0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Įvairių eliksyrų bei nuodų maišymas Džeinei Klerei kėlė susidomėjimą. Ji svajojo išmokti taisyti visokius viralus taip greitai, kad joks priešas jos nenugalėtų. Kokius priešus turėjo omeny, net pati nesuprato.
Džeinė spoksojo į negyvų žiurkių krūvą prie lentos. Kad ir kaip bandė nepradėti žiaukčioti, jai nepavyko- pradėjo pykinti. Užduotį klastuolė suprato, tačiau nenorėjo nei per metrą prisiartinti prie tų šlykščių, negyvų graužikių. Sėdint suole pirmakursei dar ir pasidarė šalta. Tačiau reikėjo judintis, kol kažkas nepagalvojo, jog ji kažko nesuprato kaip kokia nevykėlė.
Atsargiai nuėjo prie lentos, kur sukrauta nemaža krūvelė negyvų žiurkių narveliuose, ir greitai pagriebė vieną nedidelį narvelį, kuriame gulėjo tamsiai pilkšva žiurkė. Perskaitė užrašą: Viktorijos ežeras. Kiek buvo girdėjusi gyvendama žiobarų pasaulyje, tai buvo milžiniškas ežeras Afrikoje. Ir koks neišmanėlis galėtų nuskandinti žiurkę Afrikos ežere ir gabenti į Hogvartsą, dėl mokymosi tikslų! Tik nenormalus žmogus taip pasielgtų, fu. Laikant žiurkės narvely, mergaitė nutipeno prie didžiulio laikiklio, kuriame buvo įstatyti bent šimtas įvairių krištolinių buteliukų. Ta prasme, iš tiek daug surasti vieną? Vienuolikmetė ilgai ieškojo buteliuko, ant kurio būtų parašyta "Viktorijos ežeras", bet vis dėl to rado.
Besinešant žiurkę ir krištolinį buteliuką prie savo suolo, Džeinės akį patraukė Šarlotė- ta, kuri per Magiškų gyvūnų priežiūros pamokas pradėjo kalbėti apie menkes. Nebuvo panašu, jog ji suprato užduotį. Žvalgėsi tai ten, tai ten, o galų gale supylė visą buteliuko turinį į savo katilą. Na ir kvailė, kaip taip nesiklausyti, ką sako profesorė!
-Gal tau paskolinti dar penkis lašus vandens? Jeigu jau įpylei penkis, tai gal dar tiek pat nepakenktų?- pašaipiai šūktelėjo Šarlotei.
Grįžus prie stalo, Bromley atsivertė keturi šimtai vienuoliktą puslapį ir, vis šnairuojant į grifę, perskaitė visą eliksyro Lamsicus Huanus receptą.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Davidas įžengė į sandėliuką ir tik tada suprato, kad nepasidomėjo, kokių medžiagų reikia norint išvirti šiandieninį eliksyrą. Argi jis ne kvailas?! Puikiai prisiminė, kad reikės vandens, bet koks eliksyras susideda tik iš vandens? Sukursiu savo eliksyrą apsidžiaugė berniukas ir čiupo pirmą pasitaikiusią medžiagą. Nė nepažiūrėjo, kas ten yra, bet pasiėmė ir keistai ryškų buteliuką. Jis Davidą sudomino, tad perskaitė etiketę.
- Jonvabalių taukai? Ką tai reiškia? - neslėpdamas pasibjaurėjimo sumurmėjo berniukas, bet buteliuko į vietą nepadėjo - jis buvo pernelyg keistas. Kuo puikiausiai tiks eliksyrui! Jeigu jis bus keistos ir nemalonios spalvos, dar geriau! Išvirsiu tokį eliksyrą, kad mokytoja mane tikrai įsidėmės! patenkintas nusprendė Davidas ir pasiėmė kažkokių lapelių. Jis perskaitė etiketę ir pamatė, kad tai dilgelių lapai. Kaip būtų gerai tokių palikti to bjauraus kambario draugo lovoje! O gal geriau įmesti “princesei” į plaukus? Deja, berniukas neprisiminė, ar pastebėjo ją klasėje - galėtų planą įgyvendinti iš karto! Savaime suprantama, jis nepraleido progos dilgėlių lapelius pasiimti - jeigu "princesės" klasėje nėra, panaudos juos kur nors kitur! Davidas patenkintas šypsojosi ir grįžo į klasę. Beveik iš karto pastebėjo mergaitę, astronomijos pamokoje sugadinusią tokią šaunią vagystę. Šypsena dar paplatėjo. Davidas visiškai nedvejojo dėl savo pasirinkimo, tad nuėjo tiesiai prie "princesės". Pakeliui atidarė buteliuką ir atsistojęs tai nemandagiai mergaitei už nugaros apvertė jį. Dilgėlių lapai sukrito tiesiai jai į plaukus.
Kai buteliukas liko tuščias, Davidas grįžo į savo vietą. Jeigu ką, jis čia niekuo dėtas!

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Šarlotė galvojo, ką daryti toliau, kai išgirdo kažkokį neaiškų šūktelėjimą. Penkis lašus? Apie ką ji kalba? Ar galima tikėtis, kad šį kartą pašaipus tonas skirtas kam nors kitam? Ko gero, ne, juk visiems tik ir rūpi šaipytis iš jos, Šarlotės... Mergaitė pakėlė akis ir pamatė nepažįstamą mergaitę, kuri tikriausiai ir pradėjo kažką rėkti apie lašus.
- Apie ką tu kalbi? - tyliai paklausė ji. Jeigu ta mergaitė nori, gali ir neišgirsti... Šarlotė tikėjosi, kad ji būtent tai ir padarys. Juk nėra būtina kiekvieną kartą iš jos tyčiotis, ar ne?.. Mergaitė liūdnai pažvelgė į lentą ir perskaitė receptą. Du su puse lašo vandens?.. Ką man dabar daryti? susimąstė ji. Neįsivaizdavo, ar dar gali viską ištaisyti...
Šarlotė paėmė katilą ir jį apvertusi išpylė vandenį ant žemės. Dabar tikriausiai teks pasiimti naują buteliuką... Ji atsargiai žvilgtelėjo į tą pašaipią mergaitę ir visai neapsidžiaugė: tuo metu jos akys buvo nukreiptos ne kur kitur, o į Šarlotę - ar bent jau taip pasirodė jai pačiai. Ji juk nieko nepadarė, kodėl visiems reikia kabinėtis?.. Buvo be galo liūdna. Mergaitė atsistojo ir neskubėdama grįžo prie profesorės stalo pasiimti kito buteliuko. Argi nebuvo galima aiškiau pasakyti, kad reikia tiek nedaug vandens? Iš kur ji galėjo žinoti?.. Argi ji kalta, kad profesoriai nieko nesiteikia paaiškinti?..
Šarlotė pasiėmė dar vieną buteliuką ir grįžo į savo vietą. Labai norėjo kai ką padaryti, tačiau nebuvo tikra, ar nepritrūks drąsos. O jeigu ir išdrįs, visi ir vėl šaipysis... Vis tik Paskirstymo kepurė ją paskyrė į Grifų Gūžtą, tad mergaitė atsistojo ir priėjo prie tos pašaipios mergaitės.
- Tu tikriausiai nemoki skaityti. Reikia ne penkių, o tik dviejų su puse lašų. Jeigu įpilsi per daug, tau nieko neišeis, - vienu įkvėpimu išbėrė ji. Tada skubiai grįžo į savo vietą ir pati savimi nusistebėjo: iš kur ji turėjo tiek drąsos šitaip pasielgti?..
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Magdė

Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
 Alisa džiūgaudama sėdėjo Nuodų ir Vaisų klasės priekyje, prie savo stalo, aprašinėto inicialais ir hieroglifais. Požemis tebebuvo toks pats viliojantis, kaip ir anksčiau. Burbuliavo katilai, iš praviro sandėliuko sklido keistas, neįprastas kvapas, maloniai kutenantis merginos nosį, o laisvai besiliejantis šurmulys ir šnabždesiai, vis perbėgantys per klasę, teikė nostalgišką artėjančių atostogų atmosferą.
 Vis dėlto, vela nebuvo tokia pakili ir susidomėjiusi, kaip paprastai. Mokslo metai ėjo į pabaigą ir ji neįsivaizdavo, kaip išgyvens visą vasarą, negalėdama atlėkti į šį šaltą požemių kabinetą, kuris, kad ir koks atrodytų vėsus ir atšiaurus, tapo savotiškais jos namais.
 Tačiau jos apmąstymus nutraukė profesorės žodžiai. Penktakursė kiek nustebo, kad nebus teorijos, nes paprastai panelė Monica Moonlight užduodavo nors trumputį teorijos klausimą. Tačiau, išklausius praktiką, mergina nebuvo nė kiek nusivylusi, kad nebuvo teorijos.
 Kuo toliau, tuo įdomiau! - guviai pagalvojo kiek pralinksmėjusi švilpė ir nuskubėjo prie profesorės stalo. Prisiartinusi ji aptiko daugybę narvelių su nugaišusiomis žiurkytėmis.
 Kaip gerai, kad mūsų užduotis yra jas tgaivinti, o ne numarinti. Nemanau, kad pakęsčiau tokią praktiką...Negaliu žiūrėti į kenčiančius gyvūnus... liūdnai pagalvojo penkiolikmetė ir pasiėmė narvelį su labai gražia, nusipenėjusia, bet ne apkūnia, žvilgiakaile žiurkyte bei buteliuką su vandeniu iš kažkokio telkinio.
 Požemyje visad tvyrojo prieblanda, tad Alisa negalėjo įžiūrėti, kokio telkinio vandenį ji gavo.
 -Lumos! - tylomis sukuždėjo ir, lazdelei užsižiebus, įbedė nosį į ryškiai apšviestą pergamentą.
 
Citata
Anchelio krioklio vanduo
Hmm..Vadinasi, ši žiurkė nuskendo Anchelio krioklyje... Nesistebiu...Turėtų būt nieko sau ekstremali žiurkytė. O, pala...Žiurkės išvis prie Anchelio krioklio gyvena?
 Kiek apsvarsčiusi šį eliksyrininkų bendruomenei itin svarbų klausimą, mergina atsikratė nereikalingų minčių ir sužiuro į receptą, kaligrafiškai išraitytą ant lentos.
 
Citata
Lamsicus Huanus
    6 kadagio šaknys
    7 nuo senatvės mirštančio vilkolakio blakstienos
    5 Ametistinio drugio sparneliai
    50 g upinio dumblo
    20 ml dėlės išskyrų
    2.5 vandens telkinio lašai
Na, profesorė Moonlight išties gražiai rašo... - pagalvojo vela, bet tuoj pat atsikratė nereikalingų minčių ir vėl visą dėmesį sutelkė į eliksyro gamybą.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alisa Luna Bergman »

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Perskaičiusi absoliučiai neaiškų receptą, Džeinė atsistojo ir nuėjo link sandėliuko, kur visuomet buvo galima rasti įvairių įvairiausių eliksyrų ingredientų. Žingsniuodama pro suolų eiles, klastuolė galvojo apie Šarlotę. Ji, Klerės nuomone, buvo baisiai apgailėtina, ir pirmakursė nesuprato, kaip jos dar neišmeta iš Hogvartso. Kaip galima leisti mokytis burtų ir kerėjimo tokiai žioplei? Ir kaip tik tą akimirką Bromley išgirdo bailiukės balsą. Pasirodo, ji moka kalbėti.
-Oho, kas prabilo,-atsisukusi į grifiukę nusistebėjo klastuolė.- Žinok, turėjau omeny, kad tau nieko neišeis,- visiškai lengvabūdiškai atsakė vienuolikmetė.
Atėjusi į klasės gale esantį sandėliuką, mergaitė mintyse peržvelgė, ko jai reikia.
Citata
Saujelė kadagio šaknų
5 nuo senatvės mirštančio vilkolakio blakstienos
3 ametistinio drugio sparneliai
2 saujos upinio dumblo
10 ml dėlės išskyros
2.5 vandens telkinio lašai
Upinio dumblo rado labai greitai, jis buvo pačioje pirmoje lentynoje, tiesiai prieš akis. Visų kitų ingredientų, reikalingų Lamsicus Huanus eliksyrui, Klerei teko paieškoti ilgiau. Tačiau mergaitė viską rado.
Keista, tačiau pirmakursė nieko nenuvertė, kaip jau yra atsitikę prieš tai.
Sugriebus visus reikalingus ingredientus receptui, klastuolė grįžo į savo suolą ir nudrėbė daiktus ant jo. Kreivai pažiūrėjo į Šarlotę. Ši, toks jausmas, ruošėsi atsikirsti.
-Haha, ar tik ne tu, kvailute, bandai suregzti atsikirtimo sakinį man jau kokias penkias minutes? Aš jau spėjau receptui daiktus susirinkt, o tu dar galvoji. Na ir lėtapėdė,- pašaipiai nusijuokė Bromley.
Vienuolikmetė dar kartą atsivertė vadovėlį, tik dabar perskaitė gaminimo eigą.
Citata
Stambiai supjaustyti ametistinio drugio sparnelius. Peilio geležte sutrinti nuo senatvės mirštančio vilkolakio blakstienas. Viską sudėti į katilą.
Po penkių minučių į katilą įmesti kelias saujas upinio dumblo, saujelę kadagio šaknų. Palikite virti 3min. nemaišant.
Sudėti 10 mililitrų dėlės išskyrų ir įpilti lygiai 2,5 lašo  telkinio, kuriame nuskendo skenduolis, vandens.
Po kelių minučių virimo pamaišius tris kartus skystis katile turėtų būti tirštas, sodriai mėlynos spalvos. Palaukite dar kelias minutes.
Jeigu skystis katile po tų kelių minučių tampa skaisčiai žydras- jūsų eliksyras paruoštas.
Džeinė apsidairė. Visi kiti jau dirbo. Tad ir šviesiaplaukė pasiėmė ametistinio drugio sparnelius bei pradėjo juos pjaustyti.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Šarlotė sėdėjo nuleidusi galvą ir apsimetė, kad klasėje jos nėra. Galėtų ir nebūti, ji čia vis tiek nieko neišmoks... Akyse pradėjo kauptis ašaros, ir mergaitė galiausiai tyliai pravirko. Stengėsi negirdėti, ar ta pašaipi mergaitė ką nors sako, tačiau net ir tai nesisekė. O ji, atrodo, buvo nusiteikusi visiškai sugniuždyti Šarlotę...
- Iš kur tu žinai, kas man išeis ir kas man neišeis? - tylutėliai cyptelėjo mergaitė. Kodėl negalima bent kartą jos palikti ramybėje? Juk ji nuoširdžiai stengiasi mokytis, o čia... Kodėl visi turi būti tokie bjaurūs? Kodėl visi kiti mokiniai susiranda draugų, o ji, Šarlotė, susiranda tik tokius, kurie puola tyčiotis ir žeminti? Ką ji visiems padarė?..
Ji ilgokai sėdėjo įsikniaubusi į delnus ir galvojo, ar verta dar ką nors sakyti tai bjauriai mergaitei. Staiga pakėlė galvą į ją ir jau žiojosi, bet taip ir neišdrįso - ir nesugalvojo - kaip būtų galima atsikirsti. O ta, lyg to ir būtų laukusi, vėl pradėjo tyčiotis...
- Ne tavo reikalas, - garsiau nei ketino sumurmėjo Šarlotė ir persigando - dabar ta bjauri mergaitė tikrai nuo jos neatstos... Rudaplaukė pakėlė akis į lentą ir perskaitė receptą. Ir vėl nieko nesuprato.
- Profesore, aš nežinau, ką man reikia daryti? Ar galite man paaiškinti? - paklausė ji, tačiau tai padarė taip tyliai, kad profesorės atsakymo viltis buvo neverta. O ta bjauri mergaitė, ko gero, viską kuo puikiausiai girdėjo...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Besidairydama aplinkui, Džeinė pamatė, kaip už kelių suolų eilių stovinti Šarlotė pradėjo tyliai ašaroti. Puiku, tegu verkia. Argi ne toks Klerės tikslas?
Smulkiai sukapojusi ametistinio drugelio sparnelius ir peilio geležte sutrynusi nuo senatvės mirštančio vilkolakio blakstienas (ką čia dar trinti?), klastuolė sumetė viską į katilą ir pasižiūrėjo į laikrodį, kabantį virš lentos. Penkios minutės. Per jas Bromley užsigalvojo, kodėl profesorė Moonlight iš karto neparašė ant lentos visų kiekių? Kam reikėjo jų patiems ieškotis vadovėlyje? Po to dar kažkoks kvailys (kitais žodžiais- Šarlotė) nesugeba susirasti receptų. Mulkė. Tačiau vienuolikmetė toli gražu nesijaudino dėl to, kad mažoji grifė nepadarys užduoties. Ji tuo mėgavosi.
Tą pačią akimirką, kai suėjo tos penkios minutės ir Džeinė dėjo saują upinio dumblo bei saują kadagio šaknų į savąjį katilą, ji išgirdo drąsuolės žodžius ir vos neprapliupo juoktis. Tačiau susilaikė, nes tuo metu į ją pažiūrėjo nuodų ir vaistų profesorė Monica. Tačiau, vos tik ta nusisuko, Džeinė Klerė nustatė visažinės diktatorės toną ir pasakė:
-Oho! Girdėjot, ką ji pasakė?-kreipėsi į kitus mokinius, bet niekas nežiūrėjo į šviesiaplaukę.- Ji man pasakė, cituoju: "Ne tavo reikalas"! Aš sužavėta, kaip tu gali kalbėti su manimi. Verčiau pritildytum savo srėbtuvę, nes kitu atveju, tuoj tas tavo katilo turinys bus išsitėškęs ant žemės,- pagrasino.
Dar pusę minutės akylai stebėjusi Šarlotę, žydraakė nusisuko. Žvilgtelėjo į receptą vadovėlyje ir pasimetė. Velnias, nepasižiūrėjau į laikrodį. Turėjo praeiti trys minutės. Gal, kol aš čia kalbėjau su ta nevykėle, jos ir praėjo?
Atmatavusi dešimt mililitrų dėlės išskyrų, pirmakursė įmetė jas į katilą. O su vandens atitaikymu buvo sunkiau. Nupylusi vieną trečdalį Viktorijos ežero vandens buteliuko turinio, Džeinė sustojo. Juk viską reikėjo matuoti lašais. Bet čia turėjo būti vienas lašas. Atmatavusi dar vieną lašą su puse, jį įpylė į katilą.
Nu dabar tai liko tik laukti. Gal dar prisikabinti prie tos nemokšos?
Tačiau laiko nebebuvo. Eliksyras greitai tapo žydras. Džeinė prisiminė, jog viskas nesibaigia eliksyro padarymu. Dar reikės dirbti su žiurkėmis! Aš jos neliesiu!
-Aš nežadu liesti šios kvailos žiurkės! Padariau eliksyrą, bet neliesiu šitos prakeiktos žiurkės!-sušuko profesorės pusėn.-Galite man mažinti taškus, bet aš nesitepsiu savo rankų lavono palietimu!
Blondinė atsistojo, nuliejo žudančiu žvilgsniu profesorę Moonlight ir įniršusi išėjo iš klasės.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Magdė

Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
 Alisa atsivertė savo vadovėlį ir įsmeigė akis į receptą.
Citata
Lamsicus Huanus
    6 kadagio šaknys
    7 nuo senatvės mirštančio vilkolakio blakstienos
    5 Ametistinio drugio sparneliai
    50 g upinio dumblo
    20 ml dėlės išskyrų
    2.5 vandens telkinio lašai
Mergina nužingsniavo per klasę ir įėjo į sandėliuką. Ją tuoj pasitiko pūvėsių ir trūnijančios medienos tvaikas, vėsuma ir didelis dulkių debesis.
 Anksčiau velai jis visai patiko, nes siejosi su požemiais, Nuodų ir Vaistų pamokomis ir profesore Moonlight. Tačiau tik dabar ji suprato, kaip iš tiesų per penkerius metus Hogvartse tą kvapą ji pamėgo.
 Penktakursė, laikydama vadovėlį atsargiai užkopė kopėčiomis ir ėmė ieškoti ingredientų.
 Kadagio šaknys, upinis dumblas, dėlės išskyros, vilkolakio blakstienos... Kur po galais tie drugelių sparnai?!
 Švilpės žydrai pilkšvos akys lakstė lentynomis, lindo į atokiausius kampus ir užkaborius, žvalgėsi tarp maišelių, buteliukų ir dėžučių. Galų gale, pačioje trečiosios lentynos gilumoje, tarp dėžutės su mėnulio akmenimis ir maišelio su Anakondos iltimis, penkiolikmetė aptiko mažulytį stiklinį induką su drugelių sparnais. Išsirinko pačius sveikiausius, neaplūžinėjusisus sparnelius ir nusinešė kartu su kitais ingredientais prie savo stalelio.
 

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Ar gali ta pabaisa mergaitės kailyje nuo jos atstoti... Ką Šarlotė padarė?.. Ar ji kalta, kad nesupranta, ką profesorė šneka? Mergaitė šniurkštelėjo. Ji jautėsi labai blogai. Nuoširdžiai stengėsi mokytis, bet jai būtinai visi turi trukdyti... Ypač visokios bjaurios mergaitės, tik ir ieškančios progos pasityčioti... Kelios ašaros nubėgo žemyn, bet Šarlotė net nebandė jų slėpti. O ir kam, kai visi vis tiek erzina ir kabinėjasi?..
- Tai ir yra ne tavo reikalas... - pašnibždomis sumurmėjo Šarlotė ir dar kartą šniurkštelėjo - šį kartą tą padarė garsiau. Nebeklausė, ką jai kalba ta pabaisa. Ji vis tiek nieko malonaus nepasakys...
Šarlotė nusisuko į savo katilą ir apsimetė, kad bjauriosios mergaitės čia nėra. Kodėl ji negali kabinėtis prie ko nors kito?.. Grifiukė buvo visiškai pasimetusi. Nebesusigaudė, ką reikia daryti su tais penkiais lašais. O gal jie buvo ne penki? Pažvelgusi į lentą perskaitė, kad tik du su puse. Gerai, kad nepripyliau... Vis dar verkdama Šarlotė pasilenkė prie katilo, ir kelios ašaros įkrito į jį. Ar jos tiks vietoj vandens?.. Mergaitė buvo labai liūdna. Iš galvos niekaip neišėjo ta pabaisa, kurios net vardo nežino... Dar kartą savęs paklausė, kuo ji nusikalto, bet ir toliau neįsivaizdavo, kas tai galėtų būti.
- Profesore?.. - tyliai kreipėsi mergaitė, nors neįsivaizdavo, ar jai kas nors gali padėti. Šarlotė neteko vilties užbaigti savo eliksyrą, tiesą sakant, neteko vilties jį net ir pradėti. Ašarų pilnomis akimis žvelgė į mokytoją ir nekantriai laukė, kada baigsis ši pragaru virtusi pamoka...
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Magdė

Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
 Alisa, nusinešusi eliksyro ingredientus prie savo stalelio, ėmėsi darbo. Išsitraukė burtų lazdelę, mostelėjo ja ir ištarė burtažodį:
 -Incendio!
 Katilo šonus ėmė laižyti ugnis. Vanduo linksmai burbuliavo, o mergina, mėgaudamasi tuo nuostabiu garsu, vėl įbedė akis į vadovėlį.
 
Citata
Supjaustykite upinį dumblą siaurais ruoželiais ir atsargiai, po vieną juostelę, sumeskite į katilą. Kai vanduo nusidažys tamsiai žalia spalva, pamaišykite būsimą eliksyrą dešimt kartų, sukdami samtį dešinėn pusėn. Kai gėralas liausis burbuliavęs, greitai sumeskite visas septynias vilkolakio blakstienas ir pasitraukite nuo katilo. Saugokitės staigiai tykštančių karštų lašelių.
Vela su jai būdingu entuziazmu puolė pjaustyti upinį dumblą. Jis buvo vėsus, drėgnas ir švelnus - visai kaip samanos po lietaus. Penktakursė, supjausčiusi dumblą, sumetė juosteles į katilą ir sulaikiusi kvapą ėmė laukti, kas bus. Vanduo burbuliavo, putojo, ir, po galais, nieko nevyko!
 Ne...Ne...Nejaugi pirmą kartą per penkerius metus nesugebėjau išvirti paprasto eliksyro?
 Tačiau visas nerimas dingo, kai švilpė pamatė katile burbuliuojantį vandenį. Jis lėtai, palengva dažėsi smaragdine, vėliau - tamsiai žalia spalva. Aprimusi penkiolikmetė pamaišė savo gėralą  ir ėmėsi blakstienų. Sumetė jas į katilą ir akimirksniu pasitraukė per metrą, netyčiomis užkliudydama ir vos nenuversdama už jos sėdinčios mokinukės katilo.
 - Atsiprašau...-greitosiomis ištarė ir jau ketino bėgti prie savo eliksyro, tik staiga sustojo tarsi nudiegta. Lėtai apsisukusi pažiūrėjo į vienuolikmetę mokinukę iš Grifų Gūžtos.
 - Šarlote, - atpažinusi mažą mergaičiukę ir negalėdama patikėti savo akimis paklausė Alisa, - Oj, Šarlote, labas! Kaip sekasi? Gal reikia kokios nors pagalbos?
 Laukdama atsakymo, mergina vėl puolė gaminti savo eliksyrą.
 
Citata
Susmulkinti kadagio šaknis ir drugelių sparnelius peiliu, tada sugrūsti grūstuve iki miltelių. Milteliai turi būti kiek drėgni ir panašūs į šlapią smėlį. jei taip nėra įpilkite šiek tiek vandens. Tuomet šį mišinį po šaukštelį sudėti į gėralą ir pamaišyti. Braukite samčiu per katilo dugną, kad mišinys neprikibtų. Tada suamišykite dėlės išskyras su telkinio vandeniu ir supilkite į katilą. Mišinio konsistencija turi būti tarsi truputį gleivėtas vanduo. Eliksyras bus gatavas, kai įgys vėsumos ir nusidažys gelsvai žalia, salotine spalva.
Vela susmulkino kadagio šaknis ir drugelių spranus reaktyviniu greičiu. Tada ėmė grūsti juos grūstuvėle. Baigusi šį darbą, įpylė į gana sausą mišinį šiek tiek vandens ir po šaukštelį sudėjo į katilą. Tuomet ilgai maišė, stengdamasi, kad mišinys neprikibtų prie dugno. Luktelėjusi, kol jis ištirps, penktakursė sumaišė dėlės išskyras ir Anchelio krioklio vandenį lygiomis dalimis ir supylė į katilą. Tuomet sulaikiusi kvapą, įsmeigė įdėmias žydras akis į burbuliuojantį gėralą. Jis persidažė gelsvai žalsva, švelnia spalva ir švilpė lengviau atsikvėpė.
 Suskambo varpas. Penkiolikmetė jautėsi gana pavargusi, todėl net neišklausiusi profesorės žodžių, apkabino Šarlotę, palinkėjo jai sėkmės, ir atsisveikinusi su profeosre, išėjo iš klasės.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
    Monica nedrįso nė kvėpuoti. Neskaitant kelių ginčų (kurie buvo neįprastai tylūs), klasė dirbo... puikiai? Profesorė bijojo sugriauti šią retą idilę prasižiodama ar prieidama artyn - mokinius išsižiojusi stebėjo iš saugaus atstumo kaip kokiame zoologijos sode.
    Na, bet jei nebūtų taip gėrėjusis besidarbuojančiais vaikais, nebūtų pastebėjusi jaunutės grifės, kuri karts nuo karto pamokose nusišnekėdavo. Ji lyg ir prašė pagalbos - per eliksyrų kunkuliavimą ir kapojamus ingredientus buvo sunku suprasti. Bet dėl to palikti vaiką likimo valiai Moonlight neketino.
    Drąsiai įkvėpusi oro, ji įžengė į mokinių teritoriją. Keista - niekas nesuklykė, nenuvertė lentynos ir jos pusėn nemetė žiurkės. Rodos, mokiniai jos nė nepastebėjo, tad Monica nutykino prie Šarlotės.
 - Kas yra? - neprofesionaliai šnipštelėjo. Turbūt atrodė kaip pamišusi senutė, bet malonios tylos griauti neketino. - Aaa, jei neaišku, kaip dalinti lašus, prie recepto turėtų būti prierašas, nedaug mokinių jį pastebi. Burtažodis Paracontes bet kokį objektą atskiria pusiau, tik žiūrėk, kad lazdele bakstelėtum ne į buteliuką, kitaip padalinsi mano krištolinę nuosavybę. Lazdelę kreipk į vandens lašus. Arba, aišku, gali dirbti senamadiškai ir vandens kiekį matuoti iš akies.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Pasaulis nekentė Šarlotės... Ji vis dar nebuvo pradėjusi eliksyro, kai kažkas vos nenuvertė katilo. Tikriausiai specialiai, nors mergaitė net nepakėlė ašarotų akių, kad tuo įsitikintų. Koks skirtumas, nuo to vis tiek niekas nepasikeis... Ji ne iš karto suprato, kad su ja kažkas šneka. Jeigu ir būtų supratusi, tai nebūtų davę naudos - niekas su ja nebendrauja draugiškai... Šarlotė pavėluotai pažvelgė į tą merginą ir nustebo pamačiusi, kad tai yra toji maloni mokinė, jai padėjusi per astronomijos pamoką. Bet kodėl tuomet ji vos nenuvertė katilo? Tikriausiai praėjusį kartą tiesiog norėjo pasityčioti, kaip ir visi kiti...
- Aš... - pradėjo Šarlotė, bet panašu, kad vyresnei merginai nebebuvo įdomu. O kodėl jai turėtų rūpėti ta maža verksnė?.. Ta verksnė nespėjo susigaudyti, ką jai reikėtų daryti toliau, kai išgirdo dar kažką šnekant. Ar kažkas ir vėl tyčiojasi?.. Šarlotė nenoriai pakėlė akis ir pamatė, kad tai profesorė. Ar ji išgirdo gailų kvietimą? Gal ji nėra tokia nedraugiška kaip astronomijos mokytoja?.. Panašu, kad ji aiškino, kaip reikia atlikti pamokos darbą, tačiau Šarlotė vis tiek nieko nesuprato. Ar ji negali kalbėti suprantamiau?.. susimąstė mergaitė, bet profesorė lyg ir jau buvo kažkur dingusi. Ko gero, dar kartą prašyti pagalbos būtų kiek keista... Šarlotė neįsivaizdavo, ką daryti. Ji labai norėjo pabėgti iš pamokos, bet nedrįso to padaryti. Tai pernelyg patiktų visiems tiems bjauriems iš jos besityčiojantiems mokiniams...
Mergaitė sėdėjo susigūžusi suole ir verkė. Ji nepastebėjo, kaip baigėsi pamoka, ir pajutusi apkabinimą labai nustebo. Nesuprato, kas čia atsitiko ir nespėjo nieko padaryti, kai tas, kas ją buvo apkabinęs, kažkur dingo. Šarlotei pavyko pastebėti, kad tai ta pati draugiška mergina (jeigu tik ji išties draugiška...). O koks jos vardas?..
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: III NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
    Nuskambėjo skambutis ir Monica pajuto, kad jai netgi šiek tiek gaila atsisveikinti visai ilgutėlei vasarai. Mokiniai, atvirkščiai, lipo vieni kitiems per galvas ir dūmė į kiemą arba į paskutines pamokas prieš atostogas. Vos keli murmtelėjo atsisveikinimą, o viena mokinė išvis paliko kabinetą... verkdama?
    Kur tu ten tuos vaikus supaisysi... - pagalvojo profesorė ir paskutinį kartą prieš trijų mėnesių ilgumo tarpą aptvarkė kabinetą: nuvalė pamėlusius stalus, surinko dumblius bei besivartančias apšepusias vilkolakių blakstienas. Nuėjo ir į sandėliuką, kur vos ne vos susilaikė nuo kelių labai retų ingredientų vagystės (tie sidabrauodegių jūros ežių dygliai vis vien nebus mokinių naudojami...), ir galų gale, nerangiai pamojavusi klasei, nuėjo į Didžiąją menę.