0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 94
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
   Evelina jau sėdėjo magijos istorijos kabinete vos suskambėjus varpui. Praitais metais ši pamoka jai visai patiko, tad tikėjosi kažko panašuas ir šiais. Na, bet žinoma profesoriai keičiasi, todėl kabinete išvydo naująja profesorę Klark, kaip ši prisistatė. Įžanginė pradžia Evelinai labai atspindėdavo profesoriaus mokimo metodą. Tiesą sakant kai profesorė Klark prisistatė, nebuvo visiškai įsitikinusi ar magijos istorija bus panaši į praitų metų pamokas. O, gal visiškai nepanaši. Visą praktiką mergaitė pratylėjo, nedrįso ištarti nė žodžio šiai profesorei tiesiai į akis. Sėdėjo suole susigūžusi ir tylėjo kaip pelytė po šluota. Gal šios profesorės tiklas ir buvo toks, kad mokiniai jos prisibijotų, tačiau jei pati Džonson būtu buvusi profesorė be abejo būtu stengusisi būti mandagi ir maloni vaikams - visiškai atvirkščiai nei ši. Klausydamasi kitų šiek tiek pasidrąsino, bet vis tiek šioje pamokoje jautėsi net šiek tiek bailiau nei kitose.
   Kai pagaliau teorija baigėsi, kaip ir profesorė baigė terorizuoti mokinius savo komentarais, atėjo praktikos eilė. Evelina tikėjosi, kad nereikės kontakto su mokytoja - juk vis dėlto Evelina čia pati savo noru atėjo į šią pamoką. Išgirdusi praktiką nusiramino, kad neteks visą laiką bendrauti su magijos istorijos profesore. Ir vis dėlto kilo dar didesnė užduotis. Susirasti partnerį pamokos užduočiai visuomet būdavo sunkiausiais pamokos darbas. Kaip? Juk aš tokia drovi! Nė nesugebu normaliai pabendrauti. Apsurdas!Ir vis dėlto gal tai buvo naudingiau, nei bendrauti akis į kaį su profesorę.
   Ji susigriebė, kad vis dar tebesėdi savo suole, tad greitai pakilo tą pačią akimirką profesorei apvertus smėlio laikrodį. Kitų mokinių minioje ji pradėjo ieškoti ko nors kas atrodytu malonus. Tikėdamasi rasti kokį nors grifą kuris būtų drąsesnis už ją pačią. Netrukus pamatė pirmakursę, kuri kaip pastebėjo Evelina buvo su Grifo Gūžtos raudona ryškia uniforma. Nusprendusi nedelsti ji priėjo ir sukaupusi drąsą tarė:
   - Labas, aš Evelina Džonson, gal norėtum kartu atlikti šią užduotį? - paklausė.
   Nusprendė prisitatyti, nes bent jau jai rodės jog taip bendrauti bus lengviau.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Aqua Watefall

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai: 6
  • Lytis: Moteris
  • Draugai - gyvenimo malonumas!
Visą pamoką Aqua buvo beprotiškai įsitempusi. Ši pamoka buvo jos pati pirmoji, be galo norėjo palikti mokytojai gerą pirmą įspūdį. Ištiesus nugarą klausėsi kaip atsakinėja kiti ir delnai drėko iš susijaudinimo. Bijojo net ranką pakelti, ką jau kalbėti apie atsakinėjimą. Po šimts pypkių, kokia ta mokytoja keista. Ši merginai atrodė labai griežta ir rūsti, be galo bijojo atkreipti į save dėmesį. Negalėjo įsivaizduoti kaip būtų apsijuokusi prieš visą klasę. Kai mokytoja paskelbė praktikos užduotį merginos skruostus išmušė raudonis. Susirasti sau porą? Kaip man susirasti žmogų, kuris priimtų kvailą pirmakursę? Rankos pradėjo drebėti, ji bailiai ėmė dairytis po klasę.
Staiga pamatė prie jos priėjusią rudaplaukę merginą. Ši draugiškai pasisveikino ir paklausė ar galėtų jos dirbti drauge. Aqua įsispitrijo į jos akis. Jai dar nėra tekę matyti tokių nuostabių pilkų akių. Negali būti, kad ši graži mergina nusprendė dirbti su manimi. Ji netikėdama savo laime keletą sekundžių pasėdėjo ir kai įsitikino, kad ši žavi būtybė iš tikrųjų kreipiasi į ją palinksėjo galva it ištikta transo.
- La...bas, aš Aq... - lūžinėjantis balsas išdavė jos nepaprastą susijaudinimą ir mergina dar labiau užraudo. Susiimk, pagaliau. Štai kodėl neturi draugų, vos žodį gali ištart. Jos sąmonė regis buvo pasirengusi visiškai sužlugdyti ją, bet mergina sugniaužė kumščius ir sutvirtino balsą.
- Labas, aš Aqua. Man būtų labai malonu dirbti kartu su tavimi. - nusišypsojo.
Pagaliau, pagaliau aš sugebėjau tvirtai ištarti sakinį.
- Sėsi pas mane? - jau ramiai paklausė. Tikiuosi atsakys taip, nes visai nenoriu stotis iš suolo ir eidama apvirsti. Apsijuokčiau ir turbūt prasidėtų patyčios. Giliai įkvėpusi Aqua mostelėjo ranka į šalia savęs tuščią suolą ir padrąsinančiai nusišypsojo, nors viduje drebėjo it Gluosnio Galiūno lapelis.
Aqua Watefall

*

Neprisijungęs Daniel James Clarke

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 43
  • Danielė Džeimsė Klark - Klastūnyno vadovė
     Baigus profesorei Klark kalbėti ir nebeleidus gerklei džiūti, nuo per ilgo kalbėjimo, ir gurkštelėjus vandens, Danielė šiurkščiu žvilgsniu nužvelgė klasę. Supratusi, jog kažkas dar net nesusirado poros, visai pratrūko, bet vis tiek, kalbėjo savo šaltu monotonišku balsu.
     - Kas čia vėl ausų nesiplauna?! Juk liepiau porą susirasti per duotą minutę, o ne jau po to, kai papasakojau praktikos užduotį! - viduje, ši profesorė, tikrai siuto, ant mokinių, kurie nesugeba nė poros susirasti. - Kas per velniai čia nori arešto? Hm?..
     Tada atidžiai nužvelgė klasę, gal pamatys kokį grifiuką, kuris pažeidinėja taisykles ar nesielgia padoriai ir galės jam taškų numušti bei areštą skirti? Va ko norėjo Džeimsė iš šios pamokos - numušti kuo daugiau taškų grifiukas, kurie atėjo į jos pamoką. Šiuo metu tie, kurie neatėjo į jos pamoką ir taip užsitarnavo po minus penkiolika taškų kiekvienas - nėr čia reikalo neateiti į pirmą šių metų pamoką, o ir šiaip, į pamokas nevaikščioti nėra geras ar iš vis galimas dalykas.
     Neradusi klasėje nė vieno grifo, kuris pažeidinėja taisykles, Danielė nusivylė. Tada klestelėjo į kėdę, kreivai pakėlė antakius ir dar kartą atšiauriai nužvelgusi visus suriko.
     - Ko jūs dar neatliekate praktikos?! Buteliukai su eleksyrais ant stalo, prašom paskubėti - neturime visos amžinybės. - savo šaltai monotonišku balsu surėkavo nurodymus ir piktai dėbtelėjusi į pro šalį einančią grifę, sumurmėjo iš pasipiktinimo, jog nebuvo daugiau kam ir už ką numušti taškų. - Penki taškai iš Grifų Gūžtos, už dirbtinę šypseną, tamsta Gler.
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 94
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
   Evelina vis dar stovėjo prie pirmakursės suolo laukdama jos atsakymo. Dar didesnį spaudimą kėlė vis daugėjanti apatinė smėlio laikrodžio dalis - laikas jau beveik baigės. Evelina matė, kad pirmakursė priešais jaudinasi tikriausiai ne mažiau už ją. Gal ji išties panaši į mane. Na, bent jau nebūsiu vienintelė tokia, galbūt... Antrakursės akys sustojo ties smėlio laikrodžiu, bet išgirdusi , kad jos pakviesta pirmakursė bando kažką atsakyti, greit atsisuko norėdama sutelkti dėmesį tik į ją. Ji pasakė taip! Puiku, neteks apsikvailinti prieš visą klasę! Na gal nevisai, nesk ai toks šurmulys abejotina ar pastebi kitus ir klasę. Ji lengviau atsikvėpė ir nusišypsojo. Šypsena neuvo labai naturali, nes aplink visi dar zujo ir profesorė visus stebėjo. Beto Evelina nežinojo ką jai dabar daryti. Pakviesti Aqua į savo suolą. O, jei ji nori kad sėsčiau pas ją? Pasimetusi ji tik stovėjo priešais suolą. Netrukus išgirdusi Aqua'os pakvietimą tik pritariamai linktelėjo ir pamanė jog gerai, kad to nepasakė pirma. Taip pat gerai todėl, nes atrodė, kad Aqua visai nenori keltis iš savo suolo, o Evelina jau stovėjo čia, todėl buvo žymiai patogiau. Evelina atsistūmė kėdę šalia jaunesnės grifiukės. Kai atitraukė kėdę net pati vos išgirdo jos garsą, nes visoje klasėje vyravo šurmulys. Ir vis dėlto visai greitai jis baigėsi tad juodvi ramiai galėjo pradėti pamokos darbą. Akimirką stojo tyla ir Evelina apsisprendė - reikia jai dabar pradėti pokalbį.
   - Manau, reikėtu išsirinkti kuri gers eliksyrą... - pasakė droviai, bet taip, kad girdėtusi, bent šiek tiek.
   Dvylikametė pažvelgė į profesorę. Atrakursės džiaugsmui ši visai nekreipė dėmesio į jos suolą ir dėl to atsikvėpė. Laukdama Aqua'os atsakymo ji pagalvojo tikiuosi, kad jai teks gerti eliksyrą. Retai skaitau knygas apie Hogvartso ir magijos pasaulio senovę, bet vis dėlto juk vadovėlį keletą kartų peržiūrėjau, taigi tikriausiai ten turėjo bent šiek tiek būti užsiminta apie Feniokso broliją... aAr koks ten jos pavadinimas? Ir Dumbudoro kariauną. Nors nežinau ar atskirčiau kuri yra kuri draugija.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Aqua Watefall

  • I kursas
  • *
  • 5
  • Taškai: 6
  • Lytis: Moteris
  • Draugai - gyvenimo malonumas!
Nuostabių akių mergina atsisėdo šalia į suolą ir matėsi, kad jautėsi šiek tiek sutrikusi. Mokytoja plyšojusi ir neradusi prie ko prikibti atsisėdo. Tokio žmogaus dar nesu mačiusi. Aqua atsisuko į pašnekovę ir išgirdusi, kad reikia gerti eliksyrą ji iškarto sužvalėjo. Ji nuo mažens girdėjo istorijas apie Fenikso broliją ir Dumbldoro kariauną, nes jos brolis buvo fanatikas tokių istorijų. Ji mokėjo visus narius atmintinai ir galėjo pakartoti žodį žodin nei kiek nesusvyruodama. Dažnai vakarais ji nuklysdavo į visus pavojus, kuriuos teko patirti jos didvyriams. Labiausiai ji norėjo pamatyti Harį ir Hermioną.
- Aš galėčiau išgerti, nes daug žinau apie šias draugijas. Mano brolis pamišęs dėl jų. - nusijuokė.
Tikiuosi, kad mano žaismingumas nebuvo įžeidžiantis. Aqua nelaukdama jos atsakymo, nes buvo pasiruošusi panirti į transą, susivertė visą buteliuko turinį tiesiai sau į burną. Skonis buvo neapsakomai keistas. Iš pradžių jai atrodė, lyg būtų paprastas vanduo, bet vėliau pajuto siaubingai kartų skonį. Mergina vos neišspjovė viso skysčio, bet nenorėdama būti aprėkta greitai su pasibjaurėjimu nurijo kartų skystį ir užsimerkė laukdama mieguistumo jausmo. Padėjusi rankas ant suolo padėjo galvą atsuktą į pašnekovę, kad ji galėtų aiškiai girdėti, kai ji pasakos savo aplinką. Nagi, Hari pasirodyk. Visai netikėtai lyg būtų praradusi sąmonę viską apėmė tamsa.
Po kelių akimirkų vaizdas prašviesėjo. Pro rūką galima buvo įžvelgti pailgą stalą. Prie jo sėdėjo daugybė žmonių. Dauguma juokavo, juokėsi ir savo lazdelėmis švytavo ore. Vaizdas buvo iš viršaus. Vaizdą temdė kažkokie siūlai, lyg permatomi, bet gan tvirti. Negali būti, aš matau iš voro kabančio palubėje trajektorijos. Juokingiau ir būti negali. Po šimts tarakonų.
Aqua nusprendė susitelkti ties žmonėmis. Čia buvo jų daugybė. Matėsi raudi plaukai bent ant trijų žmonių galvų. Ne dar pareina iš kito kambario raudona galva. Nejaugi čia Vizliai? Aqua nustebo ir ėmė tyrinėti kitus. Matėsi juodaplaukė galva. Keletas merginų, kurios krykštavo, nes viena mergina vis keitė veido formą. Į patalpą sugužėjo dar daugiau žmonių. Ir dar daugiau Vizlių. Dvynius atskirčiau net tarp tūkstančio raudonplaukių. Staiga vaizdas ėmė judėt. Ne, ne, ne, ne. Nejudėk prakeiktas vore.
Aqua Watefall