0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai: 22
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #15 Prieš 1 savaitę »
Kerėjimas Abigailei visai patiko, tik ji niekaip nepamiršo praeitų mokslo metų įvykio su David. Dabar mergaitė jau turėjo savo lazdelę, kuri saugiai gulėjo ant mokyklinio suolo. Džiaugėsi, kad ją atgavo, nors ir patyrė nemalonių dalykų.
Kad ir kokios kerėjimo pamokų metu patirtys buvo patirtos praeitais metais, mažoji Nestrof nuoširdžiai tikėjosi, kad tokių nesąmonių šiais metais daugiau nebebus. Taip pat nuoširdžiai vienuolikmetė tikėjosi, jog nebepamatys to šlykštaus vagies veido. Ji greitai peržvelgė klasę už nugaros, tačiau nepamatė to klastuolio. Na, gal ir gerai.

Žaliaakė dairėsi po klasę ir akimis tarsi kažko ieškojo, bet pati nežinojo, ko. Jos vaiskios akys užkliuvo už mergaitės trumpais tamsiais plaukais. Ji atrodė... susierzinusi. Taip, tai tikriausiai buvo tiksliausias apibūdinimas jai. Arba bandanti apsimesti, jog nėra susierzinusi.
Bet vienuolikmetei neteko ilgai apžiūrinėti klasės, nes pro duris įvirto kerėjimo profesorė. Ir vėl ji. Gal nebeduos mums maisto bent? Neaiškių profesorės kalbų mergaitė net nebandė klausytis, nes tai būtų buvęs tiesiog blogiausias pasirinkimas. Daug lengviau ir įdomiau buvo tiesiog spoksoti į suolą ir pasinerti į savo mintis.
Groti? Jai per vasaros atostogas visai nuvažiavo stogas. Abigailė tikrai nesiruošė groti. Jai pasidarė pikta- toks jausmas, kad ta kerėjimo profesorė iškritusi iš medžio, jeigu ne iš mėnulio. Nustūmusi kažkokį keistą profesorės duotą instrumentą į šalį ir išklausiusi keistų garsų kratinio, mergaitė pagaliau įsiklausė į tai, ką kalbėjo Spellman. Ji uždavė klausimą, į kurį Nestrof, vargu, ar žinojo atsakymą, nes mašinomis visai nesidomėjo. Tačiau pakrapščiusi smegeninę prisiminė vienus tėčio minėtus kerus.
-Žinau tik kerus, susijusius su mašinomis. Tai Coferty kerai, kuriuos paleidus į dangų galima p...patikrinti, ar netoliese neskraido kokios nematomos skraidančios m-mašinos,- pakankamai aiškiai pasakė varniukė.
Ji nuleido akis ir klausėsi, kokie yra kitų mokinių atsakymai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Abigailė Nestrof »
„Žiūrėdami į mirtį ir tamsą bijomės nežinomybės, ne daugiau.“

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • VI kursas
  • *
  • 106
  • Taškai: 18
  • Gal daug kam ir atrodau velnias, bet Sabrina visada bus mano angelas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #16 Prieš 6 dienas »
 Atėjo ruduo. Saulės spinduliais ir vėju apsikaišęs rugsėjis vėl pakvietė į Hogvartsą. Alisa linksmai atstraksėjo į pirmąją šių metų pamoką. Jos mama vėl užėmė kerėjimo profesorės vietą, taigi, grakščios merginos kojos šiuo metu veržte veržėsi į namais kvepiančią klasę.
 Pravėrusi duris, vela nedrąsiai žengė vidun. Apžvelgė visus suolus, ieškodama laisvos vietos. Daugelį kitų vaikų, sėdinčių ant girgždančių kėdžių, ji pažinojo.  Štai, kad ir tas tamsiaplaukis trylikametis klastuolis arba antrakursė grifiukė rudais plaukais, daugybę kartų matyti pamokose, koridoriuose ar Didžiojoje salėje.
 Pagliau šeštakursė rado laisvą suolą prie lango. Klestelėjo ant kėdės, išsitraukė rašalą, keletą plunksnų ir pergamento lapų. Tada pakėlė galvą. Jos žydros akys susidūrė su tokio pat mėlynumo mamos akimis. Klasėje vaikų buvo nedaug, tad šešiolikmetė, beveik nebijodama puolė prie Sabrinos, apsikabino ją ir sušnabždėjo į ausį:
 - Labas, mamyte. Sveikinu su nauju sezonu. Sėkmės pamokoje. Myliu tave.
 Alisa švelniai, nepastebimai palietė lūpomis mamytės skruostą ir grįžo į savo vietą. Kerėjimo pamoka prasidėjo. Sabrina išdalino visiems instrumentus. Merginai atiteko arfa. Nudžiugusi, vela perbraukė per jos stygas. Pasigirdo švelni, maloni melodija. Šešiolikmetė viską pamiršo, užsimerkė ir nuskriejo tolyn, į svjonių šalį.
 Baigusi groti ir grąžinusi mamai instrumentą, švilpė atidžiai išklausė teorijos klausimo. Šeštakursė ėmė karštligiškai knistis atmintyje ir surezgusi šiokį tokį atsakymą, pakėlė ranką.
 - Taigi, žinau tokius kerus. Jie vadinami Mejellio Gergorious. Šie burtai padaro magiškų mašinų ratus atsparius vandeniui ir neleidžia slysti per balas. Taip pat žinau magišką mašiną, kuri vadinama Horserus Feritto. Tai požeminė mašina, turinti įmontuotą nepaprastai stiprų gręžiklį. Su šia mašina gali raustis po žeme. Ją dažnai naudoja brangakmenių ir vertingųjų metalų ieškotojai, - atsistojusi Alisa išpyškino visą galvoje atkapstytą informaciją vienu iškvėpimu ir vėl klestelėjo ant kėdės.
 Svajingos žydros akys nukrypo į saulės nuauksintą žydrą dangų. Lūpos vos pastebimai virpėjo. Alisa meldėsi, vogčiomis gniauždama seną sidabrinį kyžiaus pakabuką rankose. Ryto malda turėjo ją išgelbėti nuo nelaimingų atsitikimų, tačiau ji nenorėjo, kad kiti sužinotų, ką ji veikia. Melstis reikėjo slapta. Merginai tai buvo tiesiog likimo dovana.
 
Čia mano mamytė :) .

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #17 Prieš 3 dienas »
  Henrietai sėdėjo klasės viduryje, šalia padidėjusi kuprinę su knygomis ir kitais reikmenimis. Pirmakursė negalėjo sulaukti pamokos pradžios. Iš to ką buvo girdėjusi, mergaitė susikūrė nuostabų mokytojos pamokų vaizdinį ir pagaliau pati sėdi jos klasėje.
  Staiga klasės durys atsidarė ir į klasę įskriejo profesorė. Henrieta išplėtusi akis stebėjo kaip profesorė dalina instrumentus. Vienuolikmetė susižavėjusi pasiėmė ant jos stalo gulinčias kastanjetes ir užgrojo nežinia kokią melodiją sakydama:
- Aš esu Henrieta, pirmakursė dar beje, Poter pavardė mana, džiaugiuosi būdama aš čia!
  Pati nesuprasdama ar mokytojos paliepimą įvykdė tinkamai mergaitė padėjo kastanjetes ant stalo krašto ir pagriebusi šalia atsiradusį žalią obuoliuką ir atsikando didelį kąsnį. Staiga profesorė Spellman vėl kreipėsi į klasę. Tik, kaip pastebėjo Henrieta kiek pikčiau nei prieš tai. Išklausiusi teorijos klausimus mergaitė suko galvą ką pasakyti. Staiga jai į galvą šovė mintis. Pirmakursė pakėlė ranką ir gavusi leidimą prabilo:
- Žinau kerus vadinamus Octupul cruae. Jie yra naudojami norint, kad magiškos mašinos įgautų nematomumą. O mano tėtis turi Audra565 skraidančią mašiną. Ji yra gana sena, bet dar veikianti.
 Nebūdama tikra savo atsakymais Henrieta sėdėjo ir laukė kada vėl prabils mokytoja.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Sabrina Spellman

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 91
  • Alisa Luna Bergman, geriausia dukra.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #18 Prieš 1 dieną »
Kai kurie atsakė į teoriją gerai, kai kurie ne. Sabrina didžiavosi mokinių drąsa ir jų atsakymais. Įsidėmėjusi visus atsakymus, garsiai išdėstė kas kiek gavo. Pamačiusi katinėlį ant stalo, švelniai paglostė.
- Vegarduli Saeterhaug, zuiki, labai gaila, kad tik tiek žinai, bet džiaugiuosi, jog bent tiek pasakei. Du taškai. Aviana, labai gaila, kad nežinai visiškai jokių mašinų. Turiu tau paskirti vieną tašką. Sophie, du taškai, labai gerai. Delfe, tau vienas taškas, neišgirdau jokio burtažodžio, gaila. Amanda, du taškai, puiku. Evelina, vienas taškas, nepasakei mašinos. Aurora, nuostabu, du taškai. Net neabejoju, jog tavo brolis puikiai vairuoja. Elodie, nuo-sta-bu, du taškai be abejonių. Evanns, du taškai. Arletyte, du taškai. Tau labai tiktų dvi kasytės beje. Sofi, du taškai. Tesa, du taškai. Abigaile, vienas taškas. Labai gaila, kad nepasakei mašinos. Dukryte, du taškai, va taip aš tave ir mokau. Henrieta, du taškai, - Viską susakė ir ruošėsi aiškinti praktiką. Mergina buvo kažkokia surimtėjusi, labiau susikoncentravusi į darbą nei į savo "juokelius". Reikėjo dėl praktikos keliauti iki pat kiemo. Sabrina eilinį kartą tingėjo. Susikaupusi, gurkštelėjo vandens ir atsikvėpusi, priėjo prie praktikos. - Jūsų praktika bus tokia, kad.... kad jus turėsite atkerėti galingą, užkerėtą, mašiną. Pačio geriausio modelio, mano draugelis iš Arabijos tikriausiai apakęs būtų. Mašinos stovi kieme, tad turėsime išeiti iš kabineto. Pasiimkite lazdeles, nieko nepalikite ir būkite laimingi, praktika jums patiks. Dabar įsidėmėkite burtažodį, nes septyniasdešimt aštuntą kartą nekartosiu. Ech... Aklimytunto. Apvedžiokite lazdele du rutulius ir prie jų, didelį trikampį. Susitelkite į kerus ir tikėkite, kad jums pavyks, pasinaudokite savo gerąja energija. Tai va. Galime žygiuoti link kiemo.- Viską išsakė baltaplaukė ir atidarė kabineto duris. Pradėjo eiti iš Hogvartso mokyklos ir tikėjosi, kad mokiniai neatsilieka. Viskas, jau matėsi mašinos. Gražios, dailios, mėlynos, raudonos, juodos, mašinos. Spalva tiesiog blizgėjo. Pavargusi nuo darbo, mergina atsisėdo ant juodos mašinos. Šiek tiek pasiilsėjusi, nulipo nuo mašinos ir įjungė miktuką. Mašinos pradėjo kaip išprotėjusios kažkur važinėti, bet savo teritorijoje. Viena mašina pradėjo skristi, kita keitinėjo spalva. Visos įvairiai. Pamačiusi kas vyksta, greitai surėkė.
- Traukitės lazdeles, kaip ir sakiau, tikėjimas, gera energija. KERĖKITE, BURTININKAI IR RAGANOS!- Nervinosi ji.

Trys post'ai po 900 simbolių, arba du po 2000 simbolių. Sėkmės. Praktika iki 06- 20. 
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Sabrina Spellman »

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #19 Prieš 1 dieną »
  Henrieta laiminga sėdėjo suole. Girfiukė labai džiaugėsi, kad jai pavyko teisingai atsakyti teoriją. Tai nebuvo sunki tema, bet prisiminti kerus, tinkančius šiai temai, ir kokią nors magišką mašiną. Pirmakursė mielai apie tai būtų galvojusi kiaurą dieną, bet jos mintis pertraukė profesorės Spellman balsas, visiems aiškinantis praktikos užduotį.
  Vienuolikmetė įdėmiai klausėsi užduoties. Kai mokytoja paminėjo, kad praktika vyks lauke ir reikės atkerėti užkeikta mašiną grifiukės širdelė suspurdėjo. Nusimatė įdomi veikla. Dėl šio susijaudinimo Henrieta vos nepražiopsojo burtažodžio. Aklimytuto. Mintyse pakartojo pirmakursė, bei lazdele apvedžiojo du apskritimus ir didelį trikampį, kad įsimintų judesį.
  Einant paskui profesorę Spellman Henrieta vis galvojo apie jos laukiančią užduotį. Tikiuosi man pavyks panaudoti kerus. Pamąstė mergaitė. Pirmakursė labai bijojo apsikvailinti. Grifiukė Hogvartse neturėjo daug draugų. Tiksliau sakant išvis neturėjo, o dar patyčios tikrai neprisidėtų prie gerovės. Taip bemąstydama vienuolikmetė nė nepastebėjo, kad grupė gerokai nutolo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 dieną sukūrė Henrieta Poter »
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 190
  • Taškai: 8
  • Lytis: Moteris
  • Tikiu tuo, kuo noriu tikėti
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #20 Prieš 20 valandų »
 Amelija visą teoriją prasėdėjo tylėdama ir beveik nejudėdama. Visų pirma todėl, kad profesorė jai atrodė... Keistoka. Profesorė Spellman atrodė visai malonus žmogus ir Amelija ją gal net būtų pamėgus, jei ne visi Sabrinos mažybiniai žodeliai, keistokas elgesys ir išvis, rudaplaukei profesorė atrodė kaip iš kitos planetos. Gal jai labiau tiktų dėstyti astronomiją...?
 Be to, mergaitė buvo paskendusi mintyse. Trečias kursas, tretieji metai Hogvartse, tretieji metai bandant susirasti draugų ir gyvenimo tikslą. Laikas greitai bėga, nieko nepasakysi. Arba, gal al greičiau reiktų sakyti, kad skrenda, kaip pirmasis šuo įsodintas į raketą ir paleistas kosmosan. Ar laikas iš vis nori taip greitai eiti? Ar jo kas nors bent atsiklausė? Nors, kita vertus, gal jam tai net nesvarbu kai jis toks amžinas.
 Amelija atsiduso. Suvokė, kad pražiūrėjo visas profesorės sugalvotas keistenybes (abejojo ar jos svarbios) ir praklausė bent pusę mokinių atsakymų (kas jau buvo kiek kebloka). Pasiryžus daugiau nebemąstyti apie visokius ne itin naudos atnešančius dalykus ir kuo geriau atlikti praktiką mėlynų akių savininkė itin atidžiai išklausė ką reikės daryti, o tada su mokinių minia išėjo į lauką, kur laukė keistoki, nelabai pažįstami prietaisai, pasak profesorės vadinami mašinomis.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #21 Prieš 19 valandų »
  Šiek tiek pabėgėjusi mokinukė prisivijo būrį ir kartu patraukė išėjimo link. Kai mergaitė pagaliau išėjo į kiemą, mergaitei atvipo žandikaulis. Kiek daug mašinų stovėjo Hogvartso pilies kieme! Kai atsitokėjo, Henrieta pastebėjo, kad kolkas visos mašinos dar tvarkingos ir profesorė Spellman sėdi ant juodos mašinos. Tačiau neužilgo profesorė atsistojo ir paspaudė kažkokį mygtuką. Tuomet viskas apvirto aukštyn kojom. Mašinos pradėjo darytitokius dalykus, kokių tvarkingos mašinos netūrėtų daryti.
  Profesorei paliepus eiti tvarkyti mašinų Henrieta nuskubėjo prie ore kabančios ir tai matoma tai nematoma besidarančios mašinos. Mergaitė iškėlė lazdelę ir, vedžiodama lazdele rutulius ir du kartus už juos didesnį trikampį, drebančiu balsu ištarė:
-   Aklimytuto.
  Nieko neįvyko. Pirmakursei sudrebėjo ranka. Ką blogai padariau, kad man nepavyko? Paklausė ji savęs. Kelias minutes vienuolikmetė stovėjo sutrikusi ir nežinojo ką bedaryti. Grifiukė jau norėjo gręžtis atgal ir grįžti į klasę, bet tuomet mergaitės galvoje pradėjo ryškėti profesorės ištarti žodžiai, aiškinantys kaip paleisti kerus. ,,- ...Susitelkite į kerus ir tikėkite, kad jums pavyks, pasinaudokite savo gerąja energija...''
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 17 valandų sukūrė Henrieta Poter »
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 33
  • Taškai: 0
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #22 Prieš 18 valandų »
Štai ir ir atėjo Lunos mėgstamiausios kerėjimo pamokos praktika Luna stengėsi klausytis kiek įmanomą įdėmiau. Taip reiškia du ratai ir trikampis šalia. Kerus manau atsiminsiu. Tačiau nebuvo labai daug laiko galvoti ar ką nors prisiminti ,nes profesorė jau vedėsi vaikus į kiemą. Taigi Evanns paskubomis čiupo savo lazdelę ir išbėgo paskui kitus mokinius. Kurį laiką švilpė buvo tiesiog apšalusi žinoma Luna šimtą kartų matė mašiną ,bet ne šitiek vienoje vietoje. Iš pradžių nieko keisto mašinos kaip mašinos nieko keisto, bet po kiek laiko prasidėjo kažkokios nesąmonės Evanns persigando. Taip reikia veikti greitai ,bet apgalvotai  kaip ten tie karai?......Ak taip.  Luna pabandė prisiminti ką nors gero ,kad  kaip sakė profesorė Spellman pajustų gera energija ir pasitikėjimą savimi. Susikaupusi priėjo prie raudonos mašinos kuri vėl ruošėsi kažkur skristi.
-Ir bandau...Aklimytunto.- Bet deja Lunai nepavyko ,nes jos ranka sudrebėjo kai braižė ženklą ore nors tikrai labai stengėsi.- Ak na ir kodėl man turi taip nesisekti ,juk dariau viską kaip liepė profesorė Spellman. - Lunai pradėjo kauptis ašaros .
My life my life would be real low zero flying solo without you

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai: 12
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #23 Prieš 18 valandų »
  Henrieta nusprendė vėl pabandyti. Vėl atkreipė lazdelę į kvailiojantį automobilį, vėl braižydama ore rutulius ir didžiulį trikampį ištarė burtažodį, bet ir vėl jai nepavyko. Šįkart tikrai susitelkiau, kodėl man taip nesiseka?! Mergaitė prisėdo ant žolės. Ją vėl apniuko niūrios mintys. Nejau aš nieko nesugebu? Kone verkdama mintyse klausė savęs ji. Ne, tai netiesa! Ryžtingiau nusiteikusi pirmakursė atsistojo ir pasiruošė trečiam bandymui.
  Grifiukė atsistojo kojas statydama pečių plotyje, kad būtų didesnė pusiausvyra. Mokinukė iškėlė ranką ir plačiais lazdelės judesiais nubrėžė du vidutinius apskritimus ir didelį, didelį trikampį. Darydama šį punktą ji susitelkė į kerus ir mintyse išterė: Aš galiu. Tada garsiai ištarė:
-   Aklimytuto!
Burtas pavyko! Automobilis nusileido ant žemės ir nustojo mirksėti. Henrieta taip džiaugėsi, kad būtų gaėsjusi pašokti iki dangaus. Na bent jau jai taip atrodė. Atlikusi užduotį mergaitė atsisėdo ant žolės ir pakiliai nusiteikusi ėmė laukti pamokos pabaigos. O, kad atlikti nors ką naudingo, išsitraukė iš kuprinės pergamento gabalą ir plunksną, bei pradėjo ruošti namų darbus.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras