[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw susirūpinusi tupėjo prie teleskopo, kol neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant grindų. Laimei, pavyko neužvirsti ant savo brangenybės, tad ji daugiau nenukentėjo. Visa problema buvo ta, kad teleskopas jau buvo nepataisomai nukentėjęs. Na, gal ir pataisomai, jeigu šioje klasėje būtų Liucija, Sabrina arba Joana trečioji. Deja, klasėje trynėsi tik ta bjauri ne ne ne neLiucija, per kurią viskas ir atsitiko. Ak, kaip Elliw nekentė tos bjaurios mergiūkštės! Reikia jai atkeršyti! Už viską. Kas tas viskas, velsietė jau neprisiminė, bet nuoširdžiai pyko ant ne ne ne neLiucijos.
- Ko tu žviegi kaip skerdžiamas teleskopas?! - dar labiau įsiuto Elliw, kai bjaurioji mergiūkštė pradėjo kažką rėkti. Ji ir taip dėl visko kalta, o dar rėkia ant Elliw? Kaip galima šitaip elgtis? Ta mergiūkštė... Yra tikra ne ne ne neLiucija!
Deja, vos tik atsistojo norėdama pamokyti bjauriąją mergiūkštę, kažkas nutiko, ir Elliw atbula nulėkė nežinia kur, kol atsitrenkė į stalą. Laimei, ant jo nestovėjo teleskopas, mat garantuotai būtų nukritęs. Taigi dabar skaudėjo ne tik teleskopą, bet ir nugarą, kuri trenkėsi į stalą. Velsietė niekaip nesuprato, kas čia atsitiko, tačiau viena buvo aišku: dėl šito kalta yra tik ne ne ne neLiucija!
Vis dėlto Elliw greit pamiršo, kad jai kažką skauda, tad tik susiraukusi stovėjo remdamasi į stalą ir bandė prisiminti, kur galėtų būti jos teleskopas. Ar jį vis dar skaudėjo, mergaitė neprisiminė.
- Tai tu kalta! - dar kartą garsiai suriko Elliw, nors nė nepastebėjo, ar ne ne ne neLiucija yra klasėje. Apie neseniai įvykusį susitikimą ji jau buvo pamiršusi. Kaip ir apie teleskopą. Tiesa, ilgai neprisiminti astronomijos prietaiso ji negalėjo, tad netrukus baisiausiai išsigando.
- Kur mano teleskopas?! - garsiai suriko ji ir pasileido į klasės priekį, kur tikėjosi rasti savąją brangenybę. Deja, pakeliui už kažko užkliuvo ir skaudžiai plojosi ant grindų.

[Dori Mendel]

Kai Dori siųsti kerai parbloškė Elliw, antrakursės veide pasirodė tikrų tikriausias klastuoliškas šypsnis. O bet tačiau, po akimirkos Mendel pasididžiavimas išblėso. Juk ji nuskriaudė keistuolę Elliw! Visas Hogvartsas žino, kad tai merginai ne visi namie, o Dori ėmė ir paleido į ją kerus. Galbūt nereikėjo to daryti? Antrakursė visai nesijautė nugalėjusi vyresnės mokinės. Atvirkščiai, ji jautėsi nuskriaudusi silpnesnį. Veikiausiai toji teleskopininkė tuoj pamirš, ką aš jai padariau, jeigu dar nepamiršo, pamanė Mendel. Tačiau ar matė kiti mokiniai? Dori apsidairė. Regis, nebuvo daug nustebusių, kad Elliw sukūlė savo teleskopą, stiklą ir parkrito. Juk jai nuolat kas nors atsitinka, ar ne? Galiausiai Dori riebiai nusikeikė. Nustok būt kaip grifė, subarė ji save. Kad ir kaip ten bebūtų, toji ragana tave įžeidinėjo ir stumdė, pati kalta, kad prisiprašė.
Dori stengėsi pamiršti įvykį ir pasuko prie kito, nesudaužyto, terariumo. Paėmusi porą šaldytų graužikų dvylikmetė atidarė terariumo duris. Geltonoji kobra iškart pakėlė galvą ir žvilgtelėjo į Mendel, paskui į skanėstus. Antrakursė ištiesė ranką ir kobra žiurkę prarijo.
Po to Mendel išsiviliojo kobrą iš terariumo ir kažkodėl visai be baimės užsikėlė ją sau ant pečių. Sukikenusi naujajai draugei davė dar vieną pelę kartu su su ja nuėjo atsisėsti prie stalo. Tokie padarai Mendel patiko. Ji ir kobra ramiai laukė pamokos galo.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Tiesą sakant, buvo siaubingai nuobodu. Deoiridh penkioliktą kartą klausė savęs (nepatingėjo suskaičiuoti!), kodėl ji pasirinko ir toliau mokytis magiškųjų gyvūnų priežiūrą. Na, teoriškai gyvūnai gal ir įdomu, bet kam to reikia? Ji tikrai neketino vaikščioti po miškus ir ieškoti kokių nors keturkojų.
Kad ir kaip ten būtų, dabar ji sėdėjo profesoriaus Beaumont klasėje ir "nekantriai" laukė pamokos pradžios. Tiksliau, praktikos pradžios, mat profesorius jau kažką šnekėjo, kas bylojo, kad pamoka yra prasidėjusi. Kam iš viso reikalinga ta teorija? svarstė mergaitė, kol profesorius kažką pliurpė. Grifiukė viltingai apsižvalgė po klasę, bet to, kurį tikėjosi pamatyti, nepastebėjo. Ką gi, tai reiškė, kad pamoka bus dar nuobodesnė.
- Aš neketinu laikyti kobrų, kam man tokios nesąmonės?
Ar profesorius ją girdėjo, Deoiridh nė neįsivaizdavo. O koks, be to, skirtumas? Pamoka vis tiek nebuvo naudinga. Giliai dūsaudama mergaitė atsistojo ir nudūlino iki terariumo. Ta kvėša Elliw, aišku, užsiėmė savo nesąmonėmis, bet grifiukė stengėsi nekreipti dėmesio. Kaip sakoma, visokių yra, visokių reikia.
- Man šalta, - suburbėjo Deoiridh paėmusi į rankas žiurkę. Ji išties buvo šalta, tad šešiolikmetė nenorėjo praleisti progos šiek tiek paburbėti. Nenoromis atidariusi terariumą ji paėmė užsimiegojusią kobrą į rankas ir prikišo maistą prie nasrų.
- Na, valgyk. Man ir taip čia neįdomu, - burbtelėjo grifiukė. Neatrodė, kad kobra turėtų entuziazmo kažką veikti, tad mergaitė ramiai paėmė ją į rankas ir įdėmiai apžiūrėjo. Dabar suprato, kad animagės-varlės pavidalas nėra taip jau ir blogai. Tikrai geriau nei šita pailga nesąmonė!
- Ką ten dar reikia padaryti su tavimi? Nunuodyti? - tyliai paklausė kobros Deoiridh, bet ta, aišku, neatsakė. Mergaitė nusistebėjo gyvatės nemandagumu, bet patylėjo. Ką gali žinoti, kokia kultūra vyrauja roplių pasaulyje. Suprasti varliagyvius buvo žymiai paprasčiau.

[Rafael Beaumont]

Profesorius susikaupęs stebėjo vaikus atliekančius praktiką. Tiesa, jų buvo nelabai daug, bet profesoriui vis tiek patiko juos stebėti. Juk žmonės iš dalies irgi yra gyvūnai, tad jų stebėjimas yra it gyvūnų stebėjimas. Jų elgesys, kartais net reakcija yra panašūs į gyvūnų elgesį ar reakciją, o tai priveda prie išvadų, kad žmogus panašus į gyvūną. Na, žinoma prie to priveda ir kitų burtininkų ar žiobarų tyrimai.
Jo stebėjimams atėjo pabaiga, kadangi pamoka pasibaigė. Mokiniams išėjus, profesorius apieškojo kabinetą. Rado vieną kobrą, kuri jau vos ne ruošėsi čia įkurti savo namus. Beaumont susiraukė, kadangi buvo nepatenkintas dėl to, jog kažkas paleido kobrą. Koks atsainumas pagalvojo jis uždarymas kobrą į terariumą ir išnešdamas terariumą iš kabineto.