0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Prieš 11 mėnesių »
  Dar vieni mokslo metai ir dar vieni metai, kurių metu Lukas buvo profesorius. Pasirinkęs kiek paprastesnę ir ne tiek daug vargo reikalaujantį darbą, vaikinas džiaugėsi, kad vėl galėjo grįžti atgal. Nors šiek tiek ir jaudinosi bei tikėjosi, kad mokiniai iš jo nesitiki kažko „wow“ ir priims tai, ką gaus, tačiau to per daug neėmė į galvą ir tiesiog leido viskam tekėti sava vaga.
  Iki pamokos buvo likusi vos valanda, užtektinas laiko tarpas pasiruošti jai. Tačiau rudaplaukio džiaugsmui, to jau neteko daryti, kadangi kažkurią dieną, tai jau padarė, tad dabar galėjo laukti pasirodančių mokinių. Aišku, dabar mieliau būtų ruošiasi pamokai, o ne nuobodžiai laukęs mokinių, tačiau nelabai galėjo ką pakeisti. Minutės judėjo pakankamai lėtai ir net gi atrodė, kad laikas sulėtėjo per daug. Vienaip ar kitaip, nebuvo panašu, kad mokiniai planuotų pasirodyti, aišku laiko dar buvo pakankamai, tačiau vistiek, nebuvo labai smagu būti vienam ir žinoti, kad iki pamokos pradžios buvo likę mažiau nei valanda.
  Praėjo dar šiek tiek laiko, mokiniai pagaliau pradėjo atidarinėti duris ir pildyti kabinetą, į ką buvęs klastuolis linktelėdavo, taip pasisveikindamas su kiekvienu pasirodžiusiu. Net gi laikas ėmė judėti greičiau ir Lukas nepastebėjo, kaip minučių rodyklė sustojo ties skaičiumi vienuolika, taip tylomis pranešdamas, kad iki pamokos pradžios liko vos penkios minutės. Šiek tiek pakilęs nuo kėdės, akimis perbėgo per dėžes, pilnas skirtingų įrankių, medžio gabalų ir kitų, šios dienos darbui reikalingų, dalykų. Nusprendęs, kad viskas, ko reikia yra ir dar nesugebėjo dingti, grįžo į sėdimąją poziciją, ketindamas taip praleisti likusias minutes iki pamokos.
  -Sveiki, -nuskambėjus varpui, atsistojo vaikinas ir pasisveikino, -susirinkę į Žiobarotyros pamoką. Aš esu Lukas Dubajus ir kaip jau tikriausiai žinote, šiais metais, šią mokslo šaką dėstysiu aš. Jeigu mane matote pirmą kartą, malonu susipažinti, jeigu jau teko dalyvauti mano pamokose, džiugu, kad per daug neišgąsdinau ir nusprendėte atvykti į šią.
  Rudaplaukis trumpam nutilo, nežinodamas ką dar galėtų pridurti ar pasakyti, prieš oficialiai pradėdamas pamoką.
  -Jūsų džiaugsmui, šį kartą teorijos nebus ir iš karto pradėsite darbą. Kaip tikriausiai žinote, anksčiau žmonės viską darydavosi patys, tiek žaislus, tiek vienokius ar kitokius rankdarbius, tad šios pamokos metu, jūs užsiimsite tuo. Galite gaminti ką norit, pradedant paprastu, įvairiais raštais išraižytu kubeliu ir pabaigiant namu, kurio vidus funkcionuoja, kaip tikro, -buvęs klastuolis nutilo, nužvelgdamas mokinių veidus ir nusprendęs, kad jie nėra baisiai liūdni dėl praktikos, tęsė toliau. -Jeigu dar nesupratote, šiose dėžėse yra šiandienai reikalingi įrankiai ir medžiagos, kurios jums bus reikalingos. Jeigu savo dirbiniui norėsite pridėti žvilgesio ir atrodys, kad jums yra reikalingi deimantai, tai turiu nuvilti, kad tokios prabangybės nebus.
  Išaiškinęs viską, ką turėjo, nutilo ir grįžęs atgal į savo vietą, ėmė stebėti darbuotis pradedančius mokinius, tikėdamasis, kad nei vienam neatsitiks didesnė bėda, kuriai išspręsti reikės ligoninės sparno.


Pagaminate vienokį ar kitokį dirbinį, kurį galite pasilikti arba palikti.
Pamoka iki 18d.
2 postai po 1200 simbolių
Jeigu kas neaišku, rašykite į pm
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 725
  • Taškai: 197
  • 273 teleskopai (22-06-14)
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 11 mėnesių »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Teleskopų dievai, ko gero, kurį laiką buvo nusisukę nuo didžiausios Elliw brangenybės, mat ji stovėjo ant stalo itin netvirtai. Velsietė buvo įsitikinusi, kad dėl to kaltas yra tik stalas. Net jeigu dievai išties paliko Elliw teleskopą and ledo, jis pats taip paprastai sudužti negali. Mergaitė pernelyg mylėjo savo brangiausią daiktą, ir tikrai nesutiktų jo sudaužyti.
Prie to bjauraus stalo velsietė sėdėjo viena. Ji nenorėjo, kad kas nors atsisėstų šalia. Žinoma, rūpinosi tik kitų mokinių gerove: jeigu stalas sulaužė teleskopą, ar gali būti tikras, kad nesulaužys nieko daugiau? Tad nenuostabu, kad Elliw piktai nužvelgdavo kiekvieną prisiartinusį asmenį, nors netrukus pamiršo, kodėl tai daro.
Profesorius, jeigu tai tikrai buvo profesorius, nes rudaplaukė nebuvo įsitikinusi, kad atėjo į pamoką, pradėjo kažką šnekėti. Panašu, kad jis prisistatė, tačiau jo vardas neskambėjo panašiai į "Liucija", "Sabrina" ar "Joana trečioji", tad velsietė netruko jo pamiršti. Liūdnai atsidususi ji pakėlė akis į tą žmogų su viltimi, kad tai kuri nors iš jos draugių, pasikeitusi vardą. Deja, teko nusivilti, tad velsietė skubiai nuleido akis į teleskopą, kuris vis dar stovėjo ant to klibančio stalo. Ne, kažkas tikrai buvo negerai, ir Elliw turėjo kuo skubiau tą problemą išspręsti. Taip, tikriausiai reikėjo persėsti prie kito stalo. Klastuolė pasiėmė didžiausią brangenybę, kuri sulaukusi dievų šypsnio nenukrito ant žemės, ir atsisėdo į netoliese buvusią laisvą vietą. Ten jau sėdėjo kažkokia mergaitė, bet Elliw to nepaisė. Ji turėjo daug svarbesnių reikalų, kurie, žinoma, buvo susiję su teleskopo saugumu.
Taigi teleskopas stovėjo ant stalo. Bet jis ir vėl klibėjo. Dabar rudaplaukė visai sutriko ir netgi kiek supyko. Profesorė turėjo pasirūpinti sveikais stalais, o dabar jos teleskopas baigia visai sudužti!
- Tai tu kalta! - sušuko mergaitė ir pakėlė akis. Ji pamiršo, kuris žmogus šioje klasėje yra profesorius, tad žvelgė į kažkur klasės priekyje sėdinčią merginą ir nusprendė, kad būtent ji yra šitos pamokos, jeigu tai išties yra pamoka, profesorė. - Jūsų darbas yra pasirūpinti sveikais stalais. Ką man dabar daryti, kad nenukentėtų mano teleskopas?!
Pasipiktinusi velsietė atsisuko į šalia sėdinčią mergaitę. Labai tikėjosi, kad ji pasiūlys kokį nors šitos neišsprendžiamos problemos sprendimą.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 11 mėnesių »
Pilnas penkioliką minučių nuo pamokos pradžios Reina sėdėjo savo suole ir bukai spoksojo į jį. Jos smegenyje girdėjosi tik vėjas, ten buvo visai tuščia. Po tiek daug burtų, eliksyrų ir magijos pamokų pagaminti kažkokį visiškai žiobarišką daiktą atrodė absurdiška. Kam jai reikalinga kažkokia medinė dėžė arba ornamentas? Ji juos galėjo pasidaryti vienu lazdelės mostu. Reina apsižvalgė aplink klasę, tikėdamasi pamatyti, ką sugalvojo kiti mokiniai.
  Klasė vis dar buvo tuštoka, tačiau Reinos akį patraukė jaunesnė mergaitė, sėdinti kažkur klasės gilumoje. Ji nervingai žvalgėsi aplinkui, rankose gniauždama teleskopą. Reina atsiminė, jog buvo mačiusi šią merginą kažkur kitose pamokose, mat jos kvailo teleskopo pamiršti buvo neįmanoma. Ji nuolat dėl jo skundėsi, o profesoriams ir mokiniams neretai tekdavo rinkti sudužusias jo šukes ir jį vėl taisyti. Mergaitė net nebuvo pradėjusi savo darbo. Reina nesuprato, ar ji taip pat neturi įdėjų, ar yra tiesiog išsiblaškiusi.
  Staiga mergaitė pasižiūrėjo tiesiai į ją ir ėmė rėkti. Pripratusi prie tvyraujančios tylos klasėje, Reina net pašoko nuo savo kėdės, nesitikėdama tokio antpuolio. Mergaitė jai išrėžė kažką apie kreivus stalus, lyg tai būtų Reinos kaltė. Klastuolė atsisuko į įžūliąją mergaitę ir mostelėjo į jos teleskopą:
 - Klausyk, gal jei nedaužytum jo kasdien, ji nebūtų toks klibantis ir stovėtų tiesiai. Profesorius sėdi štai ten, žinai, prie mokytojo stalo, kur visada sėdi profesoriai? Eik erzinti jį, nes aš pati tavo tą teleskopą sudaužysiu į šipulius, - kiek palaukusi, Reina ėmė jausti kaltę. Jaunesnė klastuolė atrodė visiškai pasimetusi. Gal ji iš tikrųjų neatpažino žmonių ir nesuprato, kas vyksta. Reina atsiduso ir nuleido balsą, - Jeigu taip jaudiniesi dėl savo teleskopo, pastatyk jį ant žemės. Žemė juk turėtų būti lygesnė, ar ne?
  Pasakiusi tai ji nusisuko atgal ir ėmė galvoti apie savo užduotį. Vienintelis dalykas, kuris atrodė gana praktiškas, buvo narvas jos augintiniui. Žinoma, Reina to augintinio dar neturėjo, mat neseniai pametė savo katiną, bet apskaičiavusi ji galėjo pagaminti maždaug tinkamą narvą jam. Mergina susišlavė medžio lentas, įrankius ir dažus, kurie buvo ant stalo, ir kibo į darbą.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Rašytoja
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 11 mėnesių »
Vovere sau ramiai sėdėjo žiobarytoros pamokoje ir pasirėmusi galvą ranka įnirtingai mąstė apie vakar beveik visą naktį skaitytą knygą. Nors ir kaip turėjo merktis akys mergina išliko energinga ir pasiruošusi mokslams. Deja vis mąstydama apie knygą ji negalėjo susikaupti tad ji bandė save tramdyti.Nagi susikaupk, baik mąstyti apie ta knygute ir pasinerk į mokslus. Taip ji vis sau sakė kol nuskambėjo skambutis ir prakalbo profesorius. Išklausiusi užduoties mintyse kilo vienintelis klausimas ką man daryti ? Penkiolikmetė niekada nieko nėra padariusi savomis rankomis { be burtų pagalbos } ir tuo labiau iš tokių medžiagų. Pirmoji mintis buvo, kad reikia pasirinkti kuo lengvesnį dirbinį ir jį pabandyti padaryti, bet tada ji prisiminė, kad už tai gali pamažinti taškų skaičių. Tad ji toliau pradėjo mąstyti kol į galvą šovė visai nebloga idėją. O kas jeigu aš padaryčiau nedidelę skrynele . Šviesiaplaukė dar šiek tiek pasvarstė ir iš dėžės ji pasiėmė visus jos manymu reikalingus daiktus. Pirmiausiai ji nusprendė pasidaryti brėžinius, kad kažko nesumaltų. Varniukė nebuvo gera dailininkė, tad ir brėžiniai nesigavo labai geri, bet ji neturėjo daug lauko perpiešti brėžinių todėl paliko ji tokius kokie yra. Penktakursė pasiėmė medienos lenteles jos buvo jai šiek tiek per didelės. Deja ji abejojo ar galėtu rasti mažesnių, o jeigu ir rastų jos manymu tai užtruktų per daug laiko. Pasisekė, kad ji buvo pasiėmusi nedidelį pjūkliuką. Tad mėlynakė pasiėmusi pieštuką ant lentelės pradėjo piešti linijas. Kai baigė į rankas paėmė įrankį ir pradėjo pjaustyti. Pjaustymas nors ir buvo sunkus ir vyko lėtai nebuvo jokių didelių problemų. Iki tol kol pjaustė paskutine lentelę pjūkliukas įpjovė į pirštą. Kodėl pačioje pradžioje turi nutikti tokios nelaimės ?
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • V kursas
  • *
  • 124
  • Taškai: 39
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 11 mėnesių »
Šviesus kabinetas, augalai ant palangių. Ir keistas profesorius, sėdintis prie stalo klasės gale. Žiobarotyra Abigailės negąsdino, nes pati su tėvais gyvena Londone. Tarp žiobarų. Jie, Abigailės nuomone-keistos, manančios, kad žino viską būtybės. Anie nė neįsivaizduoja, kas vyksta pasaulyje. Magija. O jie galvoja, kad visi magijos šou yra tik rankų miklumas. Galbūt tegu taip ir galvoja- tikriausiai išprotėtų sužinoję, kad visa tai buvo melas.
Teleskopas? Kokį velnią Žiobarotyros pamokoje veikia teleskopas? Rudaplaukė liesa mergaitė, regis, juo perdėtai rūpinosi. Lyg savo augintiniu. Neatrodė sveiko proto tupinėdama apie astronomijos prietaisą, kai sėdėjo Žiobarotyros pamokoje. Supratusi, jog kitos vietos kur sėdėti nelabai yra, varnė prisėdo prie rudaplaukės. Tai buvo kvailas sprendimas- tikriausiai daug protingiau būtų buvę išeiti iš pamokos, negu sėdėti prie savo teleskopą akylai saugančios keistuolės. Bet ar antrakursė nors vieną kartą pasielgė protingai- ne. Tad ką ji praras? Nieko.
-Ar tau viskas gerai?,- nedrąsiai paklausė.
Žaliaakė visai pamiršo, kad reikia atlikti užduotį. Pagaminti kažkokį dirbinį. Ta liesa keistuolė visai išblaškė ją. Pažvelgusi į dėžes įrankių bei medžiagų, mažoji Nestrof sunerimo- juk ji nemoka daryti jokių žiobariškų daiktų, nesvarbu, kad tarp jų gyveno. Nusprendusi praignoruoti pamokos darbą, ji atsisuko į teleskopomanę- ši kažką suriko priešais sėdinčiai mergaitei. Prie ko čia dėti stalai?.. Ar jai tikrai viskas gerai?..
-Klausyk, ką gaminsi?- norėdama pakeisti temą tarstelėjo klausimą keistuolei.
Tikiuosi, kad ji neapšauks manęs. O profesorius, neatrodo, kad kažką sakys dėl to, kad nedirbu.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 725
  • Taškai: 197
  • 273 teleskopai (22-06-14)
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 11 mėnesių »
Profesorė pradėjo kažką sapalioti apie teleskopų daužymą. Koks absurdas! Elliw yra gera mergaitė, kuriai rūpi jos teleskopo gerovė. Jų daužymu užsiima visokios bjaurios mergiūkštės, ypatingai neLiucija ir ne neLiucija. Velsietė atidžiai pažvelgė į tą, kuri sėdėjo klasėje, ir įsitikino, kad tai nėra nė viena iš tų itin nemandagių ir nemalonių mergiūkščių. Tai jau buvo gerai, bet Elliw netrukus pamiršo, kad profesorė šneka su ja. O gal ji vis dėlto ne profesorė? Argi profesoriai kaltina mokinius teleskopų daužymu? Ne, jie dažniausiai tuo užsiima patys (galvoje ir vėl iškilo prisiminimas apie profesorių Poore). Mintis apie profesor Poore privertė Elliw susimąstyti (kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų toks žodžių junginys). Kadangi Poore buvo ne profesorė, galbūt ir šioje pamokoje (juk ji pamokoje, ar ne?) reikėjo ieškoti profesoriaus? Gal netgi Poore? Bet ne, jis dėstė kažką kito. Apsigynimą nuo kažko ten. Bet ar Elliw gali būti tikra, kad dabar ji nesėdi apsigynimo nuo kažko ten klasėje? Ko gero, reikėtų pasiklausti Liucijos, kas vadovauja šitai pamokai. Ar vadovauja čia tinkamas žodis? Elliw neįsivaizdavo, bet viena ji suprato puikiai: ji ką tik pagalvojo apie geriausią ir protingiausią mergaitę pasaulyje.
- Liucija! - baisiausiai apsidžiaugė ji, kai kažkas pradėjo kalbėti. Deja, akys išsiplėtė iš siaubo: tai nebuvo Liucija. - Bet tu juk neLiucija... - sumurmėjo Elliw. Mintyse iškilo tos bjaurios mergiūkštės vaizdas. - Tu ne neLiucija! - kaltinančiu tonu suriko velsietė, bet ir vėl nepataikė. - Ne! Tu esi ne ne neLiucija!
Taip! Šį kartą ne iš pirmo karto, bet Elliw priėjo tinkamą išvadą. Prie jos įsitaisė kažkokia neaiški ne ne neLiucija ir tikriausiai ruošiasi kenkti teleskopui! Kažin ar jam kas nors gali pakenkti labiau nei jau pakenkė ta neLiu... tas stalas? Taip, viskas tik jo kaltė! O kad stalas toks nemandagus ir nedraugiškas, kalta tik neLucija! Arba ne neLiucija! O gal ne ne neLiucija?
- Tai tu kalta! - suriko Elliw atsisukusi į ką tik sutiktą, bet irgi labai bjaurią mergiūkštę. Ji jau pamiršo, dėl ko kaltina šią ne ne neLiuciją, bet buvo visiškai įsitikinusi: tai (kad ir ką tas "tai" bereikštų) yra tik jos kaltė! Taip, tai buvo visiška tiesa, tik čia rudaplaukė susidūrė su problema: ji neprisiminė, ar jau pranešė tą informaciją ne ne neLiucijai. Kadangi Elliw buvo gera mergaitė, ji negalėjo leisti, kad kita, kad ir kokia bjauri ji bebūtų, nesužinotų svarbių dalykų, tad pranešė: - Tai tu kalta!
Velsietė jautėsi patenkinta. Ji pranešė svarbią naujieną kitai mokinei (nors jau nebegalėjo pasakyti, kokia ta naujiena buvo), vadinasi, savo misiją šioje... kad ir kur ji bebuvo, jau atliko.
Ne ne neLiucija uždavė klausimą. Jis buvo toks nelogiškas, kad Elliw jo netgi nepamiršo. Sutrikusi rudaplaukė žvelgė į tą mergiūkštę ir nesuprato, kaip reikėtų atsakyti. Kodėl ji turi kažką gaminti? Šios pamokos tikslas buvo pranešti svarbią naujieną, kurią Elliw dabar jau buvo pamiršusi. Vadinasi, dabar galima ramiai atsistoti ir išeiti iš klasės. Tad ką ne ne neLiucija čia nusišneka?
Elliw čiupo savo teleskopą ir piktai pažvelgė į šalia sėdinčią mergaitę. Ji trukdo atlikti pamokos darbą ir nesiklauso, kas jai sakoma! Argi taip reikia elgtis per pamokas? Šito Elliw nežinojo, nes ji neprisiminė nė vienos pamokos, kurioje būtų ką nors dariusi. Žinoma, neskaitant tų kartų, kai kam nors trenkdavo į galvą teleskopu arba pati juo gaudavo. Ar ir šioje pamokoje ji turi kam nors trenkti į galvą? Šią akimirką tai skambėjo kaip pats logiškiausias sprendimas. Tereikėjo nuspręsti, ar ne ne neLiucija yra pakankamai bjauri, kad nusipelnytų šios garbės veiksmo.
Teleskopas paruoštas laukė Elliw rankose, kol ji priims sprendimą. Deja, mergaitė pamiršo, kokį sprendimą jai reikia priimti, tad dėl visa ko paprasčiausiai kaukštėlėjo astronomijos prietaisu ne ne neLiucijai į galvą. Kad ir kaip ten bebūtų, Elliw šioje pamokoje dirba tiesiog neįtikėtinai daug.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1146
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 11 mėnesių »
Dori be visiškai jokio jaudulio pėdino į žiobarotyrą. Juk dar vos prieš kelis mėnesius ji pati save laikė žiobare ir užaugo ne kur kitur, o žiobarų pasaulyje. Ironiška, tačiau jai vis dar paprastų žmonių pasaulis buvo pažįstamesnis nei tas, kuriame gyvena: magijos. Tačiau pastarasis klastuolei daug labiau patiko.
Išgirdusi užduotį Mendel šyptelėjo. Žiobarų mokykloje ne kartą teko daryti įvairiausius rankdarbius. Tačiau klastuolė stengėsi neišsiduoti, kad šis darbas jai yra kažkuo artimas. Juk ne paslaptis, kad daugelis kitų koledžo bendramokslių niekina žiobarus ir visa, kas su jais susiję. O Dori ir taip kompleksuoja dėl savo, kaip ji sako, ne itin švaraus kraujo.
Sekundėlę Dori svarstė, ar per žiobarotyrą reikia viską atlikti rankomis, ar galima naudoti burtus ir tikslas yra pažinti žiobariškus daiktus. Mergaitė nusprendė nebandyti naudoti magijos, nes tikriausiai jos nenaudojant jai seksis kur kas geriau. Rankos dar neatprato nuo įvairiausių žiobariškų darbų, kurie burtininkams atrodė keisti, beverčiai ir eikvojantys laiką veltui. Bet o ką jiems daugiau daryti, pamanė Dori ir tiesiog nusipurtė nuo tos minties, jei reikėtų vėl grįžti į žiobarišką gyvenimą. Nejučiomis pamoka ėmė slėgti.
Dori nužingsniavo iki dėžių ir iškart jose pamatė adatą, įvairių spalvų siūlų, medžiagos. Jau nei galvoti nereikėjo, ką mergaitė šiandien veiks. Ji siuvinės. Mintyse kilo toks vaizdinys: balta servetėlė ir ant jos daug spalvotų gėlyčių. Dori, juk tu ragana, ir dar klastuolė, subarė save mergaitė ir pasiėmė tamsiai žalią medžiagos skiautelę (tiesa, norėjo imti raudoną, bet o kaip ji siuvinės ant grifų spalvos), juodą siūlą, vieną adatą ir žirkles. Viskas.
Grįžusi į suolą pasiruošė ir pradėjo siuvinėti. Sunku nebuvo, vis tik praeitais metais jau teko tai daryti paprastų vaikų mokykloje. Dabar mergaitė jautėsi veikiau kaip atsipalaidavimo terapijoje, o ne pamokoje.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Rašytoja
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 11 mėnesių »
Kraujas pradėjo bėgti ant stalo, bet varnė vis dar nieko nedarė. Nes visiškai negalėjo prisiminti burtažodžio kuris galėtų išgydyt žaizdą. Po šiek tiek laiko kai jau burtažodis buvo prisimintas ji iškėlė lazdelę tvirtai ir garsiai ištarė:
- Episkey!!!
Ir žaizdą dingo akimirksniu. Ji taip pat panaudojo dar vieną burtažodį, kad ant stalo nebeliktų kraujo:
- Tergeo.
Kraujo nebeliko, bet mergina abejojo ar ji taip galėjo padaryti. Na aš kerų nenaudojau daiktui sukurti tai tikiuosi aš nesukčiavau. Baigusi savo apmąstymų Vovere vėl grįžo prie savo darbų. Ji pradėjo sukti varžtus, kad medžio gabalėliai susijungtų ir gautų gražią kvadrato formą. Šviesiaplaukė dirbo sunkiai ir dažnai padarydavo daug klaidų. Kurios dar labiau vogė laiką kurio ir taip nebuvo labai daug. Kai pagaliau skrynelė buvo padarytą liko vos dešimt minučių. Ji žinoma galėjo tokia skrynelę palikti išeiti sau laimingą. Bet akinių nešiotoja to tiesiog negalėjo ji negalėjo palikti nebaigto darbo, tai jos manymu tai buvo labai negarbinga. Dėl to ji apžiūrėjo kelias dažų skardines ir išsirinko dvi spalvas. Iš pradžių ji visa skrynelę nudažė bordinę spalva. Paskui ant ketrukampio daikto priekio nupiešė kelias banguotas juosteles ir tą patį pakartojo skrynelės kraštuose. Kai jau visas mėlynakės darbas buvo gatavas. Mergina jį saugiai padėjo ant stalo, ji abejojo ar jai ji būtu kažkuo naudinga. Be to ji tikrai nebuvo graži bet tavo pats pirmasis padarytas darbas be jokios magijos priminė sau britė. Bet vis tiek skrynelės nepasiėmė ir vis dar apie ją mąstydama išėjo iš pamokos.
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • V kursas
  • *
  • 124
  • Taškai: 39
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 11 mėnesių »
Laukdama keistuolės atsakymų, Abigailė jautėsi nejaukiai. Negana to, jog ji nesugalvojo, ką darysianti pamokos metu (tiksliau darysianti kažką, ar nieko nedarysianti), ją trikdė šalia sėdinti mergaitė. Ši buvo.. keista. Taip, tai tiksliausias apibūdinimas teleskopo sergėtojai. Galbūt ji turi kokį nervinį sutrikimą? Nes normalus žmogus tikrai taip nesielgtų. Ji nenormali..
Keistuolei prabilus (o gal labiau pradėjus šaukti), mažoji Nestrof dar labiau sutriko- kokia dar Liucija? Ką ji čia nusišneka? Ne ne neLiucija? Jai tikrai ne viskas gerai. Tiksliau, jai viskas negerai! Kas vyksta jos galvoje? Gal ten skraido teleskopai, kurių vardai Liucijos? Dėl Merlino barzdos, jai reikia pagalbos! Ji kraustosi iš savo keistuoliško teleskopomanės proto! Ir dėl ko aš kalta? Dabar Abigailė galutinai pasimetė. Ją išvadino neaiškiu pavadinimu, apkaltino absoliučiai neaišku kuo. Gal tokią keistuolę reikia ignoruoti?
Kad ir kaip buvo sunku, bet antrakursė nusprendė, kad ignoruos teleskopomanę. Tačiau kai jau norėjo stotis, ji sulaukė smūgio į galvą. KĄ? JI TIKRAI NESVEIKA. Atsisukusi į keistuolę žaliaakė pamatė teleskopą jos rankoje ir keistai surauktą miną. Buvo akivaizdu, kad į galvą Abigailė gavo iš keistuolės astronomijos prietaiso. To teleskopo, kurį ji taip mylėjo.
-Kas tau negerai su galva?! D-daužytis teleskopais..
Abigailė palietė tvinksinčią galvos vietą. Keistuolės smūgis buvo tikrai stiprus. Na, dabar tai mažoji Nestrof tikrai neis daryti kažkokio žiobarotyros darbelio. Užtenka to, kad jau gavo į galvą iš teleskopo.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Reina Devynbalsė

  • V kursas
  • *
  • 50
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 11 mėnesių »
Naudojimasis plaktuku, pjūklu ir kitais įrankiais pasirodė daug sunkesnis, nei magijos naudojimas. Pusę savo lentų mergina turėjo nustumti į šalį, nes nelygiai jas perpjovė. Dar kita pusė buvo ištepta krauju, mat klastuolė sugebėjo gal penkis kartus įsipjauti pjūklo ašmenimis, kurie net nebuvo tokie aštrūs ar dideli. Kai pradžioje atsiradusią motyvaciją pakeitė įsiūtis, mergina netyčia trenkė plaktuku sau į pirštą ir turėjo sutelkti visą energiją, kad nepradėtų keiktis pamokoje.
  - Ir kam žiobarai taip save kankina, - po nosimi sumurmėjo ji.
  Po begalės nelaimingų bandymų, Reina ant stalo turėjo klibančią, bet stovinčią dėžę. Šiaip ne taip ji įpjovė šonuose skyles, kurios turėjo atstoti mažus langus jos katinui. Na, langai buvo labai įvairių formų, nei vienas neatrodė lygiai ir vienodai, tačiau tai suteikė namukui meniškumo. Reina prikalė ant viršaus stogą ir kibo į dažus.
  Ši dalis merginai patiko daug labiau. Su dažais susižeisti buvo beveik neįmanoma, o ir keverzoti ant medžio buvo daug lengviau, nei pjauti tą medį. Katino namelis nusidažė tamsiai mėlyna spalva. Pasiteklusi visus savo meninius sugebėjimus, Reina ant sienų nutapė žvaigždžių, planetų ir asteroidų, paverstama dėžę kosmosu. Žinoma, Ozas tikriausiai išdraskys visą tą grožį per savaitę, bet kol kas kūrinys atrodė visai padorus.
  Likusį pamokos laiką Reina užėmė siūdama nedidelę pagalvėlę, kurią įkišo į namelį, kad Ozui būtų minkščiau. Besivoliojančias medžiagos skiautes panaudojo kaip mažytes užuolaidas ant įdomiai išpjautų langų. Pagaliau, kai katino namelis atrodė kaip iš pamišusio menininko sapalionių gimęs daiktas, Reina baigė darbą ir pastūmė namelį į suolo vidurį. Lengviau atsidususi ji atsirėmė į kėdę ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
"Ar mirsiu metaforiškai, ar mirsiu iš tikrųjų, didelio skirtumo nėra." - Haruki Murakami

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • V kursas
  • *
  • 1146
  • Taškai: 35
  • Lytis: Moteris
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 11 mėnesių »
Dori bandė siuvinėti juodą vorą. Taip taip, savo juodo voro kopiją. Voras šiuo metu ramiai tūnojo dešinėje klastuolės apsiausto kišenėje. Mergaitė trumpam jį išsisėmė ir pažadino, kad nuodugniau apžiūrėtų kūnelį ir kojytes. Neatrodė sunku. Pirmiausia pirmakursė pradėjo nuo kūnelio, iš tiesų užteks išsiuvinėti paprastų paprasčiausią ovalą.
Kai Dori įpusėjo siuvinėti ovalą, ji pajuto, kaip ją pradeda kamuoti žiovulys. Buvo taip suknistai nuobodu, kad Mendel jau pasigailėjo pradėjusi tokį darbą. Galbūt reikėjo imtis ko nors įdomesnio? Tačiau ko... Galva buvo tuščia tarsi puodynė. Klastuolė suvaitojo. Iki pamokos galo buvo dar visa begalybė laiko.
Siuvinėjant, regis, net akys ėmė merktis. Mergaitei buvo keista, nes ji puikiai prisimena, kaip žiobarų mokykloje siuvinėjimas jai visai patiko, padėdavo nusiraminti ir tikrai nebuvo nuobodus. O dabar... kažkoks košmaras. Kiekviena minutė ėmė slinkti valandos greičiu.
Išsiuvinėjusi ovalą Dori atsiduso. Dar kartą išsisėmė vorą ir pažiūrėjo į jo kojeles. Akis jau net graužė. Atrodė, jeigu mergaitė padės galvą ant suolo, tai ir užmigs.
- Kažkokia kankynė, - suniurnėjo sau panosėje.
Nors mergaitė dar visai neseniai nesinaudojo magija, suprato, kad prie gero greitai priprantama. Kaip tiems žiobarams netrūksta kantrybės užsiimti tokiais niekais? Tai tikrų tikriausias laiko švaistymas. Mergaitė ir vėl pajuto tą keistą jausmą: nusivylimą savo tėvais. Savo tėvais žiobarais.
Pagaliau darbas baigtas. Dori atsiduso, nunešė likusias priemones į vietą ir grįžo atgal į savo suolą.
Pažiūrėjusi į savo darbelį suprunkštė. Gavosi visai ne taip, kaip mergaitė įsivaizdavo. Ne taip gražiai. Mendel pastūmė servetėlę j šalį ir laukė, kada baigsis ši nuobodybė.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 725
  • Taškai: 197
  • 273 teleskopai (22-06-14)
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 11 mėnesių »
Teleskopas snaudė Elliw rankose. Tik tai supratusi mergaitė pradėjo svarstyti, ar teleskopai iš viso gali snausti. Jeigu jie gyvi, tada, žinoma, gali. O šitas klausimas velsietę kankino jau seniai. Ar ji gali visam pasauliui paskelbti, kad jos teleskopas yra sveikas ir gyvas? Svarbu buvo tai, kad kiek Elliw šnekėjo su savo teleskopu, jis niekada neatsakydavo (arba ji tų atsakymų neprisiminė). Vadinasi, atrodytų, kad jis nėra gyvas. Vis dėlto šitoje mokykloje buvo labai daug visokių nemandagių mergiūkščių (ypač ne (ne ne)Liucijų), kurios astronomijos prietaisui galėjo padaryti blogą įtaką. Taip, ko gero, taip ir yra. Elliw teleskopas yra kuo gyviausias, bet visokios bjaurios mergiūkštės daro jam blogą įtaką. Vadinasi, reikia brangenybę laikyti toliau nuo jų.
Priėjusi šitą išvadą Elliw nusisuko nuo ne ne neLiucijos: ji ką tik nusprendė, kad teleskopo arti nemandagios mergiūkštės laikyti negalima (nors jau ir buvo pamiršusi, kodėl tai nusprendė).
- Tai tau negerai su galva! - užriko Elliw. Kaip šita nemandagi ne ne neLiucija gali švaistytis tokiais žodžiais?! Velsietė negalėjo patikėti savo ausimis. Ji jau pamiršo, ar ką nors sakė tai bjauriai mergaitei, tad giliai susimąstė.
- Tu kenki teleskopui, - neatsisukdama rėžė ji. Reikėjo išsiaiškinti, kuris iš čia esančių žmonių yra profesorius, bet tai atrodė bergždžias darbas. Niekam nerūpėjo teleskopas, o šita ne ne neLiucija švaistėsi kažkokiais kvailais kaltinimais. Elliw jau buvo pamiršusi, ką tiksliai pasakė bjaurioji mergaitė, bet šią akimirką kuo nuoširdžiausiai jos nekentė. O jeigu nekentė, vadinasi, ji padarė kažką blogo teleskopui. Elliw atidžiai apžiūrėjo savo brangenybę ir atsargiai atsisuko į ne ne neLiuciją.
- Nueik ir pasakyk profesoriui, kad tau reikia į ligoninę! Tau tikrai negerai su galva! - piktai sušuko ji. Kodėl reikia nuolat trukdyti atlikti pamokos darbą? Argi taip galima? Elliw - gera mergaitė, ir ji nori atlikti visas praktines užduotis. Bet būtinai klasėje turi trintis visokios ne ne neLiucijos, kurios viską sugadina. Velsietė tikrai jau būtų įpusėjusi, o gal ir užbaigusi užduotį (juk tokia buvo užduota šitoje pamokoje, ar ne?), bet negalėjo. O negalėjo tik todėl, kad bjaurios mergiūkštės jai trukdo!
- Profesore! Profesoriau! - pati ėmėsi iniciatyvos klastuolė, nors ir nežinojo, kaip reikėtų kreiptis. Ji vis dar neprisiminė, kas yra šios pamokos profesorius (-ė?). - Šita bjauri... Ne ne neLiucija man trukdo! Galbūt malonėtumėte jai trenkti į galvą teleskopu? Aš negaliu mokytis!
Velsietė patenkinta nusišypsojo. Ko gero, seniai šitaip logiškai nekalbėjo. Dabar teliko tikėtis, kad profesorius (ar profesorė) susiprotės pasinaudoti savo teleskopu, o Elliw priklausančią brangenybę paliks ramybėje.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • V kursas
  • *
  • 262
  • Taškai: 47
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 11 mėnesių »
  Henrieta laiminga žingsniavo link žiobarotyros kabineto. Apie žiobarus beveik nieko neišmanė, nes visą gyvenimą praleido tarp burtininkų. Tačiau jos geriausia draugė buvo kilusi iš žiobariškos giminės ir pagal tai kokia ji buvo, Henrietos akimis, šauni, ji sprendė, kad žiobarai gali būti visai nieko.
  Pirmakursė atsisėdusi galiniame suole ėmė apžiūrinėti ant stalo gulinčius įrankius ir nemažą medžio gabalą. Ji susidomėjusi žvelgė į įrankius ir nė nepastebėjo, kad profesorius Dubajus jau dėsto pamoką. Susigriebė kai jau dėstė praktiką. Reikės pasigaminti kokį nors rankdarbį su šitais?! Išsigandusi pagalvojo grifiukė, žvelgdama į keistus rakandus ant suolo. Ji neįsivaizdavo kam kas skirtą ir kaip paklaikusi ėmė žvalgytis po klasę bandydama pamatyti kaip dirba kiti.
  Iš to nieko nepešė. Pirmakursė pastebėjo, kad dauguma taip pat dar nepradėję darbo, o tuos kurie dirbo Henrieta matė iš nugaros ir niekaip neišėjo išsiaiškinti kaip naudotis pateiktais įrankiais. Ir galiausiai į galvą šovė geniali mintis. Gal reikėtų peržvelgti užrašus vadovėlyje?
  Išsitraukusi vadovėlį pirmakursė ėmė ieškoti skyriaus kuriame būtų aiškinama kaip naudotis tais keistais įrankiais, gulinčiais ant stalo. Po keleto minučių grifiukės veidas nušvito ji rado, tai ko ieškojo. Pagaliau, rado! Ją apėmė nenumaldomas džiaugsmas. Pagaliau ji gali pradėti darbą. Tačiau liko dar viena problema pirmakursė nežinojo ką gaminti.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #13 Prieš 11 mėnesių »
 Elodie nepriskyrė savęs prie burtininkų pusės ir gyvenimo. Ji atvyko į šią pilį iš visiškai tipiško žiobaro gyvenimo ir tuo buvo patenkinta. Toks gyvenimas kitiems magams galėjo atrodyti ir nuobodus bei neįdomus, bet varnanagė, jei reiktų rinktis vienoje pusėje pasilikti visam gyvenimui, tikrai rinktųsi širdžiai artimus paprastus žiobarus. Iš šių vistiek lengviau tyčiotis. Dėl to, išgirdusi apie Žiobarotyrą ji iš šios tikėjosi tikrai gan daug. Visų pirmą, čia, iš savo įprasto žiobariško gyvenimo patirties, ji galėjo laisvai skinti maksimalius balus. O visų antrą, buvo gan gera turėti čia bent truputį gimtojo gyvenimo aspektų.
 Na, teoriškai, viena iš šių vilčių buvo stipriai nuvilta. Kadangi besėdedama šiame kabinete mergaitė netrukus susiprato, kad čia jos miestietiškas gyvenimas nelabai daug naudos turės, o ir pridės sunkumo. Toks jausmas, kad čia kokia žiobarų istorijos pamoka. Ar jie nežino apie moderniuosius laikus? Žmonės iš medžio drožė prieš du šimtus metų... Nelemti atsilikėliai susirinko. Jei jau nebuvo akivaizdu ir taip, varnanagė pasipiktinimo kiekiu nesiskundė. Bet, supratusi greitai būsimą praktiką, ji pro ausis praleido viską, ką šis nuobodus profesorius dėstė, ir bandė sumąstyti ką čia su tom malkom pridirbt, kad jam įtikt. O, kad turėtumėme čia internetą. Po perkūnais. Deja, net ketveri metai žiobarų mokykloje nedavė jokios patirties tokiems tikslams, kas dar labiau keblino pirmakursės padėtį. Kaip paskutinę viltį ir likusį gabalėlį kantrybės, ji pabandė prisiminti itin retus, bet buvusius išvykimus pas vyresnio amžiaus gimines užmiesty, nes būtent ten ją ir vertė imtis atgyvenusių veiklų.
 Kaip keista ir būtų, bet itin niūrioje minčių raizgalynėje vienuolikmetė sugebėjo atrasti šviesos žiburį. Šis buvo gan senas prisiminimas iš sykio, kaip tokią isterikuojančią mergaitę, senelis mokė išskaptuoti iš medienos katės figūrėlę. Ši veikla jai ne itin patiko, bet tokiai temai tiks. Taigi, varno nago mokinė netruko pakilti iš savosios kėdės, po keletos mokinių, ir nuėjo tolygiu žingsniu prie reikmenų ir medžiagų dėžių. Radusi tinkamo dydžio ir formos medžio gabalėlį ji su juo ir pasiliko. Taip atsitiko ir su reikiamais įrankiais. Grįžusi, trumpaplaukė pabandė pradėti imtis darbo. Bet, ilgai nešviežinta patirtis rodė savo, darbas nėjo lengvai ar greitai. Ir, kaip būtų nenuostabu, rudos akys pradėjo semtis greitai besikaupiančio irzulio.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • III kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: I Žiobarotyros pamoka '21 vasara
« Atsakymas #14 Prieš 11 mėnesių »
  Žiobarotyra Arletei buvo kaip tamsus bei bauginantis miškas. Kadangi buvo gimusi grynakraujų burtininkų šeimoje, mergaitė niekuomet neturėjo draugų žiobarų, nebuvo supažindinta su jų tradicijomis, papročiais ar pomėgiais. Vien tik dėl to varniukė šios pamokos laukė. Galbūt pats laikas išmokti kažką naujo? - šyptelėjo pirmakursė, kuri įsitaisiusi suole, stebėjo profesorių aiškinantį užduotį. Tiesa, mokytoju Luką vadinti Russell buvo labai keista, tad mąstė, kad į jį taip paprasčiausiai nesikreips. Manė, kad Dubajus turėjo suprasti to priežastis, juk dažniausiai anglė jį regėdavo ne mokytojo kailyje...
  Supratusi kokia praktika laukė šioje pamokoje Russell sumišusiu žvilgsniu nužvelgė klasę. Nežinojo ar galėjo naudoti lazdelę, ar ne. O galbūt viską reikėjo gaminti rankomis. Ak, ji ir tų įrankių nė karto delnuose laikiusi nebuvo!
  Šviesiaplaukė nenoriai pakilo nuo suolo ir nukulniavo pasiimti dailiausiai atrodančių medžiagų, retkarčiais liūdnai vyptelėdama prisiminusi, jog papuošti darbelio negalės. O tai visad buvo įdomiausia kiekvieno darbo dalis. Dažniausiai su mama kepdavo keksiukus, jų dailinimas, įvairūs papuošimai, palengva tekantys glajai buvo tobuliausia šios veiklos dalis, kuri, regis, dažniausiai atpalaiduodavo pirmakursę ir ši būdavo susikoncentravusi tik į tai.
  Prisliūkinusi prie dėžės išsitraukė kažkokį aštrų pagaliuką bei lentelę, su kuria žadėjo kažką nuveikti. Nenumanydama, ar rankdarbiui dar kažko reikės nukulniavo savo suolo link ir krestelėjo ant kedės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Arletė Russell »