0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Ruduo. Pirma nuodų ir vaistų pamoka.
Bromley erzino mintis apie tai, jog turi vaiduoklį brolį. Praeitais metais su juo neturėjo problemų, tačiau nuojauta jai sakė, kad šie metai nežada nieko gero ta prasme. O ir Plefio, mergaitės nuosavybės savijauta visą vasarą nebuvo pati geriausia. Fenekas buvo vienintelis dalykas, kuris tikrai jai rūpėjo.

Džeinė žavėjosi šiuo dalyku, kuris buvo mokomas Hogvartse, tačiau pačiai viskas nesisekė taip idealiai.
Nusprendusi pratylėti per teorijos dalį, mergaitė stebėjo kitus. Nepraleido progos pasišaipyti iš praeitų metų patyčių aukos Šarlotės. Nepasakyti jai ko nors kandaus būtų buvę per daug didelė nuolaida.
-Tai kaip, ar naudosi ąžuolo lapus savo eliksyre?- garsiai, su ironija balse paklausė antrakursė. Ji tiesiogine ta žodžio prasme degė noru pasišaipyti iš tos apgailėtinos grifės.

Užduotį Klerė suprato, tačiau tragiškai tingėjo ją atlikti. Daug geriau būtų buvę tiesiog tyčiotis iš kiekvieno pasitaikiusio kelyje! Kodėl iš viso reikia kažką daryti?!
Tačiau daryti, vis dėl to reikėjo. Klastuolė visai nenorėjo likti be taškų, o ir įvaizdis būtų sugadintas. Tad mergaitė, sukdama šviesių glotnių plaukų sruogą aplink pirštą, atsivertė skyrių apie pakalnutes ir pradėjo skaityti klaikiai nuobodžius receptus.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Taigi nauja diena o tai reiškė ,kad Luna vėl sėdėjo pamokoje ir šį kartą tai buvo Nuodų ir vaistų pamoka. Evanns patiko profesorė ,tačiau pamoka tikrai ne. Praktika profesorė Moonlight gal šaiposi? Tikrai čia ne sėdėčiau jeigu galėčiau ,bet tik tokiu būdu galiu gauti savo koledžui taškų taigi ką padarysi. Švilpė nusišypsojo, bandė apsimetinėti ,kad viskas gerai. Na ką gi gana sėdėjimo ,manau galiu pradėti. Evanns atsistojo ir dar kartelį šyptelėjo ir nuėjo pasiimti jai reikalingų daiktų. Taigi pirma Pakalnutės tada kiti daiktai. Mergaitė priėjo prie profesorės stalo ir tarė:-
Aš paimsiu profesore....Gerai?- Kiek sutrikusi pasakė Luna ir nuėjo šalin. Po velniais tikiuosi gerai padariau ,juk negalėjau paimti neatsiklaususi taip negražu mane mama visada mokė mandagumo. Užsimąsčiusi Evanns net nepastebėjo kaip priėjo prie sandėliuko su ingredientais. Lyg tais čia. Luna atidarė sandėliuką ir rado viską ko reikėjo. Paskui priėjo prie spintelės. Ah tikiuosi čia, geriau neklausiu dar apšauks. Po šiek tiek ilgesnio ieškojimo mergaitė pagaliau viską rado ko jai reikėjo ir grįžo į savo vietą. Na va pati viską radau. O dabar manau galima ir pradėti darbuotis.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
  Tuo metu kai mandragora brinko, pirmakursė ėmėsi pakalnučiu. Greitu judesiu pirmakursė nupjovė penkioms pakalnutėms šaknis, taip kaip sakė profesorė. Atsargiai paėmusi jas, vienuolikmetė pamerkėšaknis į smidrų ekstraktą ir palaikė kelias sekundes. Kai šaknys gerai išmirko Henrieta pasiėmė slibino nagų geležtę ir apskuto šaknelių išorę. Ir galiausiai, iš visų jėgų išvoliojo jas ant lentelės, kol nukrito visos dalelės.
  Pati negalėdama patikėti, kad pavyko mokinukė subėrė pakalnučių šaknis į katilą ir skystis iš gelsvo nusidažė į sniego baltumo baltą. Pagal receptą taip ir tųrėjo nutikti ir pirmakursės širdį užplūdo palengvėjimas. Henrieta ant pergamento gabalėlio užrašė savo vardą, koledžo pavadinimą ir eliksyro pavadinimą. Burtų pagalba prilipinusi lapelį su užrašu ant eliksyro pripildytą buteliuką, nunešė pastarąjį ant profesorės Moonligh stalo.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Šarlotė nežinojo, ar atsakė teisingai, bet nuojauta kuždėjo, kad šį kartą pasisekė. Dėl tos priežasties mergaitė galbūt būtų buvusi beveik laiminga, jei tik tas nelemtas paukštis nebūtų pradėjęs iš jos tyčiotis... Kodėl mama turėjo nupirkti dovaną, kuri tik kenkia? Kodėl tas paukštis turi būti toks bjaurus? Argi jai ir čia turi šitaip nesisekti?..
Tarsi viso šito būtų maža, profesorė taip pat turėjo prikišti Šarlotės klaidą. Mergaitė sėdėjo užsidengusi delnais veidą ir graudžiai verkė. Kodėl visi turėjo jos taip nekęsti?.. Ar būtent ji taip nusikalto kažkam, kad reikia šitaip kankinti?
Mergaitė bandė klausytis, ką šneka mokytoja, tačiau ausyse skambėjo pašaipus Kranklio balsas, tad labiausiai norėjosi verkti ir prasmegti skradžiai žemę. Šarlotė nusišluostė ašaras ir jau stojosi iš suolo pasiimti ingredientų (nors ir nesuprato, ką turi padaryti), kai išgirdo dar kažkieno pašaipų balsą. Atsisuko ir pamatė, kad tai yra ta pati bjauri mokinė, kuri nedavė jai ramybės pirmame kurse... Jeigu ir naudosiu, tai visiškai nėra tavo reikalas... Garsiai šito pasakyti Šarlotė neišdrįso, tad tik nusisuko nuo bjaurios mergaitės. Nelaimei, jos ištarti žodžiai privertė ir vėl susigraudinti, tad grifiukė pasidėjo galvą ant suolo ir dar graudžiau pravirko. Jeigu tiek žliumbsi, visi patikės, kad esi visiška kvaiša, ir dar labiau iš tavęs šaipysis. Na tu ir kvaila! Geriau eitum atlikti pamokos darbo užuot sėdėjus čia ir žliumbusi! Šią akimirką Šarlotė nuoširdžiai nekentė savo augintinio...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Perskaičiusi kelis puslapius, Džeinė pakėlė akis nuo storo nuodų ir vaistų vadovėlio. Pažvelgė į Šarlotę- ji verkė. O taip, tikslas pasiektas. Deja, Klerė nebesugalvojo, ką pasakyti tai kvailai mergiūkštei. Na, gal vėliau ateis minčių.
Toliau skaitant receptus, mergaitės akys užkliuvo už įmantriai parašytų raidžių "GYDOMASIS ELIKSYRAS NUO BURTININKŲ PASIUTLIGĖS". Tai Bromley tikrai sudomino, tačiau kas ta burtininkų pasiutligė? Antrakursė tokios nė per kur nebuvo girdėjusi. Bet galbūt reikia pabandyti? Vis vien nieko geresnio nerasiu.
Receptas buvo neilgas ir neatrodė sunkus ir tai buvo vos ne pagrindinės priežastys, kodėl blondinė pasirinko jį. Tiesiog nenorėjo terliotis su įmantriais eliksyrais, šiandien jai ne geriausios nuotaikos diena.

Citata
GYDOMASIS ELIKSYRAS NUO BURTININKŲ PASIUTLIGĖS
Receptas:
-Apdorotos pakalnučių šaknys
-Keli lašeliai upės vandens
-Vienas bitės geluonis

Perskaičiusi, kokių ingredientų šiam keistam gydomajam eliksyrui reikės, mergaitė nupėdino link sandėliuko. Ten susirinkusi visas reikiamas dalis, sugrįžo prie suolo ir vėl žvilgtelėjo į grifę.
-Ei tu, ar tavo ašaros nesugadins nuostabiojo eliksyro, kurio sudėtyje yra ąžuolo lapų?
Pati džiaugėsi savo kandumu. Argi yra kas nors, kas mokėtų daugiau tyčiotis? Tikriausiai ne.
Greitai pasiėmusi pakalnučių kuokštelį nuo profesorės stalo, ji sugrįžo į savo vietą ir pradėjo darbą su pakalnutėmis.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Tomasz kabojo ore pačiame kabineto gale, įsispraudęs į kamputį. Jam labai reikėjo, kad niekas, ypač profesorė, jo nepastebėtų. Nuodai ir vaistai nebuvo tas dalykas, kurį buvęs grifas labai mėgo - vis dėlto būtent per šią pamoką jis mirė! Taigi būtent šį kabinetą jis pasirinko kaip "auką" - po šios pamokos, kurią Tomasz pavers tikru chaosu, iš klasės liks tik griuvėsiai!
Vaiduoklis buvo labai patenkintas - jo sesutė sėdėjo klasėje, tad bus kam gadinti gyvenimą! Tomasz atkreipė dėmesį, kad Džeinė pasityčiojo ir kažkokios visai nepastebimos mergaitės, ir tai jį įžeidė. Tyčiotis ir žeminti yra jo darbas! Kaip gali mažoji sesutė, kuri, tiesa, dabar jau yra vyresnė, bandyti pakilti iki jo lygio?! Ji tikrai to nėra verta! Kaip ir visi kiti kvailiai sėdintys šioje klasėje. Tomasz buvo nepalyginamai aukščiau nei šitie gyvieji! Reikėjo kuo greičiau tai įrodyti, o tam reikėjo, kad pagaliau prasidėtų praktika.
Negyvas asmuo atidžiai stebėjo savo seserį ir jai vėl prisikabinus prie tos mergaitės visai supyko. Jis daugiau nebelaukė ir priskrido prie Džeinės, pakeliui pačiupdamas kažkieno buteliuką su skysčiu. Nė nepriskridęs sesės Tomasz švystelėjo buteliuką atgal ir berods pataikė į galvą, bet tuo nesirūpino.
- Kaip tu drįsti tyčiotis?! - suriko jis tiesiai klastuolei į ausį. - Tu mano lygio nesieki, man neprilygsti, tad iš kur turi tiek įžūlumo daryti tai, kas yra mano privilegija? Esi tik žemiausio sluoksnio gyvoji, tad sėdėk ir tylėk!
Tomasz paėmė nuo Džeinės stalo kažką panašaus į vabzdžio geluonį ir nuskrido iki profesorės.
- Šita pamoka yra visiška nesąmonė! Laimei, esu negyvas, tad man nereikia mokytis šito žemo lygio "mokslų"! Ir kas tau suteikė teisę mokyti! Esi tokia pati nevykėlė kaip ir jie!
Vaiduoklis mostelėjo ranka į mokinius taip parodydamas, apie kokius nevykėlius šneka. Tada pagalvojo ir nutarė, kad šiai akimirkai jau prisirėkavo, tad tik paleido indelį su geluonimi profesorei į veidą, nuskrido į klasės vidurį ir pradėjo sklandyti palubėje ir kuo ramiausiai švilpauti.

*

Neprisijungęs Arletė Russell

  • IV kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
  Varniukė patogiai įsitaisiusi viename iš klasės suolų stengėsi suprasti, kodėl Hogvartse buvo mokomas toks dalykas, kaip eliksyrų virimas. Tai skambėjo paprasčiau nei paprastai: ar kažką sutrinti, ar supjaustyti ir sumaišyti. Juk kiekvienas receptas buvo parašytas vadovėlyje, tad net nereikėjo naudoti vaizduotės, o gal ir reikėjo, tik mergaitė to nenorėjo suprasti.
  Nuodų ir vaistų profesorės klasėje vyravo šaltis ir tai jautė, ir Arletė. Tačiau negi kažkas galėjo būti kitaip, jeigu kabinetas buvo įrengtas požemiuose? Pirmakursė nesuvokė tokio pasirinkimo, tačiau stengėsi į tai nesigilinti, kadangi vaistą ar nuodą išvirti lengva, šioje pamokoje jai reikėjo susikaupti ties tuo ir uždirbti dar porą taškų Varno Nago koledžui. Manė, kad toks planas buvo visiškai suprantamas ir logiškas, tad kitokių variantų nė neapgalvojo.
  Profesorė Moonlight vienuolikmetei pasirodė, kaip šiltas, nuoširdus ir visados pagelbėjantis žmogus. Tokius asmenis Arletė gerbė šiek tiek labiau, nei pagiežingus ir nelabai draugiškus individus. Prisiminus tai, kad mokykloje tokių buvo vos keli Russell nuoširdžiai šyptelėjo ir atsivertė neploną vadovėlį, kuriame buvo surašytos visos viralų paslaptys ir įdomybės. Giliai atsidususi pradėjo tyliai skaityti tekstą apie pakalnutes. Reikėjo pripažinti, kad šios baltos ir trapios gėlelės sužavėjo šviesiaplaukę.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Džeinė jau ruošėsi pakalnučių šaknis nupjauti nuo stiebo, kai pastebėjo, kad nepasiėmė slibino nagų geležtės.
Eidama nuo sandėliuko atgal link suolo mergaitė savo akimis prabėgo per klasę ir pamatė klasės galo kamputyje tykiai kabantį ne ką kitą, o kvailąjį brolį vaiduoklį. Tai, be abejonių, Klerės nenudžiugino. Ko jis čia atsivilko?! Na, Bromley tikėjosi, kad jis bent patylės ir nedarys nesąmonių. Bet tai buvo mažai tikėtina, ypač žinant tai, kad būtent šios požemyje vykstančios pamokos pritempė jam mirtį.
Grįžus prie stalo, kuriame mergaitė sėdėjo, ji dar permetė akimis tą recepto dalį, kurioje buvo paaiškinta, ką ir kaip reikia daryti.

Citata
Gaminimo eiga:
Paruoškite pakalnučių šaknis pagal įprastas instrukcijas, jas įmeskite į katilą. Įlašinkite du lašelius bet kokios upės vandens. Sutrinkite bitės geluonį peiliu ir taip pat įmeskite į katilą. Pavirkite tris minutes nemaišant. Pamaišykite. Gydomasis eliksyras paruoštas.
Naudojimas:
Vieną arbatinį šaukštelį eliksyro sugirdyti burtininkų pasiutlige sergančiam žmogui.  ​
Bromley sumišo- kokio velnio skaityti naudojimą? Juk vis vien niekas to kvailo eliksyro nepanaudos.
Mergaitė jau buvo pradėjusi darbą su pakalnutėmis, kai pajuto kažką pataikant tiesiai į viršugalvį. Kas drįsta?! Ilgai netrukus, prie Klerės priskrido ne kas kitas, o jos vaiduoklis brolis Thomas, kurio šiuo vardu jau buvo neįmanoma prisišaukti. Žemiausiojo sluoksnio gyvoji?! KAIP JIS DRĮSTA TAIP KALBĖTI SU MANIMI!!
-Prašyčiau?! Tildyk savo prakeiktai permatomą burną!!- tyliai riktelėjo Džeinė. Ji buvo pakraupusi, kokį šlykštų brolį turi.- Ir iš viso, kokių galų tu čia atsiradai? Ar negalėjai tiesiog skrajoti kažkur pilies koridoriuose? Dabar turiu klausyti tavo žeminimų!
Dvylikametės viduje virė dviprasmiški jausmai. Vis dėl to, Tomasz yra Klerės brolis. Tačiau žiūrint iš kitos pusės- kas taip gali drįsti kalbėti su pačia Džeine Klere Bromley?! Juk toks elgesys yra nepakenčiamai žiaurus!..
Jai begalvojant, kaip elgtis su vaiduokliu, šis pačiupo vieną iš eliksyro ingredientų- bitės geluonį! Dabar jis negaus jokio pasigailėjimo. Taigi, Džeinei dabar tikrai nepavyks pagaminti eliksyro, nes ir pamoka jau eina į pabaigą!
Antrakursė visai susinervino- visas jos pamokos darbas nuėjo perniek.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Dori įžengė į šaltą požemį. Nors ir Klastūnyne mergaitei pasirodė vėsu, taip šalta, kaip šioje klasėje, regis, pirmakursei dar nebuvo niekur! Klestelėjusi į suolą viduryje klasės Dori palietė savo nosį, kuri buvo šalta šalta. O pirštai - išvis ledas. Klastuolė ėmė drebėti, nors stengėsi susilaikyti. Nedaryk sau gėdos, nedaryk gėdos, galvojo ji.
Pirmo kurso klastuolė su baime klausėsi, ką šneka profesorė. Vogti? Ar kažkas yra bandęs iš jos vogti? O profesorei paklausus apie šaknis, Dori galva buvo tuščia it puodynė. Mergaitė nei neįsivaizduoja, kokios gi šaknys gali būti naudojamos eliksyrų gamyboje.
Netrukus kažkokia grifė su paukščiu paminėjo ąžuolo lapus. Dori prunkštelėjo. Grifė ėmė verkti. Gal ir gerai, kad pakliuvau į Klastūnyną, pamanė juodaplaukė. Išklausius visus mokinius profesorė parodė ne ką kitą, o paprastų paprasčiausias pakalnutes. Mergaitė jau pamanė, kad pamoka bus lengva. Mokinių ir profesorės balsuose skambėjo tokie žodžiai kaip rugštynės, imbieras. Pakalnutės! Dori vėl netyčiom prunkštelėjo. Tačiau profesorei ėmus pasakoti apie kažkokias širdies ligas, apie pramoginius eliksyrus, Dori pakili nuotaika iškart dingo, nes ji, regis, ničnieko nesuprato. Bet profesorei ėmus kalbėti apie pakalnučių apdirbimą Dori dėmesys grižo. Įdomu, pagalvojo ji. Bet aš nesugebėsiu. Tikrai nesugebėsiu.
Pirmakursė išsirinko eliksyrą, kuris jai pasirodė reikalingiausias ir nuostabiausias: šilumos! Ar jis sudėtingas, ar ne, Dori neturėjo nei menkiausio supratimo.
Gal dešimt minučių Dori kuitėsi spintoje ieškodama tokių dalykų kaip žaliasačių kauburiukai, parmalenų kiaušinėliai ir dvaigobanų sultys. Siaubas, kas čia per nesąmonės...
Su visu šūsniu priemonių Dori grįžo atgal į savo vietą ir pasiruošusi svarstykles, katiliuką ir visa kita, ko reikėjo, ėmė gilintis į eliksyro receptą. Tačiau jos dėmesį patraukė šviesiaplaukė klastuolė, kuri pasityčiojo iš apsiverkusios grifės. Ir čia suveikė klastuolio prigimtis: Dori ne tik, kad nusišypsojo, bet ėmė kvatoti. Visai neužilgo klastuolė dar kartą sureplikavo grifę. Dori vėl ėmė juoktis.
Netrukus pirmakursė ne juokais išsigando: požemyje ėmė siausti ne kas kitas, o vaiduoklis, kuris metė kažkokį buteliuką kandžiajai klastuolei į galvą, o į profesorę taip pat kažką sviedė. Bijodama, kad vaiduoklis kažką padarys ir Dori, mergaitė greit sugrįžo prie eliksyro recepto. Pirmiausia reikėjo užvirti dvaigobanų sultis. Supylusi jas į katiliuką Dori ėmė jas virti. Pasklido labai nemaloni smarvė.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
    Pirmoji pamoka ėjosi neblogai, ypaqč profesorė džiaugėsi tuo, kad mokiniai pasirinko išradingus ir naudingus eliksyrus. Su pakalnučių šaknimis, kaip ji ir spėjo, darbas vyko lėčiau, o apie tvarką išvis nė neverta kalbėti. Tačiau Monica jautėsi patenkinta ir netgi leido sau nusišypsoti, vienam ar kitam mokiniui atnešus tai keistesnės spalvos, tai išvis vartoti netinkamą eliksyrą. Svarbiausia, kad stengiasi, - naują mantrą praktikavo ji.
    Staiga jos akys pagavo keistą permatomą objektą, šūkaujantį ant praktikoje niekada nenuviliančios klastuolės. Ji jau norėjo eiti aiškintis, kai vaiduoklis pasisuko į ją ir nė kiek nesidrovėdamas  puolė rėkti.
    Sutrikusi Monica prisimerkė. Kiek jam, dvylika? Lyg ir norėjo užjausti už tokią ankstyvą mirtį, tačiau spigus, įžeidimų peprildytas balselis tą padaryti trukdė. Galų gale vaiduoklis mestelėjo į ją indelį su bitėmis geluonimi. Tokio akibrokšto visai tikėjusis Monica nubloškė ingredientą vienu lazdelės judesiu, tačiau nė neatsisuko pažvelgti į grindiniu nusiridenusį indą. Dėl vis didėjančio sumišimo ji buvo palenkusi galvą kaip nekantrus šuva, ir ta galva sekė mažąją šmėklą.
    Po kelių ilgų minučių Monica pagaliau pasilenkė ir pakėlė geluonį, nukaukšėjo prie Džeinės stalo. Užversta galva vis dar stebėjo bešvilpaujantį vaiduoklį. Kas per velnias?..
 - Imk. Pasiutligės priešnuodis, tiesa? - beveik nemąstydama tarė Monica. Jos smegenys buvo užimtos vienu dalyku - kaip išprašyti permatomą neklaužadą lauk.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Dori virė kažkokias dvaigobanų sultis, nors net neįsivaizdavo, kas tai per augalas, o iš katiliuko sklido supuvusių kiaušinių smarvė. Laimei, recepte buvo paminėta, kad kvapas iš pradžių bus labai nemalonus. Nemalonus, - mintyse šaipėsi mergaitė, - argi tai yra tik nemalonu? Nosį tiesiog rietė.
Vaiduoklio šėliones ir visa aplink mergaitė pamiršo. Kelias minutes pavirus dvaigobanų sultis į eliksyrą reikėjo sumesti žaliasačių kauburiukus. Tiesa, sultys turėjo iš kažkokios fekalijų spalvos šviesėti, o kvapas mažėti, tačiau nieko panašaus nebuvo: dabar jau Dori atrodė, kad ji verda paprasčiausius skystus kakalus.
Mergaitė sumetė tuos kažkokius kauburiukus, nors irgi neįsivaizdavo, kas tai per velnias, ir visas eliksyras užputojo, nors to neturėjo būti. Pagal receptą sumetus žaliasačių kauburiukus, eliksyras turėjo tapti visiškai neutralaus kvapo ir raudonos spalvos. Nuo jo turėjo pradėti sklisti šiluma. Deja, nieko panašaus nebuvo: kakalų smarvė, regis, ėjo per visą klasę, jau geriau būtų supuvę kiaušiniai, o Dori valė iš katiliuko išsiveržusias rudas putas.
Dabar, kai skystis skleidžia šilumą, teigė receptas, reikia į eliksyrą sumesti tinkamai paruoštas pakalnučių šaknis, kurios neleis šilumai dingti.
Dori nupjovė šaknis tiesiai nepastebėjusi, kad tą reikia padaryti įstrižai, tada įmetė į smidrų ekstraktą, bet tikriausiai per ilgai palaikė, kol toliau nagrinėjo receptą, nes iš tų šaknų beveik nieko neliko. Tada mergaitė turėjo apskusti šaknis su geležte, bet kadangi iš šaknų buvo telikusi košė, tai tiesiog sumetė tą košę į katilą. Pagal receptą skystis turėjo dar labiau paskaidrėti, tačiau Dori eliksyras ėmė tirštėti, jame atsidaro kažkokių gabaliukų, ir dabar jau vaizdelis tikrai priminė verdančius kakalus. Šalia esantys mokiniai ėmė bumbėti.
- Išsivalyk tuos kakalus, - sureplikavo kažkas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 23
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Tiesiog NEĮTIKĖTINA! Kaip šita kvaila profesoriūkštė gali šitaip elgtis?! Kaip galima šitaip žeminti Tomasz'ą - žmogų vaiduoklį, kuris yra daug aukštesnėje pozicijoje nei bet kuris čia esantis gyvasis?! Jie visi turėų nusilentkti Tomasz'ui ir šliaužioti keliais! Tiesa, kai profesorė pasilenkė, vaiduoklis spėjo pagalvoti, kad ji tai ir padarys, bet netrukus suprato esantis apgautas!
- Tu kvaila... - pradėjo dar vieną įžeidimą Tomasz, tačiau nerado tinkamo žodžio profesorei apibūdinti. Kaip ji gali taip elgtis?! Iš kur ji turi tiek įžūlumo?! Elgtis šitaip su juo, Tomasz'u, kuris yra daug labiau vertas pagarbos nei ji?! Ir dar ji ne tik kerais numušė daikčiuką, kuris turėjo pataikyti jai į kaktą, bet ir atidavė jį Tomasz'o seseriai! Tiesiog sunku patikėti! Jas abi būtinai reikia pamokyti! Deja, net ir Tomasz'as nesugalvojo, kaip tą reikėtų padaryti. Reikia taip išgąsdinti Džeinę, kad ji maldautų daugiau taip nesielgti! Būtent taip Tomasz ir padarys! Sesutė šliaužios priešais jį ant kelių, kaip jai ir priklauso!
Vaiduoklis skraidė po klasę ir apsimetė, kad nurimo. Nesusilaikė ir sukikeno, kai kažkoks mokinys susimovė darydamas eliksyrą - bet ko daugiau iš tokių nevykėlių galima tikėtis? Vos po kelių akimirkų buvusiam grifui nusibodo ramiai skraidyti ir jis vėl atsisuko į Džeinės suolą. Taip, jis savo kvailai sesutei dar atkeršys! Skubiai priskrido prie jos suolo ir vėl čiupo tą patį geluonį. Ne, į profesorę daugiau jo nemes, nes ta višta ir vėl viską sugadins! Reikia tą daiktą sunaikinti taip, kad jo niekas nebeatgautų! Nelaimei, jokia protinga ir Tomasz'o verta mintis į galvą neatėjo, tad vaiduoklis tiesiog nuskrido iki šiukšliadėžės ir piktai tėškė geluonį į ją.
- Jūs visi esat kvailiai ir neverti to, kad būčiau su jumis vienoje patalpoje! - suriko Tomasz'as ir išdidžiai apsisukęs išskrido kiaurai duris. Nieko, tai dar tik mokslo metų pradžia, taigi tiek kvaila profesorė, tiek dar kvailesnė sesutė pasigailės!

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Dori raudo iš gėdos: atrodo, visas požemis dvokė kakalais. Klastuolė dar pagalvojo, kad gal verda ne šilumos, bet smarvės eliksyrą? Bet ne, eliksyras vadinasi būtent šilumos! Tikrai!
Atėjo metas į eliksyrą įdėti parmalenų kiaušinėlius. Šie turėjo eliksyrą padaryti lengvai įsigeriačiu į odą. Kiaušinėlius reikėjo smulkiai supjaustyti peiliu ir gerai sutrinti. Bent jau kažkas Dori pasisekė, nes juos paruošus kiaušinėliai atrodė taip, kaip aprašyta recepte. Ką gi, beliko juos sukrėsti į eliksyrą ir gerai išmaišyti. Dori tai padarė, tačiau eliksyras nuo to nei trupučio nepasikeitė. Ką gi, išvirta!
Oi, ir vėl tas vaiduoklis, pagalvojo Dori. Jis darė nesąmones kol galiausiai pasišalino iš klasės. Bet Dori vaiduoklis jau mažiausiai rūpėjo, nes ji bijojo nešti profesorei tokį eliksyrą.
Citata
Šiuo lengvai raudonu skysčiu gerai išsitrinkite rankas. Po kelių minučių raudonis susigers į Jūsų odą ir skleis šilumą apie 2-3 valandas. Eliksyras skirtas ilgoms kelionėms šaltu oru, pavyzdžiui, jei tenka nakvoti oloje ar skristi šluota žvarbią naktį.
Tik dabar Dori ėmė skaitinėti plačiau, kas parašyta apie eliksyrą. Prieš tai ji, atrodo, pamatė tik tą vieną žodį: šiluma, ir trinant šaltas rankas šiuose požemiuose tai atrodė pats nuostabiausias dalykas! Tačiau nors eliksyras Dori nepavyko ir mergaitė juo nesitepė rankų (o kas norėtų rankas teptis kakiais?), nuo Dori kaktos žliaugė darbinis prakaitas ir jai visai nebebuvo šalta. Dori toliau skaitinėjo, kas parašyta apie šilumos eliksyrą.
Citata
Šis eliksyras netinka pradedantiesiems: jo sudėtyje yra sunkiai išverdamo dvaigobano sulčių, kuris netinkamai išvirtas išskiria fekalijų išvaizdą ir kvapą. Dvaigobanas yra labai naudingas augalas, tačiau vieną kartą išsivirus jį neteisingai, kaži, ar dar kada norėsite naudoti.
Dori ėmė savo graužti: kokia ji kvaila! Vietoj to, kad išsirinktų kokį nors lengvą, paprastą eliksyrą, ji pasirinko vieną sudėtingesnių! Kaip ji apie tai nepagalvojo? O jau buvo beįsivaizduojanti, kaip visi ją giria, kad pirmakursė išvirė tokio naudingo eliksyro, kad kiti mokiniai pas ją eina prieš pamokas požemiuose prašyti eliksyro, kad nebūtų šalta.
Mergaitė su peiliu sukrėtė masę į buteliuką, nes pilti ten nebuvo ko. Buteliukas tikrai atrodė kaip prikrėstas fekalijų. Ar profesorė nepagalvos, kad Dori iš jos tyčiojasi? Spurdančia širdimi mergaitė priėjo prie profesorės stalo. Keli mokiniai juokėsi ir replikavo.
- Profesore, aš labai atsiprašau, - dedama ant stalo buteliuką pasakė Dori. - Dorai nepasiskaičiau apie eliksyrą, o jo pagrindas yra dvaigobanų sultys... Na ir... matote, kas gavosi...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
 Vis tebežiūrint aukštyn, pirmakursei jau lubos akyse pradėjo suktis. Tai buvo puikus ženklas pagaliau nustoti lubų tyrinėjimą, kas padėjo jai sėkmingai ignoruoti visus kitus beviltiškus atsakymus. Ir mergaitė pačiu laiku pradėjo vėl kreipti dėmesį, nes atėjo atsakymų vertinimas. Praleisdama visus kitus pro ausis, varnė stengėsi sugaudyti savojo verdiktą. Po akimirkos jos britiškas vardas nuskambėjo su atsakymo teisingumo patvirtinimu. Šiuo rudaakė truputį nustebo, nes atsakymą visiškai iš oro šovė, net nebūdama tikra, ar teisingai. Šia naujiena patenkinta, ji nekantriai laukė visų kitų kvailų pagyrų pabaigos, norėdama išgirsti nelemtąją praktiką. Žinant, kad čia Nuodų ir Vaistų pamoka, praktikos idėja vienuolikmetės itin nedžiugino.
 Po per ilgo laukimo, pagaliau nuaidėjo praktikos užduoties žodžiai. Ponia Šaknis užduota doroti šaknis. Puikumėlis. Ech, gaila, kad čia požemis, nėra nuo kur nušokti, kad užsimušti. Bet profesorei taip visus nurodymus suvartant, Elodie net nespėjo sugaudyti visko nuo A iki Z, kaip ką daryti. Tai ją šiek tiek suerzino, bet, pasitelkus nusižiūrėjimo taktiką iš kerėjimo, varnė per daug nestresavo.
 Nors ir turėjo šiokią tokią idėją, ką reikėjo atlikti su pakalnučių dorojimu, vienintelė likusi ir gan nemaža problema buvo ką iš tikrųjų pagaminti. Eliksyrai toli gražu nebuvo varnanagės stiprioji pusė, tad šiuo atveju ji gerokai suglumo. Laimei, po ilgos dorojimo instrukcijų litanijos, trumpaplaukės ausys spėjo nugirsti vadovėlio puslapių minėjimą. Taigi ilgai nelaukusi, ji čiupo už tikrai ne naujo daikto kvapu atsiduodančio vadovėlio (nuo ko mergaitės veide atsirado pasišlykštėjimo mina), ir pradėjo garsiai vartalioti pagyvenusius puslapius. Gan greitai atradusi reikiamą skyrių, pirmakursė atsiduso, ir pradėjo nagrinėti ilgus ir nuobodžius vadovėlio receptus. Nužudykite mane kas nors, prašau nuoširdžiai.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Davidas demonstratyviai, bet nelabai garsiai atsiduso. Jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl šitos pamokos tokios nuobodžios. Teoriškai nuodai ir vaistai skambėjo įdomiai, bet kodėl čia taip nuobodu? Dėl visko kalta profesorė skubiai priėmė sprendimą berniukas ir pasidėjo galvą ant suolo. Į teorinį klausimą, savaime aišku, mažasis genijus atsakė teisingai - o ar galėjo būti kitaip? Jam nereikėjo net profesorės patvirtinimo, kad tai žinotų, taigi ir neišgirdo, ar ji ką nors minėjo. Ne, Davidas dabar nekantriai laukė praktinės užduoties, kada kas nors atsineš ingredientus ir bent akimirkai padės juos ant stalo. Žinoma, tam labiausiai tiktų “protinga pirmakursė”, kuri dabar, tiesa, jau turėtų būti antrakursė. Klastuolis pakėlė galvą ir nužvelgė klasę. Nelaimei, belazdelės, kuri, ko gero, jau yra sulazdelė, nepastebėjo. Ką man daryti dabar? Pirmiausia Davidas padarė labai neįtikėtiną dalyką - atsivertė vadovėlį ir perskaitė visą sakinį. Jis buvo labai nuobodus, tad berniukas skubiai užvertė knygą ir dar kartą apsižvalgė. Nelabai toli nuo jo sėdėjo pamokose matyta mergaitė, iš kurios dar nebuvo tekę nieko nugvelbti. Davidas nusprendė, kad ji bus kuo puikiausias taikinys. Svarbiausia buvo nesusimauti! Kitaip sakant, ta mergaitė neturėjo įtarti, kad Davidas pasirinko ją kaip savo taikinį. Kadangi berniukas buvo genijus, jam neturėjo kilti problemų susidoroti su šia kliūtimi. Ką ten kliūtimi, tokiems genijams tai tėra smulkmena! Klastuolis dar kartą atsivertė vadovėlį, tačiau daugiau savęs nekankino - ramiai laukė, kol taikinys atsineš grobį. Jis kuo puikiausiai žinojo, kad knygoje nieko įdomaus neparašyta, tad nė nesivargino. Tiesiog ramiai sėdėjo ir laukė. Argi šis nuostabus planas neįrodo, kad Davidas yra tikras genijus?!