[Sabrina Wolfhard]

Pasirodo, Selena dar nežino, už ko Sabrina ištekės. Mergina manė, jog tą jau jai senai pasakė. Spellman nusišypsojo ir nuėjo prie savo rankinės. Iš jos, pasiėmė savo magišką, naują, raudoną, fotoaparatą. Grįžusi ant sofos, pradėjo ieškoti nuotraukos, kurioje gyvenimo meilė. Rado nuotrauką kai pirmą kartą jį pamatė, taip, kai jis paslydo ant kelio. Bet tos nuotraukos geriau nerodyti. Šiaip ar taip, nesimatė joje to gražaus veidelio. Radau vieną. Ach, ta jo šypsenėlė. Sabrina atsisėdo arčiau draugės ir priartino nuotrauką.
- Jo vardas Nojus Erikas Wolfhard,- Pristatė savo vyrą, su didžiausia šypsena, bei pasiruošė ilgam pasakojimui. - Jis yra verslininkas, taip pat mados ,,ENER" namų savininkas. Jo mėgstamiausia spalva pilka, buvęs grifas, gimtadienis Birželio pirmą, jis labai myli vaikus, turi rudus plaukus, aukštas, lieknas, tiesiog nuostabus. Taip pat, mes auginsime su juo Alisą, mano dukrą. Ir... su šiuo žmogumi aš tuoksiuosi. Selena, esi vestuvėse laukiama,- Apkabino juodaplaukę. Tuomet paleido, ir vėl, pasižiūrėjo į laikrodį. Beveik dvylikta valanda. Devyniolikmetė paėmė taurę ir įsipylė šampano. Geriau nei arbata, tiesa? Atsigėrusi įpylė ir Selenai.
- Selena, o tu supranti, kad su moliūgo kostiumu, neatrodysi baisiai? Ir prašau nenusišnekėti, esi labai graži, su moliūgo kostiumu būsi kaip modelis!- Kiek per vėlai, atsakė, kad turėtų ką šnekėti. - Bet žinoma, daryk kaip nori, galiu būti vietoj tavęs moliūgas, arba vaiduoklis. Geriau vaiduoklis, moliūgai stori,- Nusijuokė Sabrina ir dar išgėrė šampano. Negali būti, kad nuo tokio kiekio šampano jau darėsi girta, bet žodžiai, nebuvo jos. Apie Azkabano šnektas, Sabrina nieko nebesakė. Nelabai jai tai rūpėjo, ypatingai ar Lawrenz lankysis tenai, ar ne. Pati profesorė, tikriausiai neįkeltų nė kojos. Kadangi valandos vis didėjo, vilkolakė nusprendė, kad nori jau persirengti. Visiškai nepersirengė, tik užsimetė ant plono golfiuko ir sijonėlio, platų, audinį, ant kurio buvo išpieštos vaiduoklio akys ir burna. Priminė baltą antklodę, tačiau tai buvo nepaaiškinamas drabužis. Kerėjimo profesorė pasižiūrėjo į tortą. Aš noriu, kad per kitą Heloviną, Selena būtų moliūgas.- Sugalvojo norą ir užpūtė žvakutes, vos sulaikydama juoką.
- Na ir štai, gimtadienis, mergvakaris, Helovinas. Einam žiūrėti siaubo filmą ar einam prašyti saldainių pas kaimynus?- Dar kartą nusijuokė ir laukė šios atsakymo.

[Selena Lawrenz]

  Juodaplaukė tylėjo. Vestuvės. Tai juk buvo toks svarbus įvykis kiekvieno burtininko gyvenime, tad Vizengamoto teisėja negalėjo patikėti, kad Sabrina Selenai šią naujieną pasakė taip paprastai. Žinoma, tai ją pradžiugino, mat negalėjo pakęsti įvairių sunkiai suprantamų litanijų, taip pat ir žodžių, kurie buvo įgrisę iki gyvo kaulo.
  Išgirdusi baltaplaukės sužadėtinio vardą mergina kilstelėjo antakius. Tai juk buvo tas pats žmogus, kuris Seleną kvietė kavos madų namuose, tas pats burtininkas, su kuriuo ji gėrė alkoholonius gėrimus. Isabella viską prisiminė taip, lyg tai būtų nutikę vakar ir tai ją šiek tiek neramino.
  Troško pasakyti Hogvartse dėstančiai devyniolikmetei, kad galbūt Noah nebuvo toks, kokį Sabrina jį įsivaizdavo, tačiau nusprendė nekišti nosies, kur nereikia ir pasistengti džiaugtis dėl Eriko bei Spellman vestuvių.
  - Žinai, nemanau, kad galėsiu atvykti, - prabilo giliai atsidususi, - darbo Magijos ministerijoje kaip niekad daug, tai na, žinai, nenoriu visko pasilikti paskutinei akimirkai ir taip prisidirbti, - kaltai šyptelėjo nutylėdama tai, kad į šią šventė nenorėjo atvykti ir dėl kitokios priežasties.
  Ant stalo stovėjo pora taurių skirtų kažkam stipresniam nei arbatai. Neilgai trukus jos buvo pripildytos Sabrinos atvežto šampano, tad Lawrenz nesikuklindama ištiesė ranką ir paėmė taurę. Šampano skonis buvo tiesiog pasakiškas, tačiau, žinoma, magijos įstatymų priežiūros departamento vadovė nenorėjo prisigerti ir tokiu būdu apie nuėjimą darban rytoj tik pasvajoti. Tiesa, vargu ar tai buvo įmanoma, tačiau žinant tai, kad personažo autorė alkoholio vartojusi nebuvo, nežinojo, kaip daugiau nei pora taurių šio gėrimo galėjo paveikti devyniolikmetę.
  - Aš tikrai nesidėsiu moliūgo kostiumo. Juk man ne ketveri, - nusijuokė ir papurtė galvą, nenorėdama suteikti Sabrinai bent menkiausio šanso ją perkalbėti sumurmėjo kažką panašaus į tai, jog kulniavo persirengti į ką nors labiau tinkančio šiai bauginančiai šventei.
  Kaip ir reikėjo tikėtis pasivaikščiojimas ilgai netruko. Juk gyveno tik bute, o ne visoje pilyje, kur nuėjimas iš vieno pastato kampo į kitą kainuotų bent dvidešimtį minučių.
  Pravėrė miegamojo duris ir prieš savo auksines akis išvydo ąžuolinių porą spintų, kurias pravėrus matėsi įvairiaspalviai drabužiai. Žvilgsniu peržiūrėjo visus, tačiau nieko ypatingo neatrado, galiausiai kažkur spintos gilumoje pastebėjo lagaminą, kuriame gulėjo mokyklinė uniforma. Aišku, vilktis šios nežadėjo, tačiau vien tik prisiminus tai, kad dar neseniai stūksojo mokykliniame suole ją apgaubė nostalgija.
  Pastebėjo porą mantijų, raganišką kepurę ir kitų, ne žiobarams, žinomų daiktų. Juos išsitraukusi užsimetė ant juodos, prigludusios suknelės ir nusprendė, kad atrodė visai neblogai. Būtų užsimaskavusi po storu makiažo sluoksniu, tačiau suprato, kad nenorėjo to, kad viešnia jos lauktų. Tai neskambėjo mandagiai, tad per lūpas perbraukė tamsiu lūpdažiu ir išlindo iš savo gūžtos.
   - Sabrina! - entuziastingai kreipėsi į kerėjimo profesorę vienoje iš burtininkų mokyklų, - su gimtadieniu, - pridūrė ir apkabino draugę, - siaubo filmas skamba įdomiau nei lindimas į nesavo teritoriją. Visgi čia ne Amerika, o Londonas, prakeiktas Londonas, - vos girdimai sumurmėjo ir krestelėjo ant sofos gurkšteldama šampano.

 [RPG tęsiamas nebus]

[Selena Lawrenz]

  Darbas Magijos ministerijoje, šią daugumai įprastą ir niekuo neypatingą dieną, dar nebuvo pasibaigęs. Tiesa, Selena jau buvo susikėlusi koją ant kojos namuose, ant jos įsitaisiusi Karamelė meiliai murkė ir savo minkštomis letenėlėmis vis perbraukė per tamsios, purpurinės spalvos suknelę, kurią vilkėdama Isabella praleido visą dieną.
  Viceministrė net nežadėjo pasijudinti, mat viskas buvo it iš pasakos. Rankoje laikoma vyno taurė tiesiog spindėjo prabanga, ant stalo jau puikavosi sviestiniai kruasanai bei įvairiausi sausainiai, kurių liesti kol kas juodaplaukė dar nesiruošė. Derėjo pripažinti, kad mergina net nesiruošė pasistengti ir iškepti sausainių pati, tiesiog grįžinėdama iš darbo užsuko į artimiausią kepinių parduotuvę, kurioje asortimentas buvo pasakiškas. Ech, o ką ji galėjo padaryti, jei jos šedevrų į burną nepaimtų joks gyvis?
  Tačiau šiuo metu tai nebuvo svarbu. Kiekvienam buvo žinoma, kad dvidešimtmetė šiaip sau iš darbo neišeitų anksčiau, na, bent jau dabar, kai reputacija buvo bene svarbiausias dalykas damos gyvenime. Ši dažniausiai atlikdavo darbus laiku, daug skaitydavo bei mokydavosi... Ir nors motyvacijos tam vis dar neatsirado, ši nieko pakeisti negalėjo. Dar apsikvailins prieš ministerijoje dirbančius žmones, šeimos narius ir apie tobulą reputaciją galės tik pasvajoti. O to Ministro patarėja tikrai nenorėjo.   
  Netroško panelė ir to, kad atrodytų tragiškai, dėl to nenoromis paėmusi Karamelę į glėbį, pakilo nuo sofos ir lengvu žingsniu nukulniavo link artimiausiai esančio veidrodžio, kuriame porą minučių tiesiog stebėjo save, galiausiai supratusi, kad jos benguoti plaukai neatrodė taip gerai, kaip turėjo, juodas plaukų bangas tvarkėsi bent pusvalandį. Škotė vis padūsavo, nes tai galėjo padaryti ir burtų pagalba, tačiau rizikuoti taip ir neišdrįso, kas bus, jei kerai suveiks ne taip, kaip turėtų? Nuostabioji Anglijos viceministrė to nesugebėjo įsivaizduoti.
  Galiausiai, nužvelgusi save dar kartą, Lawrenz šyptelėjo, net pati nesuprasdama ar šypsena buvo pašaipi, ar nuoširdi, tiesa, į tai neįstengė įsigilinti, kadangi švelnaus kailiuko padarėlis jau trynėsi jai į kojas, retkarčiais vis sumiaukdamas ir maldaujančiu žvilgsniu pažvelgdamas į šeimininkę. Karamelė tuo ir buvo ypatinga. Katė savo žvilgsniu pakerėdavo savo šeimininkę, tarsi priversdavo padaryti tai, ko norėjo katytė, o ne pati augintinį auginanti dvidešimtmetė. Tik šiam atvejui tai negaliojo, nes Selena ir pati norėjo priglausti poros mėnesių katytę prie savęs ir leisti Karamelei jaustis saugiai bei ramiai.
  Dėl to viceministrė ir paėmė katinėlį į rankas, tačiau grįžti į svetainę nesiruošė. Šiandien iš darbo ištrūkusi anksčiau dėl atvykstančios sesers, jos jau lūkuriavo prie pat buto durų. Jaudulio net nespėjo pajusti, tačiau galėjo nuspėti, kad šis buvo minimalus, juk Britta buvo per didelė jos gyvenimo dalis, jog Magijos ministerijos jaudintųsi dėl susitikimo su ja.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Britta pagaliau priėmė vieną didžiausių sprendimų per savo aštuoniolika metų. Išsikelti iš tėvų, kurie gyvena Edinburge, Škotijoje. Mergina buvo pakanti, tačiau vos sukakus pilnametystei nusprendė ieškoti atskiro būsto nuo tėvų. Na, neturint darbo tai tiesiog nebuvo realios mintys. O kažką daryti reikėjo.
 Liko viena galimybė-Selena. Aštuoniolikmetės keliais metais vyresnė sesuo buvo geriausia jos draugė. Heilė visą laiką nuo to, kai Isabella paliko namus, gailėjo merginos išsikraustymo, tačiau šią akimirką rudaplaukė negalėjo pagalvot apie geresnį pasirinkimą, kur pagyventi bent kelis mėnesius. Tiesiog pasaka! Gyventi su geriausia drauge visą gyvenimą buvo viena iš Brittos svajonių, o dabar pasitaikė puiki galimybė svajonei išpildyti.
 Problemų dėl apsistojimo pas Seleną neiškilo. Mergina nesipriešino tokiai Brittos minčiai. Tad, regis, jog seserys buvo išsiilgusios viena kitos. Londonas be proto žavėjo Lawrenz-dvelkė prabangiu gyvenimu.
 Eidama sesers nurodyto adreso link, mergina be proto jaudinosi. Palikti tėvus vis dėl to nebuvo taip lengva, kaip ji įsivaizdavo, kad bus. Susirūpinusiu veidu Britta užkilo liftu, rankose laikydama kelioninį krepšy. Jame buvo sukrauti beveik visi Lawrenz rūbai ir daiktai. Na, viskas tilpo į vieną krepšį dėl to, nes aštuoniolikmetė buvo minimalizmo auka-kuo mažiau, tuo geriau. Jokių suknelių ar sijonų pilnametė neturėjo, nes jų tiesiog neapkentė. Tad krepšyje gulėjo tiesiog kelios poros kelnių, marškinėlių bei normalių marškinių, pora sportbačių ir formalesnių batelių. Na, Heilė nelabai įsivaizdavo, ko dar galėtų reikėti keliems mėnesiams gyvenimo pas Seleną.
 Pasiekusi apynaujas juodmedžio duris, mergina pabeldė. Viskas bus gerai, Britta, nusiramink! Tu tik atvažiavai pas savo seserį!

[Selena Lawrenz]

  Karamelė meiliai sumurkė juodaplaukės glėbyje ir privertė Seleną šyptelėti. Įsigyti katę buvo bene geriausias priimtas sprendimas per pastaruosius mėnesius, viceministrė tiesiog negalėjo įsivaizduoti ką galėtų daryti be šio minkšto, pūkuoto ir žavaus katinėlio.
  Lawrenz perbraukė per švelnų miškinės katės kailiuką ir apsidairė. Pro langą pastebėjo, kad šiuo metu siautėjo pūga, ne dažnas žmogus išlįsdavo tokiu metu laukan. Beviltiškai atsiduso pagalvojusi, kad Britta turės susipažinti būtent su tokiu Londono grožiu kai kiekvienas kelias buvo padengtas purvinu sniegu, buvo slidu, šalta ar šlapia... Lygiai tokiu pat, kaip ir Selena prieš porą metų. Ech, o galėjo šiandieną šį Anglijos miestą nušviesti saulutės spinduliai, juk tokiu būdu miestas pasirodytų dailiausiomis savo spalvomis ir neatrodytų tos negatyvus, pesimistiškas. Tiksliau toks, koks atrodė Isabellai vos atvykus į šį miestą, kadangi per du metus suprato stipriai klydusi. Londonas tikrai nebuvo prasta vieta, gi tai buvo Lawrenz naujojo gyvenimo pradžia.
  Naujo gyvenimo pradžia čia buvo ir Karamelei, apie kurią Selenos mintys sukosi kiaurą parą. Mergina numanė, kad taip pat buvo ir su Kleo, o šiuo metu - Britta. Kiekvienas gyvis turėjo naują gyvenimo etapą, o juodaplaukė su džiaugsmu norėjo prisidėti prie jo darymo kuo tobulesniu. Ne, nereikėjo suprasti neteisingai, tačiau tokiu būdu pelnyti dar didesnę ir puikesnę reputaciją buvo visai neprasta idėja. Jau nutuokė, kaip galės pasigirti tuo, jog yra tokia draugiška, kad net leido savo ką tik pilnametystės sulaukusiai seseriai apsigyventi pas ją, aprodys jai visą miestą, supažindins su dalykais, kuriuos turėjo žinoti kiekvienas Londone gyvenantis burtininkas.
  Tai buvo tiesiog nuostabi galimybė, kuri pasitaikydavo vos porą kartų gyvenime, tad vos Selena išgirdo beldimą į duris, žengė porą tvirtų žingsnių pirmyn ir pravėrė duris, glėbyje vis dar laikydama Karamelę. Prieš Anglijos ministro pavaduotojos auksines akis pasirodė sesuo, kurios visą šią dieną Lawrenz ir laukė.
  - Sveika, - šiltai šyptelėjo, užmiršusi visus formalumus, kurių, tiesa, čia ir nereikėjo. - Sveikinu, išgyvenai pūgą, kurios, šiaip jau, dažnai Londone nebūna, - gūžtelėjo pečiais žvilgsniu pakviesdama seserį į vidų. - Jauskis kaip namuose ir keliauk link svetainės, tikiu, kad turi daug ką papasakoti, - užbaigė savo kalbą viceministrė ir pati, vis perbraukdama per miškinės katės kailiuką nuėjo link svetainės ir krestelėjo ant sofos, susikeldama koją ant kojos.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Brittos širdis daužėsi be proto stipriai. Paskutinį kartą vyresniąją seserį mergina matė prieš maždaug du metus, kai ši išvyko į Londoną. Tas išsiskyrimas šiek tiek apdaužė jautriosios Heilės širdį. Na, kažkiek ramino bent susirašinėjimas laiškais ir telefoniniai skambučiai, bet tai tikrai neatpirko buvimo kartu, tų jaukių vakarų su arbatos ar kakavos puodeliu rankoje ir nesibaigiančiais pokalbiais apie šių dienų aktualijas, jausmus, įvairiausias naujienas ir prisiminimus. Be abejo, kažkur viduje aštuoniolikmetė tikėjo, jog vieną dieną ji grįš į Lawrenz'ų namus, pas tėvus. Bet va, kaip stalai pasisuko-visai ne sesuo grįžo į Škotiją, o pati Britta atvyko į Londoną.
 Selena duris atidarė labai greitai. Toks jausmas, lyg jau būtų stovėjusi prie durų ir laukusi atvykstančios sesers. Išvydusi žemesnę už save juodaplaukę merginą, Lawrenz puolė ją apkabinti nepaisant sakomų žodžių. Absoliučiai šlapias rudaplaukės paltas tikriausiai sušlapino Isabellos prašmatnius rūbus, bet tiesą sakant, jai buvo nė motais. Po dviejų metų pamatyti savo sesę-ne kasdienis reikalas.
-Selena, labas!!-krykštavo Heilė, braukdama ašarą. Šios akimirkos mergina laukė ilgai, ir štai, jos ir vėl kartu. Dvi geriausios draugės seserys.
 Pakabinusi varvantį paltą prieškambaryje ir pasidėjusi krepšį, minimalistė žengė svetainės link. Selenos būstas buvo visai gražiai įrengtas. Tiesa, pagal jos pasakojimus, šviežia pilnametė butą įsivaizdavo šiek tiek  kitaip, bet daugmaž galvoje sukurtas vaizdinys atitiko realybę.
-Kaip jaukiai tu čia įsikūrusi.. Klausyk, aš siaubingai dėkoju tau, kad priėmei mane pagyventi pas tave. Ne kiekvienas priimtų tokią hiperaktyvią aštuoniolikmetę gyvent pas save,-lyg ir nusijuokė pati iš savęs trumpaplaukė.-Na, tai pasakok, kaip tu?
 Laukiant sesės atsakymo į klausimą, grynakraujė burtininkė ir toliau apžiūrinėjo gyvenamąją vietą. Na, jai čia viskas labai patiko. Tiesiog svajonių vietelė. O pagaliau atsisukusi į Isabellą, jos rankose mergina išvydo ne ką kitą, o katiniuką! Labai mielą juodo kailio kačiuką. Visai ne paslaptis, jog Britta labai mylėjo katinus, tad puolė jo paglostyti.
-Koks šio gražuolio vardas? Lyg ir nepasakojai apie jį. Bene naujas pirkinys?-uždavė jau nežinia kelintą klausimą Heilė. Tad susiprotėjusi, jog ir vėl per daug kalba bei klausinėja, žaliaakė pasiruošė išklausyt sesers.

[Selena Lawrenz]

  Tamsiaplaukė šyptelėjo. Britta elgėsi lygiai taip pat, kaip elgdavosi ir anksčiau, o tai Anglijos ministrę pradžiugino. Vadinasi, kad ne viskas Isabellos gyvenime pasikeitė ir įgavo naują prasmę. O šiuo metu dvidešimtmetei politikei tai buvo svarbiau nei įprastai. Dažni pokyčiai, naujos pareigos bei krūva nematytų žmonių kartais varė į neviltį. Jos reputacijai, aišku, tai nepakenkė, tačiau emocinė ir psichologinė sveikata taip pat buvo svarbus dalykas politikės pasaulyje. Iš proto išsikrausčiusi Magijos ministrė, vat tai jau būtų tragiškai blogai, tačiau šiandieną tokie apmąstymai tikrai nebuvo reikalingi. Žinoma, jų galėjo nebūti niekados, tačiau to tikėtis buvo naivu.
  - Nėra už ką, - šyptelėjo. - Nenorėjau, kad tėvai tave nužudytų, tad jei tau gerai pas Anglijos ministrę, man gerai taip pat, - tarstelėjo ir atsiduso. Regis, dabar nebuvo tinkamiausias laikas pradėti kalbėti apie darbą, tačiau Selena nesugebėjo susilaikyti. Ypač prieš seserį, kuri pažinojo dvidešimtmetę geriau nei save pažinojo pati mergina. Juk jos praleido visą vaikystę kartu, kovojo su tomis pačiomis problemomis, išklausydavo viena kitą, žinojo ir nuo kiekvieno slėpė baisiausias judviejų nuodėmes, dėl to ir meluoti Isabella čia net nesiryžo - kam?
  - Gyvenu keistai, tačiau produktyviai. Aš turiu daug darbo, kitomis dienomis įvairūs dokumentai bei bylos būtų sukrautos ant šio stalo, kadangi darbo metu visko padaryti nespėju, - nedrąsiai gūžtelėjo pečiais. - Netyčia visą savo gyvenimą atidaviau politikai. Net neįsivaizduoju, kaip į tai reaguotų jaunesnė mano versija, - pasilenkė ir nuo stalo paėmė garuojančios kavos puodelį. Porą minučių palaikiusi jį rankose, gurkštelėjo skysčio, tačiau nusprendusi, kad daugiau prabilti apie darbą nevertėjo, liko tylėti. Hiperaktyvi sesutė (kaip save Heilė ir pavadino) galėjo paklausti, jei kas neaišku, o ir šiaip... Negi vos mokyklą baigusiai panelei turėjo rūpėti tokie, hm, ganėtinai monotoniški darbai? Auksaakė papurtė galvą, bet suvokė, kad tai padarė visiškai be reikalo. Darbo pasiūlymas jau ilgą laiką tūnojo jos galvoje, kodėl gi juo nepasidalinus kuo greičiau, leidžiant aštuoniolikmetei suprasti, kad negaus kiekvieno galeono iš Selenos kišenės?
  - Taip pat... Ministerijoje yra vykdomi pagreitinti kursai, mokantys dirbti tam tikruose skyriuose. Žinau, kad apie darbą, galbūt, galvoti tau per anksti, tačiau laisva ranka galėčiau parūpinti vieną geriausių vietų ministerijoje. Darbo ten, tiesa, yra, tačiau ir alga nebloga. Galėtum sau leisti valgyti sviestinius kruasanus kiekvieną dieną, - pamėgino pajuokauti, nors tema, kuria šnekėjo dvidešimtmetė buvo ganėtinai rimta.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Britta stebėjo katiną ir Seleną. Ji šyptelėjo, o tai privertė jauną merginą pasijusti daug geriau, jaukiau. Tiesą sakant, sesuo atrodė pavargusi. Jos veidas tai atspindėjo, ar bent Heilė tai įžiūrėjo. Jai sesers sveikata be proto rūpėjo, ypatingai dabar, kai ji šitiek dirbo..
 Tai tik patvirtino pačios vyresniosios Lawrenz pasakyti žodžiai. Turi daug darbo, dirba viršvalandžiais. Taip negalima.. Ji visai nusivarys savo psichologinę sveikatą. Staiga rudaplaukei pagailo sesers. Šioji taip sunkiai dirba.. O dabar dar ir patapo Ministre, kas reiškė, jog mergina turės dar daugiau darbo nei įprastai. Šitą suprato ir aukštaūgė Britta, nedirbusi Ministerijoje ar kur kitur.
-Manau, kad tau reikia šiek tiek poilsio.. Atrodo, jog nuovargis tave išties kankina,-nedrąsiai pratarė mergina. Ji norėjo Selenai ko geriausio.
 Na, be abejo, labai lengva kalbėti ir sunku padaryti. Ką Britta žino, gal dabar Ministerijoje vyksta kokie labai svarbūs dalykai? Bet žiūrint iš kitos pusės, nėra nieko svarbiau, nei psichologinė sveikata. Visuomet egzistuoja bent trumputės atostogos..
 Tai, kaip pasisuko sesers kalba, šiek tiek išmušė aštuoniolikmetę iš vėžių. Net ne šiek tiek. Aš Magijos Ministerijoje. Palaukite. Jetau. Kaip suprast. Heilė atidžiai pasižiūrėjo į Seleną. Gal ji juokauja? Tačiau, darbo merginai reikėjo. Juk iš kažko pirkti kavą ir kruasanus reikės. O ir negyvensi visad ant vyresnėlės galvos. Ką dabar daryti?..
-Oho,-tesugebėjo pasakyti mėlynakė, tačiau juk reikėjo atsakyti kažką normalaus. Isabella nuoširdžiai jai pasiūlė darbą, o ji tegali pasakyti "oho"?
-Nesitikėjau taip greitai gauti darbo pasiūlymą, o dar tiesiai į Ministeriją..-su džiaugsmu ir nuostaba pasidalino mintimis Britta.-Tikriausiai normalus žmogus leistų sau pagalvoti. Na, bet aš ne viena iš jų, tad mielai sutinku.
 Ar viskas vyksta per greitai? To Lawrenz ir pati nesuprato. Kiek ji daug nesuprato.. Na, bet mergina nesiskundė darbo nemėgimu. Pilnametė mėgo padirbėti, tai jai patiko. Aišku, būdavo svarbu, kad darbas nebūtų nuobodus, bet ką gi. Juk visad nepasirinksi.
 Taigi, ar hiperaktyvioji Britta dirbs Magijos Ministerijoje? Štai, kur klausimas.

[Selena Lawrenz]

  Karamelė saldžiai sumiaukė ir Selenai pasirodė, kad katytė ir nedrąsiai šyptelėjo. Klausimas, ar taip galėjo būti ir iš tiesų, tačiau ministrei tai nebuvo svarbu. Na, buvo, bet ne taip stipriai, kad pokalbį su Britta iššvaistytų savo visai nereikalingiems apmąstymams. Jos mintis išvaikė ir sesers žodžiai, kurie buvo kitokie, nei Lawrenz įsivaizdavo. Sumišusi mergina kilstelėjo antakius ir savo auksines akis nukreipė į Heilę. Sesuo ją tikrai pažinojo tiesiog puikiai, o juk jos nesimatė porą metų. Tai tamsiaplaukę nuoširdžiai nustebino.
  - Suprantu, kad aš tau rūpiu, tačiau politika jau yra toks dalykas. Pati sau pasirašiau šį nuosprendį, - mergina atlaidžiai gūžtelėjo pečiais paleisdama Karamelę iš glėbio. Augintinė panoro pašmirinėti palei namų sienas, savo aštrius nagučius pagaląsti į jas... Tai buvo tiesiog kasdienybė dvidešimtmetės politikės gyvenime. Ir ji bemaž nebekreipė dėmesį į netobuliausiai atrodančiais sienas. Svarbu, kad pasakiškai atrodė ji - Selena Isabella Lawrenz, na, o visa kita jau kaip nors.
  - Užtat tavo darbas ministerijoje mano dieną padarytų porą kartų lengvesne. Minėtame skyriuje yra veiklos, kurios neatlikus departamento vadovui, viskas keliauja tiesiai pas mane, - susimąsčiusi pasakė. Britta tikrai sutiks, tuo Isabella buvo beveik garantuota, negi kažkoks ką tik paauglystės metus perkopęs asmuo, atsisakytų tokios puikios karjeros pradžios? Lawrenz nežymiai papurtė galvą ir taip tarsi sau atsakė į klausimą. Teliko viltis, kad Magijos ministrės vidinė intuicija nežadėjo jos apmauti, mat tokiu būdu Bella nebūtų sau atleidusi. Jaustųsi tikrai kvailai, net prie sesers susimąstytų apie savo reputaciją. Tiesa, dvidešimtmetė visai nepajuto, kad tai padarė jau dabar.
  Tačiau sesers atsakymas ir buvo toks, kokio Isabella tikėjosi. Lawrenz pergalingu žvilgsniu pažvelgė į šviesiaplaukę merginą ir nenusprendė, ką dabar jai pasakyti. Galbūt vertėjo pranešti, kada galės pradėti mokytis, o galbūt likusį darbo pokalbį perkelti kitai dienai? Burtininkė mintijo, kad Britta buvo pavargusi, o čia Selena, vos susitikusi su vienu iš mylimiausių ir labiausiai branginamų žmonių žemėje, užkrovė juos tokiais dalykais. Jeigu nebūčiau to padariusi aš, būtų padaręs kas kitas... Dabar sesuo bent jau bus patikimose rankose, - patikino save, kad priimtas sprendimas buvo teisingas. Tiesa, spėjo savęs paklausti ar Magijos ministerijoje iš tikro buvo taip saugu, kaip ir galvojo ministrė. Mergina pati prisiminė, kaip jos valdomos darbovietės gyvenimas skyrėsi Fasirui būnant kažkur netoliese, ir jam išvykus. Kažkur viduje kirbėjo mintis, kad taip buvo ir dabar, tačiau šiai hipotezei išlįsti iš tamsių ir sunkiai suprantamų minčių gaubto, leista nebuvo.
  - Darbą galėsi pradėti, kad ir rytoj. Na, žodžiu, pati darbo pradžia nėra svarbi, mat tau vis tiek reiks atvykti į ministeriją užpildyti porą dokumentų. Darbo pokalbiui gali ir nesiruošti, - žaviai mirktelėjo sesei, pranešdama, kad ne viskas čia buvo taip sąžininga, kaip turėjo būti. - Na, o dabar pasakok, ką praleidau būdama Londone, o ne kartu su tavimi bei kitais šeimos nariais. Tikiu, kad visko per telefoną papasakoti negalėjai, - patogiau įsitaisė ant sofos ir gurkštelėjo kavos.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Mergina niekaip negalėjo atitraukti akių nuo sesers katino. Šviesiai rudos, į oranžinę linkusios spalvos kailis atrodė toks minkštutis.. Britta norėjo katės. Visad pavydėjo tiems, kas jų turėjo. Šis padarėlis buvo tiesiog kažko iš dangaus kūrinys, toks tobulas minkštas kamuoliukas. O miauksėjimas, kurį skleisdavo katės, visad nuramindavo neramiosios aštuoniolikmetės mintis.
 Selenos atsakymas sutrikdė Heilę. Na, ne jokia čia paslaptis, kad Selenai be proto rūpėjo darbas, o dar dabar, kai tapo Magijos Ministre, tikriausiai viskas dar labiau apsunko. Na, bet tai buvo jos pasirinkimas. Būtent dėl tos priežasties rudaplaukė nutylėjo tai, ką norėjo pasakyti, gerbdama mylimos vyresniosios sesers nuomonę bei sprendimą. Vis dėl to, tai buvo jos gyvenimas.
 Kalbos apie darbą Ministerijoje šiek tiek privertė Brittą surimtėti. Kita vertus, ši mintis-kad ji galėtų dirbti Ministerijoje-skambėjo šiek tiek ne realiai. Tai atrodė kaip merginai nepasiekiama galimybė. Bet tai, jog darbą ten siūlė ne kas kitas, o Isabella sakė, jog tai gali būti realus dalykas. Supratusi, jog įsidarbindama valdžios institucijoje ji padėtų seseriai apmažinti krūvį, mėlynakė neabejotinai apsisprendė. Ji turi padėti seseriai, o ir užsidirbtų pinigų. Nuostabus pirmasis darbas.
  -Gerai, gerai, įkalbinai mane,-draugiškai pratarė jaunuolė. Ji jaudinosi. Tai bus pirmasis oficialus darbas, kuriame rudaplaukė dirbs ir tas faktas tiesiog kirbino širdį.
 Lawrenz nusižiovavo prisidengdama burną delnu. Ilga kelionė ją išvargino, o kur dar visi įspūdžiai vos susitikus su Selena? Netikėtas darbo pasiūlymas pritrenkė Brittą, aišku, iš gerosios pusės.
  -Tiesą sakant, nieko įdomaus. Kasdienė buitis. Tik paskutiniu metu tėvas su mama vis dažniau apsižodžiuodavo.. Mane tas pradėjo slėgt.. Žinai, gaila mažių, kad jie ten turi kentėt tuos pykčius. Bet gal kažkas pasikeis,-su abejone ir liūdesiu balse užbaigė škotė.
 Sesuo jau senai matė šeimą. Ji net neįsivaizdavo, kaip viskas pasikeitė išvykus į Londoną. Iš šono pažiūrėjus, galbūt ir nepastebėtum, kas vyksta. Tačiau namuose vis dažnėjo pykčių, kas anksčiau būdavo reta Lawrenz'ų šeimoje. Bet ką gi. Britta nenorėjo plėstis ir dar labiau apsunkinti Selenos su savo pamąstymais ir realia situacija. Jai ir taip užteko problemų. 

[Selena Lawrenz]

  Kavos skonis Selenai priminė vaikystę. Pirmą kartą, kada burtininkė slaptai gurkštelėjo šio gėrimo iš mamos puodelio ir tuoj pat jį įsimylėjo. Kavos skonis tarsi dar kartą pasakojo ir vaikystės dienas su Kleonu, kuomet jos antra pusė stengėsi išvirti pačią tobuliausią kavą savo, tuo metu, geriausiai draugei. Ir De la Gardie tai pasisekė tiesiog puikiai, kas stebino politikę, kurios gaminimo sugebėjimai nebuvo nuostabūs, anaiptol. Šyptelėjo prisiminusi, kad gardėsiai, ant stalo, nėra kepti pačios jos. Kas gi būtų norėjęs, kad viena artimiausių personų žemėje apsinuodytų maistu ir pačią pirmąją dieną, atskirta nuo tėvų, praleistų Skutelyje?..
  - Taip ir žinojau, - norėdama paerzinti seserį tarstelėjo ir saldžiai bei nuoširdžiai šyptelėjo. - Tik Magijos ministerijoje net nemėgink sutikti su kiekvienu pasiūlymu, kurį tau pateiks. Per ne lyg pavojinga ir naivu, - norėdama šį bei tą priminti Brittai, pridūrė, tačiau vylėsi, kad ką tik paauglystės ribą perkopusi jaunėlė supras, kad Bella jai norėjo tik gero. Heilė paprasčiausiai privalėjo tai suprasti, kaip ir kiekvieną žodį, kurį pasakydavo bendrapavardė, bet kokia tema.
  Matėsi, kad aštuoniolikmetė sesuo buvo pavargusi po kelionės. Tačiau Selena jos nekaltino. Kas gi galėtų mėgautis kelione nuo gimtinės iki Londono?.. Mergina prisiminė, kad panašiai jautėsi ir ji, tuomet, kai pirmą kartą išlipo iš traukinio, žinodama, kad šiame mieste praleis ilgesnę savarankiškojo gyvenimo dalį. Žinojo ir tai, kad tada tai jai atrodė it košmaras, tik po metų suprato, kad gyvenimas be tėvų, brolių ir seserų nebuvo toks tragiškas, kaip atrodė iš pradžių. Žinoma, kiekvieną dieną tekdavo dirbti, gamintis maistą, skaičiuoti pinigus, kad užtektų kiekvienam, ministrei reikalingam, daiktui, tačiau apart to, viskas buvo gerai. Na gerai, viskas nebuvo gerai, tačiau gyvenimas buvo pakenčiamas, o panelė tobulybė daugiau jo ir nesureikšmino.
  Selenos mintis išdarkė šviesiaplaukės teiginiai apie situaciją šeimoje. Vien tik iš balso tono buvo galima suprasti, kad Britta buvo susikrimtusi, tamsiaplaukė mėgino ją suprasti ir dabar jos galvoje dėjosi sumaištis. Isabella tiesiog privalėjo paguosti seserį, tačiau empatiškus jausmus buvo pamiršusi, mat ministerijoje empatija nebuvo pati reikalingiausia savybė.
  - Bet jie visuomet susitaiko, tiesa? - prabilo, liūdnesniu, tačiau užtikrintu tonu. Nuslėpė tai, kad kalbėjo kiekvieną žodį improvizuodama. - Galėsime mažuosius kažkada pasikviesti pas mane, - gūžtelėjo pečiais ir apsidairė, leisdama Karamelei ir vėl liuoktelėti pas Bellą ant kelių. - Arba pačios nuvyksime pas juos, gi prie mūsų tėvai pykti neišdrįs. Pažįstu juos, - nusijuokė ir laukė Heilės reakcijos į ką tik sugalvotą sprendimą keistai, tačiau šeimyniškai ir ganėtinai sunkiai problemai.

[Britta Hailey Lawrenz]

 Britta nusižiovavo. Jau buvo spėjusi pamiršti, jog pavargo, mat turėjo apgalvoti daug nenumatytų dalykų ir pasiūlymų, kai šis veiksmas aplankė aštuoniolikmetės kūną.
 -Taip, žinau, kad negalima sutikti su kiekvienu pasiūlymu Ministerijoje,- tarė mergina, atsakydama į sesers mintį.-Šitai galioja visur. Reikia išlaikyt blaivų protą visose situacijose,-su menka šypsena žvelgdama į tolį pasakė ji.
 Mergina tikrai nebuvo iš tų, kuri galėtų nuolatos išlaikyti tą "blaivų protą". Ji buvo emocionali ir šiek tiek per daug greitai priimanti sprendimus, tačiau tai buvo dalis jos ir rudaplaukė negalėjo, o ir nenorėjo to pakeisti. Nes kam? Aišku, tokios Brittos savybės visai neretai jai pakišdavo koją rimtose situacijose, bet ką gi.
 Bellos paklausus, ar tėvai susitaiko, Lawrenz vėl patempė lūpą. Jai buvo liūdna dėl to, kas dėjosi namuose. Galvon vėl grįžtelėjo prisiminimai iš paskutinio tėvų ginčo. Jaunai merginai suspaudė širdį. Sesutė ir trys mažesni broliukai. Aišku, viskas nebuvo taip blogai. Jokių muštynių ar dar ko. Bet anksčiau taip gražiai sutarusi šeima dabar vis dažniau susikapčiuodavo.
 -Taip, jie susitaiko..-nepasakiusi, jog ne visada, atsiduso rudaplaukė.-Tikiuosi, jog nuvažiuosime pas juos arba pasikviesime čia.
 Lengvai dar kartą atsidususi ji palinkėjo seseriai labos nakties ir nuėjo ruoštis miegui. Ilga kelionė, vis dėl to, išvargino, tad merginai tikrai labai reikėjo poilsio.