0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

  Pavasaris buvo vienas metų laikų, kuris turėjo nemažai privalumų. Šiluma šildanti astronomijos klasę buvo tiesiog tobula, trūko tik normalaus tvarkaraščio, dėl šio profesorė nuo pat ankstaus ryto buvo paniurusi, pamoka turėjo įvykti ką tik pasibaigus pusryčiams Didžiojoje salėje, kas reiškė, kad miegoti laiko net gi nebuvo. Ši jau bandydama neužsnūsti sėdėjo savo krėsle, astronomijos klasėje ir dairėsi aplinkui. Nors laiko ir praėjo nemažai, kažkokiu stebuklingu būdu, ši klasė niekad nesijautė sava. Nežinojo kodėl, tačiau tas pats buvo ir su kabinetu. Nekvaršino sau galvos, galvojant kodėl, tačiau dažnai, niekam negirdint šį bei tą murmėjo sau po nosimi, tik aišku, neatrado nei vieno, kuriam tai rūpėtų.
  Giliai įkvėpusi mergina tingiai atsistojo ir žvilgtelėjo pro langą. Šyptelėjo. Tai, kad tokiu metu pro debesėlius skverbėsi saulutės spindulėliai šiek tiek pradžiugino, tačiau ilgiau nedelsusi pasiėmė žiobariškos kreidos ir pradėjo dailiai išraižyti raides ant lentoje stovinčios klasėje.
Citata
1. Parašote savo hipotezę ar hipotezes, kuo jūsų nuomone išsiskirs nykštukinė planeta, kurioje apsilankysite.
2. Perskaitote medžiagą vadovėlio 49 puslapyje.
3. Išgeriate eliksyro, kuris veiks pusę valandos, po to jūsų pasąmonė tiesiog grįš į klasę.
4. Grįžus į klasę ant to pačio pergamento patvirtinate arba paneigiate savo hipotezes, parašote išvadas.
5. Prieš išeinant atnešate pergamentą man, pabaigę darbą galite išeiti anksčiau
  Temos ant lentos neparašė, visgi vylėsi pasakyti bent žodį ir pati, tuo pat metu jau girdėjo mokinių žingsnius, reiškiančius, kad dalis į pamoką nusprendė atsibelsti. Atsiduso, tačiau tai, kad tai buvo paskutinė šių metų astronomijos pamoka džiugino tiek ją, tiek Debesėlį, kuris visiškai nelūkuriuodamas mokinių buvo pakėlęs kreminės spalvos galvą ir savo dailiomis šokoladinėmis akytėmis žvelgė į burtininkę, lyg maldaudamas, kad klasės durys neprasivertų.
  Feneko nelaimei, trisdešimtmetė nieko pakeisti negalėjo, tad tik gūžtelėjo pačiais ir įsitaisė krėsle, (ne) laukdama burtų ir kerėjimo mokykloje dienas leidžiančių žmogystų.
  - Labas rytas. Šiandien apsieisime be teorijos, teks ją prisiminti iš pirmosios astronomijos pamokos, tačiau jeigu ką – vadovėlis jūsų paslaugoms, - merginos veidą papuošė ta netikra šypsena, ši minutę palaukė ir tęsė kalbą: - Šiandien haliucinacijos būdu ir nusigausite į vieną iš nykštukinių planetų, galėsite, na tiksliau privalėsite ją ištyrinėti ir tuo met, po pusvalandžio ir vėl atsidursite klasėje. Detalesnę informaciją parašiau ant klasės lentos, jei kažkas neaišku – klauskite, o dabar galite pradėti, - pabaigė kalbą ir nusivalė baltos kreidos paliktas žymes ant pirštų, nuo stalo pasiėmė lazdelę, vienu jos mostu neužmirštuoles, savo spalva primenančius stiklinius buteliukus pilnus eliksyro, kurį reikėjo išgerti vaikams perkėlė ant kiekvieno suolo.

[ Jūsų praktikos užduotis parašyta mano pranešime, ištyrinėkite nykštukinę planetą, susigalvokite kokių kliūčių ar bėdų ten gali nutikti. Nykštukinės planetos aprašymą (jeigu tokį naudosite savo pranešime) sugalvokite patys (t.y. neimkite jau egzistuojančios nykštukinės planetos). Taip pat du personažai gali atsidurti ir toje pačioje nykštukinėje planetoje, jeigu turite noro dirbti poroje.
Du įrašai bent po 1200 simbolių arba 4 įrašai bent po 600.
EDIT: praktika iki gegužės 12d.  ]
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Astronomija Šarlotei asocijavosi tik su vienu dalyku - ta profesore, kuri prikibo ne prie ko kito, o prie jos. Viskas atsitiko tik dėl to, kad mergaitė nemokėjo pasistatyti teleskopo, o mokytoja, regis, buvo itin tuo patenkinta. Vis tik šį dalyką mokytis reikėjo - kito šanso nesusimauti nėra. Žinoma, niekas negalėjo būti tikras, kad Šarlotė nesusimaus net jeigu itin stengsis... Tokia jau buvo šios mergaitės dalia.
Ji sėdėjo savo suole ir atidžiai klausėsi, ką kalba profesorė. Perskaitė ant lentos parašytą tekstą, deja, nuo to nepasidarė bent kiek aiškiau. Šarlotė nieko nesuprato. Kaip ir visada... Ji puikiai suprato, kad turėtų nueiti pas profesorę ir paprašyti pakartoti užduotį. Bet labai jau nesinorėjo artintis prie to nemalonaus žmogaus... Šarlotei buvo liūdna, ir akyse susikaupė ašaros. Kam ji, tokia nevykėlė, reikalinga?..
Mergaitei pasirodė, kad visi kiti jau seniai pradėjo užduotį. Ji, ko gero, kaip visada yra vienintelė, nesugebanti nieko padaryti... Kad ir kaip buvo nejauku, panašu, kad teks kreiptis į tą nemalonią mokytoją. Šarlotė dar kurį laiką sėdėjo suole ir tikėjosi, kad to daryti neprireiks, bet galų gale atsistojo ir priėjo prie profesorės.
- Aš... - labai tyliai pradėjo ji, net negalėjo būti tikra, kad mokytoja ją girdi. - Aš nesupratau, ką turiu padaryti. Gal galėtumėte pakartoti? - sumurmėjo ji. Žandai buvo tiesiog raudoni iš gėdos, o akyse besikaupusios ašaros galiausiai nutekėjo skruostais žemyn. Žinoma, ji ir vėl yra pati kvailiausia šitos mokyklos mokinė...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
  Dar viena Astronomijos pamoka. Tikriausiai mokinių džiaugsmui, ji vyko iš ryto. Aišku pusryčiams buvo mažiau laiko, jeigu mėgdavai Didžiojoje salėje praleisti ilgesnį laiko tarpą arba keldavaisi vėliau ir baigdavai valgyti žymiau vėliau, nei didžioji dalis mokinių. Vienaip ar kitaip, nebuvo panašu, kad kažkas būtų tuo nepatenkintas. Heidi aišku tai labai nepatiko, kadangi ji būtų mieliau dar pasivarčiusi lovoje ar ilgiau prasėdėjusi salėje, žvelgdama į maistą ir jo nevalgydama, kadangi nieko tiesiog nebūtų norėjusi. Bet dabar šiai teko sėdėti kabinete ir laukti, kol profesorė teiksis paaiškinti, ką jie veiks šios pamokos metu.
  Tikėdamasi, kad teorinės dalies nebus, mergaitė tyliai nusižiovavo, o tuomet nusipurtė, bandydama kiek galima labiau prabusti. Išgirdusi, kad nuobodžiosios dalies tikrai nebus, jaunoji vampyrė apsidžiaugė ir ėmė kiek galima atidžiau klausytis. Praktika neskambėjo labai įdomiai, vien tik dėl to, nes reikėjo parašyti hipotezes, kas žalsvos spalvos akių savininkei nei sekėsi, nei ji tai mėgo daryti, tačiau dabar jau nebelabai turėjo pasirinkimą.
  Pasiėmusi pergamento ir rašymo priemonę, tamsiaplaukė ėmėsi rašymo. Kažką prifantazavusi apie vandenį, nusprendė, kad to pakaks kaip hipotezės, tad ėmėsi trečiojo punkto, kadangi nesiruošė skaityti teorijos, kuri vargu ar būtų pravertusi. Pasiėmusi eliksyro buteliuką šį atkimšo ir dėl geros sėkmės šiek tiek sukimo judesiais suplakė. Neįsivaizdavo ar tai turėjo kokio poveikio „gėrimui“, bet tikėjosi, kad jeigu turi, tai jie yra tik geri, nors tuo būtų buvę galima abejoti. Nusprendusi apie tai per daug negalvoti, išgėrė skystį iki dugno ir tikėjosi, kad haliucinacijos prasidės greitai ir ji nuo to neapsivems.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Astronomija. Po praeitos pamokos, mergaitė nebesiruošė rodytis, jau ir tai susinervino, nes buvo žadinama naktį, kada miegojo ir sapnavo naują suknelę! Ši sėdėjo vėl pas tetą Žaną trečioje astronomijos pamokoje ir užkėlusi koją ant stalo klausėsi praktikos. Praktika nei kiek nesužavėjo princesės, o tik perėjo per kūną šiurpuliai ir aukščio baimė. Na žinoma, didžiausia baimė buvo knisiai, bet aukštis, aukščio dvylikametė bijojo. Ginčytis irgi nesinorėjo, norėjosi tik atsigulti ant lovos ir paskaityti kokią nors knygą apie meilę. Buvo džiugu, kad bent nebus teorijos, nes dažniausiai, į klausimus mergaitė atsakyti nesugebėdavo, nu.. prisiminus tai, jog į klausimą "kodėl planeta užvadinta nykštukinė" atsakė tai, kad dėl to, jog ten gyvena nykštukai buvo aišku, jog teorija paprasčiausiai nesisekė. Garbanė šiaip taip, prilietė buteliuką eliksyro, kamštelį numetė kažkur toli ir iš visų jėgų pabandė save prisiversti, išgerti to, tikriausiai šlykštaus eliksyro. Jei mirsiu, Dievas žinos kur mane perkelti... į fenekų pasaulį. Persižegnojusi, gurkštelėjo eliksyro. Iki dugno,- Pasakė mintyse žodžius, kurie galbūt šiek tiek ją nuramino. Po minutės, kelių, mergaičiukė atsirado... nykštukų planetoje nykštukinėje planetoje- Untlintane.  Planeta atrodė nuostabiai, tačiau šaltis trukdė Christinai normaliai apsižiūrėti planetą. Net nesijautė, jog tai buvo ne tikra, tai atrodė per daug tikra. Planeta atrodė visa rožinė su baltais blizgučiais, krikščionė dievino šią planetą. Ji žengė žingsnį tolyn ir galvojo ką tiksliai turi padaryti.



*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Abigailė nedrąsiai žengė pro Astronomijos klasės durų slenkstį. Per pusryčius privalgiusi keistos košės, mergaitė jautėsi daug geriau, nors ir vis dar neturėjo savo lazdelės. Nestrof nuotaikos keitėsi labai neįprastai- vieną sekundę ji norėjo sielvartauti ir liūdėti dėl pavogtos lazdelės gulint lovoje, o kitą- kibti į darbus, skaityti knygas, tvarkytis, ir taip toliau.
Pirmakursės nuostabai, astronomijos mokslas jai visai patiko. Tik profesorė buvo visai keistoka. Tokia tikra astronomijos mokytoja, visa išplaukusi, bet tuo pačiu ir bandanti apsimesti griežta. Bent jau varnanagei taip atrodė.
Keistas eliksyras žaliaakės absoliučiai netraukė. Po kelių pamokų su persikėlimu kažkur naudojantis eliksyrų pagalba, Abigailės pasitikėjimas jais tiesiog mažėjo. Tačiau šį rytą mergaitė nusprendė, jog nedels ir pradės rašyti tuojau pat, taip anksčiau galėdama baigti darbą.
Ant šviesaus pergamento lapo plunksna pakeverzojusi hipotezę, Varno Nago mokinė peržvelgė jį dar kartą.
Citata
Pateksiu į tokią nykštukinę planetą, kurioje bus nežmoniškai daug paukščių.
Nors ir persikėlimas šį sykį buvo ne fizinis ir realus, o haliucinacinis, pirmakursė pasišlykštėjo eliksyrais dar kartą. Išgėrus švelniai mėlyno skysčio, mergaitės fizionomija iš šono turėjo atrodyti tikrai labai juokingai. Pati pirmakursė jautė, lyg jos veidą temtų kažkas į šonus. Tai truko vos kelias akimirkas, nes po jų Nestrof haliucinacijų būdu atsidūrė kažkurioje nykštukinėje planetoje.
Deja, mergaitės spėjimas apie be proto didelį skaičių paukščių iš dalies nepasitvirtino, bet buvo ir tiesos. Nykštukinėje planetoje (varnanagė spėjo, jog tai turėtų būti planeta, pavadinimu Relfinjando) buvo aibė vabzdžių. Aplinkui dūzgė bent keli šimtai tūkstančių įvairių rūšių musių, uodų (keista, bet jie nekando).
Pro tą keistą brūzgyną Abigailė pastebėjo tolėliau, prie aukšto medžio stovint aukštą figūrą. Patekau su kažkuo į tą pačią planetą? Čia džiaugtis ar verkti reiktų?... Pirmakursė nusišypsojo tam žmogui, kad ir kas ten stovėjo. Vis gi dar pusvalandį reikės išbūti drauge su juo ar ja.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Keli žingsniai buvo jau paeiti. Mergaičiukė dar kartą apsidairė ir pamatė kaip lyg iš dangaus, kristų blizgūs, blizgučiai. Ir dar tiesiai ant šukuosenos! Christina pradėjo klykti, jau nebesuprato ar iš laimės ar iš pykčio, tiesiog klykė. Dar, pasipurškė iš kažkur šaltas, šaltas vanduo. Šita planeta išties buvo labai, labai keista. Joje buvo žvaigždžių, balionų. Atrodė kaip koks svajonių gimtadienis. Koks skirtumas, grifiukė turėjo tik kuo greičiau ištyrinėti šią planetą ir nešdintis kuo greičiau iš pamokos. Ji pradėjo su savo aukštakulniais kulniuoti toliau, kol nepasiklydo visiškai. Taip, pasiklydo. Jau nebesigaudė kur randasi, kaip grįžt atgal ir taip toliau. Jau nebeištverdama ir vos nemirdama iš nuobodulio, atsisėdo ir pradėjo daryti vieną iš blogiausių savybių, kramtyti nagus. Nebuvo ką veikti, kūną krėtė šaltis, o nebuvo net arbatėlės su rožės lapeliu. Jeigu su ja būtų nukeliavęs fenekas, būtų žymiai geriau ir saugiau. Deja, sėdėti visiškai nebegalėjo, nes baigė sušalti į ledą, tad kuo greičiau stojosi ir pasigirdo toks kažkoks, garsas. Tai buvo tiesą sakant žiauru, nulūžo aukštakulnio kulnas! Princesė puolė į ašaras, spyrė planetos sienelę.
-Eikit jus visi geriau bulvių skust!- Suriko nežmoniškai Christina.
Ji jau vos galėjo pavaikščioti. Praėjo pusė valandos. Šiaip taip, mergaitė atsimerkė ir pamatė, jog yra klasėje! Galėjo tą akimirką apkabinti visus. Prisiminusi ką turi padaryti, išsiplėšė iš savo rožinės knygutės popiergalį ir su savo dailiu tušinuku pradėjo rašyti.
Citata
Laba diena teta Žana, planeta buvo kažkokia keista, rožinė, su žvaigždėmis, blizgučiais, balionais, labiausiai nesisekė tai, jog mano AUKŠTAKULNIO KULNAS NULŪŽO. Sužinojau tai, jog čia labai šalta, planeta kaip planeta, gal net šiek tiek šiurpoka, bet visą planetą pagerina rožinė spalva. 
Parašiusi tai ką mano, metė lapelį ant Žanos stalo ir net neatsisveikinusi nupėdino iš kabineto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Nors oras ir buvo gana geras, Zoey slėpė savo riešus po ilgomis rankovėmis. Mergaitė labai bijojo eiti į pamoką, kadangi profesorė galėjo pamatyti jos riešus, o tada jai teks kažkur eiti. Greičiausiai pas koledžo vadovą, kuris buvo baisus. Švilpynės koledžo atstovė atsiduso. Ji juk jau sėdėjo pamokoje ir nieko padaryti nebegalėjo, tad Richter tiesiog klausėsi pamokos informacijos. Keliavimas į nykštukines planetas atrodė įdomu, bet blondinukė tam, deja, labai neturėjo nuotaikos. Ji labai norėjo grįžti į kambarį ir gailėjosi to, kad atėjo čia.
Kai profesorė nutilo, mergaitė paėmė pergamento lapą ir parašė savo hipotezę.
Citata
Manau, kad planetoje bus kažkokios nepažintos gyvybės formos.
Baigusi rašyti sakinį, Zoey užsivertė eliksyro buteliuką. Jo turinys nebuvo pats skaniausias, bet švilpė skųstis negalėjo. Juk seniai normaliai ėjo į pamokas... Po kelių nelabai malonių akimirkų, Zoey stovėjo kažkokioje planetoje. Joje skraidė tikrai daug vabalų, kurie negėlė, bet malonūs vis tiek nebuvo. Ilgaplaukė apžvelgė vabalus. Deja, jie buvo kaip ir žiobariški. Mergaitė nuliūdo, kadangi tai juk neateiviai.
Staiga kažkas šmestelėjo tarp medžių. Tai kitas mokinys ar ateivis?... paklausė savęs.
- Kas čia-čia? - galiausiai paklausė.

Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
  Profesorė patogiau įsitaisė krėsle ir perbraukė per feneko kailiuką. Debesėlis jau kelias minutes snaudė pas burtininkę ant kelių ir tiesą sakant, Žana tam tikrai neprieštaravo. Net gi džiaugėsi, kadangi kreminės spalvos kailiuką turintis gyvūnėlis visad būdavo šalia. Jis nenervino, tuo gyvūnėliai jai ir patiko.Fenekas visad sutikdavo su šeimininkės nuomone ir jos klausydavo. Gyvūnėlis buvo mažas profesorės angelėlis, lyg koks angelas sargas saugantis kiekvieną akimirką.
  Kai dauguma vaikų jau kibo į darbus, profesorė apsižvalgė ir jai pasirodė, kad neatsirado nė vieno tinginio pradedančio miegoti arba asmens norinčio pasireikšti. Viskas buvo tiesiog tobula. Negi paskutinė šio sezono astronomijos pamoka iš tikro galėjo būti normali ir joje neatsiras nė vieno mokinio, mėginančio sudrumsti trisdešimtmetės ramybę?.. Iš tiesų, panelė labai tuo abejojo, ir tokios abejonės buvo visiška tiesa. Kaip ir visada.
  - Pasiduodu...- sumurmėjo sau po nosimi vos tik išvydusi ašaras slepiančią mergaitė. Šarlotė. Vardą teko prisiminti iš praeitos pamokos, ne kiekvienas nesugebėjo pastatyti teleskopo teisingai. Šarlotė buvo išskirtinė. - Matai, kas parašyta ant lentos? - sušnypštė. - Tą tau ir reikia padaryti, neketinu tau kaip mažam vaikui visko aiškinti. Nusibodai, - klasėje nugriaudėjo Mokslinčės balsas, o ši tik paprasčiausiai šyptelėjo, žvilgsniu parodydama, kad grifiukei daugiau nieko sakyti nežadėjo. Tik norėjo ramiai ir be jokių trukdžių užbaigti šį sezoną ir kad astronomijos pamokoje niekas nenudvėstų. Visa kita iš tikro nebuvo svarbu. Daugiau kankintis ji nežadėjo. Kam?
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Argi Šarlotė padarė kažką blogo? Ji paprasčiausiai paprašė paaiškinti klausimą... Kodėl ta profesorė tokia pikta? Už ką jos taip nekenčia? Ašaros pradėjo tekėti skruostais žemyn, ir mergaitė sukūkčiojo.
- Aš nesuprantu... - vos girdimai sumurmėjo ji, tačiau neatrodė, kad tai profesorei Mokslinčei bent kiek rūpėtų. - Ką aš padariau? - išdrįso paklausti Šarlotė.
Ir, žinoma, mokytoja turėjo visai klasei pranešti, kad ji kažkuo neįtiko... Šarlotė buvo tikra, kad paklausė paprasčiausio klausimo, o dabar jautėsi taip, tarsi būtų įžeidusi pačią Hogvartso direktorę...
Šarlotė verkė, bet galų gale dar kartą pakėlė akis į lentą. Kaip man žinoti, kuo išsiskirs planeta, kurioje aš dar nebuvau. Kas iš viso yra nykštukinė planeta? Ką man čia reikia daryti? klausinėjo savęs mergaitė, bet nė vieno atsakymo nežinojo. Tai ją labai liūdino, tad ji pradėjo dar graudžiau verkti.
- Profesore?.. - cyptelėjo ji. Negi niekas šiame pasaulyje jai nepadės? Mama tikrai nebus patenkinta, kai sužinos, kad ji dar kartą susimovė per astronomijos pamoką... Šarlotė vis dar verkdama paėmė pergamento lapelį ir užrašė:

Citata
Neįsivaizduoju, kuo planeta bus išskirtinė, nes nežinau, kuo jos gali būti išskirtinės. Profesorė man nieko nepaaiškino.

Mokytoja turbūt nebus patenkinta tokiu atsakymu, bet Šarlotė nežinojo, ką daryti. Ar ji kalta, kad niekas nieko nepaaiškina? Ir ką jai reikia skaityti knygoje? Mergaitė vis dar kūkčiodama atsivertė reikiamą puslapį ir bandė susikaupti. Deja, sekėsi labai sunkiai, mat mintyse vis dar aidėjo tas pašaipus profesorės balsas...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
 Iš visų girdėtų mokomųjų dalykų pavadinimų, naujosios varnanagės dėmesį labiausiai patraukė žodis "Astronomija". Mergaitę nuo pat mažų dienų traukė žvaigždės, todėl ir į šią pamoką ji dėjo viltis. Bet vienintelis minusas jai buvo ankstus pamokos laikas. Elodie niekada nebuvo ankstyvas žmogus. Puikiai ir ilgai išsimiegojus, ji jutosi dešimčia sykių geriau. Bet deja čia dar viena mokykla, kurios taisyklės nėra pasirinkimas.
 Sėdėdama vidurį klasės vienuolikmetė akivaizdžiai jautė ir rodė nuovargį. Kad ir kaip stengėsi nuslėpti dažnus žiovulius, buvo tikrai sunkoka. Bet, giliai atsidususi, nusprendė pagaliau kibti darban. Užduotis, kurią pusiau girdėjo, pusiau ne, ir matė ant lentos, mergaitei nebuvo itin aiški, bet dėl to ji per daug nesuko galvos. Vienaip ar kitaip, perskaičius teoriją bus aiškiau. Turbūt. Tikiuosi.
 Po ilgų penkių minučių skaitymo vadovėlyje, Gold pagaliau galėjo atsipūsti. Tiesą pasakius, ką tik perskaityta informacija jai nesuteikė daugiau užduoties aiškumo. Bet vėl skaityti ji tikrai nesiruošė. Užvertusi vadovėlį, rudaakė apsižvalgė aplink klasę. Oho, kokie visi greiti. Kai kurie jau ir išgėrė eliksyrą. Pala, o ką ten kiti rašo, prieš išgeriant? Jos akys nukrypo ant lentos. O. Hipotezė. Taip, nedaug trūko, kad būčiau užmiršusi. Ilgai netrukus, varniukė jau turėjo vieną, dailia išraitytą sakinį pergamento lape:

Citata
Galbūt nykštukinė planeta, kurioje pakliūsiu, bus viena iš tų, kurios pilnos vandens ir įvairios gyvunijos jame.

 Kažin ar tiks tokia hipotezė. Nesu labai įgudusi tokiuose reikaluose. Ech, bus kaip bus. Paslinkusi pergamentą su plunksna šonan, Elodie atsargiai suėmė plonais pirštais buteliuką. Mananti, kad greičiau bus ramiau ir ne taip baisu, greitais judesiais, mergaitė atkimšo buteliuką ir staigiai užsivertė jį, tikėdamasi geriausio.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Abigailė stovėjo besišypsodama. Kodėl šypsojosi, net pati nežinojo.
Varnanagei labai greitai pasidarė karšta. Aplinkui dūzgiantys vabzdžiai jai nedavė ramybės, o už kelių maždaug dešimties metrų stovinti figūra neaiškiai sumikčiojo, klausdama, kas čia. Nestrof nesitikėjo, jog pakliūs su kažkuo į vieną nykštukinę planetą, tačiau ir labai nesibjaurėjo tuo. Gal bus visai smagu susipažinti su kažkuo tuo?
Pirmakursė žengė žingsnį link priešais stovinčio žmogaus. Kažkodėl, pati nesuprato kodėl, bet ji čia, šitoje keistoje nykštukinėje planetoje jautėsi laisva ir nevaržoma jos baimės kalbėti su žmonėmis. Gal tai ypatingas šios planetos bruožas?
-Labas. Aiškiai tavęs nematau, kas tu, bet aš esu Abigailė iš Varno Nago, pirmakursė. Ne kažkoks šios planetos čiabuvis, nebijok.
Nestrof net pati nesuprato, kodėl taip laisvai kalbėjo. Viskas taip paprastai...
Varniukė pro vabzdžių būrio dūzgimą stebėjo, kaip priešais stovintis žmogus, tikriausiai taip pat, kaip ir Abigailė, Hogvartso mokinys, lėtai pajuda iš savo vietos. Pasirodo, tai buvo mergaitė, maždaug tokio pat amžiaus, kaip ir Nestrof. Tačiau nebuvo panašu, kad mergaitė jautėsi taip pat laisvai, kaip ir Abigailė. Ji atrodė sutrikusi ir susikausčiusi. Matyt, šios nykštukinės planetos pagrindinis bruožas tikrai nėra kažkokių baimių nuėmimas.
Vos priešais stovinti mergaitė nedrąsiai prabilo, jog yra iš Švilpynės, Abigailė pajuto veido tempimą. Nejau praėjo pusvalandis? TAIP GREITAI??
Ir štai, vienuolikmetė žaliomis akimis jau sėdi suole. Pati negalėjo suprasti, kaip praėjo pusė valandos. Kelias minutes tiesiog sėdėjo nedelbusi akis į pergamentą, ant kurio buvo parašyta hipotezė, dar prieš išvykstant į Relfinjando planetą. Tamsiaplaukė mintyse spėliojo, kas galėjo būti ta švilpė, su kuria pateko į vieną nykštukinę planetą. Apsižvalgė klasėje. Velnias, kodėl aš nespėjau pamatyti, kaip ji atrodo?
Šiaip ne taip nustojusi galvoti apie mergaitę, su kuria pateko į vabzdžių pilną planetą, varnanagė pasiėmė plunksną ir papildė pergamento užrašus.
Citata
Planeta, į kurią patekau, buvo pilna vabzdžių, o ne paukščių.
Išvada- mano iškelta hipotezė nepasitvirtino.
Sunkiai atsidususi, pirmakursė pakilo iš suolo, nuėjo iki profesorės Mokslinčės stalo ir ten pametusi pergamentą, išžingsniavo iš klasės.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 2 metus »
  Vos ne iš karto po to, kai nemalonaus skonio skystis pradėjo tekėti virškinimo organais, Heidi pateko į haliucinacijų pasaulį. Pravėrusi akis neišvydo nei vandens, nei dar kokio dalyko, kuris sakytų, kad šitoje vietovėje ar iš viso visoje planetoje egzistuotų bent lašelis vandenilio ir deguonies junginio. Kiek nusivylusi, kad kiek kvailoka hipotezė nepasitvirtino, mergaitė labiau apsidairė. Kiek užmatė akys, paviršius buvo padengtas įvairių mėlynos spalvos atspalvių akmenimis, kurie atspindėjo žvaigždės skleidžiamą šviesą, kuri šiek tiek akino. Pažvelgusi į dangaus platybę, jaunoji vampyrė išvydo didžiulį švytintį apskritimą, kuris buvo panašu, kad artėjo ir buvo žymiai per daug arti jog būtų galima sveikomis akimis žiūrėti į jį.
  Vienintelis geras dalykas, buvo tai, kad visą tai tebuvo tik haliucinacijos ir žalsvos spalvos akių savininkė, galėjo nebijoti saulės spindulių, kurie tikrovėje būtų sudeginę šią. Neįsivaizduodama ką dabar turėtų daryti, tamsiaplaukė ėmė judėti pirmyn, tikėdamasi, kad atras kažką, kas bus bent šiek tiek įdomiau už akmenų krūvą. Nors ir negalėjo numirti, tačiau nenorėjo sutikti kažką, kas realybėje būtų ją pražudę. Aišku spėjo, kad kažkaip būtų sugebėjusi išsigelbėti iš keblios padėties, tačiau tai vistiek nelabai viliojo.
  Šios šiokiam tokiam nusivylimui, tamsiaplaukė pasiekė nedidelio kalniuko viršūnę ir išvydo apačioje bevaikštančius paukščius, kurie šiek tiek priminė žiobariško stručio ir kito, keisto atrodančio gyvūno hibridą. Iš tolo jie atrodė draugiškai ir buvo panašu, kad vos ne iš karto pastebėjo naujai atsiradusią figūrą, kuri dabar juos stebėjo. Klastuolė, manydama, kad šie padarai yra draugiški, ėmė artintis link jų, ketindama juos labiau ištyrinėti. Nors tai ir neskambėjo kaip labai protinga idėja, tačiau žinant tai, kad čia mirti ir nebe prisikelti realybėje yra pakankamai mažas šansas, Heidi apie tai per daug nesvarstė.
  Prisiartinusi per dešimtį metrų nuo hibridų, mergaitė juos ėmė atidžiai stebėti, tačiau nebuvo panašu, kad tai jiems bent šiek tiek patiktų. Dar prieš kelias akimirkas susidomėję jos egzistencija, dabar buvo panašu, kad ruošėsi ją pulti. Aišku galbūt šnypštimas buvo sveikinimosi gestas ir jis reiškė kažką kito, tačiau buvo labiau tikėtina, kad taip nebuvo. Jaunoji vampyrė pradėjo tolti, tačiau nebuvo panašu, kad jie planuotų ją palikti taip lengvai, kadangi pradėjo judėti kartu. Nenorėdama jų pykčio kilimo bangos paskatinti dar labiau, žalsvos spalvos akių, savininkė dėl šio dalyko nepradėjo bėgti atsukdama šiems nugarą, o tik paspartino žingsnį, tikėdamasi, kad haliucinacijų laikas jau greitai baigsis.
  Tamsiaplaukės džiaugsmui taip ir atsitiko, dar prieš gyvūnui įkandant šiai. Šiek tiek nurimusi, klastuolė ėmė rašyti ant lapelio.
Citata
Hipotezė - planeta bus sudaryta iš įvairių būsenų vandens
Išvada - hipotezė nepasitvirtino, tačiau planetoje vyravo mėlynos spalvos akmenys.
  Parašiusi nei šiokią nei tokią išvadą, Heidi nunešė lapelį profesorei, o tuomet pasišalino iš kabineto.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • III kursas
  • *
  • 91
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • La mer sent meilleur que toi. Tu pues.
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
 Susvyravusi Elodie plačiai atsimerkė. Priešais ją buvo nuostabaus gražumo planeta. Nedidukė, bet buvo visa paskendusi žvaigždėse. Net tokia mažutė mergaitė kaip varniukė, rodės galėjo ištiesusi rankas aukštyn paliesti žvaigždynus virš savęs. Pažvelgus žemyn, ji matė, kad stovėjo ant tamsiai mėlyno grunto, kuris atrodė kaip ištisinis žėrintis, grublėtas veidrodis. Aplink buvo tamsūs juodi arba mėlyni akmenys, luitai, bet buvo ir augalų. Na, jie atrodė turintys žemiškų augalų paskirtį, bet kaip augalai nevisai atrodė. Ore kybojo glėbio dydžio mažos planetėlės, kurios turėjo tūkstančius mažyčių palydovų aplink, ir priminė lyg kokį galaktišką medį. Gold buvo tiesiog "apšalusi" ir tik dairėsi aplink, net truputį išsižiojusi iš nuostabos. Nykštukinė planeta nebuvo panašesnė į jokią kitą, kaip kad į Orbreiną. Rodos, pati galaktika buvo suspausta į vieną mažučiukę planetą, varniukei ji atrodė kaip stovėti rojuje. Net visos mintys iš galvos buvo dingusios, ji tiesiog grožėjosi ką mato. Buvo tyku ramu, vienintelis koks nors gyvis Orbreinoje buvo ji pati. Ir ji tuo gėrėjosi.
 Deja, tamsiaplaukė prarado laiko nuovoką, bebūnant nykštukinėje planetoje, nes staiga visas grožis priešais jos akis pradėjo mainytis ir netrukus ji vėl sėdėjo astronomijos klasės suole. To ji visiškai nesitikėjo, kadangi kai mergaitė susivokė kas nutiko, pradėjo panikuoti, norinti vėl grįžti atgal ten. Akimirką jau norėjo išgerti profesorės duoto eliksyro vėl, bet buteliukas buvo tuščias. Taip labai susijaudinusiai Elodie net ašaros akyse susikaupė, bet tą suvokusi ji savę apramino. Nagi, susiimk. Tai tebuvo tik haliucinacija. Kad ir kaip nuostabu ir gera ir puiku ir dieviška ir... Ne, ne, ne, ne, baigiam. Įkvėpt, iškvėpt, įkvėpt, iškvėpt. Giliai atsidususi, rudaakė nurimo, ir pažvėlgė į pergamentą su hipoteze ant savojo suolo. Tylėdama, ji išraitė naują sakinį po pirmuoju, reiškiantį išvadą. Dar sykį perskaitė viską, ką užrašė.

Citata
Galbūt nykštukinė planeta, kurioje pakliūsiu, bus viena iš tų, kurios pilnos vandens ir įvairios gyvunijos jame. - Hipotezė.
Hipotezė nepasitvirtino - planeta nebuvo vandeninga, bet tikrai buvo mėlyna, kaip vanduo. Atrodė kaip galaktika, suspausta į nykštukinę planetą. Buvo labai gražu. - Išvada.

 Klasė jau buvo truputį ištuštėjusi, kai varnanagė pakėlė rudas akis aukštyn. Truktelėjusi pečiais, ir ji atsistojo ir susirinko daiktus. Nuėjusi prie profesorės stalo, ji tyliai ir greitai padėjo pergamentą ant jo. Ir kuo greičiau išėjo, stengdamasi niekam nežiūrėti į akis, nes, kad ir nusiraminusiai, planetos efektai jos emocijoms nedingo. Dabar Gold tenorėjo pabūti viena su savimi ir kiek įmanoma greičiau.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
   Sofi tupėjo suole pasirėmusi savo prakaitu varvančia ranka. Nors dar labiau už prakaitu išpiltą ranką nervino egzaminai prasidedantys už savaitės. Guodė tai, kad laukia jau paskutinė ,, profesorės Mokslinčės" pamoka.
   Ačiū Dievui, teorijos nebuvo, bet praktika klastuolę šiek tiek baugino. Reikės keltis į kitą planetą, gal aš neteisingai išgirdau, o jai teisingai... Nors tai ir baugino, bet mergaitė giliai atsiduso, pasivaipė ir atsivertė 49 puslapį. Jo neskaitė tik peržvelgė akimis, kad Klastūnyno vadovė nepavirstų širše. Kai mergaitė pasėmė dvokiantį buteliuką, jį išmaukė visu greičiu, mat nenorėjo pajausti jo skonio, nes pagal kvapą jis turėjo būti ne koks. . Prasidėjo svaigulys. Ji stovėjo ant netvirtos žemės ir žiūrėjo į tamsiai mėlyną dangų. Planeta baugino. Pasigirdo baugštus garsas kuris vertė sunerimti. Ji buvo  keista, bet keista, nes buvo labai panaši į žemę. Sofi žingsniavo grublėtu planetos paviršiumi. Mergaitė saptelėjo kai pajuto ,kad po jos kojomis švelnią vasaros žolytę. Ten viskas buvo taip lyg žemėje, nes ten buvo gyvūnų, medžių ir vabalų. Po ta mergaitė garsiai klyktelėjo. Haliucinacijų kelionė virto košmaru. Ji pamatė tokį vaizdą kurį būtų galėjus pavadinti tik vaiduokliu namu. Prieš ją ,,plaukė'' kelios bejausmės būtybės. Po sekundės vaiduokliai išgaravo. Klastuolė pasiryžo kuo greičiau dingti iš šio Dievo pamiršto kampelio dėl kurio ji nemiegojo kelias naktis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sofi Barbierato »

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Trečia astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
   Mergaitė slankiojo po planeta. Keista, bet nors ji buvo panaši į žemę pasidarė tamsu lyg naktį. Po paskutinio nuotikio su vaiduokliu Sofi ramiai ir lėtai atsisėdo ant akmens ir prisnūdo. Kai atsibudo buvo likusios tik dešimt minučių tad klastuolė šoktelėjo į viršų. Ji apsidairiusi pamatė, kad yra visai kitoj vietoj. Vėl prisėdo ant akmens, o jis vaikščiojo! Mergaitė geriau apžiūrėjusi padarą nesuprato kaip jį pavadinti. Jo kiautas- kaip vėžlio, bet priminė akmenį. Galva panaši į barsuko, o visą kitą voverės.
   Stojo bauginanti tyla. Supratusi, kad jau pabaiga Sofi tyliai užsimerkė ir po kelių labai svarbių nusiraminimo sekundžių nutilo. Mergaitė suglumo po keistos minčių kelionės. Prieš ją stovėjo suolas, Astronomijos vadovėlis, pergamentas, rašalas, žodžiu viskas savo vietose kaip ir turi būti. Pirmakursė pasiėmė pergamentą kur jau buvo parašyta hipotezė:
Citata
Manau planeta bus įdomi nepanaši nei į žemę, nei menulį, gal sutiksiu keistų padarų.
   Mergaitė pamąstė, pamirkė savo plunksną į tamsiai mėlyną rašalą ir parašė išvadą:
Citata
Planeta glumino. To nesitikėjau. Nors hipotezė iš dalies pasitvirtino. Planetoj buvo keistų padarų. Viena sekunde galvojau jog patekau į kapines. Kur jaigu ne kapinėse sutiksi vaiduoklių? Nors planeta buvo panaši į žemę, ten buvo ir paukščių ir gyvūnų. Taigi ten buvo gyvybė. Na, o išvada tokia ir yra.
   Klastuolė tyliai prisliūkino iki profesorės stalo, greitai įkišo pergamento skiaute ir išėjo klasės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sofi Barbierato »