų tebuvo impulsyvi akimirka, mat kitą sekundę Sigurdo protas stebuklingai nušvito.
-Tavo laimei, aš šiek tiek moku. Tad gal nesudeginsim virtuvės. - žodžiai skambėjo gana kvailokai po gana netrumpos pauzės, tačiau jie buvo nuoširdūs. Viltingi, kad vėl išvys jos šypseną. Ir truputį džiaugsmingi, kad tyla buvo nutraukta. - Eime! - švelniai, bet entuziastingai timptelėjo Deoiridh už rankovės, kažkodėl nesiryždamas paimti delno. Vylėsi, jog ji seks.
O prie stalų jau darbavosi mokiniai, paskui save sėdami chaosą. Todėl nenuostabu, kad priekyje žingsniavęs šiaurietis netikėtai paslydo kažkokio skysčio baloje ir visu ūgiu išsitiesė ant grindų.

*

medeina11

Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Gloria vėl sėdėjo žiobaratyros klasėje. Praeitas kartas nebuvo labai sėkmingas ir įsimintinas dėl to varniukė nelabai norėjo eiti į šią pamoką. Bet.... juk gyvenimas netikėtas ir magiškas ir gali kažkaip priversti žmogų daryti tai ko jis pats nenori. Pati mergaitė apie tai mąstė laukdama varpo ir profesorės balso ( nors pastarojo dalyko ji nelabai laukė ). Kai ir varpas ir profesorės kalbos pasirodė garbanė baigė mąstyti ir pradėjo klausyti. Bet pažvelgti į profesorę ji nedrįso, nes vis dar prisiminė suknelę ir katiną. Ir tuo pačiu šiek tiek džiaugėsi, kad jo nepasiėmė į pamoką. Išgirdusi teorija pirmakursė šiek tiek nudžiugo, nes savo pastaruosius gyvenimo metus praleido pas žiobarus ir tikrai visai nemažai žinojo apie jų kulinariją. Dėl tokių savo žinių britė norėjo kuo geriau pasirodyti ir padėti užmiršti profesorei tą nelaimingą atvejį. Ir todėl pradėjo galvoti kokį faktą išsirinkti ir sužibėti. Rudaplaukė galvojo ilgai net per ilgai. Nes jau profesorė sakė praktiką. Tai išgirdusi našlaitė labai nuliūdo ir padėjo galvą ant suolo. Kaip man sekasi, tik norėjau gerai pasirodyti ir štai net negalėjau nieko pasakyti. Vienuolikmetė jau norėjo išeiti iš pamokos arba joje nedalyvauti, bet tada jos ausis pasiekė keli sakiniai iš praktikos. Ir antrą kartą irisinių akių savininkė nudžiugo, nes ji globėjų prievarta kartai kažką pagamindavo. Ir nors jaunoji Mechel nebuvo tobuliausia kulinarė vis tiek su virtuviniais įrankiais mokėjo naudotis ir galėjo šį tą pagaminti. Dabar reikia kuo greičiau nueiti prie virtuvės ir pradėti kažką daryti. Kaip galvojo taip ir padarė. Tik dar iš pradžių pasiėmė receptų knygą. Priėjusi prie laisvos virtuvės dalies varno nago mokinė atsivertė receptų knygą ir apžiūrėjo receptus. Jai nereikėjo ieškoti ilgai, nes dar pradžioje rado visai neblogą receptą-šokoladinius sausainius. Jis nesudėtingas ir be to lyg tais kažkada dariau.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Dori sutikus su Meg pasiūlymu, ši lengviau atsikvėpė. Pajusdama kaip jai palengvėja, švilpiukė taip pat pajuto, kokia ji vis dėlto yra priklausoma nuo Dori. Jei jos staiga nebeliktų, Meghan taptų visai pažeidžiama, nes Dori buvo vienintelis žmogus rudaplaukės pasaulyje, kuriuo ji iš ties pasitikėjo.
- Gerai. - linktelėjo Meg ir, pasiėmusi batoną, lentelę ir peilį, ėmė pjaustyti batoną stengdamasi galvoti apie jį kaip apie kokio eliksyro sudedamąją dalį, kad būtų lengviau. - Šitaip? - paklausė, peiliu parodydama į dailiais vienodais gabaliukais supjaustytus kubelius.
Išgirdusi Dori klausimą, Meghan susimąstė.
- Manau, kad ne visus ingredientus galima ar net įmanoma pjaustyti burtų pagalba. Prisimeni praeitų metų paskutinę nuodų ir vaistų pamoką? Safyro nebuvo galima smulkinti su magijos pagalba, nes kitaip jis praras savo savybes. Tai galbūt taip yra ir su kitais... Arba jei kiekvienas pradėtų naudoti magiją eliksyrams, kiltų visiškas chaosas, dėl to patogiau dirbti žiobarišku būdu? - garsiai samprotavo Meg. - Nežinau. - apibendrino.
Dori toliau gamino, o švilpiukė, jau pabaigusi pjaustyti, stebėjo grakščius ir lengvus jos judesius. Nejučia rudaplaukę ėmė graužti pavydas dėl draugės grakštumo ir protingumo. Pati Meghan negalėjo pasigirti nei vienu, nei kitu. Ar bent jau neturėjo šių savybių tokių, kokias turėjo Dori. Išgirdusi draugės prašymą, Meg kaip mat nuėjo jį vykdyti. Ištraukusi iš šaldytuvo vištienos krūtinėlę, padėjo ją ant stalo šalia lentelės su peiliu, kuriuos jau buvo išėmusi. Tada nuėjo ir atsinešė pakelį skelbiantį, kad jo viduje - paukštienos prieskoniai. Išpakavusi vištieną, švilpiukė padėjo ją ant lentelės. Prikandusi lūpą, kad nesiblaškytų ir susikauptų, Meg prieskoniais įtrynė vištą ir paėmė peilį.
- Pjaustyti tokiais pat gabalėliais kaip ir batoną? - pasitikslino ir pažvelgė į receptų knygą.
Meghan bepjaustant vištą, peilis slystelėjo ir prapjovė kairės rankos rodomąjį pirštą.
- Šūdas! - šūktelėjo rudaplaukė, padėjo peilį ir išsitraukė lazdelę. - Tergeo. - kraujas dingo nuo žaizdos. - Ferula. - atsiradę tvarsčiai aprišo pirštą ir Meg galėjo tęsti darbą. Pabaigusi pjaustyti vištą, mergaitė supylė ją į skardą. - Gal galėtumei pašauti į orkaitę? - paklausė švilpiukė draugės, ieškodama tarkos. - Aš sutarkuosiu sūrį.
Ir Meg ėmėsi sūrio tarkavimo, elgdamasi dar atsargiau negu su vištiena. Sutarkavusi sūrį, rudaplaukė pasisuko į draugę laukdama tolesnių nurodymų, nes nebežinojo, ką daryti.
Some things never change.


*

medeina11

Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Pirmasis gaminimo žingsnis kuris Gloriai atrodė buvo labai svarbus - kelis kartus perskaityti receptą patiekalo kurį nori pagaminti. Ši tai mergaitė padarė labai greitai ir jau paskui pradėjo ruoštis pačiam gaminimui. Ieškojo produktų ir įrankių, o juos radusi tvarkingai padėjo ant stalo. Na gerai metas pradėti gaminti. Linksmai nutarė garbanė kai jau visi reikiami daiktai buvo surasti ir padėti į vietas. Pagal receptą pirmiausiai reikėjo juodąjį šokoladą įdėti į dubenį su karštu vandeniu, bet Mechel šokoladą įdėjo į šaltą vandenį. Nes ji nežiūrėjo į receptą ir ne viską galėjo prisiminti ką skaitė prieš geras penkias minutes. Bet varniukė to nesuprato ir nepastebėjo ir dėl to toliau gamino. Viskas kitą sekėsi geriau rudaplaukė gerai išmaišė miltus ir kepimo miltelius. Paskui irgi viskas buvo gerai iki tol kol atėjo eilė sudėti ištirpusį šokoladą. Vienuolikmetė greitai pastebėjo, kad šokoladas neištirpo ir pažvelgė į receptą. O ne suklydau. Gan liūdnai pagalvojo britė ir nusprendė iš naujo įdėti šokoladą į dubenėlį tik šį kartą į karštą vandenį. Tą ir padarė vėl paėmė šokolado ir įdėjo į dubenėlį su karštu vandeniu. Ką man dabar daryti ? Jeigu noriu toliau gaminti reikia ištirpusio šokolado. Sutrikusi savęs paklausė našlaitė ir keletą kartų perskaitė receptą. Skaitydama ji pažvelgė į laikrodį ir liko tik dvyliką minučių. Kaip aš spėsiu ? Pirmakursė tiksliai nežinojo atsakymo į šį klausimą, bet vis tiek nujautė, kad reikia skubėti. Paėmė ištirpusio šokolado kurio buvo net 150 gramų netgi 60 gramų daugiau negu reikėjo. Bet irisinių akių savininkė per daug skubėjo, kad tai pastebėtų ir toliau darė viską pagal receptą. Tik cukrų pamiršo įdėti, nes jo pakelis buvo toliausiame stalo kampe. Ir kai Mechel pavardės savininkė į orkaitę įdėjo paruoštus sausainius atsikvėpė ir pradėjo tvarkytis savo darbo vieta. Ir net nepastebėjo visiškai pilno sukraus pakelio kuris net atplėštas nebuvo. Varno nago mokinė buvo labai greita ir kai jau buvo susitvarkiusi dar liko vieną pamokos minutė. Metas ištraukti sausainius. Nutarė jaunoji Mechel nors sausainiai pabuvo tik penkias minutes. Ištraukusi sausainius Glorios nosis pajuto stiprų šokolado kvapą tuomet ji nieko blogo neįtarė ir paragavo vieno sausainio. Jis buvo lyg juodas šokoladas stipraus skonio ir labai kartus. Būtų visai nieko jeigu tokį skonį mergaitė mėgtų, bet jai patiko labai saldūs dalykai, o sausainiai buvo be cukraus. Siaubas jie nelabai skanūs. O perdaryti nėra daug laiko. Ką daryti ? Nusiminusi galvojo varniukė dėdama sausainius į dėžutę ir ant jos užsirašiusi vardą. Paskui dėžutę su sausainiais nunešė pas mokytoją ir liūdnai jausdamasi  susidėjo daiktus. O išgirdusi varpą išbėgo iš pamokos. Kaip ir praeitą pamoką taip ir ši pirmakursiai praėjo blogai.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
- Tau labai gerai sekasi, - mirktelėjo draugei.
Dori jautė, kad šiandien yra tartum Meg mokytoja. Akimirką dvylikmetę aplankė tartum koks pasididžiavimas, tačiau netikėtai jis peraugo į neigiamus jausmus. Didžiuotis kuo, Dori? Kad pažįsti tų išsigimėlių pasaulį? Tačiau nepaisant visko klastuolei patiko ši pamoka. Patiko maisto gaminimas.
Dori įdėjo į orkaitę vištieną ir nuėmė keturiasdešimt minučių. Tada nulupo ir supjaustė pervirusius kiaušinius. Kol pjaustė salotas ir stebėjo Meg, praėjo daugiau nei dešimt minučių. Užmetusi akį į receptą šiek tiek suraukė antakius.
- Šio padažo gaminusi nesu, - pasakė draugei. - Tačiau neatrodo labai sudėtingas.
Dori padėjo atverstą padažo receptą ant stalo. Jame buvo parašyta:
Citata
. Padažui reikės:
4 ančiuvių aliejuje;
1 skiltelės česnako;
2 kiaušinių trynių;
2 šaukštų citrinos sulčių;
½ šaukštelio garstyčių;
120 ml rapsų aliejaus;
Kelių šaukštų tarkuoto kietojo sūrio
Druskos, juodųjų pipirų.

Gaminimo eiga:
1. Smulkiai sukapokite ančiuvius ir česnaką, įmaišykite likusius ingredientus, išskyrus aliejų.
2. Nuolatos plakdami po truputį pilkite aliejų, plakite, kol padažas taps vientisas ir tvirtos konsistencijos.
Nors vis tik sudėtinga. Ir net labai. Kas, dėl Merlino barzdos, tie ančiuviai? Ir kaip galima valgyti žalius kiaušinių trynius?
- Meg, jei gali, atnešk ančiuvius, - paprašė draugės bandydama nusiplauti nuo šios užduoties, - ir juos susmulkink.
Pati Mendel atnešė kitus produktus ir ėmė smulkiai pjaustyti česnaką.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
 Kitų mokinių, sėdinčių žiobarotyros klasėje atsakymai Abigailės nesužavėjo. Tikėjosi išgirsti kažką įdomaus.. Na, bet ir pati nesugalvojo įmantraus atsakymo į teorinį profesorės klausimą. Tad neturėtų ir iš kitų tikėtis stebuklų.
 Nestrof koledžo vadovės užduotis.. nuvylė. Mergaitė tikėjosi kažko paprastesnio. Gaminti ji nemėgo, nors ir sugebėjo iškepti kiaušinienę ar išvirti dešrelių. Tiesiog virtuvė nebuvo mėgstamiausia varnės vieta. Daug mieliau trečiakursė rinkosi svetainę, ar savo kambarį. Na, kai dar gyveno tarp žiobarų, su tėvais. Dabar, visus mokslo metus gyvenant Hogvartse net nebuvo įmanoma nusigauti į virtuvę, arba Abigailė to tiesiog nežinojo, kadangi virtuvė jos nedomino.
 Rudaplaukė mergaitė priėjo prie receptų knygų, kurios gulėjo ant vieno iš pirmųjų suolų klasės priekyje. Iš trijų ji pasirinko pirmąją, storiausią knygą. Tikėjosi, jog ten ras kažko paprasto. Nusitempusi storiausią receptų knygą prie savo suolo, Abigailė greituoju būdu ją pravertė. Receptyną sudarė keturi skyriai: saldumynų, pusryčių, žuvies ir mėsos, užkandžių. Žaliaakė sekundėlei neapsisprendė, kas galėtų būti paprasčiausia, bet galų gale pasirinko pirmąjį skyrių.
 Nestrof vertė puslapius vieną po kito, kol akys užkliuvo už recepto, pavadinimu "Geriausias šokoladinis pyragas". Varnanagė greitai perskaitė jį:

Citata
Receptas
Geriausias Šokoladinis pyragas

Jums reikės:
100 gramų sviesto
Puodelio cukraus
Dviejų kiaušinių
1 arb. šaukšt. vanilės ekstrakto
1/3 puodelio kakavos
Pusės puodelio miltų
Žiupsnelio kepimo miltelių

Gaminimo eiga:
Ištirpinkite sviestą. Į dubenį sudėkite visus ingredientus ir išmaišykite juos. Įdėkite į kepimo skardą, kepkite 20-30 minučių 175laipsnių temperatūroje.
Abigailė sutriko. Pyragas turėjo gautis skanus, bet receptas buvo ilgas, o jai, kaip tokiai "šefei", tai ir sunkus. Bet minutės bėgo, o gaminti kažką reikėjo. Tad mergaitė nuėjo susirinkti ingredientų ir pradėti gaminti "Geriausią šokoladinį pyragą".
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Jeigu Sigurdas tikėjosi, kad Deoiridh pakels akis, tikriausiai skaudžiai nusivylė. Nepaisant viso kartu praleisto laiko, būtent dabar sudurti žvilgsnius buvo pernelyg nejauku, tad mergaitė ir toliau stebeilijo į grindis. Gerai buvo tai, kad jis su pasisveikinimu pernelyg ilgai nelaukė - arba laikas pralėkė nepastebimai. Išgirdusi pažįstamą balsą Deoiridh nežymiai šyptelėjo, bet kadangi žvilgsnis tebebuvo nuleistas į grindis, buvo galima apsimesti, kad Sigurdas to nepastebėjo.
Islandui ir vėl prakalbus rudaplaukė susimąstė. Atrodė, kad vaikinas yra visiškai atsipalaidavęs ir nusiteikęs pajuokauti. Tereikėjo prisijungti ir kažkaip aprimti ir pačiai.
- Geriau ką nors sudeginti per nuostabiosios Sabrinos pamoką, - tarstelėjo Deoiridh, bet tą pačią akimirką nutarė, kad tai nebuvo tinkama. Deja, buvo per vėlu, o Sigurdas, atrodo, norėjo kibti į darbą. Mergaitė neprieštaraudama nusekė koledžo draugui iš paskos. Su tam tikru apmaudu pastebėjo, kad jis peštelėjo rankovę, tarsi nesiryždamas susikabinti rankomis. Tarp tokios daugybės mokinių Deoiridh tikrai nebūtų drįsusi imtis iniciatyvos, tad nieko nesakė, tik ramiai sekė iš paskos.
Nespėjus daugiau apie nieką pagalvoti Sigurdas staiga atsidūrė ant grindų. Kažkodėl norėjosi kikenti, bet animagė iš paskutiniųjų valdėsi. Dabar tikrai nereikėjo, kad vaikinas pamanytų, kad ji esanti tokia nemandagi.
- Neužsigavai? - tyliai paklausė Deoiridh. Neįsivaizdavo, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje. Nenoromis prisiminė nutikimą duobėje Uždraustajame miške, kai nevykusiai bandė pakelti vaikiną nuo žemės. Bendramokslių akivaizdoje šitos klaidos ji nė neketino kartoti.
Kiek paspoksojusi į vaikiną grifiukė nutarė imtis bent kiek iniciatyvos. Nežinojo, ką būtų galima pagaminti, bet atsinešė kelis kiaušinius ir miltų. Iš šių ingredientų visada bus galima kažką iškepti, tad turėtų būti gerai.
- Kaip ir sakiau, virtuvėje esu visiškas nulis, - liūdnai tarstelėjo Deoiridh padėjusi produktus ant artimiausio stalo. Ką reikėtų daryti dabar, ji neįsivaizdavo, ir tai gerokai smugdė pasitikėjimą savimi.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Dori pranešus, kad laikas gaminti padažą, Meg atsiduso. Ji jau pradėjo gailėtis pasirinkusi šį receptą, nes jis toli gražu nebeatrodė lengvas. Tačiau Dori puikiai tvarkėsi, todėl švilpiukė pasiryžo jai padėti ir nesugadinti užduoties.
- Gerai. - linktelėjo rudaplaukė, išgirdusi, ko prašo draugė ir nuėjo ieškoti ančiuvių.
Neilgai trukus Meghan jau stovėjo prie savo lentelės ir, suraukusi nosį, smulkino ančiuvius. Jie bjauriai dvokė ir švilpiukė norėjo siūlyti nedėti jų į padažą.
Susmulkinusi ančiuvius, Meg pažvelgė į receptų knygą. Perbėgusi akimis recepto eilutes, švilpiukė ėmėsi padažo gamybos. Supylusi į dubenį ančiuvius ir iš Dori paimtus susmulkintus česnakus, Meghan griebė aliejų ir supylė jį, visiškai pro akis praleisdama pastabą, esančią recepto apačioje, kuri sakė, kad aliejų reikia pilti pabaigoje ir visą laiką maišant, kad gautųsi gerai.
Maišydama padažą rudaplaukė sudėjo likusius ingredientus. Po poros sekundėlių intensyvaus maišymo paaiškėjo, kad gerai išmaišyti neįmanoma. Dalis aliejus pakilo į viršų ir padažas nesusiliejo.
- Dori, ištrauk vištą ir skrebučius! - šūktelėjo Meg ir vėl įbedė nosį į receptų knygą.
Dabar paaiškėjo, kad švilpiukė neteisinga tvarka sudėjo produktus į padažą. Nors jis nebuvo toks tragiškas, kaip pranašavo recepto autorius, padažas vis tiek nebuvo tobulas. Tačiau taisyti nebeliko laiko. Meghan griebė didelę salotinę ir supylė Dori supjaustytas salotas ir kitas daržoves.
- Sudėk čia vištą, skrebučius ir padažą. - paprašė Meg. - Aš einu šaukšto maišymui.
Rudaplaukė, susiradusi šaukštą, skirtą salotų maišymui, išmaišė būsimas Cezario salotas ir pauostė.
- Kvepia neblogai. O ir atrodo visai gerai. - pakomentavo švilpiukė. - Gal nori paragauti? Juk galime, tiesa? - pasitikslino Meg.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
O siaube, tie ančiuviai taip dvokė, kad Mendel nežinojo, kaip teks ragauti tas salotas, o dar tie žali kiaušiniai... Tačiau vis tik reikėjo pripažinti, kad Meg sumaišius padažą jis neatrodė taip jau baisiai, nors ir nebuvo toks tobulas, koks turėjo būti recepte.
Meg pasakius Dori apie skrebučius ir vištieną, Dori aiktelėjo.
- Skrebučiai, aš juos visai pamiršau!
Antrakursė sparčiu žingsniu nuėjo iki orkaitės, iš kurios ištraukė skaniai atrodančią vištieną, tačiau šalimais vaizdelį gadino juodi skrebučių degėsiai, kuriais pasmiro visa patalpa. Vis tik sugebėjau susimauti, atsiduso Dori ir sumetė tą pasityčiojimą į šiukšliadėžę.
- Sudeginau, - nurėžė surauktu veidu.
Tuo metu Meg maišė salotas kartu su kiaušiniais ir sūriu. Iš tiesų atrodė gardžiai.
- Žinoma, galime paragauti, - atsakė draugei.
Dori greitai supjaustė naujus skrebučius ir pašovė į orkaitę penkioms minutėms. Kaip ir prašė draugė, grįžusi Dori sudėjo į dubenį vištieną ir supylė padažą. Dabar salotos atrodė dar gardžiau. Kol skrebučiai skrudinosi degėsiais prasmirusioje orkaitėje, Mendel kažką niurnėjo apie savo žioplumą. Galiausiai išėmė gerai paruoštus skrebučius, palaukė, kol jie pravės, ir sukrėtė į dubenį. Perėmusi šaukštą iš Meg dar kartelį pramaišė.
- Na, tai nori paragauti? - atkišo šaukštą draugei.
Kažkodėl pirma ragauti Dori bijojo. Žali kiaušiniai!

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Kol Meg maišė salotas, Dori klykdama kažką apie žioplumą ir skrebučius, nulėkė į kitą virtuvės pusę. Greičiau dėl kvapo, o ne vaizdo, švilpiukė suprato, kad Dori sudegino skrebučius. Meghan mintyse nusikeikė ir dar kartą pasigailėjo atėjusi į šią pamoką. Viskas buvo katastrofa - pradedant šiuo kvailu gerokai per sudėtingu receptu ir smirdinčiais ančiuviais, baigiant sudegintais skrebučiais ir nepavykusiu padažu.
Tačiau, regis, Dori sugebėjo ištaisyti šį nesusipratimą. Netrukus virtuvė vietoj svilėsių pakvipo traškiais skrebučiais, kurie netrukus atsidūrė salotinėje su kitais produktais. Meghan stebėjo Dori, maišančią padažą, vištieną ir skrebučius salotose. Viskas atrodė labai dailiai, o ir kvepėjo skaniai. Tiesą pasakius, rudaplaukė jau pradėjo galvoti, kad gal šita pamoka ir nėra tokia labai tragiška.
Dori pasiūlius paragauti jų gaminį, Meg nesipriešindama paėmė kitą šaukštą ir paragavo. Kramtė ilgokai, bandydama atkreipti dėmesį į kiekvieną skonį ir poskonį.
- Skanu. - galiausiai įvertino. - Nelabai įsivaizduoju, kaip turėtų būti, tačiau man skanu. - pareiškė švilpiukė ir pasiėmė dar. - Paragauk ir tu. - pilna durna pasiūlė draugei Meghan.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Kai Meg paragavo judviejų gamintų salotų, laimei, švilpė neapsivėmė, nenualpo, ir jai nieko bloga nenutiko. Vadinasi, saugu, pagalvojo Dori.
Dvylikmetė pasiėmė šaukštą ir paragavo šio kulinarinio šedevro. Skanu, pamanė klastuolė ir toliau kirto salotas apie nieką negalvodama, ypač apie padaže esančius žalius kiaušinius, nes apie tai pagalvojus tikrai grėsė vėmimas.
Dori ir Meg kapojo savo gamintas salotas ir plepėjo. Abiejų mergaičių nuotaika buvo gera, jos mergaitiškai šnekučiavosi ir daug juokėsi. Tą akimirką Mendel pasijuto kaip paprastas vaikas ir prisiminė žiobarų mokyklą. Bėda ta, kad jausmas buvo ne tik nostalgiškas, bet ir malonus. Tačiau tai, kas susiję su žiobarais, tiesiog negali būti malonu. Taip save nuteikinėjo Mendel. Tą akimirką mergaitės nuotaika šiek tiek subjuro, bet ji stengėsi to neparodyti, tik norėjo sau trenkti keptuve per galvą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Nerangumas jam nebuvo būdingas. Vis dėlto tai - ne Sigurdo kaltė. Reikėjo kaltinti tuos mažius, kuriems kažką pilstant rankos drebėjo kaip kokiems seneliukams. Laimei, bent sąmonės neprarado. Tik gulėjo paslikas ir akimirką gromuliavo atėjusią mintį - Deoiridh taip pat nedrįso susikabinti rankomis. Kodėl jie buvo tokie... neryžtingi? Kodėl? Lyg į ateitį jis uždavė sau klausimą, viliantis, kad atsakymas stebuklingai atkeliaus ant lėkštutės. O dabar… Dabar jam skaudėjo rankas ir kelius nuo plojimosi į žemę, bet nebuvo laiko net tyliai paaimanuoti, bent kartą nusiimti tą tvirto vaikino kaukę. Mat reikėjo išgirsti, ko pasiteiravo škotė.
-Ne, nieko baisaus, - sumurmėjo, pamažu keldamasis iš balos. Pakili nuotaika išnyko kaip dūmas, liko tik miglotas pažeminimo jausmas gėdingai paslydus. Islandas pamėgino save įtikinti, kad nėra priežasties būti surūgusiam ir paniurusiam - juk su Deoiridh jis turėjo kažką pagaminti. Ir iš tiesų - galvoje kiek prašviesėjo, nors minčių objektas irgi anaiptol neatrodė laimingas. Sigurdas troško, kad viskas būtų taip pat lengva, linksma ir gera kaip kerėjimo pamokoje, bet to prašyti negailestingų pasaulį valdančių jėgų buvo kvaila. Dar jos užsirūstins bei pavers jųdviejų bendravimą dar komplikuotesniu. Ne, jis turėjo pats viską atitaisyti.
Pažvelgęs atneštų produktų pusėn kiek nudžiugo:
-Tikrai nesi nulis, jeigu jau atspėjai, ką ruošiausi gaminti. - šyptelėjo vaikinas. Slapčia užgniaužė norą uždėti ranką jai ant peties, lyg paguosti, lyg… Kažkodėl neatrodė tam tinkamas laikas ir vieta. Jis šiek tiek sutrikęs nukreipė žvilgsnį nuo merginos veido. - Tiesiog dar trūksta cukraus, druskos ir pieno. - Vis dėlto islandui praeinant jų rankos netyčiomis susilietė.
Neatpažįstamas jausmas trumpam smilktelėjo paširdžiuose. Bet grįžtant jis jau spėjo išblėsti. Kaip ir skausmas po kritimo, kurį Sigurdas užmiršo.
-Štai. - tarstelėjo, dėdamas likusius ingredientus. - Moki įmušti kiaušinius? Į dubenį. - dėl visa ko pridėjo, staiga prisiminęs, kaip kažkada, seniai seniai Deoiridh laidė į jį kiaušinius. Ir gana taikliai.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Antroji žiobarotyros pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Alrisa susikaupusi tepė ant riekės apelsinų marmeladą. Tai nebus pats geriausias variantas, bet ji jau norėjo valgyti. Kol pagamins kažką sotesnio, didelė tikimybė, kad ji bus mirštanti iš bado. O tokiu atveju prisivalgys tiek, jog po to nepaeis. To sau klastuolė negalėjo leisti, ypač dėl pamokoje esančios bjaurybės su teleskopu. Nors niekada nežinai, kaip bus iš tikrųjų.
Beliko tik užsimerkti iš malonumo, kai suderintos saldumo ir vos juntamo rūgštumo natos suvirpino gomurį. Nelaimei, tik šviesus batonas viską gadino, palikdamas burnoje nemalonų poskonį. Mergaitė atsiduso iš palengvėjimo - alkis beveik buvo numalšintas, reikėjo tik dar vieno šaukšto marmelado, ir būtų buvusi laiminga. Deja, tarsi iš niekur pasirodė ta nekenčiama persona bei viską sugadino. Vargšė juodaplaukė nė nespėjo susigaudyti, kai jos augintiniai buvo neatleistinai sutrikdyti, o ant jos galvos - užverstas dubuo su miltais.
-TFU! PFU! - pradėjo pašėlusiai spjaudytis ir mosikuoti rankomis, kad kartu užgautų šlykštynę (taip jai ir reikia). Alrisa visiškai nieko nematė, bet pirmiausiai nusivožė dubenį, numetė kažkur šonan (galbūt tiesiai Elliw į veidą) ir garsiai nusikeikė:
-O TU TELESKOPO ŠŪDE! - visa diena nuėjo šuniui teleskopui ant uodegos (ar jie turi uodegas? Gal palikime tai Elliw ir jos elliwiškiems apmąstymams). Prasivaliusi rankove akis ji piktai apsidairė. Kūnas tiesiog tirtėjo nuo emocijų antplūdžio, nuo adrenalino, džiaugsmingai siaučiančio jos kraujyje. Žvilgsnis apsistojo ties mergiūkšte. Nežiūrėdama klastuolė susigraibė kažkokį daiktą ir pasuko link jos. Tai buvo svarbiausia - neišleisti objekto iš akių, mat jis turėjo savybę elgtis neprognozuojamai.
-Čia tau bus už mano paukščius, už mano alkį, už… - artindamasi burbėjo mokinė, užsimojusi įrankiu tarsi samurajus katana. Buvo sutelkusi dėmesį tik į bjaurybę. Priėjusi gana arti, ji sušnypštė ir iš visų jėgų tvojo tuo objektu šlykštynei į veidą. Nelaimei, vėl likimas nusprendė žiauriai pasišaipyti. Tas mirtį sėjantis daiktas buvo bananas. Jis negalėjo palikti nei rando, nei mėlynės - akimirką išsigandusi juodaplaukė suvokė, kad siaubingai apsijuokė. Nepadaryti jokios žalos tai mergiotei buvo pats baisiausias košmaras, tačiau… Vaisius pasitaikė sunokęs, todėl nenuostabu, jog jo žievė ilgai neišlaikė. Purvinai geltona pliurzė pasklido visur, tuo itin pralinksmindama Alrisą.
-Še, pasprink, beždžione!