0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • **
  • 20
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Prieš mėnesį »
Dėvėtų drabužių parduotuvė buvo įsitaisiusi pietinėje Skersinio skersgatvio dalyje. Čia buvo galima rasti visoms progoms tinkamų magijos pasauliui priklausančių drabužių gerokai prieinamesnėmis kainomis nei Madam Malkin parduotuvėje. Vis dėlto čia prekintis buvo negarbinga, dėl to parduotuvėlė dažniausiai būdavo tuščia, o vienas kitas pirkėjas tikrai nebūtų kėlęs pasitikėjimo.

Gerai buvo tik tai, kad buvo vasara ir šilta. Tėvas atidavė Bretui paskutinius pinigus ir liepė pripirkti mažajai sesutei visko, ko jai reikės į Hogvartsą. Vaikinas negalėjo negalvoti apie tai, kad jis ne tik niekada taip ir negavo pusės daiktų, bet dar ir po pusmečio buvo priverstas grįžti namo. O štai dabar mažylė keliaus į mokyklą, ten mokysis ir kasdien gausiai bei skaniai valgys. Gyvenimas buvo prakeiktai neteisingas, bet Bretas nieko nesakė. Visos kelionės traukiniu į Londoną metu jis neištarė nė žodžio. Visai neturėjo nuotaikos šnekėtis su seserimi, kuriai labai nuoširdžiai pavydėjo.
Peržvelgęs pirkinių sąrašą rudaplaukis nuoširdžiai pakraupo. Jis žinojo, kad turimų pinigų neužteks nė pusei vadovėlių nusipirkti. Iš kur gauti burtų lazdelę, teleskopą, katilą ir visus kitus dalykus? Ir kodėl, po velnių, šitais dalykais turi užsiimti būtent jis? Kodėl to negali padaryti Brendanas, kuris bent jau yra tikras burtininkas? Tiesa, ant vyriausio brolio labai pykti negalėjo: jis davė du galeonus (atrodo, taip vadinosi tie pinigai), kas tikrai turėjo prisidėti prie apsipirkimo palengvinimo.
Burtų lazdelę vaikinas nutarė palikti pabaigai. Tai buvo brangus dalykas, kuriam garantuotai neužteks pinigų. Bet jeigu atvyksi į mokyklą be burtų lazdelės, taip akivaizdžiai nesimatys. O štai jeigu atvyksi su žiobariškais apspurusiais rūbais, visi pastebės iš karto. Ką gi, teks išleisti sesutę su burtininkams tinkamais, bet neką mažiau apspurusiais rūbais.
Su tokiomis mintimis Bretas sustojo prieš dėvėtų drabužių krautuvėlės duris. Ji jau ir iš išorės neatrodė įspūdingai, tad apie vidų nesinorėjo ir galvoti. Na, kažin ar bus blogiau nei mūsų namai nutarė Bretas ir atidarė duris. Į lauką plūstelėjo suplėkusių drabužių kvapas. Suraukęs nosį anglas plačiau pravėrė duris ir praleido sesutę į priekį.
- Prašom, - tarstelėjo jis.

*

Neprisijungęs Carla Inessa OConnor

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Užregistruokite kas nors karvę, Carla bus labai dėkinga.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #1 Prieš mėnesį »
Kaip visados, nuleidusi galvą žemyn, Carla žingsniavo link padėvėtos drabužių parduotuvės. Turėjo gauti smailią kepurę, tris juodus apsiaustus, žeminę mantiją ir likusius drabužius. Į parduotuvę turės eiti su broliu, kuris padės mergaitei apsipirkti. Anglė džiaugėsi, tik prie jo galėjo elgtis kaip nori, na ir žinoma, mamytės. O galbūt brolis bus toks geras ir gal net nupirks Carlai suknelę? Juk mokinė norėjo atrodyti turtinga, norėjo turėti draugų. Na, bet ir pas brolį tikriausiai nei knuto nerasi. Ech, koks žiaurus tas gyvenimas. Mergaitė užsidėjo ant galvos savo rudo, padėvėto, megztuko kapišoną, kad nebūtų atpažinama. Jeigu pamatys kas nors, kad Inessa padėvėtų drabužių parduotuvėje, tikriausiai galas. Net nesinorėjo, kad kas nors sužinotų, jog klastuolės brolis yra tas rudaplaukis su barzda. Carla pakėlė galvą į viršų, pasitraukė šiek tiek kapišoną ir dėbtelėjo į Madam Malkin parduotuvę. Ne, ši parduotuvė tik turtingiems. Tikriausiai visos suknelės už šimtą galeonų.. Kodėl mano tėvams taip sunku su darbu?- Niekaip negalėjo suprasti šio fakto, vienuolikos metų mergaitė. Tikriausiai ne jai suprasti. Klastuolė ėjo ir niekaip negalėjo nustoti galvoti apie tai, kas lauks mokykloje. Magijos istorija, nauji draugai, karališka lova. Įsivaizdavus naują lovą, net akys prisimerkdavo, o įsivaizdavus maistą, pradėdavo skaudėti pilvą, iš alkio. Jau visai netrukus. Netrukus prasidės tie nuotykiai. Liūdniausias dalykas buvo tai, jog mokinė negali eiti į pamokas su karvėmis. Pirmas dalykas, visi išsišaipys iš Carlos mylimiausio gyvūno, antras dalykas, karvės per didelės. Galbūt užteks pinigų ant kokio balandžio? Arba pelėdos? Paukščiai nelabai stebino pirmakursę, bet vis tiek, gražūs padarai, ir su gyvūnais juk daug drąsiau.
    Po ilgų apmąstymų, anglė įėjo vidun. Parduotuvė atrodė labai paprastai, o kvapas buvo panašus neturtingąjai į indų ploviklį.
- Nesimaivyk,- Žvelgė į brolio veidą, kurio nosis buvo suraukta. - Aš mokykloje vaidinsiu, jog esu turtinga. Galbūt yra kokia suknelė, kuri pigi ir atrodo kaip nauja? - Paklausė nedrąsiai, Inessa. Stengėsi kaip nors nesupykdyti Breto, juk nesinorėtų į mokyklą ateiti su mėlyne ant kaktos. Iš tiesų, mergaitė brolio prisibijojo. Jeigu vieną kartą trenks taip, kad Carla mirs? Ši mintis labai gąsdino vienuolikmetę. Kad nepasirodytų nemandagi, šyptelėjo broliui ir laukė šio atsakymo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Carla Inessa Oconnor »

             
   

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • **
  • 20
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #2 Prieš mėnesį »
Labai norėjosi kuo greičiau apsisukti ir keliauti... Na, namo tai visai nesinorėjo, bet uostyti šituos smirdančius drabužius irgi nebuvo labai smagu. Natūralu, kad Breto nuotaika jau dabar nebuvo pati geriausia, nors apsipirkimas tik prasidėjo. Su Carla jie nebuvo labai artimi, bet nuo to sesutei, ko gero, buvo tik geriau. Rudaplaukis neprisiminė sulaužęs jai nosį ar ranką. Tai jau buvo nemaža pažanga, dėl kurios buvo galima pasidžiaugti.
Bet atrodo, kad būsima Hogvartso mokinukė siekė įsiutinti brolį. Maivosi jis, matote. Ne man teks dėvėti šituos skarmalus. Jeigu tau patinka, prašom. Nebūtum tokia kvaila, iš viso apsipirkinėtum viena, taip kad užsičiaupk ir tylėk. Stumtelėjo ją vidun į parduotuvę ir tik uždaręs duris suprato, ko Carla paklausė. Panelei prisireikė suknelės...
- Nėra pinigų, - ramiai burbtelėjo Bretas.
Daugiau nieko nepasakęs nuslinko tarp prekių ir galiausiai rado kažką panašaus į sąraše paminėtą apsiaustą. Paėmė iš karto tris - taip tikėjosi greičiau apsisukti ir iš čia nešdintis. O mes dar tik pradėjome... sudejavo Bretas. Už ką jis taip nusikalto tėvams? Kodėl dvynėms galima viskas, o jis tėra kažkoks patarnautojas, kuris ne tik nebaigė nė vienerių metų Hogvartse, bet dar ir neturi teisės į savo gyvenimą?!
- Pasimatuok, - atkišo nučiurusius apsiaustus Carlai Bretas. Pasikasė utėlėtą galvą ir nužvelgė krautuvę. Viskas čia buvo bjauru. Bjauriau netgi nei namuose. Tai buvo labai keistas supratimas, bet Bretas žinojo, kad taip ir yra. Vaikinas stypsojo ir meldėsi, kad sesutei drabužiai tiktų. Visiškai nenorėjo čia užtrukti bent sekunde ilgiau nei būtina.
Prisiminęs, kad sąraše yra paminėti dar kažkokie drabužiai, Bretas vėl pasileido palei lentynas ieškodamas smailios skrybėlės. Niekaip negalėjo suprasti, kam reikalingos tokios nesąmonės. Kodėl negalima vilkėti bet ko? Geriau jau nupirktų Carlai suknelę, o ne kažkokius baisius apsiaustus, kurie tiesiog puikiai parodys šeimos finansinę būklę. Nenoromis vaikinas prisiminė dieną, kai pats išvyko į Hogvartsą. Buvo visas nučiuręs, bet be galo laimingas. O dabar... Jis net nebūtų galėjęs pasakyti, ar gali laikyti save burtininku. Nė neįsivaizduoja, kur jo burtų...
O kam, po galais, jam pirkti naują burtų lazdelę? Tereikės surasti savąją, Carlai turės tikti! Taip jis sutaupys krūvą pinigų ir galbūt netgi galės nueiti į kokią kavinę. Nuostabus planas. Tereikia įtikinti (tiksliau, prigrasinti) sesutę, kad ji tėvams nieko nesakytų.
Kažkokiame kampe radęs kepurę rudaplaukis pakėlė ją ir nusičiaudėjo: ji buvo visa dulkina ir apkibusi vorais. Nuvalęs aštuonkojus Bretas papurtė drabužį ir suprato, kad turės tikti. Niekam geresniam jis paprasčiausiai neturi pinigų.
Anglas grįžo prie sesers tikėdamasis, kad ji jau viską pasimatavo ir yra pasiruošusi iš čia nešdintis. Kepurės jai nerodė: įtarė, kad tada prasidėtų verksmai, kad ta pernelyg nutriušusi, ir būsimai pirmakursei visiškai netinka...

*

Neprisijungęs Carla Inessa OConnor

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Užregistruokite kas nors karvę, Carla bus labai dėkinga.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
Tikrai, geriau nepykdyti Breto, matant kaip jis atrodo, matėsi, kad neturi nuotaikos. Carla apsižiūrėjo drabužius, visi atrodė tragiškai. O kur pelėdos? Ak taip, čia drabužių parduotuvė, o ne gyvūnų. Mergaitė paėmė slibino pirštines, kurios buvo įplyšusios. Aš gera siuvėja, užsiūsiu.- Numojo ranka, pamaniusi, jog tai nėra bėda. Brolio atsakymas, supykdė Inessą. Juk jis tikrai turėjo turėti daugiau pinigų, nei vienuolikametė! Klastuolė susigraudino, ir vėl nudelbė akis į grindis. Galbūt ir neprireiks suknelės. Juk ją galima pasidaryti iš šiukšlių maišų. Kas pamanys?
 - Kaip visada, - Sumurmėjo tyliai, kad negautų per galvą.
Carla sekė paskui brolį, pamačiusi, kad jis laiko kažkokius nučiurusius apsiaustus, stengėsi neišlieti savo pykčio. Tebūnie, tik pasimatuosiu. Nereiškia, kad vaikščiosiu su šiais apsiaustais. Mergaitė užsidėjo apsiaustą, pasižiūrėjo į brolį, norėdama paklausti ar tinka. Ne, netinka. Per didelis. Net rankovės beveik vilkosi ant žemės. Aišku, kainavo pigiai, tad tikriausiai išeities nelieka, kaip tik nusipirkti šį audinį. - Labiau tavo dydis, - Tarstelėjo ir pasilenkė, kad atrodytų apsiaustas dar didesnis. Atrodė, kad Bretas stengėsi viską supirkti ant greičio ir greičiau atsisveikinti su Inessa. To pačio norėjo ir klastuolė. Pamačiusi, kad ant apsiausto rankovės kažkoks voras, suklykė. Paėmė voriuką ant delno ir metė jį kažkur toli. O Dieve, aš tikrai nenešiosiu rūbo ant kurio sėdėjo kažkoks šlykštus vabalas. Ar ne vabalas? Nežinau, tiesiog kažkoks šlykštus gyvis. Grįžus broliui, Inessa prisiminė, kad daugiau nieko nepasimatavo. Tik apsiaustą. Todėl greitai nubėgo toliau nuo broliaus, prie žieminių mantijų ir nusimetė apsiaustą ant grindų. Pakels pats. Panašu, kad visi dydžiai buvo šviesiaplaukei per dideli. Na, mergaitė nebuvo kalta, kad beveik nevalgydavo ir, kad neturi ūgio metras septyniasdešimt. Jo, išeities tikrai nebuvo. Pasimatavusi žeminę mantiją, nusprendė, kad tiks. O ir neatrodė tragiškai, na bent jau, nebuvo vorų ar dar kokių nors būtybių. Mokinė pakeliui atrado ir mėlyną suknelę. Žinoma, šiek tiek suplėšyta, bet gera. Paėmė ją į rankas ir priėjo prie rudaplaukio.
- Nupirk, - Galbūt kaip įsakytų, nuskambėjo Carla. - Prašau?- Jau mandagiau, paprašė Inessa. Ši iš anksto užsimerkė. Tikriausiai bus didelis smūgis į nosį arba tie skaudūs žodžiai "Ne" "Neturime pinigų'' " Pinigai ant medžių neauga" ir panašiai. Iš tos visos baimės, net sudaužė netyčia kažkokį stiklinį daiktą. Kadangi negalėjo atsimerkti, nežinojo ką ir sudaužė.

             
   

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • **
  • 20
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Bretas prisivertė ignoruoti Carlos burbėjimą. Ar jis kaltas dėl to, kad tėvas negali ilgiau nei porą mėnesių išsilaikyti darbe? Ta reputacija kenkė ir jam pačiam, tad vaikinas neturėjo nė mažiausios vilties rasti normalų darbą. Kad ir kaip ten būtų, ne jis buvo kaltas, kad tenka prekintis šitoje apspurusioje parduotuviūkštėje. Visų pirma, ne aš prisidariau tiek vaikų logiškai pagalvojo Bretas.
Grįžęs prie sesutės pamatė, kad apsiaustas jai ryškiai per didelis. Mintyse riebiai nusikeikęs rudaplaukis jau norėjo klausti pardavėjos, ar įmanoma sumažinti, kai Carla Inessa pradėjo spiegti. Kas dar?..
- Ko tu žviegi? - burbtelėjo vaikinas. Sesutei numetus apsiaustą ant grindų jis tik kilstelėjo antakius, bet nieko nesakė. Aišku, nekėlė to daikto nuo grindų.
Jis vis dar slėpė nučiurusią skrybėlę, kai Carla grįžo prie jo. Laimei, bent mantija atrodė tinkamo dydžio. O štai apie suknelę jis jau aiškiai pasakė: nėra pinigų. Staigiai griebė mėlyną drabužį iš Inessos rankų ir netyčia jį visiškai perplėšė.
- Aš tau sakiau - nėra pinigų, - visiškai ramiai pasakė jis ir piktai nušveitė suknelę tolyn. Pamatęs kiek mažesnį apsiaustą čiupo jį ir įbruko sesutei į rankas. Jau gerokai pavargo čia trintis, tad tikėjosi, kad bent jau šitas tiks. Jo rankovės buvo gerokai nutrintos, bet niekam geresniam jis neturėjo pinigų. Mažylei reikėtų nustoti apsimetinėti tuo, kuo ji nėra, ir priimti realybę.
Bretas sunkiai atsiduso ir nužvelgė tą šlykščią parduotuvę. Ak, kodėl jis negali būti normalus žmogus, kuris gali sau leisti nueiti į naujais daiktais prekiaujančią vietą?..

*

Neprisijungęs Carla Inessa OConnor

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Užregistruokite kas nors karvę, Carla bus labai dėkinga.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Suprato, jog tikriausiai liks gyva, tikriausiai. Carla atsiduso ir atsimerkusi, pasižiūrėjo į tas paslaptingas, griežtas, brolio akis. Suknelė jau buvo pas jį rankose. Inessa pradėjo drebėti, tiesiog jautė, jog tuojau kažkas nutiks. Tuoj pasirodys baisus, nevaldomas, Breto pyktis. Mergaitė susiraukė, bet stovėjo ramiai, vietoje. Negalėjo nei pykti, nei kažką komentuoti, nei tuo labiau, pasiimti tą suknelę atgal. Na, dabar jau nebebuvo įmanoma tiesiog ramiai stovėti vietoje. Jis perplėšė suknelę! Vienintelį drabužį, su kuriuo mokinė galėtų apsimesti mokykloje turtinga. Kelios ašaros, nuriedėjo nuo šviesiaplaukės žaliai mėlynų akių.
- Tu, - Išpūtė akis ir kuo pikčiausiai, pasižiūrėjo į jį. Neturėjo tiesiog žodžių, laukė, kol suaugs ir galės jam vožtelėti tiesiai į galvą. O jei nebus kantrybės laukti, Carla tiesiog nesupažindins jo, su savo naujomis, būsimomis, karvytėmis. Padavus broliui apsiaustą, mergaitei į rankas, ši beviltiškai jį pasimatavo ir nors ir buvo jis per didelis, nusprendė, kad reikia nusipirkti. Koks skirtumas, koks dydis. Su, bet kokiu dydžiu, Inessa vis tiek neatrodys turtinga. Pasimatavusi apsiaustą, padėjo jį ant kažkokios lentynos. Dar planavo apsižiūrėti pirštinaites, tas šiltas pirštinaites žiemai. Nors ir nebuvo jų sąraše, vis tiek ateinančią žiemą, bus sunku išgyventi nesušalus į ledą. Radusi kažkokias geltonas, purvinas, pirštines pasiėmė į rankas ir nunešė šeimos nariui. - Manau, aš jau apsipirkau.- Tarė ši, žinodama, kad net ne ji perka. Nusprendė su rudaplaukiu kalbėtis šaltai, kaip sakoma, kaip šauks, taip atsilieps. Už tą suplėšytą drabužį, mergaitė tikriausiai niekada neatleis. Kas jam yra? Kodėl jis tiesiog neturi vaizduotės ir nemoka įsivaizduoti gero gyvenimo? Kodėl jis pastoviai toks piktas? Mano gyvenimas irgi ne rožėmis paklotas, bet ar aš taip lieju pyktį ant kitų? Ne..- Mąstė klastuolė, negalėdama sustoti, kramtyti nagų. Pasidarė bloga, taip, jau trečia diena, kai mergaitė nevalgo. Karvių mylėtoja atrėmė ranką į lentyną. gyliai įkvėpė ir iškvėpė. Neturėjo su savimi vandens, tad tiesiog stengėsi nusiraminti. Kadangi sirgo anoreksija, vaikščioti tikrai nebuvo lengva. Tyliai, nedrąsiai, Inessa tarstelėjo:
- Bretai, - Atsiduso klastunyno narė, stengdamasi nenugriūti. - Kažkas negerai, man labai silpna, aš tau dar to nesakiau, bet sergu anoreksija.- Nuleido akis žemyn ir vėl užsimerkė. Žinoma, tai neturėtų rūpėti jam, bet juk reikia kažkaip dingti iš šios parduotuvės.

             
   

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • **
  • 20
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Dėvėtų drabužių parduotuvė
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Bretas sunkiai atsiduso. Mažiausiai jam reikėjo tos kvailės ašarų. Neapykanta visai šitai situacijai augo su kiekviena akimirka. Norėjosi taip trenkti sesutei, kad ji nebeatsikeltų.
- Ką aš? - vis dar pavyko išlaikyti ramų balsą, bet Bretas juto, kad ilgai netruks, kol pyktis ims viršų. Na, Carla pati kalta. Nereikia erzinti vyresnio brolio, ir mažylė puikiai tą žino.
Laimei, bent antrasis apsiaustas tiko. Na, plius minus, bet koks skirtumas? Mergytė turi džiaugtis, kad iš viso gaus apsiaustą ir nereikės keliauti į mokyklą apsivilkus nučiurusiais džinsais.
- Kur tu dar eini? - spėjo suburbėti rudaplaukis, bet sesutė kažkur dingo, tad liko tik stovėti kaip kvailiui ir jos laukti. Ji dar atsiims pyko vaikinas. Laimei (arba ne), Carla netrukus grįžo. Tiesa, ji, Breto pasipiktinimui, vėl atsitempė kažkokią nesąmonę, kurios sąraše tikrai nebuvo. Rudaplaukis čiupo kvailas pirštines iš sesers rankos, bet tylėjo. Kol kas. Nušveitė jas kažkur į kampą ir piktai spoksojo į mergaitę.
- Na, ko dar?
Carla kažką murmėjo, bet Bretas labai nuoširdžiai stengėsi nesiklausyti. Jam pernelyg nusibodo leisti laiką su sesute. Pyktis, nukreiptas tėvo pusėn, dar labiau išaugo. Kadangi dabar jam trenkti nebuvo galimybės, variantas tebuvo vienas. Bretas atsisuko į Carlą.
- Ar tu užsičiaupsi pagaliau? - pakankamai ramiai paklausė rudaplaukis, nors buvo galima justi kylantį balso toną. Deja, netrukus visas valdymasis baigėsi. Šiurkščiai sugriebęs sesutę už rankos Bretas prikišo veidą prie jos ir pažiūrėjo į akis.
- Kuri vieta tau neaiški? Mes neturime pinigų tavo nesąmonėms. Gal tau atrodo, kad aš švaistausi galeonais į visas puses?
Supratęs, kad su kvaila mergyte neverta nė šnekėti, vaikinas ėmėsi veiksmų. Sugriebęs Carlą už pečių stipriai pastūmė ją link kažkokios lentynos. Pasisekė taip puikiai, kad kažkokia kita lentyna užvirto tiesiai ant jos. Bretas buvo toks įsiutęs, kad nė nepagalvojo galėjęs rimtai sužeisti mergaitę.